- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2012-04-18
- Bylos Nr.
- Iv-2074-629/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00276-2012-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Milda Vainienė, Mefodija Povilaitienė, Gintaras Dzedulionis
- Pareiškėjas
- V. J.
- Atsakovas
- Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Trečiasis asmuo
- Panevėžio apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai
- Kategorijos
- 9.10pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mildos Vainienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Mefodijos Povilaitienės, Gintaro Dzedulionio,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo V. J. skundą atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Panevėžio apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl sprendimo panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
V. J. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu (b. l. 1–5) kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir MGK) 2011 m. gruodžio 20 d. protokolinį sprendimą Nr. PP-369 (7-263/2011) (toliau – ir sprendimas Nr. PP-369(7-263/2011)) palikti nenagrinėtu V. J. prašymą dėl L. B. nušalinimo motyvacijos nebuvimo ir naujo administratoriaus – V. B. paskyrimo.
Pareiškėjas nurodė, kad MGK sprendimu Nr. PP-369(7-263/2011) paliko jo skundą nenagrinėtą, remdamasi Mokestinių ginčų komisijos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugsėjo 2 d. nutarimu Nr. 1119, 36.1 p. (komisija palieka mokesčių mokėtojo prašymą nenagrinėtą, jeigu jis nepriklauso komisijos kompetencijai). Pareiškėjas nurodė nesutinkantis su šiuo sprendimu, nes pastarasis atima teisę į gynybą, esant savivalei Panevėžio apskrities Valstybinėje mokesčių inspekcijoje (toliau – ir Panevėžio AVMI). Nurodė, kad ginčą dėl mokesčio taikymo pagal užsakymą inicijavo mokesčių administratorė L. B., toliau užsakymus vykdo V. B., todėl klausimas dėl L. B. nušalinimo motyvacijos yra klausimas dėl mokesčio ir jo taikymo, kaip susidorojimo priemonės su antikomunistiškai mąstančiais asmenimis. Anot pareiškėjo, V. B. užduodami klausimai 2011 m. spalio 11 d. Panevėžio AVMI rašte Nr. (36.2)-6-9828 (kokiu pagrindu pareiškėjas gavo ir disponuoja lėšomis iš T. S. sąskaitos) tėra eilinis pasityčiojimas iš jo ir T. S.. Pareiškėjo teigimu, V. B. gerai žinoma, kad lėšos yra gautos pagal T. S. įgaliojimus vykdant jo nurodymus. Pažymėjo, jog V. B. nenurodė, kokiu įstatymu remdamasi pradėjo reguliuoti pareiškėjo ir T. S. santykius. Paaiškino, jog V. B. iš L. B. gerai žinoma, nes ilgą laiką dirbo kartu, apie pareiškėjo veiklą siekiant įamžinti 1918 m. signataro D. M. atminimą, todėl V. B. pagal užsakovų pageidavimus siekė dvigubai apmokestinti T. S. pajamas. Todėl, pasak pareiškėjo, yra tikslinga V. B. nušalinti nuo mokestinio tyrimo.
Pareiškėjas nurodė, kad 2007 m. liepos 12 d. sudarė žemės pirkimo–pardavimo sutartį su 1918 m. Lietuvos Nepriklausomybės akto signataro D. M. vaikaičiu T. S., kuriam nuo pat nuosavybės teisių atkūrimo į (duomenys neskelbtini) žemes (Vilkaviškio r. sav.), buvo inicijuojamos teisminės bylos. Pasak pareiškėjo, antidvarininkiškos pajėgos dar ir šiandien nėra atsisakiusios tikslo šantažo būdu užvaldyti (duomenys neskelbtini) žemes, todėl pareiškėjui nuo pirmo susidūrimo su mokesčių inspekcijos administratore L. B. buvo priminta, kad jis yra dvarininkų palikuonis, taip pat primintos jo publikacijos apie komjaunuolius ir dėl to L. B. pradėjo reikalauti sumokėti mokestį už menamas pajamas natūra.
