Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje G. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenamąją vietą deklaruojantis ir faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, dirba uždarojoje akcinėje bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 253 straipsnio 1 dalyje,

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. G. M. tiksliai tyrimo metu nenustatytu laiku, nenustatytoje vietoje bei nenustatytu būdu iš (duomenys neskelbtini), į savo namus, esančius adresu (duomenys neskelbtini), atgabeno ir savo gyvenamojoje vietoje – ūkiniame pastate, neturėdamas leidimo, laikė pramoninės gamybos 12-o kalibro dvivamzdį, lygiavamzdį medžioklinį šautuvą IŽ-54 Nr. (duomenys neskelbtini) (rus. (duomenys neskelbtini)), kuris yra skirtas šaudyti 12-o kalibro medžiokliniais šoviniais, kuris vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu (toliau – Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymas) priskiriamas prie B kategorijos šaunamųjų ginklų, bei tyrimo metu nenustatytu laiku, būdu ir vietoje įgijo 15 vnt. 12 kalibro medžioklinių šovinių, kurie yra skirti įvairių modelių lygiavamzdžiams 12 kalibro medžiokliniams šautuvams (B kategorijos ginklams), iš kurių 5 vnt. laikė savo gyvenamojoje vietoje – kieme stovinčio automobilio „AUDI A6“, be valstybinių numerių, keleivio pusės salono daiktadėžėje, bei 10 vnt. laikė miegamojo kambario lentynoje, tokiu būdu, pažeidė Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 8 straipsnio 1 dalį, numatančią, kad visi teisėtai Lietuvos Respublikoje esantys B kategorijų ginklai Ginklų registro nuostatų nustatyta tvarka registruojami Ginklų registre; iki kol 12-o kalibro dvivamzdį, lygiavamzdį medžioklinį šautuvą IŽ-54 Nr. (duomenys neskelbtini) (rus. (duomenys neskelbtini)) ir 15 vnt. 12 kalibro medžioklinių šovinių 2022 m. rugsėjo 12 d. įvykio vietos apžiūros metu rado ir paėmė Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Švenčionių rajono policijos komisariato (toliau – Švenčionių r. PK) pareigūnai.

2. Teisiamajame posėdyje kaltinamasis G. M. visiškai pripažino kaltę dėl inkriminuojamos veikos. Paaiškino, kad po senelio mirties rado ir namo parsivežė lygiavamzdį medžioklinį šautuvą ir šaudmenis. Ginklą laikė ūkiniame pastate, šeimos nariai žino, kad jis turi ginklą. 2022 m. rugsėjo 12 d. tarp jo ir žmonos kilo konfliktas, kurio metu galėjo pasakyti žmonai, kad ją nušaus, tačiau tikrai neketino to daryti. Kaip tik tuo metu vyko skyrybų procesas, žmona iškvietė policijos pareigūnus, jiems atvykus žmona papasakojo apie ginklą. Globotinis G. Š. (G. Š.) iš ūkinio pastato pareigūnams atnešė ginklą. Pareigūnai iš viso rado 15 vnt. šoninių, skirtų šaudyti turimu medžiokliniu ginklu: 5 vnt. šovinius pareigūnai rado miegamajame ant lentynos, dar 10 vnt. – gyvenamojo namo kieme stovinčiame nenaudojamame automobilyje „AUDI A6“. Neturi ir niekada anksčiau neturėjo leidimo ginklui laikyti, todėl policijos pareigūnai paėmė ginklą su šaudmenimis. Jam yra žinoma, kad ginklai yra registruojami, kad juos norintys laikyti asmenys privalo turėti leidimą, tačiau pats tokių veiksmų neatliko. Labai gaili, kad padarė nusikalstamą veiką. Prašo jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jį perduodant laiduotoju sutinkančiam tapti jo darbdaviui A. M..

4. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis, jos gynėjas ir prokurorė sutiko, kad būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas. Be kaltinamojo visiško prisipažinimo, jo kaltė įrodyta ir kitais ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir teisme Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnyje, 291 straipsnyje nustatyta tvarka ištirtais įrodymais:

4.1. iš pranešimo apie pradėtą ikiteisminį tyrimą matyti, kad 2022 m. rugsėjo 12 d. Švenčionių r. PK pradėtas ikiteisminio tyrimas Nr. 01-1-34956-22 pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 253 straipsnio 1 dalyje, ikiteisminio tyrimo pradėjimo pagrindas Švenčionių r. PK Reagavimo skyriaus tyrėjo Ramūno Rastenio tarnybinis pranešimas (b. l. 1–4);

4.4. BIRT ataskaitų žiūryklės duomenys patvirtina, kad bendruoju pagalbos numeriu paskambinusi S. M. pranešė, kad namuose yra neblaivys agresyvus jos vyras. Į iškvietimą reagavo Švenčionių r. PK pareigūnai, kuriuos atvykusius į vietą pasitiko S. M., kuri paaiškino, kad jos neblaivus sutuoktinis G. M. neduoda jai ramybės, smurtas naudotas nebuvo, kilo žodinis konfliktas. Aiškinantis įvykio aplinkybes, G. Š. (G. Š.) iš ūkinio pastato atnešė ir pateikė pareigūnams dvivamzdį šautuvą, S. M. paaiškino, kad kieme stovi nenaudojamas automobilis “AUDI A6" be valstybinių numerių, jo daiktadėžėje yra 5 vnt. 12 kalibro šovinių, o namuose, miegamajame, ant lentynos dar yra 10 vnt. 12 kalibro šovinių (b. l. 26–29);

4.5. ikiteisminio tyrimo metu kaip liudytoja apklausta S. M. paaiškino, kad su savo vyru G. M. ji gyvena kartu 17 metų. Ji žinojo, kad vyras turi nelegaliai laikomą ginklą, bet iš kur pas jį ginklas, nesigilino. 2022 m. rugsėjo 11 d. apie 19.00 val. tarp jos ir vyro kilo konfliktas, kurio metu jis gąsdino, kad ją nušaus. Ji pamatė, kad kieme, kur stovi raudonos spalvos nenaudojamas automobilis "Audi A6", daiktadėžėje yra 5 vnt. šovinių. 2022 m. rugsėjo 12 d. apie 12:40 val. renkantis asmeninius daiktus, kadangi norėjo išvykti iš namų, nes su vyru vyksta skyrybos, miegamajame ji rado 4 vnt. šovinių dėžutėje, dar 6 vnt. šovinių gulėjo atskirai, viso 10 vnt. Kur randasi ginklas, ji nežinojo, bet jos globotinis G. Š. (G. Š.) žinojo ir, atvykus policijai, perdavė ginklą, kuris buvo paslėptas ūkiniame pastate. Negali paaiškinti iš kur vyras įsigijo šovinius. Ginklą ir šovinius ji perdavė policijai. Vyras G. M. leidimo ginklui neturi ir neturėjo. (b. l. 32–33, 34–38);

4.6. ikiteisminio tyrimo metu kaip liudytojas apklaustas R. R. nurodė, kad yra Švenčionių r. PK Reagavimo skyriaus tyrėjas. 2022 m. rugsėjo 12 d. dirbo kartu su Švenčionių r. PK vyresniuoju patruliu Viačeslavu Minajevu, apie 11.30 val. iš budėtojo gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), namuose neblaivus agresyvus vyras grasina pranešėjai, namuose yra nepilnametis vaikas. Atvykus į įvykio vietą, juos pasitiko pranešėja S. M., ji paaiškino, kad jos neblaivus sutuoktinis G. M. pastoviai girtuokliauja ir neduoda jai ramybės. Smurtas nebuvo naudotas nei jos, nei globotinio G. Š. (G. Š.) atžvilgiu, kilo tik žodinis konfliktas. Aiškinantis įvykio aplinkybes, nepilnametis G. Š. (G. Š.) iš ūkinio pastato atnešė ir pateikė dvivamzdį šautuvą, kurio Nr. (duomenys neskelbtini), o pranešėja S. M. paaiškino, kad kieme stovi nenaudojamas automobilio "Audi A6", be valstybinių numerių, jo daiktadėžėje yra 5 vnt. 12 kalibro šovinių, o namuose, miegamojo kambario lentynoje, yra dar 10 vnt. 12 kalibro šovinių. Ginklas ir šoviniai priklauso jos sutuoktiniui G. M., kuris neturi leidimo ginklui, ginklas nėra registruotas. Įvykio vietos ir daiktų apžiūros metu buvo paimtas dvivamzdis šautuvas Nr. (duomenys neskelbtini) ir 15 vnt. 12 kalibro šovinių. G. M. nustatytas 2,52 promilės neblaivumas. Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal požymius, nusikalstamos veikos, numatytos BK 253 straipsnio 1 dalyje (b. l. 39–42, 43–46);

