Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo E. A. gynėjos A. Šimkūnienės skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. kovo 8 d. nutarties, kuria kaltinamajam E. A. suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2010 m. kovo 19 d.

Teisėja, išnagrinėjusi kaltinamojo gynėjos skundą ir susipažinusi su pateikta baudžiamosios bylos medžiaga,

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. A. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 18 str. 4 d. ir 104 str. (Lietuvos Respublikos BK 1961 m. redakcija), t.y. tuo, kad iš keršto, veikdamas organizuota grupe su Alvydu V. L. , kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas 2009-10-23 Lietuvos Respublikos BPK 3 str. l d. 7 p. dėl mirties, R. Z. , V. S. , V. V. , R. K. organizavo R. B. nužudymą, t.y. 2000 metų vasaros-rudens laikotarpiu E. A. , gavęs duomenų, kad jo namuose Šilelio kaime, Raudondvario seniūnijoje, Kauno rajone, pagalbiniu darbuotoju dirbantis E. B. netinkamai elgiasi su sūnumi, susiekė su A.V. L. ir perdavė jam nurodymą organizuoti E. B. nužudymą pasitelkiant R. Z. , V. S. , V. V. ir R. K. . A.V. L. , vykdydamas E. A. nurodymą, restorano-pramogų ir poilsio komplekso „Villula" („Vilija") patalpose, esančiose Varnių g. 41, Kaune, pasikvietė V. S. ir jam perdavė E. A. nurodymą nužudyti E. B. pasitelkiant R. Z. , V. V. ir R. K. . V. S. , R. Z. , V. V. ir R. K. , vykdydami E. A. ir A. L. nurodymą, dėl chuliganiškų paskatų, neturėdami jokios dingsties žudyti E. B. , savo veiksmais rodydami aiškų žmogaus ir visuomenės negerbimą, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimą, 2000 metų vasaros-rudens laikotarpiu, tiksliau nenustatytu laiku, susitiko Raudondvario plente po kelio Kaunas-Marijampolė viaduku, Kauno mieste, kur aptarė nusikaltimo padarymo planą, paskirstė vaidmenis. Apvažiavęs Raudondvario seniūnijoje esančius miškus, V. S. , R. Z. , V. V. ir R. K. parinko vietą Kulautuvos girininkijos miške prie Kulautuvos gyvenvietės, Kauno rajone, tinkamą E. B. nužudymui ir jo lavono paslėpimui. Pagal susitarimą R. Z. , turėjęs įvilioti E. B. į pasalą - atvežti šį tariamam krovinio iškrovimui į sutartą vietą miške, nuvažiavo parsivežti E. B. , o V. S. , V. V. ir R. K. liko laukti sutartoje vietoje miške, iškasė duobę. R. Z. automobiliu atvežus E. B. į Kulautuvos girininkijos mišką, išlaipinus ir nuvažiavus prie kelio stebėti aplinką, V. S. , V. V. ir R. K. nuvedė E. B. giliau į mišką prie tariamos krovinio iškrovimo vietos. Einant V. S. užmetė nukentėjusiajam ant kaklo virvę, kartu su R. K. bei V. V. parvertė E. B. ant žemės ir jį pasmaugė. Po to V. S. ir V. V. apvyniojo nužudyto E. B. galvą lipnia izoliacine juosta, kartu su R. K. nutempė lavoną į duobę ir joje užkasė nukentėjusiojo kūną. Nuėję prie automobilio, kuriame stebėjęs aplinką laukė R. Z. , V. S. , V. V. ir R. K. sėdo į jį ir kartu su R. Z. pasišalino iš įvykio vietos.

2008 m. gruodžio 19 d. prokuroras pareiškė įtarimą E. A. ir paskelbė jo paiešką. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 20 d. nutartimi E. A. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas.

Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras išdavė E. A. Europos arešto orderį. Šio orderio pagrindu E. A. 2008 m. gruodžio 19 d. sulaikytas Suomijoje, į Lietuvą jis pargabentas 2008 m. gruodžio 30 d.

Pratęsdamas kaltinamajam E. A. suėmimo terminą dar trims mėnesiams, Vilniaus apygardos teismas nutartyje nurodė tokio sprendimo pagrindą, numatytą Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte (bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo). Teismas pažymėjo, jog E. A. yra kaltinamas labai sunkaus tyčinio nusikaltimo padarymu, už kurį numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė, šį nusikaltimą padaręs organizuota grupe, kurioje jis atliko organizatoriaus vaidmenį, anksčiau teistas 2 kartus, buvo sulaikytas Suomijoje pagal išduotą Europos arešto orderį, todėl yra pagrindas manyti, kad švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negu suėmimu nebus pasiekti Lietuvos Respublikos BPK 119 str. numatyti kardomųjų priemonių tikslai (Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 7 d.).

Gynėjos teigimu, nepagrįsta yra teismo išvada, kuria grindžiamas griežčiausios karomosios priemonės taikymas E. A. , jog jis turi ryšių užsienyje. Visų prima, E. A. paieška nebuvo paskelbta, todėl nėra pagrindo teigti, jog jis slapstėsi nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, o antra, E. A. į Suomiją išvyko su šeima poilsiauti, be to, nusikalstama veika, kurios padarymu kaltinamas E. A. padaryta 2000 metų pavasarį – rudenį. Gynėja taip pat skunde nurodo, kad E. A. niekada neneigė turįs ryšių užsienyje, nes 2008 m. du kartus buvo išvykęs į Argentiną, Izraelyje gyvena jo sutuoktinės tėvai, tačiau paminėtos aplinkybės, neduoda pagrindo teigti, jog jis siekia pasislėpti nuo teismo ir taip išvengti bausmės.

Kaltinamojo gynėja pažymi, kad nors E. A. praeityje teistas, tačiau tai neduoda pagrindo manyti, jog jis būdamas laisvėje darys naujus nusikaltimus. Be to, kaltinamojo asmeniniai bruožai, tvirti socialiniai ryšiai su šeima, leidžia pagrįstai manyti, kad daugiau nei vienerius metus užsitęsęs jo izoliavimas nuo šeimos ir visuomenės negali duoti pozityvaus rezultato, priešingai, paskyrus švelnesnę kardomąją priemonę įstatyme numatyti kardomosios priemonės tikslai bus pasiekti be nuostolių, susijusių su išlaikymu įkalinimo įstaigoje, būtų sudarytos sąlygos vykdyti pareigas šeimai, vaikams, tiek betarpiškai dalyvaujant šeimos gyvenime, tiek materialiai išlaikant šeimą.

Teismo pasėdyje suimtojo gynėja prašo skundą patenkinti, o prokuroras prašo skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo E. A. gynėjos skundas atmetamas.

Vilniaus apygardos teismas 2010 m. kovo 8 d. nutartimi kaltinamajam E. A. kardomosios priemonės – suėmimo terminą pratęsė trims mėnesiams. Apygardos teismas, pratęsdamas kardomąją priemonę, nepažeidė Lietuvos Respublikos BPK 121, 122, 125, 127 straipsnių reikalavimų.

Lietuvos Respublikos BPK 121 str. 2 d. nuostatos numato, jog kardomosios priemonės gali būti skiriamos tik tuo atveju, kai yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad asmuo padarė nusikalstamą veiką. Nors kaltinamojo gynėja skunde nurodo, kad byloje nėra E. A. kaltę patvirtinančių įrodymų, tačiau šioje vietoje derėtų priminti, jog aukštesnės instancijos teismas, nagrinėdamas suimtųjų skundus dėl kardomosios priemonės - suėmimo paskyrimo ar šios kardomosios priemonės termino pratęsimo, byloje surinktus įrodymus analizuoja ir vertina tik tiek, kad būtų galima nustatyti, ar yra pagrindas suimtąjį įtarti ar kaltinti jam inkriminuojamų nusikalstamų padarymu, tačiau nesprendžia kaltės klausimo iš esmės, nes tai daroma nagrinėjant baudžiamąją bylą teisiamajame posėdyje pirmosios instancijos teisme. Baudžiamoji byla šiuo metu yra nagrinėjama Vilniaus apygardos teisme. Aukštesnės instancijos teismas mano, jog byloje pakanka duomenų, pagrįstai leidžiančių manyti, kad E. A. galimai padarė jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Tokie duomenys yra kaltinamųjų, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai, parodymų patikrinimo vietoje protokolai, procesinių veiksmų protokolai, akistatos protokolai, specialistų išvados, paskirti ir atlikti objektų tyrimai ir kiti bylos duomenys.

Griežčiausia kardomoji priemonė taikoma esant Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnyje numatytiems pagrindams ir sąlygoms. Pratęsdamas kaltinamajam E. A. suėmimo terminą dar trims mėnesiams, Vilniaus apygardos teismas nutartyje nurodė tokio sprendimo pagrindą, numatytą Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte – bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo.

Aukštesnės instancijos teismas sutinka su išvada, jog E. A. bėgs (slėpsis) nuo teismo.

Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio 2 dalis nustato, kad kai pagrįstai manoma, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo, suėmimas gali būti paskirtas atsižvelgiant į kaltinamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes. Lietuvos Respublikos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 50 „Dėl teismų praktikos skiriant suėmimą ir namų areštą arba pratęsiant suėmimo terminą“ 8 punkte išaiškinta, jog nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė priskiriama Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio 2 dalyje vartojamai „kitų aplinkybių“ sąvokai. Jei remiantis minėta aplinkybe galima padaryti išvadą, kad asmuo bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, tai tada jos gali pakakti tam asmeniui skirti arba pratęsti suėmimą Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu. Gresianti griežta laisvės atėmimo bausmė nėra absoliuti sąlyga taikyti griežčiausią kardomąją priemonę, tačiau jos pakanka pagrįstam manymui, kad įtariamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo. Bylos medžiagoje nustatyta, kad kaltinamajam E. A. buvo paskelbta paieška, iš Suomijos į Lietuvą kaltinamasis buvo parvežtas tik pagal Europos arešto orderį. Ši aplinkybė leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad būdamas laisvėje ir siekdamas išvengti gresiančios baudžiamosios atsakomybės, ilgalaikio laisvės atėmimo, E. A. gali bėgti (slėptis) nuo teismo. Gynėjos skunde nurodytos aplinkybės: kaltinamojo šeiminė padėtis, ryšiai su artimaisiais, teigiamai charakterizuojamas, ankstesnis teistumas išnykęs yra reikšmingos, tačiau siekiant užtikrinti viešojo intereso apsaugą byloje negali būti vertinamos kaip išimtinai prioritetinės ir sąlygojančios kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės naikinimą šiuo pagrindu.

Išdėstytos aplinkybės leidžia teigti, kad šį Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą suėmimo taikymo pagrindą pirmosios instancijos teismas nustatė pagrįstai.

Skunde kaltinamojo E. A. gynėja nurodo, jog ankstesni teistumai nepatvirtina, kad kaltinamasis, būdamas laisvėje gali daryti naujus nusikaltimus, tačiau aukštesnės instancijos teismas pažymi, kad Vilniaus apygardos teismas, pratęsdamas E. A. kardomosios priemonės – suėmimo terminą, nenustatė suėmimo pagrindo, nurodyto Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte, jog jis darys naujus nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 4 d.

Gynėja atkreipia dėmesį, jog kiti kaltinamieji, kuriems pateikti kaltinimai dėl analogiškos nusikalstamos veikos kaip ir jos ginamajam, nėra suimti, jiems pritaikytos žymiai švelnesnės kardomosios priemonės. Ta aplinkybė, kad E. A. bei kitiems asmenims yra pareikšti tokie patys kaltinimai, nereiškia, kad jų teisinė situacija, kalbant apie kardomosios priemonės skyrimo pagrindus ir sąlygas, yra vienoda. Vien to, kad asmenys kaltinami tų pačių nusikaltimų padarymu, neužtenka konstatuoti, kad jiems turi būti skiriamos vienodos kardomosios priemonės. Aplinkybė, kad ne visiems nusikalstamų veikų padarymu kaltinamiems asmenims šioje byloje yra taikomas suėmimas, nėra pagrindas netaikyti griežčiausiosios kardomosios priemonės E. A. , kadangi kardomoji priemonė kiekvienam kaltinamam (arba įtariamam) asmeniui parenkama individualiai, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos BPK 121 str. 4 d. nurodytas aplinkybes.

Atmestinas yra kaltinamojo E. A. gynėjos skundo argumentas, jog Lietuvos Respublikos BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai gali būti pasiekti kaltinamajam paskyrus kitas kardomąsias priemones, kadangi aukštesnės instancijos teismas išnagrinėjęs skundą dėl suėmimo termino pratęsimo, gali atmesti skundą arba jį patenkinti ir panaikinti nutartį pratęsti suėmimo terminą, tačiau negali pakeisti pratęstos kardomosios priemonės - suėmimo kita kardomąja priemone.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog Vilniaus apygardos teismo nutartimi suėmimo terminas pratęstas tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs Lietuvos Respublikos BPK bei nepažeidžiant Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 50 „Dėl teismų praktikos skiriant suėmimą ir namų areštą arba pratęsiant suėmimo terminą“ 1 ir 4 punktų nuostatų reikalavimų.

Dėl išdėstytų motyvų skundžiama nutartis laikoma teisėta ir pagrįsta, todėl nenaikinama.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

kaltinamojo E. A. gynėjos skundą atmesti.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.