Kauno apylinkės teismo įsakymas

išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokurorės Oksanos Gabrilaitienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-26511-19,

kurioje H. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, nedirbantis, Užimtumo tarnyboje neregistruotas, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), teistas 2015 m. lapkričio 19 d. Kauno apygardos teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 150 straipsnio 4 dalį - 2 m. laisvės atėmimo bausme, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 92 straipsniu, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 2 metams (bausmę atlikęs),

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

H. S. artimoje aplinkoje panaudojo fizinį smurtą, o būtent: 2019 m. birželio 23 d. vakare, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, Panerių g. namo Nr. 29 kieme, Jonavoje, tarpusavio konflikto dėl asmeninių nesutarimų su šeimos nare – kartu gyvenančia sugyventine V. A. metu, tyčia dešine koja spyrė vieną kartą V. A. į kairę šlaunį, tuo padarė nukentėjusiajai V. A. kraujosruvą kairėje šlaunyje, tuo nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios V. A. sveikatą ir sukėlė jai fizinį skausmą.

Kaltinamasis H. S., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, kaltu prisipažino iš dalies, parodė, kad 2019 m. birželio 23 d. vakare po darbo grįžęs namo, prie namo laiptinės ((duomenys neskelbtini)) sutiko sugyventinę V. A.. Tarp jų įvyko žodinis konfliktas, nes V. norėjo eiti pas kažkokius čigonus, o jis tam prieštaravo. Konflikto metu V. šaukė, keikė jį įvairiais necenzūriniais žodžiais ir jis dešinės rankos kumščiu sudavė jai vieną smūgį į koją. Po suduoto smūgio V. pabėgo, o jis nuėjo pas savo motiną. Pageidauja, kad procesas būtų baigtas teismo baudžiamuoju įsakymu. Kaltę pripažįsta tik iš dalies, nes sudavė V. A. smūgį kumščiu, o ne koja. Pirminės apklausos metu kaltu neprisipažino, bet po akistatos su V. A. suprato, kad turi sakyti tiesą. (b. l. 61–63, 66–68).

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo H. S. kaltę be jo dalinio prisipažinimo įrodo bylos rašytinė medžiaga:

Nukentėjusiosios V. A. parodymai ikiteisminio tyrimo metu, kad H. S. yra jos buvęs sugyventinis. Jie susipažino 2016 m. kartu besimokydami Jonavos jaunimo mokykloje. 2018 m. lapkričio 14 d. jie apsigyveno kartu. Santykius buvo nutraukę 2018 m. gruodžio mėnesį, ji išvyko į Angliją pas seserį V. A., tačiau 2019 m. sausio mėnesį ji grįžo į Lietuvą ir vėl apsigyveno su H. S.. 2019 m. birželio 23 d. vakaro metu su H. ėjo į parduotuvę „Maxima“, esančią arčiausiai namų, vedėsi šunį. Apsipirkę parduotuvėje, ėjo namo. Priėjus (duomenys neskelbtini), H. S. užgavo jos šuniuką, dėl to jie susipyko, ji, atidariusi skardinę energetinio gėrimo, kurį nupirko H., jį išpylė, o sugyventinis dešine koja spyrė jai į kairę šlaunį, tuo sukėlė fizinį skausmą. Po to kai H. jai įspyrė, ji pagriebė šepetį ir jo kotu trenkė H. į dešinį riešą. Po konflikto ji nuėjo namo, H. namo grįžo maždaug po pusvalandžio. Tada ji iš namų išėjo susitikti su drauge S., pavardės nežino, kartu su ja nuėjo į miesto šventę, tačiau jai labai skaudėjo kairę šlaunį toje vietoje, į kurią buvo įspirta, todėl ji kreipėsi į Jonavos ligoninės priėmimo skyrių. Nuo H. spyrio kairėje šlaunyje susiformavo didelė kraujosruva. Civilinio ieškinio nereikš, su sugyventiniu H. S. susitaikė (b. l. 1–5, 24–28).

2019 m. rugsėjo 6 d. akistatos protokolu nustatyta, kad akistatos tarp nukentėjusiosios V. A. ir H. S. metu nukentėjusioji V. A. patvirtino savo apklausos metu duotus parodymus, o H. S. pakeitė duotus parodymus, pripažindamas, kad 2019 m. birželio 23 d. smurtavo prieš sugyventinę V. A., tik sudavė jai smūgį kumščiu, o ne koja (b. l. 58–60).