Motyvuojamoji dalis

5. Pagal BK 253 straipsnio 1dalį atsako tas, kas neturėdamas leidimo gamino, įgijo, laikė, nešiojo, gabeno ar realizavo šaunamąjį ginklą, šaudmenis, sprogmenis ar sprogstamąsias medžiagas. Šio nusikaltimo sudėtis yra formalioji, todėl nusikaltimas yra baigtas nuo šaunamojo ginklo ir (ar) šaudmenų įgijimo ar laikymo pradžios momento. Kadangi šios veikos yra alternatyvios, tai baudžiamoji atsakomybė kyla už bet kurios veikos padarymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 16 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-52-648/2021, 9 punktas). Neteisėtas disponavimas šaunamaisiais ginklais, šaudmenimis, sprogmenimis, sprogstamosiomis medžiagomis pasireiškia keliais arba vienu iš nurodytų alternatyvių veiksmų: neteisėtu šaunamojo ginklo, šaudmenų, sprogmenų ar sprogstamųjų medžiagų gaminimu, įgijimu, laikymu, nešiojimu, gabenimu ar realizavimu neturint reikiamo leidimo. Neteisėtas šaudmenų laikymas – tai jų turėjimas neturint leidimo, neatsižvelgiant į trukmę, savo žinioje (valdymas), kai kaltininkas jų su savimi nesinešioja, tačiau laiko gyvenamojoje patalpoje ar kitoje jo pasirinktoje vietoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 21 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-4-895/2017, 29 punktas).

8. BK 40 straipsnyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: (1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir (2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir (3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir (4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalis). Taigi šiame baudžiamajame įstatyme įtvirtinta sąlygų visuma, kuriai esant galimas šio straipsnio taikymo svarstymas, tačiau atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą yra galimas nustačius ne tik BK 40 straipsnio 2 dalyje, bet taip pat ir apsvarsčius BK 40 straipsnio 1 bei 3 dalyje esančias sąlygas. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad, net ir esant visoms BK 40 straipsnyje nurodytoms sąlygoms, teismas neprivalo atleisti asmens nuo baudžiamosios atsakomybės ir negali apsiriboti tik formaliu laidavimo sąlygų nustatymu, t. y. turi būti atsižvelgiama ir į kitas svarbias bylos ypatybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 31 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-185-489/2018, 6, 7 punktai).

9. Atsižvelgiant į tai, kad G. M. anksčiau neteistas (b. l. 141–142, 143–144), t. y. pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, kad jis visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, taip pat įvertinus kaltinamojo asmenybę: nusikalstamos veikos padarymo metu buvo vedęs (b. l. 151–152), tačiau įsiteisėjusiu Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2022 m. rugsėjo 15 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-9209-1151/2022, jo santuoka su S. M. nutraukta, dirbantis, tiek buvusio darbdavio, tiek ir dabartinio darbdavio yra charakterizuojamas teigiamai (b. l. 177, 178), seniūnija nėra gavusi nusiskundimų dėl jo (b. l. 187), bendruomenės vertinamas kaip kruopštus, sąžiningas ir atsakingas asmuo, aktyviai dalyvaujantis bendruomenės veikloje (b. l. 188), teismas pripažįsta, kad yra pagrindas manyti, kad kaltinamasis ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Daroma išvada, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja visos BK 40 straipsnyje numatytos sąlygos, kurioms esant asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

