Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

2020-03-27 · Administracinė byla Nr. I3-1401-595/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. I-a instancijaSprendimas · 2020-03-27Vilniaus apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2021-06-09Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Vilniaus apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2020-03-27
Bylos Nr.
I3-1401-595/2020
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-03901-2019-8
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skundas (prašymas) atmestas
Teisėjas
Vita Valeckaitė (pirm.)
Pareiškėjas
E. T.
Atsakovas
Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra
Kategorijos
  • 21.7pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 55.1.3Teismo sprendimo formos ir turinio reikalavimai
Administracinė byla Nr. I3-1401-595/2020Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03901-2019-8Procesinio sprendimo kategorijos: 21.7; 55.1.3 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. kovo 27 d.Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Vita Valeckaitė,dalyvaujant pareiškėjui E. T.,atsakovo atstovui O. L.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. T. skundą atsakovei Lietuvos Respublikos Generalinei prokuratūrai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus bei neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas E. T. (toliau- ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu prašydamas panaikinti atsakovės Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros 2019 m. lapkričio 11 d. sprendimą Nr. 17.9. - 14560 „Dėl darbo nuotoliniu būdu“ (toliau- ir Sprendimas), įpareigoti Lietuvos Respublikos generalinį prokurorą suteikti jam galimybę 2 dienas per savaitę dirbti nuotoliniu būdu suderinta tvarka bei prašo priteisti jam 20 000 Eur neturtinei žalai atlyginti ( 1 t. b. l. 1-7).

Pareiškėjas skunde nurodo, jog 2019-10-28 generaliniam prokurorui pateikė pakartotinį prašymą leisti dirbti jam nuotoliniu būdu, kurį jo tiesioginiai vadovai S. K. bei K. Š. vizavo neigiamai. Ginčijamu Sprendimu jo prašymas buvo netenkintas. Sprendimas motyvuotas tuo, kad prašymas nėra suderintas su tiesioginiais vadovais S. K. bei K. Š..

Pažymi, kad tai jau buvo jo pakartotinis prašymas dėl leidimo dirbti nuotoliniu būdu, jis tokį prašymą buvo teikęs 2019-09-24, kurį vadovai buvo vizavę teigiamai su pastabomis, tačiau prašymas buvo vizuotas pažeidžiant 2018 m. generalinio prokuroro įsakymu patvirtintą „Lietuvos Respublikos prokuratūros tarnybos (darbo) nuotoliniu būdu aprašo“ nustatytą terminą. Generalinis prokuroras irgi vilkino sprendimo priėmimą, todėl jis nesulaukdamas atsakymo 2019-10-14 skundu kreipėsi į generalinį prokurorą, nurodydamas, kad prašymo nagrinėjimo tvarką pažeidžia ne tik S. K. ir K. Š., bet ir pats generalinis prokuroras nesilaiko terminų. Skunde pareiškėjas detaliai nurodo jo ankstesnių prašymų ir skundo nagrinėjimo aplinkybes.

Pareiškėjo įsitikinimu tokia generalinio prokuroro pozicija tėra būdas pateisinti savo aplaidumą praleidus numatytus terminus bei supykus ir nusprendus atkeršyti dėl jo skundo.

Nurodo, kad jo tiesioginiams vadovams buvo padarytas poveikis, pats generalinis prokuroras privertė juos neigiamai vizuoti prašymą, kadangi prieš tai net du kartus vadovai prašymą vizavo teigiamai.

Nurodo, kad iš jo teiktų prašymų akivaizdu, kad jis yra labai lankstus ir iš esmės sutinka su bet kokiomis sąlygomis, nes jo svarbiausias tikslas - galimybė daugiau laiko praleisti su vaikais ir prisidėti prie jų augimo ir auklėjimo. Nurodo, kad jis augina tris nepilnamečius vaikus (vienas neįgalus) ir yra vienintelis pragyvenimo šaltinis, nes žmona nedirba. Nurodo, kad jis gyvena Šiauliuose, o dirba Kelmėje.

Mano, kad tikrosios nesutikimo priežastys yra diskriminacinės, dėl tiesioginio priešiškumo jo atžvilgiu, visais būdais siekiama, kad jam būtų kuo blogiau ir, kad jis visai išeitų iš prokuratūros. Atsakyme nurodomi tik dirbtiniai ir formalūs nesutikimo motyvai.

Šalies argumentai

Skunde nurodo, kad neginčija generalinio prokuroro diskrecijos teisės spręsti dėl darbo nuotoliniu būdu, bet pažymi, kad sprendimas negali būti diskriminacinis. Pažymi, kad kitiems prokurorams yra suteikta teisė dirbti nuotoliniu būdu, todėl jo atžvilgiu pažeidžiamas ir lygiateisiškumo principas.

Sprendime nepagrindžiama kaip pasireikš sunkumai S. K. ir K. Š. organizuojant prokurorų darbą. 2019-11-04 prašymo papildyme jis nurodė, kad visas savo funkcijas atliks kaip ir šiuo metu atlieka, įsipareigojo prireikus atvykti į darbo vietą Kelmėje. Atkreipia dėmesį, kad darbas nuotoliniu būdu yra sąlyginis, tai yra, jeigu jis nepateisins pasitikėjimo ir darbo rezultatai suprastės, numatyta procedūra lengvatos atšaukimo.

Sprendime nurodyta, kad jis Kelmėje priima žmones pirmadieniais, trečiadieniais ir ketvirtadieniais, tačiau neatsižvelgta į jo argumentus, kad per 3 metus nebuvo atėjęs nei vienas žmogus, o pats įsakymas gali būti koreguojamas, be to, jis ne kartą pabrėžė, kad sutinka su bet kokiomis dienomis.

Sprendime nurodoma, kad prokuratūra neturi galimybės suteikti jam kompiuterio. Nurodo, kad jo žiniomis kitiems leista dirbti nuotoliniu būdu netgi be kompiuterio. Neatsižvelgė į jo pastabas, kad jam nesvarbu ar kompiuteris nešiojamas ar stacionarus, kad jis sutinka nusipirkti ir naudoti savo kompiuterį bei, kad sutinka nuotoliniu būdu dirbti iš Šiaulių apygardos ar Šiaulių apylinkės prokuratūros pastatuose esančių kompiuterių.

Pažymi, kad Sprendimo nuostata, kad darbas nuotoliniu būdu nesudaro pagrindo darbuotojui darbo metu užsiimti veikla nesusijusia su jo darbiniais santykiais, visiškai neargumentuota.

Nurodo, kad dėl diskriminacinių veiksmų jo atžvilgiu jis prarado pasitikėjimą ne tik savo vadovais, bet ir suabejojo prokuratūros kaip institucijos veiklos teisėtumu ir deklaruojamais veiklos principais. Jam padaryta, ir kas dieną daroma, vis didesnė turtinė ir neturtinė žala. Aukštas pareigas užimantys pareigūnai, savo įgaliojimus naudoja savo valdžios demonstravimui, ambicijoms patenkinti, ne tik diskriminuodami pareiškėją dėl asmeninio ir emocijomis grįsto požiūrio į jį, bet ir grubiai pažeisdami jo šeimos bei vaikų interesus. Dėl to jis nemiega naktimis, patiria stresą eidamas į darbą ir bendraudamas su kolegomis bei vadovybe.

Atsiliepimas

Atsakovė Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra (toliau- ir atsakovė, ir Generalinė prokuratūra) atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodo, kad su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą (1 t. b. l. 36-41).

Atsiliepime nurodo, kad priimtas Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, nėra teisės aktuose nustatytų pagrindų jo panaikinimui.

Atsakovė atsiliepime pažymi, kad pareiškėjo skunde nurodyti ankstesni prašymai ir skundas yra išnagrinėtas generalinio prokuroro 2019-10-25 sprendimu, kuris nebuvo skundžiamas ir yra įsiteisėjęs. Pažymi, kad nurodyti prašymai ir skundas nėra susiję su šios administracinės bylos nagrinėjimo dalyku, tai yra su skundžiamo sprendimo teisėtumu, ir negali būti vertinami šioje byloje.

Atsakovė nurodo, kad pareiškėjo prašymas buvo pateiktas nesilaikant Lietuvos Respublikos prokuratūros tarnybos (darbo) nuotoliniu būdu tvarkos aprašo (toliau- Aprašas) 5 punkto reikalavimų, kadangi tiek pareiškėjo tiesioginis vadovas - Šiaulių apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojas S. K., tiek Šiaulių apygardos prokuratūros vyriausiasis prokuroras K. Š., pareiškėjo 2019-11-04 prašymą vizavo neigiamai, tai yra nesutiko, kad pareiškėjui būtų leista dirbti nuotolinio būdu.

Nurodo, kad generalinis prokuroras, įvertinęs Šiaulių apygardos prokuratūros vadovų nesutikimo su pareiškėjo nuotoliniu darbu motyvus, pripažino juos pagrįstais ir atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymą, kadangi dėl veiklos pobūdžio, specifikos nėra galimybės atlikti priskirtų funkcijų ne prokuratūros patalpose (nebus užtikrinamas tinkamas darbo organizavimas, šiuo metu nėra techninių ir finansinių galimybių suteikti pareiškėjui darbo priemones - prokuratūros nešiojamąjį kompiuterį).

Pažymi, kad pareiškėjo skundo teiginiai, kad S. K. ir K. Š. buvo daromas neteisėtas poveikis, neva generalinis prokuroras privertė juos taip vizuoti, nėra pagrįsti jokiais faktiniais duomenimis ir laikytini niekiniais. Jokių kitų faktinių aplinkybių, pagrindžiančių S. K. ir K. Š. išreikštų nesutikimų neteisėtumą, pareiškėjas nepateikė.

Atkreipia dėmesį, kad pagal Aprašo 3 punktą, prokurorams ir prokuratūros darbuotojams leidžiama dirbti nuotoliniu būdu iš anksto suderintu su tiesioginiu vadovu ir generalinio prokuroro įsakymu nustatytu darbo nuotoliniu būdu grafiku. Pareiškėjas nesuderino darbo nuotoliniu būdu grafiko su tiesioginiu vadovu, todėl teigiamas sprendimas dėl jo prašymo negalėjo būti priimtas ir pagal Aprašo 3 punktą.

Pažymi, kad nuotolinis darbas galimas tik šalių sutarimu, sulygtoje šalims priimtinoje kitoje, negu darbovietė vietoje, naudojant informacines technologijas. Pažymi, kad Lietuvos Respublikos darbo kodeksas nenustato besąlyginio teisinio reglamentavimo suteikti darbą nuotoliniu būdu, todėl kiekvienu konkrečiu atveju vertinama individualiai. Pažymi, kad įvertinus Šiaulių apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo S. K. ir Šiaulių apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro K. Š. vizavimo metu išdėstytas pastabas, darytina išvada, kad nėra galimybės nei tiesioginiam vadovui, nei apygardos vyriausiajam prokurorui tinkamai organizuoti prokurorų darbą.

Pažymi, kad pareiškėjo nurodyti argumentai dėl šeimyninės situacijos nepagrįsti, kadangi nuotolinio darbo tikslas nesudaro pagrindo darbuotojui nuotolinio darbo metu užsiimti veikla, nesusijusia su jo darbiniais santykiais (rūpintis šeima, savo vaikų reikalais).

Atkreipia dėmesį, kad pareiškėjo argumentas, kad per trejus metus jam nustatytu asmenų priėmimo metu nebuvo atėjęs nė vienas asmuo, nesudaro pagrindo keisti darbo organizavimą reglamentuojančių lokalinių teisės aktų ir yra teisiškai nereikšmingas.

Pareiškėjo reikalavimą įpareigoti generalinį prokurorą suteikti pareiškėjui galimybę 2 dienas per savaitę dirbti nuotoliniu būdu laiko netinkamu. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 94 straipsnis nustato teisės akto panaikinimo teisines pasekmes ir nurodo, kad skundžiamo teisės akto (veiksmo) panaikinimas reiškia, kad konkrečiu atveju atkuriama buvusi iki ginčijamo teisės akto (veiksmo) priėmimo padėtis. Jeigu teismas ir panaikintų skundžiamą sprendimą, pareiškėjo prašymas turėtų būti nagrinėjamas iš naujo ir jo nagrinėjimas priklausytų generalinio prokuroro kompetencijai.

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į tai, kad pagrindinį reikalavimą laiko nepagrįstas, todėl mano, kad nepagrįstas ir išvestinis reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu pareiškėjas palaikė skundo reikalavimus skunde nurodytais argumentais bei prašė skundą tenkinti. Pažymėjo, kad visas jo darbas yra su kompiuteriu, visos sistemos yra kompiuteryje. Pažymėjo, kad į posėdžius jis vyktų taip pat, kaip ir dirbdamas nenuotoliniu būdu. Akcentavo aplinkybes dėl nuotolinio darbo suteikimo kitiems prokurorams. Pažymėjo, kad Kelmėje dirba trys prokurorai ir tik jis vienas prašo leisti dirbti nuotoliniu būdu. Prašė skundą tenkinti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovės atstovas teismo posėdyje su skundu nesutiko atsiliepime į skundą nurodytais argumentais. Nurodė, kad pareiškėjas nenurodė teisinių argumentų savo skundui pagrįsti. Pažymėjo, kad prokurorai nuotoliniu būdu gali dirbti tik su tarnybiniais kompiuteriais, kadangi yra naudojamos programos, kurios negali būti diegiamos asmeniniuose kompiuteriuose. Pareiškėjui neturėjo galimybių suteikti tarnybinį kompiuterį, todėl jo nuotolinis darbas yra neįmanomas. Nurodė, kad iš 600 prokurorų tik 20 prokurorų dirba nuotoliniu būdu. Du prašymai buvo netenkinti. Darbas nuotoliniu būdu pirmiausia turi būti suderintas su tiesioginiais vadovais.

Teismas konstatuoja:

Skundas atmestinas.

Byloje kilo ginčas dėl atsakovės 2019 m. lapkričio 11 d. sprendimo Nr. 17.9. - 14560 „Dėl darbo nuotoliniu būdu“ teisėtumo bei pagrįstumo. Pareiškėjas kelia išvestinį reikalavimą - įpareigoti Lietuvos Respublikos generalinį prokurorą suteikti jam galimybę 2 dienas per savaitę dirbti nuotoliniu būdu suderinta tvarka bei prašo priteisti jam 20 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Nustatyta, kad pareiškėjas yra Šiaulių apylinkės prokuroras dirbantis Kelmės padalinyje.

Iš rašytinės bylos medžiagos nustatyta, kad pareiškėjas 2019 m. spalio 28 d. pateikė prašymą generaliniam prokurorui leisti jam dirbti nuotoliniu būdu (1 t. b. l. 21). 2019 m. lapkričio 4 d. generaliniam prokurorui buvo pateiktas prašymo papildymas (1 t. b. l. 16-17). Pareiškėjas prašė leisti dirbti nuotoliniu būdu 2 dienas per savaitę (antradieniais ir trečiadieniais) 16 val. dirbti nuotoliniu būdu gyvenamojoje vietoje – (duomenys neskelbtini), suteikiant darbo priemones, iki 2030-11-02, t. y. iki jauniausiam sūnui (neįgaliam) sueis 18 metų, nes gyvena Šiauliuose, o darbo vieta Kelmėje, be to, augina 3 mažamečius vaikus, iš kurių vienas neįgalus. Prašyme taip pat nurodė, kad numatomoje darbo vietoje turi interneto ryšį ir yra visos sąlygos stacionariam kompiuteriui įrengti. Jei prokuratūra negali skirti tarnybinio kompiuterio, sutinka naudoti asmeninį kompiuterį, kuris atitinka darbuotojų darbo saugą ir sveikatą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus. Prašyme taip pat įsipareigojo derinti dalyvavimą teismuose dirbant nuotoliniu būdu, o nepavykus to padaryti, atvykti į teismo posėdžius, net jei tą dieną bus nustatytas darbas nuotoliniu būdu. Prašyme taip pat nurodė, kad jeigu nėra galimybių suteikti jam darbą nuotoliniu būdu jo prašomomis dienomis, jis sutinka, kad būtų nustatytos kitos jo nuotolinio darbo dienos. Prašymo papildyme pareiškėjas pateikė savo argumentus dėl aukštesnių prokurorų pastabų, įrašytų vizuojant jo 2019 m. spalio 28 d. prašymą dirbti nuotoliniu būdu, ir nurodė, kad žmonės Kelmės prokuratūroje nesilanko, todėl Šiaulių apygardos vyriausiojo prokuroro 2014 m. spalio 21 d. įsakymas Nr. V5-38 (2017-11-21 redakcija) gali būti pakeistas, generaliniam prokurorui priėmus įsakymą dėl jo nuotolinio darbo, įpareigojant Šiaulių apygardos prokuratūros vadovą pakeisti minėtą įsakymą dėl asmenų priėmimo dienų nustatymo. Vadovo S. K. pastabą dėl nesuderinto laiko, per kurį privalo atvykti esant tarnybiniam būtinumui, vertina kaip formalumą, kuris neturi įtakos savalaikiam funkcijų atlikimui. Dėl K. Š. pastabos, jog jo tiesioginis vadovas S. K. negalės tinkamai organizuoti padalinio darbo, nurodė, kad toks argumentas nesuprantamas, nes nepasikeis nei darbo apimtys, nei funkcijos, nei darbo pobūdis. Prašymo papildyme taip pat laiko nepagrįstais K. Š. argumentus (pastabas) dėl rūpinimosi šeimos reikalais darbo metu ir prokuratūros galimybių aprūpinti darbo priemonėmis (kompiuteriu). Prašymo papildyme įsipareigojo savo pareigas atlikti lygiai taip pat, kaip ir šiuo metu, dirbant tuo pačiu krūviu, terminais ir taip pat efektyviai, neprašyti teismo perkelti teismo posėdžių dėl nustatyto darbo nuotoliniu būdu bei sutiko, kad jo nuotolinio darbo vieta galėtų būti nustatoma Šiaulių apygardos ar Šiaulių apylinkės prokuratūros pastate, nes jo prašymo esmė - daugiau būti Šiauliuose ir prisidėti prie vaikų auginimo.

Ginčijamu Sprendimu generalinio prokuroro pavaduotojas Ž. R., einantis generalinio prokuroro pareigas, atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymą dėl nuotolinio darbo, vadovaudamasis Aprašo 7.1 papunkčiu, nurodant, kad dėl veiklos pobūdžio, specifikos pareiškėjas negali atlikti priskirtų funkcijų ne prokuratūros patalpose (nebus užtikrinamas tinkamas darbo organizavimas, šiuo metu nėra techninių ir finansinių galimybių suteikti darbo priemones- prokuratūros nešiojamąjį kompiuterį) (1 t. b. l. 8-9). Iš ginčijamo sprendimo nustatyta, kad pareiškėjo tiesioginiai vadovai - Šiaulių apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojas S. K. ir Šiaulių apygardos prokuratūros vyriausiasis prokuroras K. Š. neigiamai vizavo pareiškėjo pateiktą prašymą dėl jo darbo nuotoliniu būdu.

Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau- ir Darbo kodeksas) 52 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuotolinis darbas yra darbo organizavimo forma arba darbo atlikimo būdas, kai darbuotojas jam priskirtas darbo funkcijas ar jų dalį visą arba dalį darbo laiko su darbdaviu suderinta tvarka reguliariai atlieka nuotoliniu būdu, tai yra sulygtoje darbo sutarties šalims priimtinoje kitoje, negu darbovietė yra, vietoje, taip pat ir naudodamas informacines technologijas (teledarbas).

Iš rašytinės bylos medžiagos nustatyta, kad darbas nuotoliniu būdu prokuratūroje nustatomas vadovaujantis Lietuvos Respublikos prokuratūros tarnybos (darbo) nuotoliniu būdu tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2018 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. I-312 „Dėl Lietuvos Respublikos prokuratūros tarnybos (darbo) nuotoliniu būdu tvarkos aprašo patvirtinimo“ (1 t. b. l. 42-46).

Aprašo 3 punkte nustatyta, kad prokurorams ir prokuratūros darbuotojams leidžiama dirbti nuotoliniu būdu iš anksto suderintu su tiesioginiu vadovu ir generalinio prokuroro įsakymu nustatytu darbo nuotoliniu būdu grafiku. Aprašo 4 punkte nustatyta, kad prokurorams ir prokuratūros darbuotojams, kurių veiklos pobūdis ir specifika neleidžia jiems priskirtų funkcijų atlikti ne prokuratūros patalpose, Aprašas netaikomas.

Aprašo 5 punkte nustatyta, kad prokurorai ir prokuratūros darbuotojai, kurių veiklos pobūdis ir specifika leidžia jiems priskirtas funkcijas atlikti ne prokuratūros patalpose ir norintys dirbti nuotoliniu būdu, turi pateikti generaliniam prokurorui su tiesioginiu vadovu ir apygardos vyriausiuoju prokuroru (jeigu prašymą teikia apygardos prokuratūros prokuroras) suderintą (vizuotą) ir dokumentų valdymo sistemoje užregistruotą prašymą leisti dirbti nuotoliniu būdu.

Aprašo 5/1 punkte nustatyta, kad prokurorų ir prokuratūros darbuotojų tiesioginis vadovas ir apygardos vyriausiasis prokuroras ne vėliau kaip per 3 darbo dienas dokumentų valdymo sistemoje pažymi, kad: 5/1.1. sutinka, jog prokuroras dirbtų nuotoliniu būdu; 5/1.2. nesutinka, jog prokuroras dirbtų nuotoliniu būdu, nurodydamas tokio sprendimo motyvus.

Aprašo 7 punktas apibrėžia atvejus, kada generalinis prokuroras atsisako tenkinti prašymą leisti dirbti nuotoliniu būdu ar panaikina leidimą dirbti nuotoliniu būdu, iš kurių vienas – kai prokuroras ir prokuratūros darbuotojas dėl veiklos pobūdžio ir specifikos negali atlikti priskirtų funkcijų ne prokuratūros patalpose (7.1 punktas).

Pagal Darbo kodekso 52 straipsnio 1 dalies nuostatas, nuotolinio darbo tvarka ir sąlygos turi būti suderintos su darbdaviu. Vadinasi, nuotolinis darbas galimas tik šalių sutarimu, sulygtoje šalims priimtinoje kitoje, negu darbovietė yra, vietoje, naudojant informacines technologijas. Darbo kodekso 52 straipsnio 2 dalyje nenustatytas besąlyginis teisinis reglamentavimas suteikti darbą nuotoliniu būdu, todėl kiekvienu konkrečiu atveju vertinama individualiai.

Įvertinus rašytinę bylos medžiagą konstatuotina, kad pareiškėjo atsakovui pateiktas prašymas dėl leidimo dirbti nuotoliniu būdu neatitiko Aprašo 5 punkto reikalavimų, kadangi jis nebuvo suderintas su tiesioginiu vadovu bei apygardos vyriausiuoju prokuroru.

Šiaulių apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojas S. K., vizuodamas pareiškėjo prašymą, nurodė, kad siekiant užtikrinti efektyvų prokuratūros funkcijų įgyvendinimą ir vengiant nepagrįstų teismo posėdžių perkėlimų, teismo posėdžių datos negali būti perkeliamos tuo pagrindu, kad prokuroras tuo metu dirba ne prokuratūros patalpose. Šiaulių apylinkės prokuratūroje (darbo vietos Kelmėje ir Raseiniuose) yra vienas nešiojamasis kompiuteris, skirtas budinčiam prokurorui, todėl jį perduoti prokurorui E. T. darbui nuotoliniu būdu nėra galimybės. Šiaulių apygardos vyriausiojo prokuroro įsakymu nustatyta, kad prokuroras E. T. priima asmenis kiekvieną savaitės trečiadienį. Šis įsakymas nepakeistas ir S. K. nesuteikta teisė keisti minėtą įsakymą. Atsižvelgiant į tai, kad minėtas įsakymas nepakeistas, prokuroras E. T. trečiadieniais negali dirbti nuotoliniu būdu. Aprašo 13 punktas nustato, kad tiesioginio vadovo reikalavimu, esant tarnybiniam būtinumui, prokuroras ir prokuratūros darbuotojas, dirbantis nuotoliniu būdu, privalo per su tiesioginiu vadovu suderintą terminą atvykti į prokuratūros patalpas atlikti savo tarnybines funkcijas. Prokuroras nenurodė ir nederino laiko, kuris reikalingas esant būtinumui atvykti į prokuratūros patalpas.

Šiaulių apygardos prokuratūros vyriausiasis prokuroras K. Š., vizuodamas pareiškėjo prašymą, nurodė, kad nesutinka, jog E. T. dirbtų nuotoliniu būdu. Pirma, prokuroras E. T. naudojasi tarnybiniu stacionariu kompiuteriu nustatytoje tarnybos vietoje (Kelmėje). Kelmės ir Raseinių padalinys (8 prokurorai) turi 1 tarnybinį nešiojamąjį kompiuterį, skirtą naudoti prokurorų budėjimų metu. Apygardos prokuratūra neturi galimybių suteikti prokurorui E. T. nei tarnybinį stacionarų kompiuterį, nei tarnybinį nešiojamąjį kompiuterį (saugų dirbti IPS, IBPS, DVS) šio prokuroro darbui nuotoliniu būdu. Antra, aukštesnysis prokuroras (vadovas) privalo užtikrinti tinkamą padalinio prokurorų darbo organizavimą ir prokuroro funkcijų vykdymą, valstybinio kaltinimo teisme palaikymą, taip pat ir tais atvejais, kai Kelmėje dirbantis prokuroras (prokurorai) dėl ligos, atostogų, nedarbingumo negali būti tarnyboje (įvertinant, kad Kelmėje dirba 3 prokurorai), esant būtinumui pavaduoti tarnyboje nesantį prokurorą. Todėl vienam iš 3 prokurorų dirbant nuotoliniu būdu tiesioginis vadovas neturės galimybių tinkamai organizuoti Kelmėje dirbančių prokurorų darbą, prokurorų dalyvavimą teismuose, o pasitelkus prokurorus, dirbančius Raseiniuose, prokuratūra patirtų papildomas išlaidas dėl prokurorų vykimo tarnybos reikalais nuosavu automobiliu (jų sutikimu) ar tarnybiniu automobiliu. Trečia, prokuroras E. T. prašymą dirbti nuotoliniu būdu pagrindė tuo, kad jam būtina bent 2 darbo dienas būti Šiauliuose ir užtikrinti šeimos interesus, padėti pasirūpinti jauniausio sūnaus sveikatos priežiūra, kas objektyviai parodo, kad prokuroras neteisingai supranta nuotolinio darbo paskirtį ir sąlygas, o nuotolinio darbo atveju E. T. darbo laiku užsiimtų veikla, kuri nėra susijusi su jo darbiniais santykiais (rūpintųsi šeimos, savo vaikų reikalais).

Ginčo atveju generalinis prokuroras, įvertinęs pareiškėjo tiesioginių vadovų - Šiaulių apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo S. K. ir Šiaulių apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro K. Š. nesutikimo su pareiškėjo prašymu leisti jam dirbti nuotoliniu būdu argumentus, padarė išvadą, kad nėra galimybės nei tiesioginiam vadovui, nei apygardos vyriausiajam prokurorui tinkamai organizuoti prokurorų darbą. Priimant sprendimą buvo įvertintos aplinkybės, kad prokuratūra neturi techninių ir finansinių galimybių pareiškėjui suteikti darbo priemones - nešiojamąjį kompiuterį, kuris yra būtinas nuotolinio darbo metu, kadangi prokurorai tiesiogiai dirba su programomis IPS, IBPS, DVS, kurios negali būti įdiegiamos asmeniniuose kompiuteriuose dėl saugumo reikalavimų.

Skundo argumentai, kad S. K. bei K. Š. buvo daromas poveikis, kad jie nevizuotų pareiškėjo prašymo, laikytini subjektyvia pareiškėjo nuomone, nepagrįsta įrodymais. Pareiškėjo argumentai, kad minėti prokurorai pirminį jo prašymą buvo vizavę teigiamai neatitinka faktinės bylos medžiagos, kadangi iš bylos medžiagos nustatyta, jog ir pirminis pareiškėjo prašymas buvo vizuotas su pastabomis, o tai negali būti vertinama sutikimu atitinkančiu Aprašo reikalavimus (1 t. b. l. 11-13). Kaip nurodyta aukščiau Aprašo 3 punkte besąlygiškai nurodyta, kad prokurorams leidžiama dirbti nuotoliniu būdu iš anksto suderintu su vadovu darbo nuotoliniu būdu grafiku. Pažymėtina, kad generalinis prokuroras išnagrinėjęs pirminį pareiškėjo prašymą 2019-10-25 raštu informavo pareiškėją, kad dėl informacijos nekonkretumo ir neaiškumo nėra galimybės priimti galutinį sprendimą dėl pareiškėjo darbo nuotoliniu būdu ir nurodė, kas konkrečiai turi būti nurodoma prašyme pagal Aprašo 5 punktą (1t. b. l. 18-20). Pareiškėjo argumentai, kad taip jam kerštaujama už tai, kad jis teikė skundą dėl nesavalaikio prašymo išnagrinėjimo, laikytini nepagrįstais, kadangi teismo vertinimu ginčijamame Sprendime yra aiškiai įvardintos priežastys dėl ko negali būti pareiškėjui leidžiama dirbti nuotoliniu būdu.

Pažymėtina ir tai, kad Darbo kodekso 52 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu darbdavys neįrodo, kad dėl gamybinio būtinumo ar darbo organizavimo ypatumų tai sukeltų per dideles sąnaudas, jis privalo tenkinti darbuotojo prašymą dirbti nuotoliniu būdu ne mažiau kaip penktadalį visos darbo laiko normos, to pareikalavus nėščiai, neseniai pagimdžiusiai ar krūtimi maitinančiai darbuotojai, darbuotojui, auginančiam vaiką iki trejų metų, ir darbuotojui, vienam auginančiam vaiką iki keturiolikos metų arba neįgalų vaiką iki aštuoniolikos metų. Kaip nustatyta iš bylos medžiagos, pareiškėjas nepriklauso asmenų kategorijai, kuriems būtų privaloma suteikti darbą nuotoliniu būdu, jeigu būtų neįrodyta, kad dėl gamybinio būtinumo ar darbo organizavimo ypatumų tai sukeltų per dideles sąnaudas.

Vertindamas pareiškėjo nurodomas aplinkybes, kad kitų prokurorų prašymai dėl darbo nuotoliniu būdu buvo tenkinami, teismas pažymi, kad visi prašymų tenkinimo atvejai yra individualūs bei pažymėtina, kad visais atvejais tiesioginių vadovų buvo vizuota teigiamai. Todėl šiuo požiūriu nėra pagrindo konstatuoti pareiškėjo diskriminacijos bei nelygiateisiškumo.

Pareiškėjo skundo argumentai susiję su šeimyninėmis aplinkybėmis bei būtinybe rūpintis vaikais, nesudaro pagrindo Sprendimo teisėtumui. Pažymėtina, kad įstatymas nustato socialines garantijas tėvams auginantiems mažamečius vaikus, ginčo atveju iš atsakovo atsiliepimo nustatyta, kad pareiškėjas jomis naudojasi.

Sprendime buvo pagrįstai įvertinta aplinkybė, kad Šiaulių apygardos vyriausiojo prokuroro 2014 m. spalio 21 d. įsakymu Nr. Y5-38 nustatyta, jog pareiškėjas priima asmenis kiekvieną savaitės pirmadienį, trečiadienį ir ketvirtadienį. Kaip nustatyta nurodytas įsakymas yra galiojantis. Todėl skunde pareiškėjo nurodyti argumentai, kad per trejus metus nebuvo atėjęs nė vienas suinteresuotas asmuo, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad jis yra neaktualus ir gali būti jo nepaisoma. Kol nepakeisti pareiškėjo darbą apibrėžiantys vidiniai teisės aktai nėra pagrindo konstatuoti, kad jais gali būti nesivadovaujama.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 3 straipsnio 2 dalis nustato, kad teismas nevertina ginčijamo teisės akto ir veiksmų (neveikimo) politinio ar ekonominio tikslingumo požiūriu. Atsižvelgiant į tai teismas nevertins pareiškėjo argumentų, susijusių su darbo organizavimu, aprūpinimu kompiuterine technika.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad atsakovė, 2019 m. lapkričio 11 d. raštu Nr. 17.9. - 14560 „Dėl darbo nuotoliniu būdu“, atsisakydama patenkinti pareiškėjo prašymą dėl leidimo jam dirbti nuotoliniu būdu, neviršijo savo kompetencijos ribų, argumentuotai motyvavo dėl kokių priežasčių negali būti tenkinamas pareiškėjo prašymas. Sprendimas neprieštarauja aukštesnės galios teisiniams aktams, jį priimant nebuvo pažeisto Sprendimo priėmimo procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą. Be to, pažymėtina, kad pareiškėjui neužkertama galimybė realizuoti teisę dirbti nuotoliniu būdu, tik siekdamas šios teisės realizacijos jis ją turi suderinti su tiesioginiais vadovais, kaip ir reikalaujama Apraše.

Dėl pareiškėjo pareikšto reikalavimo įpareigoti Lietuvos Respublikos generalinį prokurorą suteikti pareiškėjui galimybę 2 dienas per savaitę dirbti nuotoliniu būdu.

Pažymėtina, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintu valdžių padalijimo principu, administracinis teismas negali perimti viešojo administravimo institucijos funkcijų ir, savarankiškai atlikęs administracinę procedūrą, priimti sprendimą, priskirtiną viešojo administravimo institucijos kompetencijai, pagal teismo sprendimo priėmimo metu esamą situaciją, nes tai galėtų pažeisti konstitucinį valdžių padalijimo principą (žr., pvz., LVAT 2012 m. kovo 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-756-1606/2012). Todėl teismas negali pakeisti viešojo administravimo institucijos šiuo atveju – Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, – kuri pagal teisės aktus gali spręsti klausimus dėl jos darbuotojų darbo nuotoliniu būdu. Jeigu būtų panaikintas Sprendimas būtų pagrindas įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą bei priimti naują sprendimą. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo pagrindinis reikalavimas netenkintas, negali būti tenkinamas ir išvestinis reikalavimas.

Dėl pareiškėjo reikalavimo priteisti neturtinės žalos atlyginimą teismas pažymi, kad reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (Civilinio kodekso 6.271 straipsnis), atlyginimo gali būti tenkinamas esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui (žr., pvz., LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008).

Siekiant nustatyti neteisėtumą pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnį, reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai; kiekvienu atveju būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. Šiame kontekste paminėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime, be kita ko, konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.

Teismas šiame sprendime konstatavo, kad Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra jai pavestas funkcijas įvykdė tinkamai. Teismas nenustatė pagrindų Sprendimo panaikinimui. Įvertinus visas nustatytas aplinkybes, pareiškėjo reikalavimas priteisti neturtinės žalos atlyginimą atmestinas kaip nepagrįstas, kadangi nebuvo nustatyti Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros neteisėti veiksmai, o tai yra viena iš būtinųjų sąlygų valstybės atsakomybei kilti.

2020 m. kovo 25 d. pareiškėjo pateiktas prašymas dėl bylos nagrinėjimo atnaujinimo netenkintinas, kadangi iš esmės pasikeitusios aplinkybės po Sprendimo priėmimo neturi įtakos jo teisėtumui.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

Pareiškėjo E. T. skundą atmesti.

Sprendimas apeliacine tvarka per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja Vita Valeckaitė