Liudytojos S. B. parodymai ikiteisminio tyrimo metu, kad V. A. pažįsta keletą metų, kartu su ja ir H. S. mokėsi Jonavos jaunimo mokykloje. Su H. S. nebendravo ir nebendrauja, šiuo metu nebendrauja ir su V. A., nes susipyko, tačiau iki konflikto kartu praleisdavo laiką, buvo Joninių šventėje, vykusioje Jonavoje 2019 m. birželio 23 d. Tą dieną jos susiskambino, susitarė susitikti prie vaikų globos namų Mokyklos g., Jonavoje. Apie 18.30 val. susitikusios kartu nuėjo į šventę, tačiau po kurio laiko V. pasakė, kad negali ilgiau vaikštinėti, nes jai labai skauda koją. Iš pradžių V. A. sakė nežinanti, kodėl skauda koją, bet vėliau pasakė, kad jai įspyrė H. S.. Ji sakė, kad H. įspyrė jai į koją prie Panerių g. 29 namo, Jonavoje tą pačią dieną, prieš joms susitinkant. Dėl ko tarp jų vyko konfliktas, ar dėl šuniuko, ar tai dėl limonado, ji nesuprato. Ji pasiūlė V. vykti į Jonavos ligoninės priėmimo skyrių. Taksi automobiliu nuvažiavo į ligoninę, kur V. apžiūrėjęs gydytojas klausė, kas jai nutiko. Iš pradžių V. nenorėjo sakyti, kad ją sumušė sugyventinis, nenorėjo, kad H. turėtų problemų su policija, bet po to gydytojui pasisakė, kad buvo sumušta. Kadangi gydytojas minėjo, jog apie smurtą praneš policijai ir į ligoninę atvyks policijos pareigūnai, ji policijos pareigūnų nelaukė, iš ligoninės išėjo. Vėliau jai paskambino V. ir pasakė, kad vyksta į policiją. Tą vakarą V. namo negrįžo, nakvojo pas ją (jos močiutės bute), be to apie savaitę laiko ten ir gyveno. Ji matė V. A. šlaunies srityje mėlynę, kuri buvo pakankamai didelė (b. l. 42–44).

Liudytojos L. L. parodymai ikiteisminio tyrimo metu, kad H. S. yra jos brolis. Žino, kad 2019 m. birželio 23 d. vakaro metu tarp brolio ir jo sugyventinės V. A. įvyko konfliktas, kurio metu jie susimušė. Kur susimušė, kada, kokiomis tiksliai aplinkybėmis, nežino, nors apie konfliktą kalbėjosi su abiem. Iš brolio pasakojimo žino, kad visą dieną jie praleido kartu, o paskui vėlai vakare iš Joninių šventės į namus grįžo V. ir jie vienas kitam sudavė smūgius. V. sakė, kad H. jai ar tai spyrė, ar tai sudavė kumščiu, bet kur ir kada, negali pasakyti. Į šią situaciją nesigilino, nes tokie tarp jos brolio ir jo sugyventinės tarpusavio santykiai - tarpusavyje susipeša, po to susitaiko. Žino, kad kartu jie gyveno nuo 2018 m., bet po konflikto 2018 m. pabaigoje buvo išsiskyrę, V. išvyko į užsienį pas seserį. Grįžo maždaug po mėnesio, susitaikė, vėl apsigyveno kartu ir toliau tarpusavyje konfliktuoja. Naktį 2019 m. birželio mėnesį iš 22 d. į 23 d. H. jos namuose nenakvojo, o naktį iš 23 d. į 24 d. - brolis atėjo į jos namus apie 03.00 val. (b. l. 46–48).

Liudytojos V. S. parodymai ikiteisminio tyrimo metu, kad H. S. yra jos sūnus, kuris gyvena atskirai, bet apsilanko jos namuose. Žino, kad nuo 2018 m. sūnus gyvena su V. A.. Kadangi mergina jai nepatinka, jos nebendrauja. 2019 m. birželio 23 d. H. į jos namus atėjo vienas apie 15.00 val. Prabuvęs apie pusvalandį, išėjo, sakė, kad su sugyventine V. eis į šventę. Ar ėjo, nežino, bet apie 19.00-20.00 val. jai paskambinęs H. pasakė, kad eis nakvoti pas seserį L., nes V. prie jo kabinėjasi. Kad įvyko tarp jų kažkoks konfliktas, buvo aišku, bet kas konkrečiai, nežino, nes su V. nebendrauja, o sūnus jai nepasakojo (b. l. 50, 51).