Paaiškino, kad Panevėžio AVMI viršininko 2010 m. gegužės 31 d. įsakymu Nr.1-75 buvo sudaryta darbo grupė, kurioje Panevėžio AVMI iniciatyva buvo nuspręsta pradėti derybas su pareiškėju dėl mokestinės prievolės vertinant 2007 m. liepos 12 d. pirkimo–pardavimo sutartį. Panevėžio AVMI iniciatyva derybos buvo nutrauktos 2011 m. rugpjūčio 9 d., nepateikus jokių teisinių argumentų dėl mokesčio privalomumo ir jo taikymo konkrečiu atveju. Atkreipė dėmesį, jog L. B. siekdama daryti psichologinį spaudimą 2011 m. gegužės 26 d. išplėtė mokestino patikrinimo temą, o vėliau ir patikrinimo apimtį, nors, pasak pareiškėjo, ji gerai žinojo, kas lėmė žemės kainą ir kad į ją buvo įskaičiuoti ir prisiimti įsipareigojimai grąžinti mažiausiai 370000 Lt, kad žemės kainą sudaro ir notarinės, ir teismų išlaidos.
Pareiškėjo teigimu, jis nesutiko su centrinio administratoriaus priimtu nemotyvuotu atsisakymu nušalinti nuo tikrinimo vyriausiąją specialistę L. B. bei nesustabdyti jos 2011 m. balandžio 28 d. mokestinio patikrinimo pavedimo Nr. 32-25. Pareiškėjo nuomone, L. B. mokestinį patikrinimą išplėtė kerštaudama už tai, kad pareiškėjas atsisakė klausytis jos įžeidinėjimų dėl dvarininkiškos kilmės. Anot pareiškėjo, L. B. nesivadovavo Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 8 str. 3 d. ir nekreipė dėmesio, jog tapęs pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) mokėtoju ir siekdamas išvengti nesusipratimų pareiškėjas pasisamdė buhalterę. Pareiškėjo įsitikinimu tokie L. B. keršto veiksmai buvo atliekami siekiant užkirsti kelią jam gauti Europos Sąjungos paramą įsigyjant žemės ūkio techniką.
Pažymėjo, kad L. B., įteikdama pranešimą, nenurodė, kur reikia pasirašyti ir todėl pareiškėjas pasirašė kitoje grafoje, be to, pradėjo tikrinimą neišlaukusi 10 dienų termino, kaip numato įstatymas ir pasiėmė iš pareiškėjo buhalterės dokumentus anksčiau įstatymo numatomo termino, tačiau Panevėžio AVMI neįžvelgia nieko blogo. Pasak pareiškėjo, L. B., atliko neobjektyvų mokestinį tyrimą ir 2011 m. balandžio 26 d. surašė neobjektyvų, šališką mokestinio tyrimo pranešimą, neteisingai nurodė žemės sklypų kainą ir šališkai konstatavo, kad jie įsigyti lengvatine kaina, būdama valstybės tarnautoja įžeidinėjo pareiškėją, siekdama išpildyti anoniminio ir kitokio skundo užsakovų pageidavimus, kurie neabejotinai jau daugiau kaip 10 metų siekia užvaldyti svetimą turtą, taip pat neužtikrino pagal MAĮ 36 str. l d. 10 p. informacijos apie mokesčių mokėtoją slaptumo. Pareiškėjo nuomone, jis pagal užsakymą yra persekiojamas Panevėžio AVMI minėtų darbuotojų.
