Kauno apygardos teismo nutartis

2021-01-04 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-16-594/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-01-04
Bylos Nr.
1S-16-594/2021
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-41220-2017-2
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Daiva Jankauskienė, Albinas Antanaitis, Evaldas Gražys
Nuteistasis
V. V.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1S-16-594/2021Teisminio proceso Nr. 1-01-1-41220-2017-2Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.14.; 2.5.19 (S)
Kauno apygardos teismasNuTARTiSLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. sausio 4 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Evaldo Gražio ir Daivos Jankauskienės,

nerengiant teismo posėdžio išnagrinėjo nuteistojo V. V. (toliau – V. V.) skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2020 m. lapkričio 27 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo skundas dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų - atvirosios kolonijos trečiame sektoriuje (toliau - Komisija) 2020 m. rugsėjo 28 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti V. V. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. V. V. Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų 2019 m. gegužės 13 d. baudžiamuoju įsakymu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį ir jam paskirta 45 parų arešto bausmė. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė sumažinta 30 parų arešto bausmė.

1.1. Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų 2019 m. birželio 4 d. nuosprendžiu V. V. nuteistas pagal BK 135 straipsnio 1 dalį, BK 284 straipsnį ir jam paskirta subendrinta 3 metų laisvės atėmimo bausmė.

1.2. Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų 2019 m. rugsėjo 5 d. nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, 65 straipsniu, bausmės paskirtos 2019 m. birželio 4 d. nuosprendžiu ir 2019 m. gegužės 13 d. baudžiamuoju įsakymu subendrintos ir V. V. paskirta galutinė subendrinta 3 metų 20 dienų laisvės atėmimo bausmė.

2. Bausmės pradžia skaičiuojama nuo 2019 m. birželio 16 d., bausmės pabaiga – 2022 m. birželio 21 d.

Žemesnės instancijos teismas

3. Komisija 2020 m. rugsėjo 28 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nutarė V. V. netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Tokiam Komisijos sprendimui pritarė ir Kauno apylinkės teismas 2020 m. lapkričio 27 d. nutartimi atmetęs nuteistojo skundą, ir konstatavęs, kad Komisijos nutarimas yra pagrįstas bei teisėtas, o nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką nesudaro pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

Šalies argumentai

4. Skunde aukštesnės instancijos teismui nuteistasis V. V. prašo įpareigoti Lygtinio paleidimo komisiją taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

1.1. Nuteistasis pabrėžia, kad dalyvauja įvairiose užimtumo programose, pakeitė savo požiūrį į gyvenimą ir daromas nusikalstamas veikas, pataisos įstaigoje dirba, yra ne kartą skatintas. Pataisos namuose nesimoko, nes įstaigoje šiuo metu nesudaromos sąlygos mokytis, todėl jis neturi galimybių dar labiau mažinti savo nusikalstamos elgesio riziką.

1.2. Skunde nesutinkama su nuteistajam nustatytais kriminogeninės rizikos veiksniais, pabrėžiant, kad jis bendrauja su ramaus būdo asmenimis, laikosi vidaus tvarkos taisyklių ir stengiasi nenusižengti įstatymams. Komisija, nustatydama kriminogeninius rizikos veiksnius, stengiasi jį žlugdyti ir laiko nusikalstamo pasaulio atstovu, nors jis nepalaiko jokių ryšių su kriminalinę patirtį turinčiais asmenimis.

1.3. Skunde pabrėžiama, kad nuteistasis gauna labai mažą atlyginimą, todėl neturi galimybių dengti skolas. Jo uždarbis pataisos namuose siekia 60-70 eurų, iš kurių dalis lėšų pervedama į nuteistųjų paramos fondą, dalis į asmens neliečiamą sąskaitą, o likusi dalis skiriama vykdomųjų raštų dengimui. Iš kitų piniginių lėšų nuteistasis turi apsirūpinti higienos priemonėmis, drabužiais bei avalyne, nes pataisos namų administracija šių priemonių neskiria. Nuteistojo vertinimu tiek Komisija, tiek ir apylinkės teismas, atsisakydami taikyti jam lygtinį paleidimą, nepagrįstai rėmėsi ankstesniais jo teistumais, juolab, kad paskutinį nusikaltimą jis padarė visiškai netyčia.