2019 m. birželio 24 d. įvykio vietos apžiūros protokolu nustatyta, kad apžiūrėta įvykio vieta – Panerių g. namo Nr. 29, Jonavoje kiemas. (b. l. 16–18).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. G1590/2019(02) nustatyta, kad V. A. nustatyta kraujosruva kairėje šlaunyje. Sužalojimas galėjo būti padarytas daiktui judant bei kontaktuojant su kūnu ir (arba) kūnui judant bei kontaktuojant su daiktu. Sužalojimo vaizdas, lokalizacija, pobūdis rodo, kad sužalojimas galėjo būti padarytas užduotyje nurodytu laiku (2019 m. birželio 23 d.). Sužalojimas padarytas buku daiktu. Sužalojimas galėjo būti padarytas ir savigynos metu. Sužalojimas galėjo būti patirtas dėl nemažiau kaip vieno trauminio poveikio. Sužalojimo padarymo metu tiriamoji galėjo būti įvairiose padėtyse. Remiantis Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 9 punktu sužalojimas laikomas nežymiu sveikatos sutrikdymu (b. l. 35).

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė šeimos nariui ar artimam giminaičiui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Kaltinamasis H. S. kaltę pripažino iš dalies, t. y. neneigė sudavęs vieną smūgį savo sugyventinei V. A., tačiau teigė, kad sudavė ne koja, o ranka. Teismas tokius kaltinamojo parodymus vertina kritiškai – kaip siekį sušvelninti savo veiksmų nukentėjusiosios atžvilgiu neteisėtumą. Teismas, vertindamas byloje surinktus įrodymus, pažymi, kad kaltinamasis viso proceso metu nebuvo nuoseklus, pradžioje jis apskritai neigė smurtavęs nukentėjusiosios atžvilgiu, tačiau akistatos su nukentėjusiąja metu jau pripažino sudavęs vieną smūgį nukentėjusiajai, tačiau ne koja, o ranka. Tuo tarpu nukentėjusioji iš esmės viso proceso metu buvo nuosekli: 2019 m. birželio 24 d. pareiškime nurodė, kad H. S. jai spyrė vieną kartą į kairę koją, dėl ko jai skaudėjo ir ji kreipėsi į Jonavos ligoninę, analogiškas aplinkybes ji nurodė ir 2019 m. birželio 23 d. Jonavos ligoninėje apžiūrima medikų, kurie ir pranešė apie įvykį policijai be apklausiama liudytoja 2019 m. birželio 25 d. bei 2019 m. rugsėjo 4 d., akistatos metu 2019 m. rugsėjo 6 d. bei įvykio dieną apie tai papasakojo savo draugei liudytojai S. B.. Sužalojimo mastą patvirtino ir specialisto išvada. Byloje įrodymų, kad nukentėjusioji siektų apkalbėti kaltinamąjį ir nagrinėjamu atveju nurodytų aplinkybes, kurių iš tikrųjų nebuvo, nėra, po įvykio su kaltinamuoju susitaikė.

Taigi, kaltinamojo kaltė dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos įrodyta byloje surinktais ir išnagrinėtais anksčiau išdėstytais įrodymais. Byloje neginčijamai nustatyta, kad H. S. artimoje aplinkoje panaudojo fizinį smurtą, o būtent: 2019 m. birželio 23 d. vakare, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, Panerių g. namo Nr. 29 kieme, Jonavoje, tarpusavio konflikto dėl asmeninių nesutarimų su šeimos nare – kartu gyvenančia sugyventine V. A. metu, tyčia dešine koja spyrė vieną kartą V. A. į kairę šlaunį, tuo padarė nukentėjusiajai V. A. kraujosruvą kairėje šlaunyje, tuo nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios V. A. sveikatą ir sukėlė jai fizinį skausmą. Neabejotina, kad H. S. suvokė savo veiksmų neteisėtą pobūdį, numatė, kad savo veiksmais gali nežymiai sutrikdyti nukentėjusiajai sveikatą ir sukelti fizinį skausmą ir to siekė, t. y. veikė tiesiogine tyčia. H. S. veika pagal požymius nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 2 dalį, kvalifikuota tinkamai, nes jis sukėlė fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė sveikatą savo sugyventinei.