Pareiškėjo manymu, L. B. ir V. B. veiksmai yra neteisėti ir pažeidžia įstatymus, tačiau esant politiniam užsakymui, Panevėžio AVMI L. B. veiksmus įvertino teigiamai, tai yra esant grubiausiems etikos ir žmogaus teisių pažeidimams, nenušalino jos nuo mokestinio patikrinimo. Tik motyvuotai pašalinus L. B., buvo galima skirti naują administratorių V. B., nes iš neteisėto teisėtas neatsiranda. Anot pareiškėjo, L. B. elgesys vertintinas pagal ABTĮ 3 str., o V. B. elgesys, kada prašoma pagrįsti tai, kas jai gerai žinoma, negali būti vertinamas kitaip, kaip kraštutinis biurokratizmas. Pareiškėjo įsitikinimu, ginčas su Panevėžio AVMI buvo išprovokuotas nesilaikant ABTĮ 6 str. nuostatų dėl lygybės dėl kilmės. Pareiškėjo teigimu, L. B. savo veiksmais pažeidė ir ABTĮ 4 str. nuostatas dėl Europos Sąjungos teisės normų ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 str., kad niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas, nes pareiškėjo teigimu, jis yra ne tik pažemintas L. B., V. B. ir jos globėjų bei užsakovų, bet ir be perstojo kankinamas morališkai ir fiziškai.
Pažymėjo, kad nei centrinis mokesčių administratorius, nei MGK nesiėmė spręsti Panevėžio AVMI priimtų administracinių aktų, veiksmų teisėtumo ir nereagavo į pakartotinius prašymus nušalinti L. B. ir V. B. nuo mokestinio tyrimo. Vėliau, nušalinus L. B., tiek centrinis mokesčių administratorius, tiek MGK atsisakė įvardinti tikrąsias nušalinimo priežastis.
Atsiliepimas
Atsakovė VMI atsiliepimu į pareiškėjo skundą (b. l. 14 abi lapo pusės) prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
VMI nurodė, kad pagal MAĮ 151 str. MGK nagrinėja mokestinius ginčus. Pažymėjo, kad iš skundžiamo sprendimo Nr. PP-369(7-263/2011) turinio matyti, jog pareiškėjas pateikė MGK prašymą, kuriuo nesutiko su VMI 2011 m. lapkričio 7 d. raštu Nr. (24.4-31-5)-R-10359, kuriuo pareiškėjas informuotas, jog centrinis mokesčių administratorius neturi pagrindo nagrinėti pareiškėjo 2011 m. spalio 15 d. ir 2011 m. spalio 20 d. prašymų, nes prašymų nagrinėjimas nepriskirtinas nei mokestinių ginčų, nei MAĮ nustatyta ikiteismine tvarka nagrinėjamų ginčų kategorijai. Paaiškino, jog minėtuose prašymuose pareiškėjas nurodė nesutinkantis su vietos mokesčių administratoriaus nurodymu pateikti paaiškinimus dėl gautų lėšų bei jų panaudojimo, taip pat mokesčių mokėtojas prašė įvardinti vyr. specialistės L. B. pakeitimo kitu pareigūnu priežastis. Pažymėjo, kad VMI 2011 m. lapkričio 7 d. raštu Nr. (24.4-31-5)-R-10359, atsakydama į minėtus pareiškėjo prašymus, nurodė jam norimų apskųsti raštų apskundimo tvarką, t. y. nurodė, kad pareiškėjas nesutikdamas su 2011 m. spalio 11 d. rašto Nr. (36.2)-6-9827 turiniu, bei 2011 m. spalio 11 d. rašto Nr. (36.2)-6-9828 turiniu, turi teisę su skundu kreiptis į Panevėžio apygardos administracinį teismą, tačiau pareiškėjas MGK pateikė prašymą, kuriame nesutiko su minėtu VMI raštu, teigdamas, kad centrinis mokesčių administratorius neatsakė į jo prašymus. VMI nuomone, MGK pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjo 2011 m. gruodžio 6 d. prašymas paduotas ne dėl sprendimo dėl patikrinimo akto tvirtinimo ar kito panašaus pobūdžio sprendimo, pagal kurį mokesčių mokėtojui naujai apskaičiuojamas ir nurodomas sumokėti mokestis ar dėl mokesčių administratoriaus sprendimo atsisakyti grąžinti (įskaityti) mokesčių permoką (skirtumą), todėl šio prašymo nagrinėjimas nepriklauso MGK kompetencijai.