10. Vadovaujantis BK 40 straipsnio 3 dalimi, laiduotoju gali būti bet kuris asmuo, kuris gali daryti teigiamą įtaką kaltininkui. Teismo posėdyje apklaustas A. M. patvirtino, kad sutinka tapti laiduotoju. A. M. neteistas (b. l. 184), baustas administracine tvarka už nesunkius administracinius nusižengimus (b. l. 185–186), dirbantis, teigiamai charakterizuojamas seniūnijos (b. l. 183). Teismo vertinimu, byloje nustatytų aplinkybių visuma patvirtina, kad A. M. dėl savo asmeninių savybių, gyvenimo būdo bei santykių su kaltinamuoju (yra jo darbdavys) darys jam teigiamą poveikį, todėl kaltinamasis atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laiduotoju paskirtinas kaltinamojo darbdavys A. M., nustatytinas dviejų metų laidavimo terminas. Įvertinus laiduotojo turtinę padėtį (jis yra pelningai veikiančio juridinio asmens vadovas bei vienintelis akcininkas, gauna nuolatines pajamas, turi nekilnojamojo turto) skirtinas 1 000 Eur dydžio užstatas (BK 40 straipsnis).

11. Nors teismas įvertinęs kaltinamojo asmenybę teigiamai apibūdinančias aplinkybes (pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, visiškai pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi padaręs nusikalstamą veiką), jį atleido nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, savaime nereiškia, kad tokiam asmeniui negali būti taikomos BK numatytos baudžiamojo poveikio priemonės. Pagal BK 67 straipsnio 2 dalį pilnamečiam asmeniui, be kita ko, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos šiame straipsnyje nustatytos baudžiamojo poveikio priemonės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 27 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-107-976/2021, 6 punktas; 2021 m. gegužės 4 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-112-942/2021, 8 punktas).

12. Viena iš įstatyme įtvirtintų baudžiamojo poveikio priemonių yra uždraudimas asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir panašiai) (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 68 straipsnio 1 dalis), kuri skiriama tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Uždraudimas naudotis teise laikyti ir nešioti ginklą gali būti paskirtas nuo vienų iki penkerių metų (BK 68 straipsnio 2 dalis). Įvertinus kaltinamojo paaiškinimus, kad gana ilgą laiko tarpą (po senelio mirties 2005 m. ar 2007 m. iki 2022 m. rugsėjo 12 d.) jis neteisėtai laikė šaunamąjį ginklą ir jo šaudmenis, kad neketina ateityje įgyti teisės laikyti ir nešioti ginklus, todėl kaltinamajam skirtina BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte, 68 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise laikyti ir nešioti ginklus prokurorės prašomam laikotarpiui, t. y. 3 (trims) metams. Teismo vertinimu, vidutinės trukmės specialiosios teisės atėmimas bus proporcinga priemonė, kuri nevaržys kaltinamojo labiau, negu reikia visuotinai svarbiems tikslams pasiekti.

13. Įstatymas nenumato maksimalaus skaičiaus baudžiamojo poveikio priemonių, kurias, vadovaudamasis BK 67 straipsnio nuostatomis, gali skirti teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 4 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-118-511/2018, 11 punktas). Teismų praktikoje tik pabrėžiama, kad asmeniui taikomos baudžiamojo poveikio priemonės turi būti tarpusavyje suderinamos. Prokurorė prašė taikyti turto konfiskavimą. BK 72 straipsnio 1 dalyje turto konfiskavimas apibrėžiamas kaip priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (BK 72 straipsnio 2 dalis). Kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuotas visais atvejais (BK 72 straipsnio 3 dalis). Nusikalstamos veikos priemone paprastai pripažįstamas darant tyčines nusikalstamas veikas sąmoningai panaudotas turtas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2021 m. kovo 16 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-52-648/2021, 19 punktas), todėl teismų praktikoje pripažįstama, kad šaunamieji ginklai ir jų šaudmenys yra BK 253 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų nusikalstamų veikų padarymo priemonės, todėl vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 1–3 punktais pas kaltinamąjį rastas pramoninės gamybos 12-o kalibro dvivamzdis, lygiavamzdis medžioklinis šautuvas IŽ-54 Nr. I3970 (rus. ?3970) konfiskuotinas. Nuosprendžiui įsiteisėjus ginklą, saugomą Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriuje (b. l. 63–65, 66), perduodant Turto valdymo ir ūkio departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Ginklų skyriui.

14. Prokurorė taip pat prašė skirti 20 MGL įmoką į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą. Nors kaltinamasis ir jo gynėjas prašė neskirti šiuos baudžiamojo poveikio priemonės, nes nusikalstama veika nebuvo padaryta žala, teismas pažymi, kad baudžiamojo poveikio priemonės – įmokos į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą – taikymas nėra siejamas su žalos padarymu, todėl vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, 71 straipsnio 1 ir 3 dalimis G. M. paskirtina baudžiamojo poveikio priemonė – 10 MGL įmoka į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, kurią jis privalo sumokėti per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

15. G. M. paskirta kardomoji priemonė, t. y. rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 117–124), paliktina galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus panaikintina (BPK 139 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, 67 straipsnio 2 dalies 1, 6, 7 punktais, 68 straipsniu, 71 straipsniu,72 straipsnio 1, 2, 3 dalimis, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsniu, 273 straipsniu, 291 straipsniu, 303–307 straipsniais,

nusprendžia:

G. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 253 straipsnio 1 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą už 1 000 Eur (vieno tūkstančio eurų) dydžio užstatą perduodant jį laiduotojo A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakomybei, nustatant 2 (dviejų) metų laidavimo terminą ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Išaiškintina, kad ne vėliau kaip iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos laiduotojas A. M. privalo sumokėti 1 000 Eur (vieno tūkstančio eurų) dydžio užstatą į Vilniaus regiono apylinkės teismo depozitinę sąskaitą Nr. LT46 7300 0101 6612 6375, esančią banke Swedbank, AB, mokėjimo paskirtyje nurodant „užstatas baudžiamojoje byloje Nr. 1-179-1156/2023“.

Išaiškinti, kad užstatas grąžinamas pasibaigus laidavimo terminui, jeigu asmuo, už kurį buvo laiduota, per teismo nustatytą laidavimo terminą nepadarė naujos nusikalstamos veikos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1 ir 6, 7 punktais, 68 straipsniu, 71 straipsniu, 72 straipsnio 1, 2, 3 dalimis G. M. paskirti tris baudžiamojo poveikio priemones:

(1) uždrausti 3 (trejus) metus naudotis specialiąja teise laikyti ir nešioti ginklus, terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo termino;

(2) 10 MGL, t. y. 500 Eur (penkių šimtų eurų), dydžio, įmoka į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, kurią jis privalo sumokėti per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos;

(3) konfiskuoti pramoninės gamybos 12-o kalibro dvivamzdį, lygiavamzdį medžioklinį šautuvą IŽ-54 Nr. (duomenys neskelbtini) (rus. (duomenys neskelbtini)). Nuosprendžiui įsiteisėjus jį perduodant Turto valdymo ir ūkio departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Ginklų skyriui.

Įspėti G. M., kad jei jis per laidavimo terminą padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jeigu per vienerius metus jis padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti, kad laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Kardomąją priemonę (rašytinį pasižadėjimą neišvykti) palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo, posėdyje nedalyvavusio kaltinamojo – nuo nuosprendžio kopijos išsiuntimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmus.

Nuosprendžio patvirtintą kopiją išsiųsti prokurorei, kaltinamajam, jo gynėjui ir laiduotojui.