Kaltinamojo H. S. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Atsižvelgus į bylos duomenis, esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsnio 1 dalyje numatytiems pagrindams, darytina išvada, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą. H. S. sutiko su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu, siūloma bausme ir kitais baudžiamajame įsakyme spręstinais klausimais (b. l. 124–126).

Skiriant bausmę kaltinamajam, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus, tikslą, kaltinamojo asmenybę, kaltinamojo atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes (BK 54 straipsnis).

Kaltinamasis H. S. padarė nesunkų, tyčinį, smurtinį nusikaltimą prieš sugyventinę (BK 11 straipsnio 3 dalis). Jis praeityje teistas (b. l. 98–116), administracine tvarka baustas (b. l. 123), nedirba (b. l. 120), Užimtumo tarnyboje neregistruotas (b. l. 121). Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno teismo psichiatrijos skyriaus teismo psichiatrijos, teismo psichologijos 2019 m. rugsėjo 12 – rugsėjo 19 d. ekspertizės aktu Nr. 83TPK-512/2019 nustatyta, kad tiriamos veikos metu H. S. diagnozuota įgimta silpnaprotystė – lengvas protinis atsilikimas, reikšmingas elgesio sutrikimas, reikalaujantis dėmesio ar gydymo; jis galėjo suvokti savo veiksmų esmę ir juos valdyti, dėl nustatyto psichikos sutrikimo neturėjo psichikos sutrikimų, dėl kurių jis negalėjo visiškai suvokti nusikalstamos veikos pobūdžio arba valdyti savo veiksmų. H. S. šiuo metu diagnozuota įgimta silpnaprotystė – lengvas protinis atsilikimas, reikšmingas elgesio sutrikimas, reikalaujantis dėmesio ar gydymo; šiuo metu jis gali suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti, gali dalyvauti teismo procese, ikiteisminiame tyrime, dėl savo psichikos būklės gali suprasti aplinkybes, turinčias reikšmės ikiteisminiam tyrimui ar bylos nagrinėjimui teisme ir geba duoti parodymus, nereikalinga skirti priverčiamąsias medicinos priemones (b. l. 92-94).

Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę asmuo laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, kaltinamajam H. S. už nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, skirtina sankcijoje numatyta bausmė – laisvės apribojimas, nustatant terminą, mažesnį nei šios rūšies bausmės vidurkis bei skiriant įpareigojimus.

Teismas, atsižvelgęs į tą aplinkybę, jog kaltinamasis smurtinę nusikalstamą veiką padarė sugyventinei, taiko baudžiamojo poveikio priemonę, susijusią su dalyvavimu smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 72² straipsnis). Manytina, kad ši baudžiamojo poveikio priemonė turės teigiamos įtakos H. S. elgesiui ir pasieks bausmės tikslus, kad ateityje jis nebevartotų fizinio smurto ar nedarytų kitų nusikalstamų veiksmų, siekdama išspręsti tarpusavio nesutarimus su savo šeimos nariais, kitais asmenimis

H. S. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios, pradėjus bausmę vykdyti, panaikintina.

Proceso išlaidų, civilinio ieškinio nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas

nusprendžia:

H. S. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį:

1) per visą laisvės apribojimo laikotarpį būti savo namuose nuo 21.00 valandos iki 6.00 val., jeigu tai nėra susiję su darbu;

2) per 1 (vieną) mėnesį nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72² straipsniu, H. S. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, šio įpareigojimo įvykdymui nustatyti 5 (penkių) mėnesių laikotarpį nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

H. S. paskirtą kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, pradėjus bausmę vykdyti, panaikinti.

Išaiškinti H. S., jog laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 46-49 straipsniai.

1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;

3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

Vengiantiems atlikti laisvės apribojimo bausmę nuteistiesiems apylinkės teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti šią bausmę areštu.

nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo jam įteikimo dienos paduoti Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmams prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;

išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;

nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.