Tretysis suinteresuotas asmuo Panevėžio AVMI atsiliepime į pareiškėjo skundą (b. l. 20–21) prašė bylą nutraukti.
Šalies argumentai
Panevėžio AVMI nurodė, jog pareiškėjas su skundu kreipėsi į MGK, prašydamas nušalinti nuo tolimesnio mokestinio patikrinimo L. B. bei sustabdyti mokestinio patikrinimo išplėtimą. Panevėžio AVMI nuomone, MGK sprendimas Nr. PP-369(7-263/2011), kuriuo pareiškėjo prašymas buvo paliktas nenagrinėtu, yra teisėtas ir pagrįstas.
Nurodė, kad 2011 m. balandžio 28 d. Panevėžio AVMI pavedimu tikrinti Nr. 32-25 Panevėžio AVMI Patikrinimų skyriaus V poskyrio vyriausiajai specialistei L. B. pavedė atlikti pareiškėjo gyventojų pajamų mokesčio apskaičiavimo teisingumo patikrinimą. 2011 m. gegužės 26 d. šis patikrinimas papildytas tema „Pridėtinės vertės mokestis“. 2011 m. rugpjūčio 22 d. pavedimas papildytas ir pavesta patikrinimą atlikti dar ir Panevėžio AVMI Patikrinimų skyriaus II poskyrio vyriausiajai specialistei V. B., o 2011 m. spalio 10 d. pavedimas pakeistas ir vietoje vyr. specialisčių L. B. ir V. B. paskirta patikrinimą atlikti tik vyriausiajai specialistei V. B.. Pažymėjo, kad MAĮ 114 str. nustatyta, kad mokesčių administratorius savarankiškai pasirenka tikrintinus mokesčių mokėtojus, nustato tikrinimo mastą ir laiką, todėl pavedimas yra pagrįstas ir teisėtas, nes neprieštarauja MAĮ nuostatoms.
Panevėžio AVMI teigimu, pareiškėjas skunde teikia reikalavimą nušalinti nuo patikrinimo L. B., tačiau 2011 m. spalio 10 d., pakeitus pavedimą, L. B. patikrinimo nebeatlieka, todėl, Panevėžio AVMI nuomone, pareiškėjo reikalavimas nepagrįstas. Atkreipė dėmesį, jog 2011 m. lapkričio 30 d. Panevėžio AVMI buvo pabaigtas mokestinis patikrinimas ir surašytas patikrinimo aktas Nr. PAR-69, o 2012 m. sausio 20 d. Panevėžio AVMI priimtas sprendimas dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. SA-2, dėl kurio pareiškėjas yra pateikęs skundą VMI.
Panevėžio AVMI, remdamasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. kovo 17 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartimi administracinėje byloje Nr. A-442-1238/2011 pažymėjo, kad pats pavedimas tikrinti niekaip nelemia mokesčių mokėtojo materialinių teisių ir pareigų mokesčių apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo srityje, konkrečias teisines pasekmes mokesčių apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo kontrolės srityje, atliekant mokestinį patikrinimą, mokesčių mokėtojui paprastai sukelia sprendimas dėl patikrinimo akto tvirtinimo, kai mokestinio patikrinimo metu mokesčių administratoriaus pareigūnai nustato mokesčių įstatymų pažeidimus (MAĮ 132 str. 1 ir 2 d.), todėl pavedimo atlikti mokestinį patikrinimą teisėtumas negali būti vertinamas pagal atskirą reikalavimą, t. y. toks pavedimas negali būti savarankiškas administracinės bylos dalykas. Remiantis tuo, kas išdėstyta, Panevėžio AVMI nuomone, administracinė byla pagal V. J. skundą turi būti nutraukta kaip nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai.
