Utenos apylinkės teismo sprendimas

Utenos rajono apylinkės teismo teisėja Vijolė Vitienė, sekretoriaujant Elonai Mackutei, ieškovei D. J., atsakovui N. J. ir institucijos, teikiančios išvadą, - Utenos rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriaus atstovui nedalyvaujant, uždarame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. J. ieškinį atsakovui N. J. ir institucijai, teikiančiai išvadą, - Utenos rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriui dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės ir kitų su tuo susijusių ieškinio reikalavimų

Aprašomoji dalis

nustato:

Atsakovas N. J. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, bylą nagrinėjant nedalyvavo.

Institucija, teikianti išvadą, - Utenos rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius pateikė išvadą, kuria siūlė šalių nepilnamečių dukrų N. ir B. nuolatinę gyvenamąją vietą nustatyti kartu su ieškove. Atstovas paaiškino, kad atsakovas lankėsi VTAS, susipažino su išvada, kėlė nepagrįstas pretenzijas dėl kliudymo matytis su vaikais, nes ketino su vaikais bendrauti būdamas neblaivus.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Šalių santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini) Utenos rajono CMS, šalių dukra N. J. gimė (duomenys neskelbtini), o dukra B. J. – (duomenys neskelbtini) (12-13, 68 b.l.).

Santuokos tikslas ir padarinys yra šeimos santykių sukūrimas, t.y. santykių, grindžiamų abipuse meile, pagarba, lojalumu ir pasitikėjimu, atsiradimas. Šie santykiai sudaro santuokos pagrindą ir šeimos esmę, todėl preziumuojama, kad sudarius santuoką tarp sutuoktinių susiklosto šeimos santykiai.

Taigi preziumuotina, kad tarp šalių nuo (duomenys neskelbtini) susiklostė šeimos santykiai, šalys kaip sutuoktiniai įgijo LR CK III knygoje numatytas teises ir pareigas (LR CK 3.26 str. 1d.).

LR CK 3.26 str. 1d. nustato, kad sudarę santuoką, sutuoktiniai įgyja CK III knygoje numatytas teises ir pareigas. Sutuoktinio pareigos nustatytos LR CK 3.26 – 3.30; 3.35, 3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Tai – lojalumo, savitarpio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme numatytos pareigos. LR CK 3.27 str. 1d. numato, kad sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, taip pat vienas kitą remti moraliai bei materialiai ir, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo. Pagal LR CK 3.30 str. sutuoktiniai privalo išlaikyti ir auklėti savo nepilnamečius vaikus, rūpintis jų švietimu, sveikata, užtikrinti vaikų teisę į asmeninį gyvenimą, asmens neliečiamybę ir laisvę, vaikų turtines, socialines ir kitokias teises, numatytas vidaus ir tarptautinės teisės.

Santuokos išsaugojimas yra reikšmingas šeimos nariams ir visuomenei, o viešąjį interesą išsaugoti santuoką atspindi imperatyviosios LR CK 3.64 str. ir LR CPK 376 str. 2 dalies normos, įpareigojančios teismą imtis priemonių sutuoktiniams sutaikyti. Ieškovės nuomone, susitaikyti nebėra galimybių, atsakovas yra išvykęs, savo buvimo vietos nenurodo, iki paduodant ieškinį ji jau daug kartų atleido atsakovui, tačiau jis jokių išvadų nepadarė.

Sutuoktinis, pareiškęs ieškinį pagal LR CK 3.60 straipsnį, privalo įrodyti kito sutuoktinio kaltę dėl santuokos iširimo, t. y. privalo įrodyti, kad kitas sutuoktinis dėl subjektyvių priežasčių iš esmės pažeidė savo pareigas ir kad dėl tokio jo elgesio bendras gyvenimas tapo negalimas. Sutuoktinis, kuriam pareikštas ieškinys dėl santuokos nutraukimo, gali prieštarauti dėl savo kaltės ir, tiek pareikšdamas priešieškinį, tiek jo nepareikšdamas, gali nurodyti faktus, patvirtinančius, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės ir prašyti santuoką nutraukti ne dėl jo kaltės (LR CK 3.61 straipsnio 1 dalis).

Ieškovė pateikė tokius atsakovo kaltės įrodymus: savo paaiškinimus apie tai, kad atsakovas ėmė nuolat girtauti, nederamai elgtis jos atžvilgiu, t.t. ir dukrų akivaizdoje, nebeskirti lėšų šeimai; liudytojos L. A., savo draugės, parodymus apie tai, kad atsakovas nederamai elgėsi ieškovės atžvilgiu, vartojo alkoholį, negerbė ieškovės, neskyrė dėmesio ir materialinės paramos šeimai, kad ieškovė dėl tokio jo elgesio ne kartą buvo jį palikusi, o prašoma grįždavo, tačiau dabar skyrium gyvena jau ilgą laiką; parodymus liudytojo L. Š., savo brolio, analogiško turinio kaip ir liudytojos L. A. parodymai (72-73 b.l.). Atsakovas neatvyko, jokių įrodymų dėl santuokos iširimo neteikė. Atsakovui nenurodžius teismui ir nepateikus jokių įrodymų (LR CPK 178 str.), kurie galėtų paneigti ieškovės pateiktus įrodymus, pastarieji laikytini pakankamais, kad patvirtinti atsakovo kaltę dėl santuokos iširimo.

Ieškovės nurodytos santuokos iširimo priežastys, t.y., kad dėl atsakovo lojalumo, savitarpio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima pareigų netinkamo vykdymo jie nebegyvena ir nebegali gyventi kartu, leidžia teismui padaryti pagrįstą išvadą, kad dėl santuokos iširimo yra kaltas atsakovas, nes jis dėl subjektyvių priežasčių iš esmės pažeidė savo, kaip sutuoktinio pareigas, numatytas LR CK 3.27 str., gerbti kitą sutuoktinį, remti jį moraliai ir materialiai, ir dėl to šalių bendras gyvenimas tapo negalimas. Atsakovas neteikė jokių įrodymų, kad patvirtinti ieškovės kaltę dėl santuokos iširimo. Šalių santuoka nutrauktina dėl atsakovo kaltės (LR CK 3.61 str.), ieškinį dalyje dėl santuokos nutraukimo tenkinant visiškai.

Po santuokos nutraukimo šalims paliktinos pavardės – J., J. (LR CK 3.69 str.1d.).

Teismo sprendimu vaiko gyvenamoji vieta su vienu iš tėvų nustatoma tik tada, kai vaiko tėvai gyvena skyrium ir kai tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo kyla ginčas (LR CK 3.169 str. 2d.). Kai ginčo nėra, tėvai vaiko gyvenamąją vietą nustato bendru sutarimu (LR CK 3.169 str. 1d.). Ginčas iš esmės dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo tarp šalių nekilo, tačiau nesant tarp šalių, kaip nepilnamečių N. J. ir B. J. tėvų, gyvenančių skyrium, sudaryto susitarimo nustatyti vaikų nuolatinę gyvenamąją vietą, esant pareikštam ieškinio reikalavimui ir vykdant LR CPK 385 str. 1d. nurodymus, šalių nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta nustatytina.

Institucija, teikianti išvadą, patikrinusi ieškovės buitines – moralines gyvenimo sąlygas ir nustačiusi, kad ieškovė vaikais rūpinasi tinkamai, o vaikai pageidauja ir toliau gyventi kartu su motina, siūlo vaikų nuolatinę gyvenamąją vietą nustatyti kartu su ja (38-39 b.l.).

Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 12 straipsnyje įtvirtinta vaiko teisė reikšti savo pažiūras visais jį liečiančiais klausimais ir būti išklausytam bet kokio jį liečiančio nagrinėjimo metu. Šalių dukra N. savo nuomonę gyventi kartu su motina ir seserimi B. pareiškė betarpiškai institucijos atstovui, o dukra B. dar yra mažametė ir savo nuomonę išreikšti tinkamai negeba (LR CK 3.183 str. 3d.).

Atsižvelgiant į susidariusią faktinę padėtį, turint mintyje tai, kad pastaruoju metu tik ieškovė viena rūpinasi vaikais, atsakovas neprašė vaikų gyvenamąją vietą nustatyti kartu su juo ir yra išvykęs, dukra N. pati pareiškė norą gyventi kartu su motina, šis ginčas nagrinėtinas vaikų interesais ir, tėvams gyvenant skyrium, nustatytina jų nuolatinė gyvenamoji vieta kartu su ieškove, nes tokia padėtis šiuo metu labiausiai atitinka nepilnamečių šalių dukrų interesus (LR CK 3.169 str., 3.174 str.1-2 dalys) ir manytina, kad jų teisės, numatytos Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 27 straipsnyje, turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jų fiziniam, protiniam, dvasiniam ir socialiniam vystymuisi, bus geriausiai užtikrintos joms gyvenant kartu su motina.

Įgyvendinant Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą valstybės konstitucinę pareigą saugoti ir globoti vaikystę, 38 straipsnio 6 dalyje įtvirtintą tėvų teisę ir pareigą auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti, taip pat Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnyje pripažįstamas kiekvieno vaiko teises, sprendžiant ginčus dėl vaikų išlaikymo, siekiama užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo įgimtus ir įgytus gebėjimus. Už šių teisių įgyvendinimą visų pirma yra atsakingi abu tėvai.

LR CK 3.192 str. 1 dalis nustato pareigą tėvams materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, o šio straipsnio 2d. nustato, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. LR CK 3.194 str.1p. nustato, kad teismas priteisia pagal vieno iš tėvų ieškinį išlaikymą nepilnamečiams vaikams, jei vienas iš tėvų nevykdo pareigos išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Pareiga materialiai išlaikyti vaikus yra susijusi su gyvybiškai svarbių vaiko vystymuisi poreikių patenkinimu, todėl jis turi būti teikiamas pastoviai, be pertraukų ir reikiamo dydžio bei formos.

Šalių dukrai N. šįmet sukaks 9 metai, o B. - 2 metai, savo turto ir pajamų jos neturi, todėl laikytina, kad jų interesus šiuo metu labiausiai atitiktų materialinis išlaikymas, teikiamas kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis (LR CK 3.196 str. 1d. 1p.).

Atsakovas yra darbingo amžiaus, VSDFV ir VMI duomenimis nuo 2010-01-22 vykdo individualią veiklą (20, 30-32 b.l.), nuosavybės teise valdo tris 1983-1984 metų gamybos automobilius, nekilnojamųjų daiktų neturi (15,17-18 b.l.), pareigos materialiai išlaikyti kitus asmenis neturi.

Kaip matyti iš bylos duomenų, ieškovė imasi aktyvių priemonių įgyvendinti dukrų turtines teises ir interesus: betarpiškai jai tenka vaikų priežiūra, nes nepilnametės šalių dukros gyvena kartu su ieškove, teikia joms išlaikymą, gyvenamąjį būstą joms suteikia ieškovės motina, ieškovė taip pat rūpinasi, kad atitinkamai pagal jų gebėjimus dukros būtų lavinamos, kad pagal jų sveikatos būklę joms būtų teikiamos medicininės paslaugos, rūpinasi jų poilsiu ir laisvalaikiu.

Su ieškove darbo santykiai tęsiami (26-27, 29 b.l.), nors ji šiuo nedirba, kadangi prižiūri vaiką iki 2 metų (14 b.l.), jai nuo 2010 m. gruodžio mokama 1.495,39 Lt išmoka, iki to buvo mokama 1.843,32 Lt (14, 28 b.l.), nekilnojamųjų daiktų neturi ( 16 b.l.).

Pateikti įrodymai nepatvirtina, kad ieškovės turtinė padėtis yra geresnė nei atsakovo, dėl to, kad ji šiuo metu turi pastovias pajamas - motinystės pašalpą. Taigi nenustatyta, kad kuris nors iš tėvų prie vaikų išlaikymo privalėtų prisidėti didesne dalimi.

LR CK 3.200 str. nustato, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Ieškovė išlaikymą prašė priteisi nuo ieškinio padavimo dienos -2011-01-07 (2 b.l.).

Teismų praktikoje orientaciniu kriterijumi, nustatant priteistino išlaikymo dydį, yra LR CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (MMA), kuri nuo 2008 m. yra 800,00 Lt.

Ieškovė yra paskaičiavusi, kad abiejų dukrų poreikiams tenkinti kas mėnesį būtina suma yra 1.700,00 Lt, t.y. po 850,00 Lt kiekvienam vaikui (5-6 b.l.). Ieškovė nurodė, kad šias išlaidas sudaro išlaidos vaikų maistui, aprangai, avalynei, higienos priemonėms, mokslo ir lavinimo priemonėms, sveikatos priežiūrai, mokesčiams už butą (atitinkama dalis). Taigi ieškovė nėra nurodžiusi jokių išlaidų, kurios nebūtų būtinos vaikų poreikių tenkinimui. Nurodytos išlaidos yra protingos ir racionalios.

