- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2019-06-26
- Bylos Nr.
- 1-2161-917/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-20425-2019-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Sigita Meškauskienė
- Kaltinamasis
- R. R.
- Kategorijos
- 1.1.3.2Tyčia (BK 15 str.)
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Sigita Meškauskienė išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 1-ojo skyriaus prokurorės Kristinos Mockienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą byloje, kurioje
R. R., gimęs (duomenys neskelbtini)d., Kaune, asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, profesinio išsilavinimo, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas 2017 m. liepos 21 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 straipsnio 2 dalį - 2 MGL (75,32 eurų) dydžio bauda (bauda sumokėta),
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
R. R. 2019 m. gegužės 16 d., apie 20.30 val. namuose, adresu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, paties sukelto konflikto metu, tyčia vieną kartą koja spyrė savo tėvui R. R. į pilvą, ko pasekoje šis griuvo, atsitrenkė į spintą bei krisdamas išdaužė spintos stiklą, tuo sukeldamas nukentėjusiajam R. R. fizinį skausmą ir neigiamus išgyvenimus.
Kaltinamasis R. R. ikiteisminio tyrimo metu kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo pripažino iš dalies ir parodė, kad jam yra išaiškinta teisė, kad gali neduoti parodymų, tačiau jis ja nepasinaudos, ir parodymus duos. Jis gyvena adresu Kaunas, (duomenys neskelbtini), kartu su savo tėvais R. R. ir A. R., jo tėvams nuosavybės teise priklausančiame bute. Jis niekur nedirba, kadangi turi invalidumą, už tai gauna pinigų, todėl pilnai save finansiškai išsilaiko pats. Jis turi psichinių sutrikimų, serga organine depresija, yra gydęsis psichiatrinėje ligoninėje. Priklausomybių ligų centre registruotas nėra. Yra turėjęs galvos traumą, todėl ir turi invalidumą. Anksčiau yra teistas dėl narkotinių medžiagų, t. y. „žolės“ vartojimo, už tai jam buvo paskirta bauda, kurią yra sumokėjęs. 2019 m. gegužės 16 d., apie 20.00 val. jis būdamas neblaivus, iš savo draugo pravarde „G.“, kurio tikslesnių anketinių duomenų pasakyti negali, nes nežino, grįžo į tėvų namus, kur gyvena ir jis. Grįžęs namo jis nuėjo į savo kambarį ir jame atsigulė ant lovos ir žiūrėjo televizorių. Jam begulint į jo kambarį atėjo jo tėvas R. R. ir pradėjo jam priekaištauti, kad jis jam nepadeda remontuoti namų, kad linksminasi ir vartoja alkoholį. Dėl to tarp jo ir tėvo kilo žodinis konfliktas, tačiau ką jie vienas kitam tuo metu sakė, jis pasakyti negali, nes neprisimena, kadangi buvo neblaivus, bet gali pasakyti, kad jie stipriai susipyko, įžeidinėjo vienas kitą necenzūriniais žodžiais. Žodinio konflikto metu jis atsistojo nuo lovos, nes norėjo išeiti iš kambario, ir praeidamas pro savo tėvą buto koridoriuje tyčia jį pečiu stumtelėjo. Dėl to jo tėvas dar labiau ant jo supyko ir rankomis jį pastūmė pats. Tai jį dar labiau suerzino, todėl jis jį tyčia rankomis vieną kartą stipriai pastūmė, dėl to jis atsitrenkė į medinę sieną, esančią buto koridoriuje. Tada tėvas supykęs prie jo priėjo ir pasakė „trenk man, aš tau mentus iškviesiu“. Tada jis dešinės rankos delnu du kartus trenkė į tėvų kambario duris. Trenkdamas į duris, jis pataikė į jose esantį stiklą ir jį išdaužė. Po šių smūgių tėtis vėl pasakė „aš tau iškviesiu policiją“. Jis tuomet pasimetė ir nuėjo į savo kambarį, vėl atsigulė į savo lovą ir pradėjo rūkyti, kadangi buvo susinervinęs. Jam berūkant atvažiavo policija ir jį sulaikė. Dėl tokių jo veiksmų, kuomet jis pastūmė savo tėvą ir jis atsitrenkė į sieną, jis mano, kad jo tėvas negalėjo pajusti fizinio skausmo. Nori paminėti, kad jis savo tėvui į pilvą nespyrė. Iki šio įvykio jo santykiai su tėvais visuomet buvo geri, jie beveik nesipykdavo. Kodėl tėtis iškvietė jam policiją ir apkaltino jį, kad jis jam spyrė, jis pasakyti negali, bet mano, kad jis tai padarė dėl savo principų. Gyvenimo skyriumi klausimas jam yra nepriimtinas, kadangi jis neturi kitos vietos, kur galėtų gyventi. Jam yra žinoma informacija, kad gali apsistoti vyrų nakvynės namuose, esančiuose adresu R. Kalantos g. 55, Kaunas. Dėl to, kad pastūmė tėvą jis nuoširdžiai gailisi, daugiau pasižada taip nesielgti (b. 1. 92–93).