Teismo posėdžio metu pareiškėjas V. J. prašė patenkinti skundą, remdamasis skunde nurodytais argumentais (b. l. 32–34).
Teismo posėdyje atsakovės VMI atstovas nedalyvavo, apie teismo posėdžio datą, laiką ir vietą pranešta tinkamai (b. l. 30).
Teismo posėdyje trečiojo suinteresuoto asmens Panevėžio AVMI atstovas nedalyvavo, apie teismo posėdžio datą, laiką ir vietą pranešta tinkamai (b. l. 31).
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Šioje byloje ginčas kilo dėl MGK sprendimo Nr. PP-369(7-263/2011), kuriuo pareiškėjo skundas buvo paliktas nenagrinėtu, teisėtumo ir pagrįstumo.
Byloje nustatyta, kad 2011 m. balandžio 28 d. Panevėžio AVMI pradėjo pareiškėjo mokestinį patikrinimą. Patikrinimo tema – fizinių asmenų pajamų mokestis / gyventojų pajamų mokestis. Patikrinimą atlikti paskirta Panevėžio AVMI Patikrinimų skyriaus V poskyrio vyriausioji specialistė L. B. (b. l. 23).
2011 m. gegužės 26 d. Panevėžio AVMI, vadovaudamasi MAĮ 114 str. 1 d., Mokestinių patikrinimų atlikimo, jų rezultatų įforminimo ir patvirtinimo taisyklių, patvirtintų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2004 m. gegužės 5 d. įsakymu Nr. VA-87 (toliau – ir Taisyklės), 29 p., papildė mokestinio patikrinimo dalyką tema „Gyventojų pridėtinės vertės mokestis“, 2011 m. rugpjūčio 22 d., vadovaudamasi MAĮ 120 str. 3 d. bei Taisyklių 29 p. dėl patikrinimo sudėtingumo ir operatyvesnio jo atlikimo mokestinį patikrinimą atlikti papildomai skyrė atlikti vyr. specialistę V. B. (b. l. 23 abi lapo pusės).
2011 m. spalio 10 d. Panevėžio AVMI pareiškėjo prašymu pakeitė mokestinį patikrinimą atliekančius pareigūnus – mokestinį patikrinimą atlikti vietoj L. B. ir V. B. paskyrė tik V. B. (b. l. 25). Apie patikrinimą atliekančių pareigūnų pakeitimą pareiškėjas informuotas Panevėžio AVMI 2011 m. spalio 11 d. raštu Nr. (36.2)-6-9827 (MGK byla, b. l. 15).
2011 m. spalio 11 d. Panevėžio AVMI raštu Nr. (36.2.)-6-9828, vadovaudamasi MAĮ 126 str. 1 ir 2 d., prašė pareiškėjo pateikti paaiškinimą, pridedant dokumentų kopijas, ir nurodyti: 1) kokiu pagrindu pareiškėjas gavo ir disponuoja piniginėmis lėšomis, gautomis ir T. S. banko pavedimais, o jei lėšomis nedisponuoja, nurodyti, kas jomis naudojasi pagal pateiktus duomenis iš bankų sąskaitų; 2) kokiu pagrindu pareiškėjas gavo ir disponuoja piniginėmis lėšomis, gautomis už paduotą T. S. turtą, o jei lėšomis nedisponuoja, nurodyti, kas jomis naudojasi pagal pateiktus duomenis iš bankų sąskaitų (MGK byla, b. l. 10–11).
Pareiškėjas 2011 m. spalio 15 d. kreipėsi į VMI su prašymais, kuriuose nurodė nesutinkantis su L. B. pakeitimu ir prašė šį pakeitimą pripažinti neteisėtu, kol nebus įvardintos tikrosios pareigūno pakeitimo priežastys, nes, pareiškėjo nuomone, sprendimas yra šališkas ir ginantis prasikaltusį pareigūną (MGK byla, b. l. 17). Taip pat prašė įvardinti tikrąsias L. B. pakeitimo priežastis (MGK byla, b. l. 21).
