- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-01-30
- Bylos Nr.
- TS-4-537/2017
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Raimundas Krušinys
- Nuteistasis
- D. G.
Marijampolės rajono apylinkės teismo teisėjas Raimundas Krušinys, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs nuteistojo D. G. skundą dėl Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo Nr. 81/04-1361, susipažinęs su skundo medžiaga, nuteistojo asmens byla,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Nuteistasis D. G. skundu prašo panaikinti 2016-12-22 Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisijos) nutarimą Nr. 81/04-1361 netaikyti jam lygtinio paleidimo. Mano, jog Komisija, spręsdama jo lygtinio paleidimo klausimą, atsižvelgė jo praeitį, o ne į ateitį, rėmėsi ankstesniais nusikaltimais. Komisija neatsižvelgė į tai, jog jis stengiasi gerai atlikti bausmę, pasirengti išeiti į laisvę, nepažeidinėti įstatymų ir būti doru piliečiu. Nurodė, jog bausmę atlieka už pataisos namų ribų, kiekvieną dieną bendrauja su žmonėmis, gyvenančiais laisvėje, mano, kad tai yra puiki reabilitacija ir integracija į visuomenę, todėl mano, kad Komisijos rekomenduojamos socialinės reabilitacijos programos nėra reikalingos.
Atsiliepimas
Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės rajono apylinkės prokuratūra pateikė atsiliepimą, kuriuo prašo netenkinti nuteistojo skundo. Nurodo, kad D. G. teistas 5 kartą, vyrauja nusikaltimai žmogaus sveikatai, nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, nusikaltimų metu būdavo apsvaigęs nuo alkoholio. Nusikalstamą veiką, už kurią šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmė, padarė neišnykus teistumui, du kartus jam buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, kurio metu padarė naują nusikaltimą. Taip pat nurodo, jog atlikus nuteistojo nusikalstamumo rizikos įvertinimą, naudojant OASys metodiką, nustatyta, kad D. G. vis dar priklauso vidutinei rizikos grupei – 52 balai, iš jų 35 balus sudaro statiniai duomenys, kurie nesikeis, ir 17 balų sudaro dinaminiai veiksniai, kurie gali keistis. Ankstesnio vertinimo metu jam taip pat buvo nustatyta vidutinė nusikalstamo elgesio rizika, įvertinta taip pat 52 balais. Nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatas, jo dinamika neleidžia daryti išvados, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo skundas atmestinas.
Teismas nustatė, kad D. G. teistas 2016-03-16 Šiaulių apylinkės teismo pagal LR BK 140 str. 2 d. 1 metams laisvės atėmimo, pritaikius LR BK 64¹ str. galutinė bausmė paskirta 8 mėnesiai laisvės atėmimo, vadovaujantis LR BK 75 str. 1 d., 2 d., 5 p., 8 p., 10 p., bausmės vykdymas atidėtas 2 metams. Pagal 2016-05-13 Šiaulių apylinkės teismo nutartį, vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d., subendrinti 2016-03-15 nuosprendis su 2016-03-16 nuosprendžiu ir galutinė bausmė paskirta 1 metai ir 4 mėnesiai laisvės atėmimo. Neatlikta bausmės dalis nutarimo priėmimo dienai buvo 7 mėnesiai ir 23 dienos.
2016-12-22 Komisija priimtu nutarimu Nr. 81/04-1361 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam, 4 Komisijos nariams vienbalsiai balsavus „prieš“ ir 1 Komisijos nariui balsavus „už“, nutarė nuteistajam netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Komisija nurodė, jog nuteistasis nusikaltimų padarymo metu būdavo apsvaigęs nuo alkoholio, atsižvelgiant į tai, manyti, jog nuteistojo impulsų savikontrolė sumažėja pavartojus alkoholio, gali tapti agresyvus. Atlikus pakartotinio smurtinio elgesio rizikos vertinimą HCR-20 nustatyta, kad rizika padaryti smurtinį nusikaltimą išlieka vidutinė. Anksčiau buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu padarė naują nusikaltimą. Tai rodo nuteistojo asmenybės polinkį nusikalsti, jo pavojingumą visuomenei, visuomenės normų ir įstatymų ignoravimą. Komisija mano, kad nusikalstamo elgesio pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką nesudaro pagrindo manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.
LR BVK 8 str. 1 d. numatyta, kad lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos kaip pataisos priemonė nuteistajam taikytina, atsižvelgiant ne tik į nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, bet ir į nuteistojo asmenybę, padarytos veikos pavojingumą, pakartotinio nusikalstamumo rizikos įvertinimą. LR BVK 157 str. 1 d. numatyta, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Pažymėtina, kad lygtinio paleidimo instituto taikymas nėra imperatyvus įpareigojimas teismui jį taikyti kiekvienam nuteistajam, atitinkančiam formaliuosius reikalavimus. Lygtinis paleidimas nuteistajam taikomas tik tuo atveju, jeigu, atlikus įstatyme numatytų vertinimo kriterijų analizę, nustatomi ne tik formalieji lygtinio paleidimo pagrindai, bet ir materialusis lygtinio paleidimo pagrindas, t. y., atsižvelgus į visas nuteistojo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, kurios gali būti reikšmingos priimant sprendimą dėl tikslingumo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą ir kurioms esant galima daryti išvadą, kad nuteistasis ateityje laikysis įstatymų ir nenusikals. Šiuo aspektu akcentuotina, jog probacijos klausimai svarstomi, remiantis tik itin palankiomis ir teigiamomis aplinkybėmis.
Teismas, vertindamas skundo argumentus dėl komisijos nutarimo panaikinimo, visapusiškai įvertina ne tik nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, bet ir atsižvelgia į kitų aplinkybių visumą: nusikalstamos veikos pavojingumą, jos pobūdį, nuteistojo asmenybę, teistumų skaičių, ar anksčiau nuteistojo atžvilgiu taikytas lygtinis paleidimas, kaip nuteistasis elgėsi lygtinio paleidimo metu. Iš nuteistojo asmens byloje esančių duomenų matyti, kad nuteistasis buvo anksčiau teistas 5 kartus, vyrauja nusikaltimai žmogaus sveikatai, nusižengimai nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams. Nusikaltimai padaryti apsvaigus nuo alkoholio, būnant vienam ir bendrininkų grupėje. Nuteistajam du kartus buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau vieno bausmės vykdymo atidėjimo metu D. G. padarė naują nusikaltimą. Tai rodo, kad nuteistasis išvadų iš ankstesnių teistumų nepadarė ir toliau vykdė nusikalstamas veikas. Šiuo metu nuteistasis atlieka subendrintą bausmę už kelių nusikaltimų padarymą. Padaryti nusikaltimai, ankstesnių teistumų skaičius ir jų pobūdis rodo, jog nusikaltimai nėra atsitiktiniai, o dėsningi jo nusikalstamo elgesio padariniai. Iš socialinio tyrimo išvadoje esančių duomenų matyti, jog atlikus nuteistojo pakartotinį nusikalstamumo rizikos įvertinimą, naudojant OASys metodiką, nustatyta, kad D. G. priklauso vidutinei rizikos grupei – 52 balai. Lygiai tokia pati balų suma buvo vertinant jo nusikalstamo elgesio riziką 2016-05-13. Visa tai, kas išdėstyta, leidžia spręsti, jog nuteistąjį šiuo metu lygtinai paleidus iš pataisos įstaigos gali likti neįgyvendinta nuosprendžiu skirta individualizuota bausmė bei pažeista nuteistojo resocializacijos ir visuomenės saugumo pusiausvyra.
Pažymėtina ir tai, kad nuteistasis šiuo metu neatlikęs pakankamai didelės bausmės dalies. Pabrėžtina, jog bausmė yra valstybės prievartos priemonė ir jos paskirtis yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Atkreiptinas nuteistojo dėmesys į tai, jog nuosprendžio priėmimo metu vis tik preziumuojama, kad bausmės tikslai, įtvirtinti LR BK 41 str. nuostatose, bus įgyvendinti paskirtą bausmę atlikus pilnai, todėl nagrinėjamu atveju, sprendžiant D. G. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, itin svarbu įvertinti ir visuomenės interesą, jog nusikalstamas veikas padaręs asmuo būtų nubaustas ir atliktų tokią bausmės dalį, kad būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas.
Nuteistasis skunde nurodo, jog visą bausmės atlikimo laiką yra nebaustas, skatintas vieną kartą. Tai, kad D. G. šiuo metu elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo, nėra pakankamas pagrindas konstatuoti nuteistojo akivaizdžią pažangą, mažinant jo nusikalstamo elgesio riziką ir panaikinti Komisijos sprendimą.
Teismas, įvertinęs nuteistojo asmenybę, jo elgesį bausmės atlikimo metu, atsižvelgęs į Komisijos nutarime esančius argumentus bei socialinio tyrimo išvadoje nurodytus tyrimo duomenimis, daro išvadą, jog Komisijos nutarimas teisėtas ir pagrįstas bei sutinka su Komisijos padaryta išvada, jog šiuo metu nėra pagrindo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, nes nėra pagrindo manyti, jog nuteistasis D. G. būdamas laisvėje šiuo metu laikysis įstatymų ir nenusikals.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis LR BVK 157 str. ir LR BPK 360 str. 4 d. 1 p., teismas
nutarė:
Nuteistojo D. G. skundą dėl 2016 m. gruodžio 22 d. Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo Nr.81/04-1361 panaikinimo atmesti.
Nutartis per 7 dienas (nuteistajam šis terminas skaičiuojamas nuo nutarties kopijos gavimo dienos) gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Marijampolės rajono apylinkės teismą.