Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis

Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų teisėjas Laimutis Vaitkus, sekretoriaujant Ligijai Vosylienei, dalyvaujant prokurorui R. M., gynėjui advokatui Alvydai Rimai Medišauskienei, nukentėjusiajai J. B., Marijampolės Vaiko teisių apsaugos skyriaus atovui G. P. viešame teisiamajame posėdyje, pagreitinto proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

R. M., a.k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), pagrindinio išsilavinimo, nedirbantis, bet registruotas užimtumo tarnyboje, gyvenantis (duomenys neskelbtini)., teistas: 1) 1998-01-30 Vilkaviškio rajono apylinkės teismo, pagal Lietuvos Respublikos BK 271 str. 2 d., - 2 m. laisvės atėmimo bausme; 2) 1998-03-09 Kauno miesto apylinkės teismo, pagal Lietuvos Respublikos BK 271 str. 2 d., - 2 m. ir 6 mėn. laisvės atėmimo bausme, jos vykdymą atidedant 2 m. laikotarpiui; 3) 1998-12-08 Kauno miesto rajono apylinkės teismo, pagal Lietuvos Respublikos BK 271 str. 2 d., - 2 m. laisvės atėmimo bausme, jos vykdymą atidedant 2 m. laikotarpiui; 4) 2000-05-16 Jurbarko rajono apylinkės teismo, pagal Lietuvos Respublikos BK 271 str. 2 d. subendrinta , - 2 m. laisvės atėmimo bausme; 5) 2020-08-03 nutarimu nutrauktas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-28359-20, pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d. kaltininkui ir nukentėjusiajai susitaikius; 6) 2022-01-03 Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų, pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 3 d., - 28 parų arešto bausme, jos vykdymą atidedant 6 mėn. laikotarpiui, atidėjimo pabaiga 2022-07-24, kaltinamas pagal LR BK 140 tr. 2 d. ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. M. sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui, o būtent: 2022 m. balandžio 18 d. apie 11.00 val. namo, esančio (duomenys neskelbtini), kambaryje, kilusio konflikto metu, smurtavo prieš savo šeimos narį ir artimą giminaitį, t. y. podukrą J. B., tyčia šią stūmė dėl ko ji jautė fizinį skausmą kojoje, tuo šeimos nariui ir artimam giminaičiui sukėlė fizinį skausmą.

Tokiais savo veiksmais jis padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d.

Kaltinamasis R. M. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme kaltę pripažino ir pareiškė, kad nuoširdžiai gailisi, kaltę pripažįsta visiškai, bei apie nusikaltimo įvykį paaiškino, kad jis nuo 2021 m. spalio mėnesio nevartojo alkoholio, nes buvo nubaustas už smurtavimą ir paskirti įpareigojimai nevartoti alkoholio. Bet 2022-04-18 jam išgėrus degtinės J. B. pasakė to nedaryti, nes jis praras sveikatą. Kas toliau tarp jų įvyko dėl girtumo nepamena. Jis tiksliai nepamena kaip stūmė J. B.. Tačiau jeigu ši taip sako, taip ir buvo. Kaltas dėl to alkoholis. Pilnai supranta, ką padarė. Dėl padaryto nusikaltimo nuoširdžiai gailisi.

Kaltinamajam R. M. prisipažinus kaltu padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką bei davus paaiškinimus ir sutikus, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, bei esant aiškioms nusikalstamos veikos aplinkybėms, ir su sutrumpintu įrodymų tyrimu sutikus prokurorui, kaltinamajan, gynėjui, toliau teisme įrodymai tirti sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl kiti bylos įrodymai paskelbti BPK 291 straipsnyje nustatyta tvarka.

Be kaltinamojo R. M. visiško prisipažinimo, padarius jam inkriminuotą nusikaltimą, jo kaltė pasitvirtino ir kitais įrodymais:

Nepilnametė nukentėjusioji - liudytoja J. B., gim. (duomenys neskelbtini) parodė, kad 2022-04-18 vakare, valandos nepamena, namo, esančio (duomenys neskelbtini), kambaryje tarp jos mamos G. M. ir patėvio R. M. kilo žodinis konfliktas. Kadangi neblaivus patėvis konfliktavo, todėl ji stojo į šių tarpą. Tuomet R. M. tyčia pastūmė ir ji parkritusi susižalojo koją, kurią skaudėjo ilgai ir stipriai. Kadangi jai skaudėjo koją tai buvo iškviesti medikai ir ji išvežta į ligoninės priėmimo skyrių, kur buvo uždėta langetė. Dėl pačio pastūmimo ir sužalotos kojos ji jautė fizinį skausmą / b.l. 46-47 /.

