- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-02-27
- Bylos Nr.
- 1S-245-185/2012
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Pranas Šimkus
Teisėja Kristina Serdiukienė Procesinio sprendimo kategorija: 2.1.16.1.2.2.
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
2012 m. vasario 27 d.
Panevėžys
teismo posėdyje išnagrinėjęs įtariamojo L. T., a.k (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos piliečio, nevedusio, 8 klasių išsilavinimo, besimokančio Panevėžio „Verdenės" pagrindinėje mokykloje 9 kl., gyvenančio (duomenys neskelbtini), teisto, skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. vasario 9 d. nutarties, kuria L. T. pratęsta kardomoji priemonė – suėmimas vienam mėnesiui,
Aprašomoji dalis
NUSTATĖ:
L. T. įtariamas tuo, kad 2011 m. gegužės mėnesio pabaigoje, tyrimo metu nenustatytą dieną, Panevėžio m. Verdenės pagrindinėje mokykloje, esančioje Parko gatvėje Nr. 41, panaudodamas psichinę prievartą, t.y. provokuodamas konfliktus dėl bendraklasių elgesio ir konfliktų metu vaikų akivaizdoje žodžiais ir veiksmais tyčia demonstruodamas agresiją vaikų atžvilgiu, vertė mažametį M. K., jautusį psichologinį nepatogumą ir baimę, kiekvieną mokslo dieną atnešti ir perduoti jam maisto dalį, gaunamą už nemokamo maitinimo taloną, kurio vertė 3,9 Lt ir M. K. iki 2011 m. birželio mėn., po to nuo 2011 m. rugsėjo iki 2011 m. spalio mėnesio, įvykdžius reikalavimą bei perdavus jam už nemokamo maitinimo taloną nupirktas bandeles, užvaldė M. K. priklausančius pinigus, skirtus nemokamam maitinimui;
po to, tęsdamas nusikalstamą veiką, 2011 m. spalio mėnesio nenustatytą dieną, apie 11 val, prie Panevėžio m. Verdenės pagrindinės mokyklos, M. K. neįvykdžius jo reikalavimo perduoti maisto dalį, gaunamą už nemokamo maitinimo taloną, neturėdamas teisėto pagrindo, kaltindamas M. K., kad šis sukėlė jam problemų, sudavė M. K. kumščiais nemažiau dešimt smūgių į įvairias kūno vietas sukeldamas fizinį skausmą ir panaudojęs prieš nukentėjusįjį fizinį smurtą, atvirai savo naudai vertė M. K. kiekvieną mokslo dieną atnešti ir perduoti jam maisto dalį, gaunamą už nemokamo maitinimo taloną, kurio vertė 3,9 Lt. M. K. 2011 m. iki lapkričio mėnesio įvykdžius reikalavimą bei perdavus jam už nemokamo maitinimo taloną nupirktas bandeles, užvaldė M. K. priklausančius pinigus, skirtus nemokamam maitinimui;
po to, tęsdamas nusikalstamą veiką, 2011 m. lapkričio mėnesio nenustatytą dieną, dienos metu Panevėžio m. Verdenės pagrindinės mokyklos tualete, M. K. neįvykdžius jo reikalavimo perduoti maisto dalį gaunamą už nemokamo maitinimo taloną, neturėdamas teisėto pagrindo, kaltindamas, M. K., kad šis sukėlė jam problemų, skyrė už tai 50 litų baudą ir grasindamas M. K. pavartoti fizinį smurtą per kelis kartus didindamas baudos dydį atvirai savo naudai vertė nukentėjusįjį M. K. atnešti ir perduoti 200 Lt. M. K. įvykdžius reikalavimą bei 2011-11-09 perdavus jam pinigus - 100 Lt, 2011-11-10 perdavus jam pinigus - 100 Lt, užvaldė nukentėjusiajai J. K. priklausančius pinigus - 200 litų;
po to, tęsdamas nusikalstamą veiką, 2011 m. lapkričio mėnesio 10 dieną, dienos metu Panevėžio m. Verdenės pagrindinės mokyklos tualete, M. K. atsisakius vykdyti neteisėtus jo reikalavimus, neturėdamas teisėto pagrindo, panaudodamas prieš nukentėjusįjį, fizinį smurtą, t.y. suduodamas M. K. kumščiu į veidą ir sukeldamas fizinį skausmą, atvirai savo naudai vertė M. K. perduoti turtą, t.y. pinigus -100 litų. M. K. įvykdžius reikalavimą bei 2011-11-11 perdavus jam pinigus - 100 Lt, užvaldė nukentėjusiajai J. K. priklausančius pinigus - 100 litų ir iš karto po to, tęsdamas nusikalstamą veiką, grasindamas M. K. panaudoti fizinį smurtą, atvirai savo naudai ir toliau vertė M. K. atnešti ir perduoti pinigus-100 litų, o M. K. įvykdžius reikalavimą bei 2011-11-12 perdavus jam pinigus - 100 Lt, užvaldė nukentėjusiajai J. K. priklausančius pinigus - 100 litų. Tokiu būdu, laikotarpiu nuo 2011 m. gegužės mėnesio pabaigos, iki 2011 m. gruodžio mėnesio Panevėžio "Verdenės" pagrindinėje mokykloje, esančioje Parko gatvėje Nr. 41, M. K. įvykdžius reikalavimus dėl turto prievartavimo, užvaldė nukentėjusiajai J. K. priklausančius pinigus - 400 litų ir M. K. priklausančius pinigus, skirtus nemokamam maitinimui.
Šiais savo veiksmais L. T. įtariamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 181 str. 2 d.
L. T. įtariamas ir tuo, kad jis 2011 m. gruodžio mėnesio nenustatytą dieną, dienos metu Panevėžio m. Verdenės pagrindinės mokykloje, neturėdamas teisėto pagrindo, M. K. laiku negražinus jo paskolintų pinigų - 20 litų, pasinaudodamas anksčiau išreikštais grasinimais, nukentėjusiajam bijant, jog, nepaklusus reikalavimui perduoti pinigus, bus įvykdyti ankstesni grasinimai pavartoti fizinį smurtą ir skirta bauda, t.y. panaudodamas psichinę prievartą, atvirai savo naudai vertė M. K. atnešti ir perduoti pinigus - 60 litų. M. K. įvykdžius reikalavimą, 2011-12-20 užvaldė nukentėjusiajai J. K. priklausančius pinigus - 60 litų.
Šiais savo veiksmais L. T. įtariamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 181 str. 1 d..
Vadovaujantis BPK 140 str., įtariamasis L. T. sulaikytas 2012-01-09. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. sausio 10 d. nutartimi jam skirta kardomoji priemonė – suėmimas 1 (vienam) mėnesiui, kuri skundžiama 2012 m. vasario 9 d. nutartimi pratęsta 1 (vienam) mėnesiui, motyvuojant tuo, kad įtariamasis gali trukdyti procesui bei daryti naujus, BPK 122 str. 4 d. numatytus nusikaltimus (BPK 122 str. 1 d. 2 ir 3 p.).
Šalies argumentai
Skundu L. T. prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. vasario 9 d. nutartį, kuria paskirta kardomoji priemonė – suėmimas. Nurodo, kad teismo nutartis nepagrįsta, priimta neteisingai aiškinant ir taikant baudžiamojo proceso normas bei neteisingai vertinant bylos aplinkybes, reikšmingas skiriant pačią griežčiausią kardomąją priemonę - suėmimą.
Skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas nepakankamai įvertino mokymąsi pagrindinės mokyklos 9-je klasėje, pastovios gyvenamosios vietos bei pastovaus ir legalaus pragyvenimo šaltinio turėjimą. Gyvena su motina ir, kaip pagrindinio išsilavinimo siekiantis bei dėl to išlaikymo reikalingas jos sūnus, yra išlaikomas. Inkriminuotas nusikalstamas veikas padarė būdamas nepilnametis. Dėl suėmimo nukentės mokslas ir tai gali būti kliūtis ateityje įgyti tinkamą išsilavinimą bei tinkamai pasirengti savarankiškam gyvenimui. Atsižvelgiant į asmenybę, amžių, dėl suėmimo ateityje atsirasiančias itin neigiamas pasekmes bei kitas aplinkybes, apelianto manymu, proporcingumo principas, numatytas BPK 11 str., šioje byloje yra akivaizdžiai pažeistas.
