- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-04-16
- Bylos Nr.
- e2A-303-642/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-24-3-01764-2019-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Erinija Kazlauskienė, Jolanta Gailevičienė, Danutė Žvinklytė
- Ieškovas
- S. V.
- Atsakovas
- R. Ž.
- Kategorijos
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Gailevičienės, Erinijos Kazlauskienės ir Danutės Žvinklytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo S. V. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2019 m. lapkričio 15 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-11520-904/2019 pagal ieškovo S. V. ieškinį atsakovui R. Ž. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas teismo priteisti iš atsakovo 5 045 Eur skolos, 117,55 Eur palūkanų, 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovas reikalavimo pagrindu nurodė aplinkybes, kad tarp S. V. (toliau –kreditorius) ir R. Ž. (toliau – atsakovas) susiklostė paskolos teisiniai santykiai, kurių pagrindu kreditorius paskolino atsakovui 3 000 Eur bei 2 095 Eur, o atsakovas šias pinigų sumas priėmė iš kreditoriaus bei įsipareigojo jas grąžinti sutartu laiku. Šalys pasirašė paprastuosius vekselius: 2018 m. rugpjūčio 17 d. paprastasis vekselis 3 000 Eur (dėl klaidos vekselis buvo surašytas neteisingai, „pinigų gavėjas“ turėjo būti nurodytas S. V.) bei 2019 m. kovo 29 d. paprastasis vekselis 2 095 Eur. Suėjus pinigų grąžinimo terminui, atsakovas buvo atlikęs tik vieną mokėjimą – 50 Eur, tad atsakovas ieškovui liko skolingas 5 045. Kadangi atsakovas nevykdė savo prievolės atsiskaityti, 2019 m. rugsėjo 11 d. tarp kreditoriaus ir G. Ž.-A., vykdančios veiklą pagal individualios veiklos pažymą (toliau – paslaugų teikėjas), buvo pasirašytas priedas Nr. 1A prie 2019 m. rugsėjo 11 d. skolų išieškojimo paslaugų teikimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), kurio pagrindu kreditorius suteikė teisę paslaugų teikėjui vykdyti skolos išieškojimą iš atsakovo, remiantis kreditoriaus pateiktais dokumentais, neperimant reikalavimo teisės iš kreditoriaus. 2019 m. rugsėjo 12 d. paslaugų teikėjas parengė bei atsakovo žinomais adresais išsiuntė pranešimą dėl skolos sumokėjimo, todėl atsakovas buvo tinkamai informuotas apie susidariusios skolos dydį. Kadangi atsakovas žadėjo skolą grąžinti dalimis, tačiau siūlytos taikos sutarties nepasirašė, 2019 m. rugsėjo 17 d. paslaugų teikėjas išsiuntė įspėjimą atsakovui, jame raginama susimokėti susidariusį įsiskolinimą. Atsakovas ieškovui skolos negrąžino ir nepasirašė siūlytos taikos sutarties, todėl liko skolingas 5 045 Eur.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmai 2019 m. lapkričio 15 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino iš dalies. Teismas nusprendė ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš atsakovo R. Ž. 2 095 Eur skolos, 117,55 Eur metinių palūkanų, iš viso 2 212,55 Eur įsiskolinimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos 2 212,55 Eur nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2019 m. spalio 10 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 155 Eur bylinėjimosi išlaidų (žyminis mokestis) ieškovui S. V..
4. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakovas R. Ž. 2019 m. kovo 29 d. paprastuoju neprotestuotinu vekseliu besąlygiškai įsipareigojo sumokėti ieškovui S. V. 2 095 Eur sumą. Vekselio apmokėjimo terminas – 2019 m. rugsėjo 1 d. Duomenų apie tai, kad atsakovas būtų įvykdęs prievolę, byloje nėra.
5. Teismas pripažino, kad atsakovas savo sutartinių įsipareigojimų nevykdė, jis sutartyje nustatytu terminu ieškovui negrąžino paskolos, taip pažeidė savo prievolę, atsiradusią tarp šalių sudarytos sutarties pagrindu, todėl atsakovui yra pagrindas taikyti civilinę atsakomybę, jis turi pareigą atlyginti ieškovui padarytus nuostolius, t. y. grąžinti 2 095 Eur skolą bei 117,55 Eur metinių palūkanų už laikotarpį nuo kredito suteikimo atsakovui dienos iki ieškinio parengimo teismui dienos.
6. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad atsakovo R. Ž. išrašytas 2018 m. rugpjūčio 17 d. paprastasis neprotestuotinas vekselis 3 000 Eur sumai (apmokėjimo terminas 2019 m. sausio 1 d.), yra išrašytas pinigų gavėjui R. Ž. (pačiam atsakovui), todėl darytina išvada, kad šis dokumentas, kuriame nėra nurodyta, kad atsakovas paprastuoju neprotestuotinu vekseliu besąlygiškai įsipareigojo sumokėti ieškovui S. V., neturi paprastojo vekselio galios.
7. Teismas, įvertinęs tai, jog šis teismui pateiktas vekselis dėl 3 000 Eur skolos nėra išrašytas ieškovui, padarė išvadą, kad pagal šį vekselį nėra pagrindo priteisti ieškovui skolą iš atsakovo, todėl tą ieškinio reikalavimo dalį atmetė kaip nepagrįstą.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
8. Apeliaciniu skundu ieškovas S. V. prašo pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2019 m. lapkričio 15 d. sprendimą už akių ir ieškovo ieškinį tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
8.1. Teismas, nustatęs, jog 2018 m. rugpjūčio 17 d. išrašytas paprastasis vekselis 3 000 Eur sumos (likusi neapmokėta dalis yra 2 950 Eur), kuriame pinigų gavėjas nurodytas pats atsakovas, padarė išvadą, jog vekselis neturi paprastojo vekselio galios. Tačiau ieškovas pačiame ieškinyje nurodė, jog vekselis buvo išrašytas klaidingai, pinigų gavėjas turėjo būti nurodytas pats ieškovas, todėl šį dokumentą buvo prašoma traktuoti kaip skolos raštelį pagal CPK 6.871 straipsnio 1 dalį.
8.2. Apeliantas nurodo, jog teismas, įvertinęs byloje surinktą medžiagą, remiantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 115 straipsnio 2 dalimi, turėjo kreiptis į ieškovą, kad šis paaiškintų byloje esančių dokumentų turinį, t. y. 2018 m. rugpjūčio 17 d. paprastojo vekselio klaidingai surašytas šalis, ir suteikti ieškovui terminą trūkumams pašalinti ar pateikti papildomą informaciją, įrodančią, jog atsakovas yra skolingas vekselyje nurodytą pinigų sumą.
8.3. Ieškovas nurodo, kad atsakovas niekada neginčijo prašomos priteisti sumos. Su atsakovu buvo derinamas skolos mokėjimo grafikas, taikos sutartis, tačiau šių dokumentų atsakovas taip ir nepasirašė. Pažymima, kad 2019 m. rugsėjo 30 d. atsakovas parašė elektroninį laišką, kuriame patvirtino taikos sutarties sąlygas bei mokėtiną bendrą vekselių sumą, tačiau taikos sutarties dokumentų taip ir nepasirašė, neatliko jokios įmokos ieškovui.
8.4. Apelianto nuomone, teismo sprendimas už akių buvo priimtas skubotai, vienašališkai, neatsižvelgiant į visas skolos atsiradimo aplinkybes bei nesuteikiant galimybės ieškovui pateikti papildomos medžiagos bylai.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados
Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta.
10. CPK 321 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis, tai yra, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Įvertinęs ginčo objektą ir byloje esančią medžiagą, apeliacinės instancijos teismas mano, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, o teisingo bylos išnagrinėjimo tikslas šiuo atveju gali būti pasiektas ir rašytinio proceso priemonėmis (CPK 321 straipsnio 1 dalis).
11. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių, kuriuo ieškovo ieškinys dėl skolos priteisimo buvo tenkintas iš dalies, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl naujų įrodymų pridėjimo
12. Vadovaudamasis CPK 314 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Tokias aplinkybes visų pirma turi nurodyti prašymą priimti naujus įrodymus teikiantis asmuo.
13. Apeliantas kartu su apeliaciniu skundu teismui pateikė naujus įrodymus: 2019 m. rugsėjo 24 d. elektroninį laišką, 2019 m. rugsėjo 18 d. taikos sutartį, prašymą dėl taikos sutarties patvirtinimo, 2019 m. rugsėjo 30 d. elektroninį laišką. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovo pateikti nauji įrodymai yra tiesiogiai susiję su nagrinėjamoje byloje sprendžiamu klausimu, apeliacinės instancijos teismas priima pateiktus naujus įrodymus, kuriuos įvertins, pasisakydamas dėl apeliacinio skundo pagrįstumo (CPK 314 straipsnis).
Dėl skolos pagal vekselį (ne)pripažinimo
14. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės, jog ieškovas, prašydamas priteisti iš atsakovo 5 045 Eur skolą, teismui pateikė 2019 m. kovo 29 d. ir 2018 m. rugpjūčio 17 d. paprastuosius neprotestuotinus vekselius. 2018 m. rugpjūčio 17 d. išduotame vekselyje nurodyta, jog vekselio davėjas R. Ž. 2019 m. sausio 1 d. be sąlygų įsipareigoja sumokėti R. Ž. 3 000 Eur mokėjimo vietoje – (duomenys neskelbtini) bei atleidžia vekselio turėtoją nuo pareigos įforminti protestą dėl vekselio neapmokėjimo. Iš pateikto vekselio matyti, jog tiek pinigų gavėju, tiek vekselio davėju nurodytas atsakovas R. Ž.. Esant šioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas turi pagrindo manyti, jog, išrašant vekselį, buvo padaryta klaida. Ieškovas, teikdamas ieškinį, prašė atkreipti dėmesį į minėtą klaidą, 2019 m. kovo 29 d. ir 2018 m. rugpjūčio 17 d. išduotus paprastuosius neprotestuotinus vekselius vertinti kaip skolos raštelius ir priteisti iš atsakovo 5 045 Eur skolą.
15. Kaip matyti iš ieškovo ieškinyje nurodytų aplinkybių, atsakovas pripažino 5 045 Eur skolą, tarėsi su atsakovu pasiskolintus pinigus grąžinti dalimis, derino taikos sutarties sąlygas ir sutiko ją pasirašyti, t. y. pripažino visą 5 045 Eur skolą ieškovui, nepaisant fakto, jog 2018 m. rugpjūčio 17 d. vekselis išrašytas netinkamai. Atsakovas neneigė pareigos atsiskaityti.
16. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ieškovo pateiktą 2018 m. rugpjūčio 17 d. išduotą paprastąjį neprotestuotiną vekselį padarė išvadą, kad šis dokumentas, kuriame nėra nurodyta, kad atsakovas paprastuoju neprotestuotinu vekseliu besąlygiškai įsipareigojo sumokėti ieškovui S. V., neturi paprastojo vekselio galios, todėl pagal šį vekselį nepriteisė skolos ieškovui.
17. Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad vertinant 2018 m. rugpjūčio 17 d. išduotą paprastąjį neprotestuotiną vekselį, remiantis vien šiuo dokumentu, negalima besąlygiškai patvirtinti tarp šalių susiklosčiusių paskolos teisinių santykių. Tačiau, atsižvelgiant į kitus byloje pateiktus įrodymus, ieškinyje nurodytus argumentus bei tarimosi dėl skolos grąžinimo aplinkybes, teismas, vertindamas prašomos priteisti skolos pagrįstumą, turėtų įvertinti byloje nustatytų aplinkybių ir įrodymų visumą.
18. CPK 285 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų atvykusios (ar procesinį dokumentą pateikusios) šalies pateiktų ir nurodytų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą. CPK 285 straipsnio 2 dalies nuostatą būtina aiškinti ne vien pažodžiui, bet atsižvelgiant į sprendimo priėmimo už akių, kaip specifinio civilinio proceso teisės instituto, tikslus, esmę, prigimtį, į visą santykių, susijusių su sprendimo už akių priėmimu, teisinį CPK reglamentavimą, taip pat į civilinio proceso principus ir tikslus. Svarbu, jog teismui būtų sudarytos galimybės ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir priimti teisingą sprendimą byloje.
19. Esant tokiai situacijai byloje, kai kyla abejonės dėl įrodymų pagrįstumo, teismas turi atlikti ne formalų, o išsamų įrodymų tyrimą ir įrodymus įvertinti pagal CPK 185 straipsnio taisykles. Pažymėtina, kad CPK 185 straipsnis nustato, jog teismas įvertina įrodymus pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais.
20. Nustačius, jog byloje formalus įrodymų tyrimas nėra pakankamas tinkamam ir teisingam bylos išnagrinėjimui – kai kurie įrodymui turi trūkumų, reikalinga papildomai išsiaiškinti bylos aplinkybes, gauti žodinius paaiškinimus, byla turi būti nagrinėjama pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles, skiriant teismo posėdį, o ne atliekant formalų įrodymų tyrimą ir priimant sprendimą už akių. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas numato teismo teisę, bet ne pareigą priimti sprendimą už akių.
21. CPK 285 straipsnio 3 dalis nustato atvejus, kuriems esant netenkinamas prašymas priimti sprendimą už akių, vienas iš tų atvejų, nurodytas 4 punkte, yra, kai atvykusios (ar procesinį dokumentą pateikusios) šalies nurodytos aplinkybės ir jos pateikti bei nurodyti įrodymai kelia teismui rimtų abejonių. Nagrinėjamoje byloje teismui turėjo kilti abejonės dėl ieškovo nurodytų aplinkybių bei įrodymų viseto. Pateiktas 2018 m. rugpjūčio 17 d. paprastasis vekselis yra surašytas akivaizdžiai klaidingai, nes tas pats asmuo nurodytas ir vekselio gavėju, ir vekselio davėju, tačiau R. Ž. neneigia, jog jis yra skolingas ieškovui 5 045 Eur, neneigia, jog skolos atsiradimo pagrindas yra tiek 2019 m. kovo 29 d., tiek ir 2018 m. rugpjūčio 17 d. išduotas paprastasis neprotestuotinas vekselis.
22. Apeliacinės instancijos teismas turi pagrindo manyti, kad sprendime už akių nėra pašalintos abejonės dėl ieškovo į bylą pateiktų rašytinių įrodymų bei ieškovo nurodytų aplinkybių tarpusavio ryšio. Šalies paaiškinimai yra vienas iš įrodinėjimo šaltinių, todėl teismui kilus abejonių dėl ieškinyje nurodytų aplinkybių, reikalinga šias abejones pašalinti, išklausyti ieškovą teismo posėdžio metu, nurodyti įrodinėtinas aplinkybes.
23. Teismas neprivalo priimti sprendimo už akių ir gali nagrinėti bylą įprastine tvarka net ir esant procesinėms prielaidoms priimti sprendimą už akių, jeigu jis mano, kad bylos aplinkybės yra sudėtingos ir prieštaringos, kad sprendimu už akių jis negali pasisakyti dėl bylos esmės – patenkinti ar atmesti reikalavimą, ypač tais atvejais, kai byloje pateiktų įrodymų duomenys yra fragmentiški, prieštaringi, netikslūs, yra kitokių jų esminių trūkumų arba neaiškios bylos aplinkybės, ir tai trukdo teismui padaryti vienareikšmes išvadas priimant sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-123-421/2018).
24. Be to, abejones dėl pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo už akių teisėtumo ir pagrįstumo kelia ir apelianto kartu su apeliaciniu skundu pateikti įrodymai. Kaip matyti iš byloje pateiktos šalių susirašinėjimo elektroniniu paštu medžiagos, atsakovas neneigė, jog yra skolingas ieškovui. Atsakovui siųstoje taikos sutartyje, kurią atsakovas sutiko pasirašyti, aiškiai nurodyta, kad skolininkas R. Ž. besąlygiškai ir neatšaukiamai pripažįsta bei patvirtina skolos faktą ir dydį, susidariusį pagal 2018 m. rugpjūčio 17 d. ir 2019 m. kovo 29 d. pasirašytus paprastuosius neprotestuotinus vekselius.
25. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, bylą išnagrinėjus pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles, tinkamai ištyrus ir įvertinus visus šalių pateiktus įrodymus, gali paaiškėti naujos aplinkybės dėl atsakovo iš dalies atlikto atsiskaitymo (ieškovo duomenimis – 50 Eur) pagal minėtus vekselius, t. y. byloje nėra pateikta įrodymų, kurio vekselio pagrindu atsakovas grąžino ieškovui 50 Eur. Be to, atsižvelgiant į byloje pateiktus dokumentus, patvirtinančius aplinkybę, kad atsakovas ketino atsiskaityti su ieškovu ir pasirašyti taikos sutartį, neatmetama galimybė, jog bylos nagrinėjimo iš esmės metu šalys gali susitarti taikiai ir skolos grąžinimo klausimą tiek pagal 2018 m. rugpjūčio 17 d., tiek pagal 2019 m. kovo 29 d. pasirašytus paprastuosius neprotestuotinus vekselius išspręsti taikos sutartimi.
Dėl bylos procesinės baigties
26. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, kadangi pirmosios instancijos teismas įrodymų pagal įrodymų vertinimo taisykles visapusiškai neištyrė, į juos neįsigilino, neįžvelgė įrodymų prieštaringumo ir bylos aplinkybių neaiškumo, teisėjų kolegija daro išvadą, kad byla galėjo būti neteisingai išspręsta. Kadangi byla buvo išnagrinėta atlikus tik formalų įrodymų tyrimą, tai apeliacinės instancijos teismas negali bylos išnagrinėti iš esmės pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles. Nustačius šias aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, yra pagrindas panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2019 m. lapkričio 15 d. sprendimą už akių ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2019 m. lapkričio 15 d. sprendimą už akių panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo ginčo teisenos tvarka.