Liudytoja G. M. parodė, kad jis su sutuoktiniu R. M. ir vaikais gyvena adresu (duomenys neskelbtini). 2022-04-18 apie 11.00 val. R. M. vartojo alkoholinius gėrimus dėl to tarp jos ir sutuoktinio kilo žodinis konfliktas į kurį įsikišo jos dukra V. B., kurią R. M. pastūmė ir ši krisdama garsiai suriko, nes susižalojo koją. Akivaizdžiai matėsi, kad koją jos dukrai labai skauda, nes ji šios net negalėjo priminti. Po to, ji iškvietė policijos pareigūnus. Taip pat buvo iškviesta ir greitosios medicinos pagalba. Medikai negalėjo vietoje suteikti med. pagalbos, todėl išsivežė dukrą į ligoninę, kur nustatė dešinės kojos, pėdos sumušimą bei koja mobilizavo įtvaru / b.l. 69-70 /.

Tarnybiniu pranešimu dėl smurto artimoje aplinkoje yra nustatyta, kad G. M. nurodė, jog namo, esančio (duomenys neskelbtini), kambaryje tarp jos ir sutuoktinio R. M. kilo konfliktas dėl alkoholio vartojimo. Po to, su R. M. sukonfliktavo su jos dukra J. B., kurią tyčia abiem rankomis pastūmė, o ši pastaroji krisdama susižalojo koją. Tokias pat įvykio aplinkybes nurodė ir nepilnametė J. B., kuri dėl to jautė fizinį skausmą / b.l. 31-35 /.

Įvykio vietos apžiūros protokolais nustatyta, kad įvykio vieta yra namo, esančio (duomenys neskelbtini), kambarys / b.l. 15-30 /.

Ambulatorinio apsilankymo aprašymu nustatyta, kad 2022-04-18 17.32 buvo apžiūrėta J. B., gim. (duomenys neskelbtini), kuriai dėl patėvio veiksmų nustatytas pėdos patinimas ties 5 slanksteliu / b.l. 60 /.

Specialisto išvada Nr. 214/2022(09) nustatyta, kad J. B. klinikiniais duomenimis nustatytas dešinės pėdos sumušimas, kuris paremtas tik nukentėjusiosios nusiskundimu, todėl sveikatos sutrikdymo mastas nevertintinas, tačiau dėl to galėjo jausti fizinį skausmą / b.l. 65 /.

Alkotesteriu R. M. nustatytas 2,6 prom. neblaivumas / b.l. 83-84 /.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 102 - 104). Kaltinamąjį R. M. charakterizuojantys duomenys (b. l. 107 - 138).

Dėl veikos kvalifikavimo

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė artimam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Teismo vertinimu, R. M. kaltė padarius BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką visiškai įrodyta. Tokią išvadą leidžia daryti nuosekli baudžiamojoje byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visumos analizė. Kaltinamasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek apklausiamas teisme savo kaltę pripažino visiškai. Kaltinamajam pareikštame kaltinime nurodytas aplinkybes patvirtina ne tik kaltinamojo prisipažinimas ir duoti paaiškinimai, tačiau ir ikiteisminio tyrimo metu apklausti nukentėjusioji ir liudytojai, tarnybiniame pranešime užfiksuotos aplinkybės, specialisto išvada.

Teismas daro išvadą, kad visi šie teisiamajame posėdyje baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka patikrinti faktiniai bylos duomenys yra pripažįstami kaltinamojo aktyvių nusikalstamų veiksmų faktinio ir kalto atlikimo (įvykdymo) įrodymais, jie yra neprieštaringi, vieni kitus papildo ir patvirtina, jų visuma yra pakankama teismui konstatuoti, kad kaltinamasis anksčiau aprašytomis aplinkybėmis, tyčia ir sąmoningai neteisėtai vartojo smurtą, ko išdavoje sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui. Pagal šias nustatytas bylos faktines aplinkybes kaltinamojo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Dėl bausmės skyrimo

Kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad veiką padarė asmuo būdamas recidyvistu ir apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui ( LR BK 60 str. 1 d. 9 p., 13 p.).