1.4. Skunde nurodoma, kad tiek Komisija, tiek ir apylinkės teismas turėjo remtis naujausiomis Europos tarybos komiteto 2020 m. rekomendacijomis CPT(2020)13, kuriose nurodyta, kad įvertinus Covid-19 pandemijos kontekstą ir tai, kad artimi kontaktai gali sudaryti sąlygas viruso plitimui, atitinkamos valdžios institucijos turi veikti kartu ieškant alternatyvų laisvės atėmimui. Tai ypatingai svarbu pataisos įstaigose, kurios yra perpildytos, todėl valdžios institucijos turėtų dažniau rinktis alternatyvias laisvės atėmimui bausmes, taikyti probaciją.

Motyvuojamoji dalis

5. Nuteistojo V. V. skundas atmetamas.

6. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šio straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nustatytą bausmės dalį. Taigi, pagal BVK įtvirtintą teisinį reguliavimą lygtinai gali būti paleidžiami asmenys, kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema, arba nuteistieji, kurių pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nors ir nėra priskiriama žemai rizikos grupei, tačiau jų pažanga mažinant šią riziką yra akivaizdi. Pažymėtina, kad kiekvienu atveju privaloma įvertinti visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, tame tarpe ir nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje, jo elgesio ir mąstymo pokyčius, kurie turi būti akivaizdūs ir įtikinantys, jog asmens elgesys pakoreguotas pakankamai, jog būtų galima pagrįstai spręsti, kad laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai jau turėjo pakankamą poveikį ir išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals.

7. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi nuteistojo skundo argumentus, teismui pateiktą medžiagą bei įvertinusi pataisos procesui reikšmingų aplinkybių visumą, konstatuoja, kad tiek Komisija, tiek pirmosios instancijos teismas tinkamai išanalizavo lygtinio paleidimo instituto taikymui reikšmingas aplinkybes ir išsamiai motyvavo, kodėl nuteistajam V. V. netaiko lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

8. Teismui pateikti duomenys patvirtina, kad nuteistasis V. V. yra atlikęs privalomą įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos. Nuteistasis lygtinio paleidimo atveju turės gyvenamąją vietą, bus įdarbintas (gauta tai patvirtinanti pažyma). Nuteistojo teigimu, laisvėje jis dirbo individualiai, pataisos namuose taip pat dirba, turi 10 klasių išsilavinimą, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais – mama, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, nei karto nėra baustas drausminėmis nuobaudomis, 2 kartus skatintas, dalyvauja įvairiose pozityvaus užimtumo programose ir užsiėmimuose, kriminalinės subkultūros nuostatų nepalaiko. Visos šios aplinkybės teigiamai charakterizuoja nuteistąjį, tačiau vien tik šių duomenų lygtinio paleidimo taikymui vertinamu atveju nepakanka. Sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertinamos ne tik iš esmės teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, bet jo asmenybę apibūdinančių bei elgesio pokyčius atskleidžiančių duomenų visuma, todėl nėra pagrindo sutikti su skundo argumentais, kad priimdamas skundžiamą nutartį pirmosios instancijos teismas pateiktus duomenis vertino netinkamai, neatsižvelgė į nuteistojo pastangas resocializuotis. Iš skundžiamos apylinkės teismo nutarties turinio matyti, kad buvo vertinami tiek teigiamai, tiek ir neigiamai nuteistojo elgesį charakterizuojantys duomenys, tačiau teigiamų elgesio korekcijos požymių, tiek Komisijos, tiek ir pirmosios instancijos teismo vertinimu, V. V. lygtiniam paleidimui šioje jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje vis tik nepakako, kam, įvertinusi skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, iš esmės pritaria ir teisėjų kolegija.

9. Kaip matyti iš Socialinio tyrimo išvados, V. V. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika pagal OASys metodiką yra 69 balai, kas atitinka vidutinę rizikos grupę. Nors vidutinė nusikalstamo elgesio rizika savaime nėra pagrindas atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą, tačiau iš teismui pateiktų duomenų visumos matyti, kad nuteistasis neatitinka ir kito BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyto lygtinio paleidimo pagrindo – jis nedaro akivaizdžios pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Pažymėtina, kad iš pagal OASys nustatytų 69 balų, 4 balai yra dinaminiai, kuriuos nuteistasis dar gali sumažinti. Lygtinis paleidimas iš nuteisto asmens reikalauja maksimalios jo elgesio korekcijos, kuri leistų daryti abejonių nekeliančią išvadą dėl tolesnio, išimtinai vien tik teisėto, nuteisto asmens elgesio šiam būnant laisvėje, todėl bet kokia vis dar galima (likusi iki statinių (nekintamų) kriminogeninių veiksnių svertinių taškų sumos) tokio asmens elgesio korekcija turi būti analizuojama itin atidžiai.