Vadovaujantis šalių nepilnamečių dukrų N. ir B. interesais, atsižvelgiant į abiejų tėvų turtinę padėtį ir vaikų poreikius, į tai, kad abi šalys yra darbingo amžiaus ir sveikatos, kad ieškovė šiuo metu negali dirbti, nes jai suteiktos vaiko priežiūros atostogos, iš atsakovo priteistinas išlaikymas ieškovės nurodytos formos ir dydžio (LR CK 3.196 str.1d.1p.), t.y. periodinėmis išmokomis po 425,00 Lt kiekvienam vaikui kas mėnesį nuo 2011-01-07 iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Išlaikymo, skirto N. ir B. J., lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirtina ieškovė (LR CK 3.185 str. 1d.).

Sprendimas dalyje dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis nuo 2011-01-07 nukreiptinas vykdyti skubiai (LR CPK 282 str. 2d. 1p.).

Pažymėtina, kad prievolė išlaikyti vaikus yra tęstinio pobūdžio, todėl pasikeitus aplinkybėms, gali būti pakeista išlaikymo forma ar dydis ( LR CK 3.196, 3.201 str.).

Ieškovė nurodė, kad jie bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise jokio turto neįgijo, jai nėra žinoma, kad jie turėtų kreditorių, nors santuokos metu atsakovas yra turėjęs skolų, sau išlaikymą priteisti iš atsakovo neprašo.

Ieškinį tenkinant visiškai paskirstytinos bylinėjimosi išlaidos (LR CPK 93 str., 96 str.). Santuoką nutraukus dėl atsakovo kaltės, pripažintina, kad ieškinys patenkintas 100 proc.

Ieškovė ieškinio reikalavimą nutraukti santuoką ir su juo susijusį reikalavimą nustatyti vaikų nuolatinę gyvenamąją vietą apmokėjo 133,00 Lt žyminiu mokesčiu (9 b.l.), o už reikalavimą priteisti išlaikymą nuo žyminio mokesčio mokėjimo buvo atleista pagal įstatymą (LR CPK 83 str. 1d. 2p.). Ieškinio reikalavimą dėl santuokos nutraukimo patenkinus 100 proc., iš atsakovo ieškovei priteistina 133,00 Lt žyminio mokesčio, 700,00 Lt už procesinių dokumentų parengimą (22 b.l.), 219,80 Lt už procesinių dokumentų įteikimą viešo paskelbimo būdu (50-53, 60-61 b.l.), o į valstybės biudžetą priteistina 306,00 Lt žyminio mokesčio už išlaikymo priteisimą (425,00 Lt x 12 mėn. = 5.100 Lt x 3 proc. = 153,00 Lt x 2 = 306,00 Lt) ir 3,66 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu( LR CPK 79 str., 88 str. 1d. 3p., 8p., 93 str., 96 str.).

Sprendimui įsiteisėjus, Utenos rajono Civilinės metrikacijos skyriui perduotinas santuokos liudijimo (duomenys neskelbtini) originalas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259, 260, 263 - 265, 268 - 270, 282 str., 385 straipsniais

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti visiškai.

Santuoką tarp N. J., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), ir D. J., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), sudarytą (duomenys neskelbtini) ir įregistruotą Utenos rajono Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), nutraukti dėl N. J. kaltės.

Po santuokos nutraukimo D. J. palikti pavardę – J., o N. J. palikti pavardę – J..

N. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir B. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuolatinę gyvenamąją vietą nustatyti kartu su jų motina D. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo N. J., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), dukrai N. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuo 2011-01-07 išlaikymą periodinėmis kas mėnesį mokamomis 425,00 Lt dydžio išmokomis iki N. pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš atsakovo N. J., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), dukrai B. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuo 2011-01-07 išlaikymą periodinėmis kas mėnesį mokamomis 425,00 Lt dydžio išmokomis iki B. pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Išlaikymo, skirto N. J. ir B. J. lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti D. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis nuo 2011-01-07 vykdyti skubiai.

Priteisti iš N. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei D. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 133,00 Lt žyminio mokesčio, 700,00 už procesinių dokumentų parengimą, 219,80 Lt už procesinių dokumentų įteikimą viešo paskelbimo būdu.

Priteisti iš N. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 3,66 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, 306,00 Lt žyminio mokesčio.

Į valstybės biudžetą priteistas išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, ir žyminį mokestį (įmokų kodas - 5660) privalu sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią „Swedbank“, AB, įrodymą pateikti teismui).

Kartu su įsiteisėjusiu teismo sprendimu Utenos rajono CMS perduoti santuokos liudijimo (duomenys neskelbtini) originalą.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant Utenos rajono apylinkės teisme.