Atsakomybę lengvinančia aplinkybe atsižvelgiant į jos parodymus, teismas pripažįsta tai, kad jis kaltę pripažino ir gailisi padaręs nusikaltimą (LR BK 59 str. 1 d. 2 p.).

Teismas skirdamas bausmę kaltinamajam atsižvelgė, kad jis teisiama ne pirmą kartą, bei turėdama neišnykusį ir nepanaikintą teistumą, padarė tyčinį nesunkų (LR BK 140 str. 2 d. ) nusikaltimą (LR BK 11 str.). Be to, kaip asmenį charakterizuojančius duomenis teismas vertina ir jos nusikalstamas veikas už kurias jis buvo teisiamas kitose byloje, už kurias bausmes jau atliko ar atlieka dabar.

Todėl teismas skirdamas bausmę kaltinamajam atsižvelgė į padaryto nusikaltimo sunkumo laipsnį ir jo pavojingumą visuomenei, kaltinamojo asmenybę, kuri laikytina daugiau patenkinama, į tai, kad nustatyta kaltinamojo atsakomybę sunkinanti, bei nustatyta lengvinanti aplinkybė, kad kaltę pripažino, į kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, smurto pasekmes. Be to, teismas skirdamas bausmę, atsižvelgė į kaltinamojo gyvenimo sąlygas, jos sveikatos būklę, anksčiau taikytas poveikio priemones ir jų veiksmingumą, jo elgesį po nusikalstamos veikos padarymo, nes po bausmės, nesusijusios su laisvės apribojimu paskyrimo jokių išvadų nepadarė ir vėl nusikalto, tuo prarasdama teismo pasitikėjimą jį pataisyti neizoliavus nuo visuomenės.

Kaltinamasis nusikalto turėdamas neišnykusį ir nepanaikintą teistumą, pripažintinas recidyvistu. Todėl teismo manymu, yra visuomenei pavojinga asmenybė, kurią būtina izoliuoti nuo visuomenės, taikant jam realią tačiau kiek švelnesdne negu laisvės atėmimas, arešto bausmę. Teismas daro tokią išvadą, nes kaltinamasis pakartotinai padarė tyčinį smurtinį nusikaltimą, kas rodo jo polinkį nusikalsti, nesilaikyti visuotinai priimtų gyvenimo ir elgesio normų. Todėl išdėstytos aplinkybės duoda pagrindą pripažinti, kad bausmės nesusijusios su laisvės atėmimu paskyrimas kaltinamajai yra netikslingas, kadangi nebus pasiekti bausmės tikslai. Kaltinamasis būdamas teistas, neišnykus teistumui, išvadų nepadarė ir vėl įvykdė naują nusikalstamą veiką, todėl už veiką numatytą BK 140 str. 2 d. kaltinamajam skirtina švelnesnė negu laisvės atėmimas, tačiau viena griežtesnių - arešto bausmė sankcijos ribose, artimesnė vidurkiui.

BK 41 str. numato, kad bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų padarymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltinamosios asmenybę (BK 54 str. 2 d.).

Taikyti LR BK 62 str. ir skirti švelnesnę bausmę kaltinamajai nėra įstatyminio pagrindo.

Kaltinamosios baudžiamąją atsakomybę šalinančių ar galinčių būti pakankamu pagrindu jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, aplinkybių teismas byloje nenustatė.

Kaltinamajam kaltę pripažinus visiškai ir baudžiamąją bylą išnagrinėjus pagreitinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamojo atžvilgiu taikytinos Lietuvos respublikos BK 64¹ str. nuostatos ir skiriama bausmė jam iš karto sumažintina 1/3 dalimi.

Dėl bausmių subenrinimo

R. M. 2022-01-03 Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų Teismo baudžuamuoju Įsakymu yra pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 3 dalyje, ir už tai jam skirta 42 (keturiasdešimt dviejų) parų arešto bausmė.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir skirta 28 (dvidešimt aštuonių) parų arešto bausmė.

Vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 6 (šešiems) mėnesiams, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu paskiriant jam intensyvią priežiūrą, įpareigojant dėvėti elektroninį stebėjimo įtaisą.