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo R. R. parodymų jo kaltė, padarius nusikalstamą veiką, pilnai įrodyta byloje esančiais duomenimis:
- 2019 m. gegužės 16 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolu, kuriame nurodyta, kad pranešėjas R. R. kreipėsi su pareiškimu, nurodydamas, kad namie sūnus R. R. spyrė jam į pilvą, nuo smūgio jis krito ant spintos ir išdaužė stiklą. Tokiais veiksmai jam buvo sukeltas fizinis skausmas. Buvo apžiūrėtas butas esantis (duomenys neskelbtini), Kaunas (b. l. 7–8).
- 2019 m. gegužės 16 d. tarnybiniu pranešimu dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo, kuriame nurodyta, kad R. R. ir A. R. paaiškino, kad 2019 m. gegužės 16 d., apie 20.30 val. neblaivus sūnus R. R. įspyrė R. R. (tėvui) į pilvo sritį, tuo sukeldamas fizinį skausmą, po ko, paėmęs A. R. už pirštų, pradėjo juos sukti, tuo sukeldamas fizinį skausmą (b. l. 27).
- 2019 m. gegužės 27 d. nukentėjusiojo R. R. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu apie tai, kad jis gyvena (duomenys neskelbtini), Kaune, kartu su savo žmona A. R. ir sūnumi R. R., nuosavybės teise jo žmonai priklausančiame bute. 2019 m. gegužės 16 d. apie 19.30 val., jiems su žmona būnant namuose į namus grįžo jo sūnus R.. Sūnus grįžo neblaivus, tai suprato iš jo veido išraiškos, nerišlios kalbos, nuo jo sklido alkoholio kvapas. Grįžęs sūnus nuėjo į savo kambarį ir jame užsidarė. Praėjus maždaug 10 min., jiems su žmona sėdint savo kambaryje prie stalo, į kambarį atėjo ir R.. Jis A. pasakė, kad ji duotų jam savo telefoną. Žmona paklausė, kam jam jo reikia, o jis atsakė, kad jam reikia ir viskas. Tuomet A. pasakė, kad jam neduos telefono, kol jis nepasakys, kam jam jo reikia, nes jis pats turi savo telefoną. Dėl to sūnus supyko ir pasakė: „dabar aš jums padarysiu“ ir išėjo iš kambario. Išeidamas jis stipriai trenkė duris. Dėl to žmona nuėjo pas jį ir pasakė, kad jis nesitrankytų, nes durų stiklai ir taip yra sutrūkinėję. Sūnus ,būdamas neblaivus ir piktas, pradėjo klausinėti A., kur tie stiklai yra sutrūkę, todėl ji jį atsivedė prie durų ir parodė vietas, kur stiklai buvo įtrūkę. Tai pamatęs jis tyčia rankos delnu du kartus trenkė į minėtą durų stiklą ir taip jį išdaužė. Tada jis jam pasakė, kad iškvies policiją, jeigu jis taip ir toliau elgsis. Jis atsakė „kviesk, man vienodai“ ir nuėjo į savo kambarį. Praėjus kelioms minutėms jis vėl grįžo į jų kambarį ir paklausė: „kodėl niekas nekviečia policijos”. Jis jo paklausė, ar jis tikrai to nori ir jeigu taip, jie ją iškvies. Tada R. pasakė „ką tu dar čia nori“ ir priėjęs prie jo, kuomet jis stovėjo savo kambaryje prie sekcijos, tyčia koja vieną kartą jam įspyrė į pilvo sritį, po ko jis atsitrenkė į sekciją ir savo alkūne išdaužė joje buvusį stiklą. Tuo metu jis nežymiai pajautė fizinį skausmą, kurį galėtų vertinti 5 (penkiais) balais. Tai pamačiusi jo žmona A. pasiėmusi savo telefoną nuėjo į balkoną, nes norėjo iškviesti policiją. Jai būnant balkone, ten nuėjo ir jo sūnus R., tačiau, ką jis ten darė, pasakyti negali, nes nematė, tuo metu buvo kambaryje. Vėliau jam žmona papasakojo, kad jis užsuko jai rankos pirštą, turbūt todėl, kad norėjo atimti telefoną. Jis tik išgirdo, kad jo žmona pasakė „dabar aš tikrai skambinu“ ir grįžo iš balkono į kambarį. Jai įėjus į kambarį, R., eidamas paskui ją, tyčia ją pastūmė, dėl ko ji nukrito ant lovos. Tai padaręs jis nuėjo pas save į kambarį. Šio įvykio metu jam tik buvo sukeltas fizinis skausmas, jokių sužalojimų padaryta nebuvo, nors jis gavo užduotį nuvykti į TME, tačiau ten nevyko, nes jam tai buvo nereikalinga, į medikus dėl to nesikreipė. Jų santykiai su sūnumi visuomet yra geri, kol jis nevartoja alkoholio, tačiau kai jis būna neblaivus jie dažnai pykstasi. Sūnus namuose smurtauja jau ne pirmą kartą, tačiau iki šio įvykio jie niekada policijos nekvietė. Mano, kad šį kartą sūnus taip galėjo pasielgti todėl, kad buvo neblaivus. Vėliau sūnus tiek jo, tiek savo mamos A. atsiprašė, pažadėjo daugiau taip nesielgti, jie jam atleido (b. l. 32–33).
-2019 m. birželio 7 d. liudytojos A. R. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, kad jai yra išaiškinta teisė neduoti parodymų prieš savo sūnų, tačiau ji ja nepasinaudos ir parodymus duos. Ji gyvena Kaune, (duomenys neskelbtini), Kaune, kartu su savo vyru R. R. ir jų sūnumi R. R., nuosavybės teise jai priklausančiame bute. 2019 m. gegužės 16 d., apie 19.30 val., jiems su vyru būnant namuose, į namus grįžo jų sūnus R., kuris buvo akivaizdžiai neblaivus, tai suprato iš jo neadekvataus elgesio, nuo jo sklido alkoholio kvapas. Grįžęs sūnus į namus atėjo pas ją su vyru į kambarį, kuriame jie buvo ir paprašė jos duoti jam savo telefoną. Ji klausė, kam jam jo reikia, tačiau jis jai to nesakė, todėl ji jam jo ir nedavė, nes jis pats turi savo telefoną. Dėl to R. ant jos supyko, pasakė jai atrodo „va dabar tai jums bus“ ir išėjo iš jų kambario. Išeidamas iš kambario sūnus stipriai trenkė durimis, todėl ji nuėjo paskui jį ir pasakė, kad jis apsiramintų, nes išduš durų stiklai, kurie ir taip yra sutrūkę. Jis pradėjo reikalauti jos, kad ji jam parodytų tuos stiklus, todėl ji kartu su juo nuėjo prie kambario durų ir parodė. Tai pamatęs, ji nežino kodėl, bet jis tyčia ranka du kartus trenkė į durų stiklą, ko pasėkoje jis išdužo. Tada ji ant sūnaus labai supyko ir pagrasino, kad jam iškvies policiją. Jis pasakė, kad jam tai yra nesvarbu ir išėjo į savo kambarį. Praėjus gal 5 minutėms R. vėl atėjo pas juos su vyru į kambarį ir pradėjo klausinėti, kodėl jie nekviečia jam policijos. Jos vyras jam pasakė, kad jei jis nori, jie iškvies policiją. Dėl šių žodžių R. supyko ir priėjęs prie savo tėvo Roberto, kai jis stovėjo kambaryje prie sekcijos, vieną kartą koja spyrė jam į pilvo sritį. Po šio spyrio jos vyras atsitrenkė į sekciją ir atsitrenkdamas išdaužė joje buvusį stiklą. Tai pamačiusi ji pasiėmė savo telefoną ir išėjo iš kambario į balkoną, nes norėjo iškviesti policiją. Jai būnant balkone, į balkoną atėjo ir jos sūnus, jis norėjo atimti iš jos telefoną, tačiau ji jam jo neatidavė ir grįžo iš balkono į kambarį. Jai įėjus į kambarį, sūnus ėjo už jos, tačiau jis pats užkliuvo ir netyčia pastūmė ją, ko pasėkoje ji nukrito ant lovos. Kai ji nukrito ant lovos, jai neskaudėjo. Po šio įvykio jos sūnus išėjo iš jų su vyru kambario, o jie laukė policijos. Atvykę pareigūnai išsivežė R.. Jos sūnus panaudojo smurtą tik prieš savo tėvą, jos jis tyčia nesužalojo ir jokio skausmo nesukėlė. Jos sūnus R. namuose prieš savo tėvą smurtauja jau ne pirmą kartą, tačiau iki šio įvykio jie niekur nesikreipė. Jos sūnus turi problemų su alkoholiu, jis yra gulėjęs į psichiatrijos ligoninėje. R. tiek jos, tiek tėvo jau atsiprašė, jie jam atleido, nes sūnus labai dėl to gailisi. Dėl šio įvykio ji atsisako būti pripažinta nukentėjusiąja (b. l. 41–42).
-2019 m. birželio 17 d. tarnybiniu pranešimu, kuriame nurodyta, kad Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Dainavos policijos komisariate atliekamas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-20425-19 pagal BK 140 straipsnio 2 dalį. Nusprendus procesą užbaigti teismo baudžiamuoju įsakymu, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnio 4 dalimi, buvo susisiekta telefonu Nr. 8677 36321 su nukentėjusiuoju R. R., kuriam paaiškinta, jog yra nuspręsta procesą užbaigti teismo baudžiamuoju įsakymu, prokurorui prašant teismo, kad įtariamajam R. R. būtų taikytas 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimas. Tuo pačiu R. R. išaiškinta jo, kaip nukentėjusiojo teisė apskųsti tokį prokuroro sprendimą per 7 dienas aukštesniam prokurorui. Nukentėjusysis R. R. su tokiu prokuroro sprendimu sutiko ir neprieštaravo (b. l. 98).
- Pristatytojo asmens testo alkoholiui protokolu Nr. 907, kuriame nurodyta, kad 2019 m. gegužės 16 d., 21.15 val. R. R. nustatytas 1,82 promilių neblaivumas (b. l. 82).
Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.
Nusikaltimas, numatytas BK 140 straipsnyje gali pasireikšti mušimu ar kitokiu smurtavimu, sukėlusiu fizinį skausmą arba nežymų sveikatos sutrikdymą. Tai materialioji nusikaltimo sudėtis – mušimo, kankinimo atvejais turi būti sukeliamas fizinis skausmas nukentėjusiajam arba nežymus sveikatos sutrikdymas. Mušimas ar kitoks smurtavimas reiškia poveikį į žmogaus kūną siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Šis nusikaltimas apima smurtavimą tiek nepaliekant žymių, tiek sukeliantį fizinį skausmą, tiek nežymiai sužalojant (kraujosruvos, negilios žaizdos), tiek trumpam susargdinant.
Įvertinus ikiteisminio tyrimo metu byloje surinktus įrodymus darytina išvada, kad kaltinamasis R. R. 2019 m. gegužės 16 d., apie 20.30 val. savo namuose (duomenys neskelbtini), Kaune, konflikto metu smurtavo prieš savo šeimos narį – tėvą, tai yra tyčia vieną kartą spyrė tėvui R. R. į pilvą, tuo sukeldamas jam fizinį skausmą.
Kaltinamasis savo kaltę neigia, nurodydamas, kad jis tik stūmė tėvą, dėl ko tėvas atsitrenkė į spintą. Neigia spyręs jam į pilvą. Teismo neįtikina tokia kaltinamojo versija ir ji laikytina kaltinamojo siekiu išvengti atsakomybės, juolab, kad nukentėjusiojo R. R. ir liudytojos A. R. parodymai, kad sūnus spyrė tėvui, o šis nuo smūgio trenkėsi į spintą, yra nuoseklūs nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios, o duomenų, kad jie būtų suinteresuoti bylos baigtimi nėra, todėl netikėti nukentėjusiojo ir liudytojo parodymais nėra pagrindo.
Taigi konstatuotina, kad visų ikiteisminio tyrimo metu surinktų įrodymų visuma sudaro vientisą ir logišką įrodymų grandinę, kuri būtų pagrindas kaltinamąjį R. R. pripažinti kaltu, padarius BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką ir paskirti jam bausmę.
Atsižvelgus į bylos duomenis, esant BPK 418 straipsnio 1 dalies numatytiems pagrindams, darytina išvada, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą.
R. R. sutiko su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu, bei su siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu (b. l. 97).
Skiriant bausmę kaltinamajam atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslą, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes (BK 54 straipsnis).
Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikaltimą padarė būdamas neblaivus, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).
Kaltinamasis padarė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą (BK 11 straipsnis 3 dalis), nusikaltimas baigtas. Kaltinamasis teistas, teistumas išnykęs (b. l. 67–74), baustas administracine tvarka (b. l. 75–81), nedirba (b. l. 83, 84), Respublikinio priklausomybės ligų centro Kauno filiale registruotas nuo 2015 m. balandžio 22 d., diagnozė: psichikos ir elgesio sutrikimas vartojant stimuliatorius, taip pat ir kofeiną. Priklausomybės sindromas (b. l. 60), VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriaus stacionare nuo 2009 m. iki 2019 m. gydėsi du kartus, paskutinis gulėjimas 2019 m. kovo 19 d. iki 2019 m. balandžio 4 d. (b. l. 56), pagal 2019 m. birželio 6 d. specialisto išvadą R. R. skirti ambulatorinę kompleksinę teismo psichiatrinę-psichologinę ekspertizę netikslinga (nėra pagrindo) (b. l. 65–66).
Teismas sprendžia, jog kaltinamajam už nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymą pagrįstai prašoma skirti laisvės apribojimo bausmę. Teismo manymu, prokurorės pasiūlytos bausmės rūšis ir jos dydis atitinka bausmės skyrimo paskirtį ir pagrindus. Siekiant užtikrinti realų bausmės vykdymą kaltinamajam skirtinas įpareigojimas be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos.
Atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo pobūdį, į tai, kad kaltinamasis smurtavo prieš savo šeimos narį, kartu su bausme jam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktas, 72² straipsnis).
Kaltinamasis R. R. kaltu prisipažino iš dalies, todėl, nors byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, BK 64¹ straipsnio nuostatos dėl kaltinamajam paskirtos bausmės mažinimo netaikytinos.
Kaltinamajam R. R. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliktina iki bausmės vykdymo pradžios.
Kaltinamasis R. R. buvo laikinai sulaikytas BPK 140 straipsnio 2 dalies pagrindu nuo 2019 m. gegužės 16 d., 21 val. iki 2019 m. gegužės 17 d., 14.25 val. (b. l. 43–44, 51), tai yra vieną parą, todėl šis laikas įskaitytinas į bausmę, vieną sulaikymo parą prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.
Civilinis ieškinys nepareikštas.
Proceso išlaidų nėra.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsniu, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu,
nusprendžia:
R. R. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir skirti 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 72² straipsniu paskirti R. R. baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, tai yra 5 (penkis) mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 2 dalimi į bausmę įskaityti R. R. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2019 m. gegužės 16 d., 21 val. iki 2019 m. gegužės 17 d., 14.25 val., tai yra vieną parą, vieną sulaikymo parą prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.
Baudžiamasis įsakymas pradedamas vykdyti nuo įsiteisėjusio baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
Išaiškinti R. R., kad asmuo, nuteistas laisvės apribojimo bausme, privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus, nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo įpareigojimus ir baudžiamojo poveikio priemonę.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti pradėjus bausmės vykdymą panaikinti.
1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo jam įteikimo dienos paduoti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.
2. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.
3. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.