2011 m. spalio 20 d. prašyme VMI pareiškėjas nurodė nesutinkantis ir su Panevėžio AVMI 2011 m. spalio 11 d. raštu Nr. (36.2.)-6-9828, kuriame buvo nurodyti pateikti paaiškinimus dėl pareiškėjos sąskaitose esančių lėšų. Taip pat prašė pakeisti patikrinimą atliekančią V. B. (MGK byla, b. l. 4–5).
VMI 2011 m. lapkričio 7 d., atsakydama į pareiškėjo 2011 m. spalio 15 d. ir 2011 m. spalio 20 d. prašymus, rašte Nr. (24.4-31-5)-R-10359 nurodė, kad nagrinėti minėtų prašymų neturi pagrindo. Remdamasi MAĮ nuostatomis paaiškino, kad minėtų prašymų nagrinėjimas nepriskirtinas nei mokestinių ginčų kategorijai, nei ikiteismine tvarka nagrinėjamų ginčų kategorijai, todėl pareiškėjas, nesutikdamas su rašto Nr. (36.2)-6-9827 bei rašto Nr. (36.2)-6-9828 turiniu turi teisę su skundu kreiptis į Panevėžio apygardos administracinį teismą (b. l. 8 abi lapo pusės, 16 abi lapo pusės).
2011 m. gruodžio 6 d. prašymu pareiškėjas, nesutikdamas su VMI 2011 m. lapkričio 7 d. raštu Nr. (24.4-31-5)-R-10359, apskundė jį MGK (MGK byla, b. l. 1), taip pat prašė pateikti tikrąsias L. B. nušalinimo priežastis (MGK byla, b. l. 13).
MGK 2011 m. gruodžio 20 d. protokoliniame sprendime Nr. PP-369(7-263/2011) konstatavo, kad pareiškėjo 2011 m. gruodžio 6 d. prašymas paduotas ne dėl sprendimo dėl patikrinimo akto tvirtinimo ar kito panašaus pobūdžio sprendimo, pagal kurį mokesčių mokėtojui naujai apskaičiuojamas ir nurodomas sumokėti mokestis ar dėl mokesčių administratoriaus sprendimo atsisakyti grąžinti (įskaityti) mokesčių permoką (skirtumą), todėl šio prašymo nagrinėjimas nepriklauso MGK kompetencijai. Paaiškino, kad pagal MAĮ 146 str. 1 d. skundai dėl mokesčių administratoriaus sprendimų, nenurodytų MAĮ 145 str., jų nepriėmimo, taip pat skundai dėl centrinio mokesčių administratoriaus sprendimų (jų nepriėmimo), kuriais mokestiniai ginčai nesprendžiami iš esmės, nagrinėjami ABTĮ nustatyta tvarka. Pagal ABTĮ 28 str. pareiškėjas, nesutikdamas su VMI 2011 m. lapkričio 7 d. raštu Nr. (24.4-3 l-5)-R-10359, turi teisę jį skųsti Vyriausiajai administracinių ginčų komisijai arba pagal ABTĮ 19 str. 1 d. – Vilniaus apygardos administraciniam teismui. MGK, vadovaudamasi Mokestinių ginčų komisijos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugsėjo 2 d. nutarimu Nr. 1119, 36.1 p. paliko pareiškėjo prašymą nenagrinėtą (b. l. 7).
Pažymėtina, kad Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugsėjo 2 d. nutarimu Nr. 1119, 36.1. p. nustatyta, kad MGK sprendimu palieka mokesčių mokėtojo skundą nenagrinėtą, jeigu skundas nepriklauso MGK kompetencijai.
MAĮ 144 str. nustatyta, kad mokesčių mokėtojas turi teisę apskųsti bet kurį mokesčių administratoriaus (jo pareigūno) veiksmą arba neveikimą.