Nutarta: Nustatyti R. M. buvimo vietą (duomenys neskelbtini), leidžiant išeiti iš faktinės gyvenamosios vietos, nuo 6 val. iki 22 val.

Skirti R. M. pareigas: visą arešto bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį nevartoti psichiką veikiančių medžiagų; pradėti dirbti arba mokytis, tęsti darbą arba registruotis Užimtumo tarnyboje; bei 6 (šešis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Todėl jo atžvilgiu taikytina LR BK 63 str. 1,4 d. d. ir bausmės subendrintinos dalinio sudėjimo būdų, kur prie naujai paskirtos bausmės 40 parų arešto pridėtina dalis beatliktos bausmės pagal 2022-01- 03 teismo baudžiamąjį Įsakymą 15 parų arešto ir paskirti galutinę subendrintą bausmę 55 paras arešto.

Bausmės pradžią skaičiuotina nuo bausmės pradėjimo vykdyti dienos. Į bausmės atlikimo laiką pagal LR BK 65 str. 1 d. taisykles (kur viena kardomojo kalinimo-suėmimo diena prilyginama vienai arešto parai) įskaitytinas sulaikyme išbūtas laikas nuo 2022-04-18 iki 2022-04-19 imtinai (LR BK 66 str. ).

Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo

Teisme gautas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau-VGTP) prašymas priteisti iš nuteistojo R. M. 152,53 eurus garantuojamos teisinės pagalbos teikimo išlaidų už jam suteiktą antrinę teisinę pagalbą šioje baudžiamojoje byloje.

Prokuroras ir gynėjas nepalaikė šio prašymo, o kaltinamasis nesutiko gera valia apmokėti šių išlaidų.

Prašymas netenkintinas.

Nustatyta, kad išnagrinėtoje baudžiamojoje byloje, kurioje kaltinamajam VGTP skyriaus sprendimu nutarta teikti antrinę teisinę pagalbą, jo gynėju buvo paskirtas advokatas Alvyda Rima Medišauskienė.

BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus.

BPK 51 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, kada gynėjo dalyvavimas yra būtinas. kaltinamajam gynėjas buvo paskirtas vadovaujantis BPK 51 straipsnio 1 dalies 9 punktu t. y. nagrinėjant bylą teisme pagreitinto proceso tvarka. Ši nuostata reiškia, kad kaltinamasis negali spręsti dėl gynėjo pasirinkimo, o teismas, siekdamas nepažeisti kaltinamojo teisės į gynybą, privalo užtikrinti gynėjo dalyvavimą. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamojo gynėjo dalyvavimas buvo būtinas nepriklausomai nuo jo valios, nes gynėjas buvo skirtas teismo iniciatyva, todėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos iš nuteistojo valstybei nepriteistinos.

Dėl kitų klausimų

Kardomoji priemonė jam paskirta rašytinis pasižadėjimas neišvykti, kuri nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina

Psichiatrijos įskaitoje R. M. - neįrašytas. Laikinas nuosavybės teisių apribojimas byloje netaikytas. Jis yra teistas ir baustas už administracinius nusižengimus.

Daiktai turintys reikšmės bylai nagrinėti: nėra.

Cicilinis ieškinys nepareikštas. Kitų proceso išlaidų nebuvo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 173, 297- 310 str. str. teismas

nusprendė:

R. M. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d., ir nuteisti jį 60 (šešiasdešimt) parų arešto.

Taikyti Lietuvos Respublikos BK 64¹ str. nuostatas, ir skiriamą bausmę sumažinti 1/3 dalimi iki 40 (keturiasdešimt) parų arešto.

Taikytina LR BK 63 str. 1,4 d. d. ir bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdų, kur prie naujai paskirtos bausmės 40 parų arešto pridėti dalį beatliktos bausmės pagal 2022-01- 03 teismo baudžiamąjį Įsakymą - 15 parų arešto ir paskirti galutinę subendrintą bausmę 55 paras arešto.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo bausmės pradėjimo vykdyti dienos, o į bausmės atlikimo laiką pagal LR BK 65 str. taisykles įskaityti suėmime išbūtą laiką nuo 2022-04-18 iki 2022-04-19 imtinai – 2 dienas ( LR BK 66 str.).

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo, dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų iš kaltinamojo priteisimo netenkinti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti panaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmus.