Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

viešajame teismo posėdyje išnagrinėjo S. G., gimusio (duomenys neskelbtini) Klaipėdoje, gyvenančio (duomenys neskelbtini), prašymą dėl teistumo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. vasario 23 d. nuosprendžiu S. G. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant per šį laikotarpį pradėti dirbti arba tęsti registraciją Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Nuteistasis S. G. iš Lietuvos probacijos tarnybos Klaipėdos regiono skyriaus Probuojamųjų asmenų duomenų registro išregistruotas 2023 m. balandžio 25 d.

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmuose gautas S. G. prašymas dėl teistumo panaikinimo, kuriame nurodyta, kad šiuo metu yra suėję pusė teistumo termino, jis nuteistas už nusikalstamą veiką, padarytą 2021 m. sausio 22 d., taigi realiai šiuo metu yra suėję daugiau nei 3 metai ir 9 mėnesiai nuo jos padarymo, per visą tą laiką, nėra padaręs jokių naujų nusikaltimų, taip pat jis yra puikiai charakterizuojamas darbe ir kolegų. Be to, iki nuosprendžio turėjo išduotus leidimus tiek medžiokliniams ginklams, tiek ir tarnybiniam ginklui, tuo metu medžioklinius ginklus naudojo medžioklės tikslais, o tarnybinį ginklą laikė savigynai, tačiau atsiradus teistumui leidimai ginklams buvo panaikinti. Daugelį metų valdęs ginklą ir vėl įgydamas leidimą laikyti ginklą, galės vykdyti ginkluotą pasipriešinimą okupacijos metu gindamas valstybę ir šeimą. Be to, turėdamas didelę patirtį teisėje (daugiau nei dvidešimt metų teisinio stažo), kurią sukaupė dirbdamas (duomenys neskelbtini) bei teisininku įmonėse, sieja savo tolimesnę ateitį kaip teisininkas, dirbdamas advokatūroje. Šis teistumo panaikinimas yra tiesiogiai susijęs su terminu, nuo kada jis vėl turės teisę įgyti nepriekaištingą reputaciją pagal advokatūros įstatymo nuostatas.

Teismo posėdžio metu nuteistasis S. G. paaiškino, kad yra visos sąlygos spręsti klausimą dėl teistumo panaikinimo - bausmę yra atlikęs pilnai, naujų nusikalstamų veikų nėra padaręs, yra praėję daugiau nei pusę jam paskirto teistumo laiko, yra puikiai charakterizuojamas savo darbdavio ir kolegų. 20 metų puikiai naudojosi teise turėti ginklus, daugiau nei 10 metų (duomenys neskelbtini) sistemoje vesdavo šaudymo varžybas. Šis teistumo panaikinimas tiesiogiai susijęs su teisės naudotis šaunamaisiais ginklais įgijimu ir jo tolimesne kaip advokato karjera, kuri reikalauja būti nepriekaištingos reputacijos. Dėl anksčiau padarytų administracinių nusižengimų jis paaiškino, kad greitis buvo viršijamas iki 10 km/h, baudos paskirtos po 12 eurų, kurias sumokėjo, taip pat buvo palikęs automobilį privačioje zonoje apie 10 minučių, kad galėtų nubėgti su vaiku iki vaistinės, o dar vienas stovėjimas Telšiuose, automobilis buvo pastatytas ne taip, kaip rodė ženklai. Visi šie pažeidimai yra menkaverčiai.

Teismo posėdžio metu prokurorė prašė nuteistojo prašymą tenkinti iš dalies, t. y. jo teistumo laikotarpį sutrumpinti pripažįstant, kad praėjus dvejiems metams po bausmės atlikimo S. G. teistumas pasibaigtų. Nurodė, jog formalūs teistumo panaikinimo ar sutrumpinimo pagrindai šiuo atveju tikrai yra. Nuteistasis teismo įpareigojimų bausmės atlikimo laikotarpiu laikėsi, gautas patvirtinimas, kad jis yra išregistruotas iš Probacijos tarnybos, nėra padaręs kažkokių pažeidimų. Tie pagrindai, kuriais S. G. teikia prašymą teismui dėl teistumo panaikinimo, yra pakankamai argumentuoti. Jis ketina, reikalui esant, prisidėti prie šalies gynybos, jeigu iškiltų šalies saugumui realus pavojus. Darbinės veiklos tąsa šiuo atveju tikrai yra itin svarbu. Žmogus turi didelę teisinę patirtį, didelį įdirbį, noras tęsti šitą darbinę veiklą teisinėje srityje, tikrai yra pagrįstas ir pakankamai argumentuotas. Įstatymas pats nenustato konkrečių sąlygų dėl teistumo panaikinimo, tai yra teismo vertinimas, įvertinus visapusiškai prašymą teikiantį asmenį. Anksčiau S. G. nebuvo teistas, šis teistumas yra vienintelis. Kyla abejonių dėl S. G. paklusimo nustatytoms taisyklėms, kadangi besąlygiškai joms nėra paklūstama, tai rodo padaryti administraciniai nusižengimai, tai yra įvairūs kelių eismo taisyklių pažeidimai. Šie padaryti pažeidimai sukuria pagrindą manyti, kad asmuo yra ne itin paklusnus, ne itin paklūsta nustatytoms taisyklėms, negerbia kitų asmenų, šiuo atveju keldamas kitiems pavojų, nemažai viršydamas greitį gyvenvietės teritorijoje. Mano, kad teismas į tai turėtų atsižvelgti, spręsdamas dėl teistumo panaikinimo. Nors S. G. darbdavio charakterizuojamas teigiamai, tačiau įvertinus visus šiuos duomenis, mano, kad šiuo atveju su teistumu susiję asmens teisių suvaržymai šiuo atveju visą teistumo laikotarpį, galbūt, tikrai nėra tikslingi, tačiau S. G. teistumo panaikinimui sąlygų ji nemato, mano, kad teistumo laikotarpį trumpinti sąlygos tikrai yra. Dvejų metų laikotarpis būtų pakankamas, kad per jį būtų pasiekti visi teistumo instituto taikymo tikslai.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

nuteistojo S. G. prašymas atmestinas.

Teistumas yra teisinės nuteisto už nusikaltimo padarymą asmens, kuriam įsiteisėjo apkaltinamasis teismo nuosprendis, padėties ypatybė, būdinga tam tikrą baudžiamajame įstatyme numatytą laiką. BK 97 straipsnio 3 dalies 3 punkte nustatyta, kad turinčiais teistumą laikomi asmenys, nuteisti už tyčinius nusikaltimus ir realiai atlikę paskirtą bausmę, bausmės atlikimo laikotarpiu ir po bausmės atlikimo arba atleidimo nuo bausmės atlikimo tam tikrą laiką (priklausomai nuo padaryto nusikaltimo sunkumo). BK 97 straipsnio 3 dalies 3 punkto a papunktyje numatyta, jog turinčiais teistumą laikomi asmenys, nuteisti už tyčinius nusikaltimus ir realiai atlikę paskirtą bausmę, – bausmės atlikimo laikotarpiu ir po bausmės atlikimo arba atleidimo nuo bausmės atlikimo trejus metus, jeigu jie nuteisti už nesunkų ar apysunkį nusikaltimą. Taigi asmenys nuteisti už nesunkių ar apysunkių nusikaltimų padarymą laikomi turinčiais teistumą trejus metus nuo realaus bausmės atlikimo. Šio straipsnio 7 dalis numato, kad kai sueina ne mažiau kaip pusė teistumo termino, teismas nuteistojo prašymu gali sutrumpinti teistumo laiką arba jį panaikinti. Tokiu būdu teismas, suėjus atitinkamam terminui, vertina visas aplinkybes, turinčias reikšmės teistumo panaikinimui ar teistumo termino sutrumpinimui. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 363 straipsnio 2 dalį tokį prašymą nagrinėjantis nuteistojo gyvenamosios vietos apylinkės teismas, be kita ko, atsižvelgia į bausmę atlikusį asmenį apibūdinančius duomenis, jo darbinę veiklą ir elgesį.

Pažymėtina, kad nei BK 97 straipsnis, numatantis galimybę sutrumpinti teistumo laiką ar panaikinti teistumą, nei BPK 363 straipsnis, įtvirtinantis šio klausimo nagrinėjimo tvarką, nepateikia baigtinio sąrašo aplinkybių, kurios turėtų būti vertinamos sprendžiant teistumo panaikinimo ar teistumo laiko sutrumpinimo klausimą. Tačiau, sprendžiant klausimą, ar yra pagrindas panaikinti teistumą, būtina atsižvelgti į tai, kad teistumas – tai įstatyme numatyta įprasta ir neišvengiama asmens, kurio atžvilgiu priimtas ir įsiteisėjęs apkaltinamasis nuosprendis, teisinės padėties ypatumą apibūdinanti pasekmė, susijusi su įstatyme numatytais jo teisių suvaržymais. Taigi įvertinus jau minėtų argumentų, kurie yra reikšmingi sprendžiant, ar galima prieš įstatyme nustatytą terminą panaikinti teistumą, visumą, akivaizdu, jog teistumas gali būti panaikinamas, jei pagal nustatytas aplinkybes būtų pagrindas konkrečiu atveju daryti išvadą, kad įprasto – įstatyme nustatyto teistumo termino taikymas nuteistajam būtų neproporcingas, sukeltų itin sunkius padarinius ir pan., t. y. tam tikrą padėties išskirtinumą. Teistumas anksčiau laiko gali būti panaikintas tik, jeigu asmuo yra teigiamai apibūdinamas, nedaro naujų teisės pažeidimų ir jo elgesys po apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo rodo, jog asmuo tvirtai pasiryžęs gyventi vadovaudamasis visuotinai priimtinomis elgesio taisyklėmis ir nepažeidinėti įstatymų.

Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. vasario 23 d. nuosprendžio, kuriuo S. G. nuteistas už nesunkaus nusikaltimo padarymą, dalyje dėl bausmės skyrimo nurodyta, kad „Iš kaltinamojo parodymų turinio matyti, kad kaltinamasis proceso metu nebuvo nuoširdus, melavo ir išsisukinėjo, bandydamas išvengti atsakomybės, savo elgesį vertina nekritiškai“, be to, Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. spalio 12 d. nutarties dalyje dėl BK 39 straipsnio nuostatų taikymo nurodyta, kad „Nors BK 39 straipsnyje nėra įtvirtintas reikalavimas asmeniui prisipažinti padarius nusikalstamą veiką, toks atsakomybėn patraukto asmens teisinę padėtį švelninančių nuostatų taikymas būtų nesuderinamas su S. pozicija dėl atliktų veiksmų – nuteistasis ne kartą keitė savo parodymus, koreguodamas juos taip, kad galėtų išvengti baudžiamosios atsakomybės, kaltės dėl padaryto nusikaltimo nepripažįsta ir šiuo metu, savo smurtinių veiksmų nevertina kritiškai, dėl tokių veiksmų panaudojimo ne tik neišreiškė jokio gailesčio, bet priešingai, kaltę dėl jų bando perkelti nuo smurto nukentėjusiai sutuoktinei. Būtina įvertinti ir tai, kad smurtinio pobūdžio veiksmai nebuvo atsitiktiniai, nulemti taip susiklosčiusių aplinkybių, o buvo pasekmė S. charakterio ypatybių, gyvenimo būdo ir ankstesnio elgesio (šeimoje).“. Be to, nuteistasis S. G. Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. vasario 23 d. nuosprendį skundė ne tik apeliacine, bet ir kasacine tvarka, kas rodo, kad nuteistasis ir po apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo nepakeitė savo nusikalstamo elgesio vertinimo. Teismo nuomone, svarbu ir tai, kad S. G. po apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo administracine tvarka baustas 5 kartus už Kelių eismo taisyklių pažeidimus (greičio viršijimą bei automobilio pastatymą ne vietoje), paskutinį kartą už 2024 m. spalio 26 d. (sekančią dieną po prašymo dėl teistumo panaikinimo pateikimo) padarytą pažeidimą, t. y. už greičio viršijimą gyvenvietėje 33 km/val., ir visus šiuos pažeidimus jis vertina kaip menkaverčius.

Nuteistasis S. G. savo prašyme nenurodė, kad šiuo metu Lietuvos Respublikoje yra medžiotojų trūkumas ir būtinybė didinti jų skaičių, toks klausimas nėra keliamas ir viešojoje erdvėje, o Lietuvos Respublikos Konstitucijoje nurodyta, kad Lietuvos valstybės gynimas nuo užsienio ginkluoto užpuolimo – kiekvieno Lietuvos Respublikos piliečio teisė ir pareiga, iš ko seka, kad leidimas laikyti ginklą, priešingai nei mano nuteistasis, nėra reikšmingas. Iš nuteistojo S. G. prašymo ir jo paaiškinimų teismo posėdyje matyti, kad teistumas nėra kliūtis jam užsiimti tam tikra darbine veikla, iš su prašymu pateiktų charakteristikų matyti, kad jam tai puikiai sekasi daryti. Teismo nuomone, ta aplinkybė, kad dėl teistumo persikelia kandidato į advokatus nepriekaištingos reputacijos termino skaičiavimo pradžia, nelaikytina neproporcingai apsunkinančia nuteistojo padėtį.

Tuo būdu, teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju, nėra nustatyta jokių pagrįstų aplinkybių, patvirtinančių, kad nuteistojo S. G. turimas teistumas nepagrįstai varžo jo teises ir/ar yra neproporcingas, sukelia itin sunkius padarinius.

Taigi, nors nagrinėjamu atveju ir yra formalus pagrindas nuteistajam S. G. panaikinti teistumą ar sutrumpinti teistumo terminą, tačiau įvertinus visas aukščiau aptartas aplinkybes daryti išvadą, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės bei BK 97 straipsnyje numatyto teistumo instituto tikslai jau yra pasiekti, nėra pagrindo. Atsižvelgiant į visa tai, nuteistojo S. G. prašymas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 97 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 363 straipsniu,

nutaria:

nuteistojo S. G. prašymo dėl teistumo panaikinimo netenkinti.

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties gavimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.