- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-10-06
- Bylos Nr.
- 2-1901-1040/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-49-3-01535-2016-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Inga Vaišvilienė
- Ieškovas
- N. S.
- Atsakovas
- V. U.
- Kategorijos
- 2.53.8pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.1.1.2Civilinio proceso principai
- 3.2.8.5Bylos nutraukimas, jeigu šalys sudarė taikos sutartį ir teismas ją patvirtino
Ukmergės rajono apylinkės teismo teisėja Inga Vaišvilienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės N. S. ir atsakovo V. U. prašymą patvirtinti taikos sutartį civilinėje byloje pagal ieškovės N. S. ieškinį atsakovui V. U., išvadą teikianti institucija byloje Ukmergės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos ir socialinės paramos skyrius, dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė N. S. pateikė ieškinį, prašydama nustatyti nepilnamečių vaikų M. S., D. S. ir D. S. nuolatinę gyvenamąją vietą kartu su N. S. bei priteisti iš atsakovo V. U. išlaikymą nepilnamečiams vaikams M. S., D. S. ir D. S. mokant po 120,00 Eur per mėnesį iki jų pilnametystės.
Ukmergės rajono apylinkės teisme 2016 m. rugsėjo 28 d. parengiamojo teismo posėdžio metu, šalių pageidavimu, šalims suteikta galimybė byloje sudaryti taikos sutartį.
Teisme 2016 m. spalio 3 d. buvo gauta ieškovės N. S. ir atsakovo V. U. sudaryta taikos sutartis (toliau – Taikos sutartis), kurią šalys prašo patvirtinti ir civilinę bylą nutraukti. Šalys patvirtina, kad joms yra žinomos bylos nutraukimo pasekmės.
Motyvuojamoji dalis
Prašymas tenkintinas, pateikta Taikos sutartis tvirtintina, civilinė byla nutrauktina.
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 42 straipsnio 1 dalis, 140 straipsnio 3 dalis nustato, kad šalys turi teisę užbaigti bylą taikos sutartimi bet kurioje civilinio proceso stadijoje. Taikos sutartimi laikomas sandoris, kuriuo šalys, darydamos viena kitai nuolaidas, iš naujo nustato civilines teises ir pareigas bei išsprendžia tarp jų kilusį teisinį ginčą. Sudarydamos taikos sutartį, šalys abipusiu sutarimu dėl jos sąlygų nustato savo teisių ir pareigų balansą. Tokia sutartimi realizuojamas šalių dispozityvumo principas (CPK 13 straipsnis), teisė įstatymo nustatytose ribose laisva valia disponuoti savo materialinėmis ir procesinėmis teisėmis.
Iš teismui pateiktos Taikos sutarties turinio matyti, jog ieškovė N. S. bei atsakovas V. U. siekia taikiai išspręsti ginčą: šalys susitarė dėl jų nepilnamečių vaikų M. S., D. S. ir D. S. gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo vaikams iš tėvo pusės teikimo tvarkos. Taikos sutarties sąlygomis šalys iš esmės išsprendė tarp jų kilusį ginčą. Nors nagrinėjamas klausimas susijęs su nepilnamečių vaikų teisėmis, t.y. viešasis interesas vaiko teisių požiūriu byloje egzistuoja, tačiau ginčo išsprendimas tėvų susitarimu atitinka vaiko interesus, kadangi visi su vaiko gyvenamosios vietos nustatymu, jo išlaikymu susiję klausimai, visų pirma, turi būti sprendžiami tėvų susitarimu (Civilinio kodekso 3.5 straipsnio 4 dalis, 3.169 straipsnio 1 dalis, 3.192 straipsnio 1 dalis).
Šalys patvirtino, jog sutartis sudaryta laisva šalių valia, joms yra žinomos ir suprantamos taikos sutarties sudarymo ir patvirtinimo teisminio proceso tvarka pasekmės.