Skunde nurodoma, kad skiriant ir tęsiant suėmimo terminą BPK 122 str. 1 d. 2 p., 3 d. numatytu pagrindu (pagrįstai manant, kad asmuo gali bandyti pats ar per kitus asmenis trukdyti procesui, paveikdamas liudytojus bei nukentėjusįjį, paslėpdamas ar sunaikindamas daiktus ir pan.) teismas privalėjo vadovautis BPK 122 str. 3 d. nustatytomis aplinkybėmis, kurios privalomai turi būti pagrįstos ne spėjimais ar prielaidomis, o faktiniais bylos duomenimis, kad jis pats ar per kitus asmenis gali bandyti paveikti liudytojus, ekspertus, kitus įtariamuosius ar kaltinamuosius, sunaikinti, paslėpti ar suklastoti įrodymus bei dokumentus {Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2004-12-30 nutarimo Nr. 50 "Dėl teismų praktikos skiriant suėmimą ir namų areštą arba pratęsiant suėmimo terminą " 9 punkto 1-a dalis). Apeliantas tvirtina, kad tokių duomenų byloje nėra.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2004-12-30 nutarimo Nr. 50 "Dėl teismų praktikos skiriant suėmimą ir namų areštą arba pratęsiant suėmimo terminą" 9 punkto 2-je dalyje yra nurodyta, kad asmens neprisipažinimas padarius nusikalstamą veiką, atsisakymas duoti parodymus, nenuoseklių parodymų davimas, kitų bendrininkų nenustatymas ir pan. negali būti laikytinos aplinkybėmis, trukdysiančiomis procesui. Todėl teismo nutartyje nurodyti pagrindai (ne visų įtariamųjų nustatymas, neatlikimas būtinų ikiteisminio tyrimo veiksmų) nėra pakankami išvadai, kad yra pagrįstas manymas, jog įtariamasis trukdys tolimesniam procesui, bandydamas paveikti kitus įtariamuosius ar liudytojus, sunaikinti, paslėpti ar suklastoti daiktus bei dokumentus.
Šalies argumentai
Apeliantas nesutinka ir su kitu pirmos instancijos teismo nustatytu pagrindu. Skunde nurodo, jog skiriant ir tęsiant suėmimo terminą BPK 122 str. 1 d. 2 p., 3 d. pagrindu (pagrįstai manant, kad gali daryti naujus nusikaltimus), teismas privalėjo vadovautis BPK 122 str. 4 d. numatytomis aplinkybėmis, kurios turi būti pagrįstos faktiniais bylos duomenimis, kad įtariamasis gali daryti kitus įstatymo nurodytus nusikaltimus. Tokių duomenų, apelianto manymu, byloje taip pat nėra.
Skunde vadovaujamasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama teismų praktika, pagal kurią teisėjas, spręsdamas kardomosios priemonės paskyrimo ar pratęsimo klausimą, privalo patikrinti, ar pateiktoje medžiagoje yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad būtent įtariamasis padarė nusikalstamą veiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2004-12-30 nutarimo Nr. 50 "Dėl teismų praktikos skiriant suėmimą ir namų areštą arba pratęsiant suėmimo terminą" 4. punkto 1-a dalis). Taigi, apeliantas prašo patikrinti, ar byloje tikrai yra pakankamai svarių duomenų (kurių įrodomoji reikšmė teismui atrodytų nenuginčijama) apie tai, kad jis galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas.
Šalies argumentai
Apeliantas mano, kad kardomųjų priemonių tikslai, numatyti BPK 119 straipsnyje, gali būti pasiekti švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis, pavyzdžiui, namų areštu, užstatu, dokumentų paėmimu ar kt. (BPK 122 str. 7 d.). Be to, atsižvelgiant į BPK 119 ir 122 straipsnių nuostatas, prokuroro pareiškime dėl suėmimo skyrimo ir teismo nutartyje turi būti nurodyti konkretūs motyvai dėl kiekvieno pagrindo (o ne tik išvardijami patys pagrindai), dėl ko švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti BPK 119 str. numatytų tikslų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2004-12-30 nutarimo Nr. 50 "Dėl teismų praktikos skiriant suėmimą ir namų areštą arba pratęsiant suėmimo terminą" 3. punktas). Tai padaryta nebuvo. Minėtomis aplinkybėmis apeliantas daro išvadą, kad minėta nutartis nepagrįsta, todėl naikintina.
Teismo posėdyje prokurorė prašė skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmetamas.
Apeliantas, pažodžiui atkartojęs skundo dėl ankstesnės Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. sausio 10 d. nutarties argumentus, kuria suėmimas paskirtas, prašo naikinti to paties teismo 2012 m. vasario 9 d. nutartį, kuria suėmimas pratęstas. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs skundžiamos nutarties pagrįstumą ir teisėtumą, BPK pažeidimų nenustatė. Skirtingai, nei nurodyta apeliaciniame skunde, teismo nustatyti suėmimo tęsimo pagrindai nutartyje plačiai motyvuoti.
L. T. įtariamas apysunkio ir sunkaus nusikaltimų padarymu (BK 11 straipsnis). Už minėtus nusikaltimus numatytos griežtos laisvės atėmimo bausmės (BPK 122 straipsnis 8 d.). Kaip ir nurodyta įtariamojo skunde, suėmimo, kaip ir kitų kardomųjų priemonių skyrimui, būtina sąlyga yra faktinių duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog suimtasis padarė nusikalstamą veiką, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Patikrinus apeliacinės instancijos teismui pateiktą ikiteisminio tyrimo medžiagą Nr. 45-1-01329-11, nustatyta, kad joje yra pakankamai faktinių duomenų, leidžiančių manyti, kad L. T. padarė jam inkriminuotus nusikaltimus - tai duomenys, esantys nukentėjusiųjų J. K. ir M. K. apklausos protokoluose, J. K. pateiktos sąskaitos išraše, liudytojų M. D., P. K., T. J., B. J., J. K., apklausos protokoluose bei kitoje bylos medžiagoje. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad svarstant klausimą dėl kardomosios priemonės skyrimo teisėtumo bei pagrįstumo, skundą nagrinėjantis teismas tik patikrina tai, ar byloje yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, jog įtariamasis padarė jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, ir ar buvo pagrindas paskirti jam kardomąją priemonę – suėmimą. Įtariamojo skundo prašymas įvertinti byloje surinktų duomenų patikimumą ir įrodomąją jų vertę negali būti tenkinamas, tai sprendžia teismas, nagrinėjantis baudžiamąją bylą. Priešingu atveju, skundą nagrinėjantis aukštesnės instancijos teismas pateiktų išankstinį bylos medžiagoje surinktų duomenų vertinimą ir taip pažeistų teismo nepriklausomumo ir nešališkumo principą.
Kaip ir nurodoma apeliaciniame skunde, suėmimo skyrimo pagrindo, numatyto BPK 122 straipsnio 1 dalies 2 punkte, buvimas gali būti konstatuojamas tik esant BPK 122 straipsnio 3 dalyje nurodytoms aplinkybėms, t.y. manymas, jog įtariamasis trukdys procesui, turi būti pagrįstas duomenimis, rodančiais, kad jis pats ar per kitus asmenis gali bandyti paveikti nukentėjusiuosius, liudytojus, ekspertus, kitus įtariamuosius, kaltinamuosius ar nuteistuosius, sunaikinti, paslėpti ar suklastoti daiktus bei dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti teisme (Lietuvos Aukščiausiojo teismo senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimas Nr. 50 ,,Dėl teismų praktikos skiriant suėmimą ir namų areštą arba pratęsiant suėmimo terminą“ 9 punktas). Iš nukentėjusiųjų M. K. ir J. K. apklausos protokolų matyti, kad L. T. tiek pats, tiek per savo draugus smurtavo M. K. atžvilgiu už duotus parodymus apie jo nusikalstamus veiksmus. Bylos medžiagoje yra duomenų, kad įtariamasis nepilnamečius nukentėjusįjį ir liudytojus pažįsta, ilgą laiką su jais bendravo naudodamas psichinę ir fizinę prievartą, taip pat yra duomenų, jog yra išsakęs ketinimus atlikti neteisėtus veiksmus prieš nukentėjusįjį. Iš liudytojais apklaustų klasės draugų apklausos protokolų bei mokyklos direktorės pateiktos L. T. charakteristikos matyti, kad įtariamasis yra neformalus klasės lyderis, kurio visi bijo. Minėtais duomenimis pirmos instancijos teismas pagrįstai padarė išvadą, kad įtariamasis, būdamas laisvėje, gali ieškoti ryšių su nukentėjusiuoju ir bandyti pats ar per kitus asmenis paveikti nukentėjusįjį, liudytojus ir taip trukdyti vykdyti teisingumą.
Pagal susiformavusią teismų praktiką, pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti bent vieną iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų, gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumą, jo vaidmenį darant nusikaltimus, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veikos ir kiti duomenys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 50 "Dėl teismų praktikos skiriant suėmimą ir namų areštą arba pratęsiant suėmimo terminą" 10 punktas). Du nusikaltimai, kurių padarymu įtariamas L. T. yra įtraukti į nusikaltimų, numatytų BPK 122 str. 4 d. sąrašą. Nors yra jauno amžiaus, tačiau jau ne kartą teistas už analogiškas savanaudiškas veikas. Nusikaltimai padaryti bausmės vykdymo atidėjimo metu. Reikia pažymėti ir tai, kad ikiteisminio tyrimo medžiagoje yra duomenų apie galimai įtariamojo padarytas kitas, analogiškas, nusikalstamas veikas: šioje byloje tiriamos ir nepilnamečio M. D. turto prievartavimo aplinkybės. Nors skunde įtariamasis nurodo, kad turi legalų pajamų šaltinį, nes yra išlaikomas motinos, tačiau, kaip matyti, šių lėšų įtariamajam nepakanka, o materialines problemas linkęs spręsti nusikalstamu būdu. Taigi, apeliacinės instancijos teismas pritaria skundžiamoje nutartyje padarytai išvadai, kad L. T., būdamas laisvėje, gali daryti naujas, BPK 122 str. 4 d. numatytas, nusikalstamas veikas.
Apeliantas teigia, kad jam galėtų būti taikomos švelnesnės kardomosios priemonės, pavyzdžiui, namų areštas, užstatas, dokumentų paėmimu ar kt. Pažymėtina tai, kad apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs skundą dėl suėmimo skyrimo pagrįstumo, gali atmesti skundą arba jį patenkinti ir panaikinti nutartį, kuria paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, tačiau negali jos pakeisti kita kardomąja priemone. Esant BPK 122 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose numatytiems pagrindams, bei sąlygoms, įtariamajam L. T. kardomoji priemonė – suėmimas paskirta pagrįstai.
Skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas nepakankamai įvertino tai, kad dėl suėmimo labai nukentės mokslas ir tai gali būti kliūtis ateityje įgyti tinkamą išsilavinimą bei pasirengti savarankiškam gyvenimui. Tačiau, kaip ir nurodė pirmosios instancijos teismas, suimtojo siekis įsigyti išsilavinimą negali turėti prioriteto prieš visuomenės interesą būti apsaugotai nuo nusikalstamų veikų.
Įvertinus išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad šiuo metu švelnesne kardomąja priemone negalima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų kardomųjų priemonių tikslų, todėl nėra pagrindo naikinti skundžiamą Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. vasario 9 d. nutartį.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 str., teismas
NUTARIA:
Įtariamojo L. T. skundą atmesti.
Ši nutartis neskundžiama.