MAĮ 145 str. reglamentuoja mokestinių ginčų procedūrą, pagal kurią mokestiniams ginčams privaloma ikiteisminė jų nagrinėjimo procedūra (1 d.). Ši nuostata neriboja mokesčių mokėtojo teisės po atitinkamo centrinio mokesčių administratoriaus sprendimo dėl mokestinio ginčo tiesiogiai kreiptis į teismą. Šio straipsnio 2 d. nurodyta, jog šiame įstatyme numatyta mokestinių ginčų nagrinėjimo procedūra taip pat taikoma nagrinėti mokesčių mokėtojo skundams dėl mokesčių administratoriaus sprendimo neatleisti nuo baudų bei (arba) delspinigių mokėjimo ir mokesčių administratoriaus atlikto mokesčių mokėtojo turimos mokesčio permokos įskaitymo.
MAĮ 146 str. reglamentuoja kitų mokesčių administratoriaus sprendimų apskundimo tvarką, t. y. nustato, kad skundai dėl mokesčių administratoriaus (jo pareigūno) sprendimų, nenurodytų šio įstatymo 145 str., jų nepriėmimo, taip pat skundai dėl centrinio mokesčių administratoriaus sprendimų (jų nepriėmimo), kuriais mokestiniai ginčai nesprendžiami iš esmės, nagrinėjami ABTĮ nustatyta tvarka.
Taigi, atsižvelgiant į minėtas nuostatas matyti, jog skirtinga ginčų tarp mokesčio administratoriaus ir mokesčio mokėtojo prigimtis lemia skirtingą MAĮ 144 str. įgyvendinimo tvarką.
MAĮ 2 str. 21 d. mokestiniai ginčai apibrėžiami kaip ginčai, kylantys tarp mokesčių mokėtojo ir mokesčių administratoriaus dėl sprendimo dėl patikrinimo akto tvirtinimo ar kito panašaus pobūdžio sprendimo, pagal kurį mokesčių mokėtojui naujai apskaičiuojamas ir nurodomas sumokėti mokestis, taip pat dėl mokesčių administratoriaus sprendimo atsisakyti grąžinti (įskaityti) mokesčio permoką (skirtumą).
Kaip matyti iš MAĮ 150 ir 151 str., VMI ir MGK nagrinėja tik mokestinius ginčus, kylančius tarp mokesčių mokėtojo ir mokesčių administratoriaus, taip pat, remiantis MAĮ 145 str. 2 d., mokesčių mokėtojo skundus dėl mokesčių administratoriaus sprendimo neatleisti nuo baudų bei (arba) delspinigių mokėjimo ir mokesčių administratoriaus atlikto mokesčių mokėtojo turimos mokesčio permokos įskaitymo.
Kaip matyti iš pareiškėjo 2011 m. spalio 15 d., 2011 m. spalio 20 d. ir 2011 m. gruodžio 6 d. prašymų (MGK byla, b. l. 1, 4–5, 13, 17, 21), pareiškėjas tiek į VMI, tiek į MGK kreipėsi dėl mokestinį patikrinimą atlikusios L. B. pakeitimo V. B. aplinkybių išaiškinimo.
Teismo vertinimu, atsižvelgiant į aukščiau minėtą mokestinio ginčo apibrėžimą, matyti, kad ginčai dėl mokesčių administratoriaus pareigūnų pakeitimo atliekant mokestinį patikrinimą, į mokestinių ginčų kategoriją nepatenka, šiuo atveju pareiškėjo keliamas ginčas priskirtinas kitų ginčų kategorijai, todėl teismas daro išvadą, kad Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. gruodžio 20 d. sprendimas Nr. PP-369(7-263/2011) yra teisėtas ir pagrįstas, todėl pagrindo naikinti šį sprendimą nėra.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str. , 88 str. 1 p., 127 str. 1 d., 129 str.,
nusprendžia:
Pareiškėjo V. J. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.