Teismas, įvertinęs ieškovės N. S. ir atsakovo V. U. pateiktos Taikos sutarties sąlygas bei byloje esančius įrodymus, konstatuoja, kad šalių sudaryta Taikos sutartis imperatyvioms įstatymų nuostatoms bei viešajam interesui neprieštarauja, nepažeidžia trečiųjų asmenų teisių ir teisėtų interesų, taip pat nėra kitų sandorių negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių pateikta taikos sutartis negalėtų būti tvirtinama (CK 6.983-6.986 straipsniai, CPK 42 straipsnio 2 dalis). Taikos sutarties sąlygomis šalys iš esmės išsprendė tarp jų kilusį ginčą, todėl prašymas patvirtinti taikos sutartį tenkintinas (CPK 42 straipsnio 1 dalis, 140 straipsnio 3 dalis), o civilinė byla Nr. 2-1901-10401/2016 nutrauktina (CPK 293 straipsnio 5 punktas).
Teismas į Taikos sutarties, tvirtinamos šia teismo nutartimi, sąlygas neįtraukia joje įvardintų šalių pareiškimų, kad šalims išaiškintos bylos nutraukimo pasekmės bei ir kitų CPK normų turinys, taip pat dėl sutarties egzempliorių skaičiaus bei antrinės teisinės pagalbos teikimo ieškovei, nes tai nelaikytina susitarimais dėl ginčo. Teismas į taikos sutarties sąlygas taip pat neįtraukia prašymo patvirtinti jų sudarytą taikos sutartį ir civilinę bylą nutraukti, nes teismui konstatavus, kad prašoma patvirtinti taikos sutartis imperatyvioms įstatymų nuostatoms bei viešajam interesui neprieštarauja, nepažeidžia trečiųjų asmenų teisių ir teisėtų interesų, įstatymas įpareigoja teismą civilinę bylą nutraukti (CPK 293 straipsnio 5 punktas).
Ieškovė N. S. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2016 m. birželio 13 d. sprendimu Nr. 2.2-(NTP-2)-16-T-2149-9527 Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo yra 100 procentų atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų, jai buvo teikiama antrinė teisinė pagalba. Iš Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2016 m. rugsėjo 27 d. pažymos Nr. (2.16) NTP – 7-10197 matyti, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidas sudaro 162,12 Eur. Žyminio mokesčio dydis šioje byloje sudaro 170,60 Eur (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 8 punktas). Šalims sudarius Taikos sutartį, iš nuo bylinėjimosi išlaidų neatleistos šalies valstybės naudai turėtų būti priteisti 25 procentai, tai yra 42,65 Eur žyminio mokesčio išlaidų (CPK 87 straipsnio 2 dalis, 96 straipsnio 1 dalis).
Sprendžiant bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei klausimą, teismas atsižvelgia, kad byloje surinkti įrodymai apie šalių turtinę padėtį rodo, kad atsakovo turtinė padėtis nėra iš esmės geresnė už ieškovės turtinę padėtį, atsakovo pajamos pagal Sodros duomenis 199,52 Eur, jokio nekilnojamojo ir registruoto kilnojamojo turto neturi, jis, kaip ir ieškovė, turi pareigą išlaikyti tris nepilnamečius vaikus. Atsakovo pajamos ir turtinė padėtis rodo, kad jis objektyviai negali sumokėti valstybei bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro (204,77 Eur), o priverstinis šių bylinėjimosi išlaidų išieškojimas iš esmės pablogintų atsakovo turtinę padėtį bei neigiamai atsilieptų atsakovo vaiko teisėms ir interesams, nes bylinėjimosi išlaidų išieškojimas iš atsakovo akivaizdžiai sutrukdytų atsakovo išlaikymo vaikui teikimą. Atsakovas su ieškiniu sutiko, įsipareigojo teikti išlaikymą nepilnamečiams vaikams, geranoriškai susitarė dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, teismo procesas buvo trumpas. Esamomis aplinkybėmis, teismas daro išvadą, kad yra teisinga, protinga ir sąžininga pripažinti, kad yra pagrindas nukrypti nuo CPK 96 straipsnio 1 dalyje nustatytų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei taisyklių ir iš atsakovo antrinės teisinės pagalbos išlaidų ir žyminio mokesčio dalies nepriteisti (CPK 96 straipsnio 5 dalis).
Priėmus teismo sprendimą, vadovaujantis CK 3.65 straipsnio 1 dalimi bei CPK 150 straipsniu, Ukmergės rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 28 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės, t. y. laikinas išlaikymo nepilnamečiams vaikams M. S., D. S. ir D. S. priteisimas, panaikintinos teismo sprendimui įsiteisėjus.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 140 straipsnio 3 dalimi, 293 straipsnio 5 punktu, 294 straipsnio 2 dalimi,
nutaria:
Patvirtinti šalių N. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir V. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) sudarytą taikos sutartį tokiomis sąlygomis:
1. N. S. ir V. U. nepilnamečio sūnaus M. S., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečių dukrų D. S., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir D. S., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuolatinė gyvenamoji vieta nustatoma su nepilnamečių vaikų motina N. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini).
2. Šalims yra žinomos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.170 straipsnio nuostatos, kad tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant ir kad tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauji jį auklėjant. Nepilnamečio sūnaus M. S., gim. (duomenys neskelbtini), nepilnamečių dukrų D. S., gim. (duomenys neskelbtini), ir D. S., gim. (duomenys neskelbtini) auklėjime ieškovė N. S. ir atsakovas V. U. dalyvauja abu lygiomis teisėmis ir nei vienas nedaro vienas kitam kliūčių bendrauti su vaikais bei dalyvauti jų auklėjime, atsižvelgiant į nepilnamečių vaikų norus ir interesus.
3. Atsakovas V. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) įsipareigoja teikti išlaikymą nepilnamečiams vaikams: M. S., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) D. S., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir D. S., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 70,00 Eur (septyniasdešimt eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis kiekvienam vaikui, pradedant mokėti nuo 2016 m. rugsėjo 1 d. iki vaikų M., D. ir D. pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, išlaikymui skirtas lėšas sumokant grynais pinigais arba pavedimu į ieškovės N. S. sąskaitą Nr. LT54 4010 0510 0116 5558, esančią AB DNB banke.
4. Atsakovas V. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) sutinka, kad nepilnamečiams vaikams M. S., D. S. ir D. S. priteistų išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise būtų paskirta ieškovė N. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kuri išlaikymui skirtas lėšas naudoja išskirtinai nepilnamečių vaikų poreikiams tenkinti.
5. Šalys susitaria, kad tuo atveju, jeigu išlaikymas nepilnamečiams vaikams yra atsakovo sumokamas ieškovei grynais pinigais, ieškovė raštu patvirtina kokią piniginių lėšų sumą už kokį mėnesį iš atsakovo gavo.
6. Šalims yra žinoma Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.201 straipsnio nuostata, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad priteisto išlaikymo dydis gali būti padidintas atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms.
7. Šia taikos sutartimi ginčas civilinėje byloje Nr. 2-1901-1040/2016 pagal ieškovės N. S. ieškinį dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo atsakovui V. U. yra išspręstas ir šalys viena kitai jokių pretenzijų neturi.
8. Šalys įsipareigoja sąžiningai vykdyti šios Taikos sutarties sąlygas.
Civilinę bylą Nr. 2-1901-1040/2016 pagal ieškovės N. S. ieškinį atsakovui V. U., išvadą teikianti institucija - Ukmergės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos ir socialinės paramos skyrius, dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, nutraukti.
Teismo sprendimui įsiteisėjus, panaikinti Ukmergės rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 28 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones – laikino išlaikymo nepilnamečiams vaikams M. S., D. S. ir D. S. priteisimą iš V. U..
Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Ukmergės rajono apylinkės teismą.