10. Pritariant apylinkės teismo ir Komisijos argumentams, svarbu atkreipti dėmesį ir į tai, kad V. V. praeityje yra teistas du kartus, tame tarpe ir už smurtinį nusikaltimą (pagal BK 140 straipsnio 2 dalį). Šiuo metu laisvės atėmimo bausmę atlieka pagal du skirtingus nuosprendžius, už trijų tyčinių nusikaltimų, taip pat susijusių su smurto panaudojimu apsvaigus nuo alkoholio, padarymą. Šios aplinkybės leidžia teigti, kad nuteistojo nusikalstamas elgesys nėra atsitiktinis, o labiau sąlygotas susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos. Praeityje nuteistajam buvo taikytas atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės ir švelnesnė bausmė (laisvės apribojimas), tačiau tai teigiamos įtakos nuteistojo elgesiui neturėjo, jis ir toliau darė nusikalstamas veikas, kas leidžia teigti, kad tinkamo elgesio ilgesnį laiką nuteistasis nesugeba išlaikyti. Nors ankstesni teistumai ir nusikaltimų, už kuriuos šiuo metu nuteistasis atlieka bausmę, sunkumas negali būti savarankišku pagrindu atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą, tačiau Komisija ir teismas privalo vertinti visumą aplinkybių, ką nagrinėjamu atveju ir padarė, t. y. buvo įvertintas ne tik nuteistojo nusikalstamų veikų pobūdis ir pavojingumas, bet ir visi kiti nuteistąjį pataisos proceso metu charakterizuojantys duomenys. Pažymėtina, kad priešingai nei mano nuteistasis, šių aplinkybių vertinimas yra pagrįstas ir nepažeidžia BPK nuostatų. Nagrinėjamu atveju buvo įvertintas V. V. elgesys per visą pataisos proceso laikotarpį bei padaryta pagrįsta ir motyvuota išvada, kad jo pažanga šiuo metu nesudaro pagrindo manyti, kad jis toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės ir, kad paskirtos bausmės tikslai jau pasiekti.

11. Šių duomenų kontekste, nesutinkant su nuteistojo skundo argumentais, pažymėtina ir tai, kad vis dar išskiriami net penki V. V. asmenybę neigiamai apibūdinantys kriminogeniniai rizikos veiksniai – informacija apie teisės pažeidimus, išsilavinimas, mokymasis ir galimybė įsidarbinti, piktnaudžiavimas alkoholiu, mąstymas ir elgesys, nuostatos, kurie neabejotinai gali paskatinti nuteistąjį nusikalsti ir ateityje. Minėti kriminogeniniai rizikos veiksniai nustatyti vertinant ne tik nuteistojo praeityje buvusį elgesį, bet ir jo elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu, atsižvelgiant į pokalbio su resocializacijos specialistais išdėstytas mintis, psichologinę būseną, siekius ir tikslus, todėl abejoti šių kriminogeninių veiksnių egzistavimu nėra jokio objektyvaus pagrindo. Tais atvejais, kai nustatomi neigiamai elgesį apibūdinantys kriminogeniniai rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam pakartotiniam nusikalstamumui, tačiau teigti, jog nuteistojo pastangų šioje paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje pakanka lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos, teisinio pagrindo nėra.

12. Vertinant V. V. nustatytų kriminogeninių veiksnių įtaką tolimesnei jo elgesio korekcijai, atkreiptinas dėmesys ir į nuteistojo elgesio bei mąstymo ypatumus. Kaip matyti iš Socialinio tyrimo išvados, nuteistasis pirmenybę teikia veiksmui, o ne planavimui, ne visuomet apgalvoja visas savo veiksmų pasekmes. Teisėjų kolegijos vertinimu, šios nuteistojo mąstymą ir elgesį apibūdinančios aplinkybės vertintinos itin kritiškai nusikaltimų, už kurių padarymą V. V. atlieka bausmę, kontekste ir neabejotinai gali lemti pakartotinį jo nusikalstamumą būnant laisvėje.

13. Abejonių tinkamu V. V. pasirengimu išėjus į laisvę savo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis, teisėjų kolegijai kelia ir nuteistojo menka darbinė patirtis bei išsilavinimas. Kaip matyti iš Socialinio tyrimo išvados duomenų, jis tėra įgijęs 10 klasių išsilavinimą. Pataisos namuose neįgijo jokių specialybių bei profesijų. Nors apeliantas skunde pabrėžia, kad nesimoko, nes pataisos namų administracija nesudaro galimybių mokytis, tačiau skundą nagrinėjančiam teismui nėra pateikta jokių duomenų, kad nuteistasis būtų bent išreiškęs norą mokytis ir įgyti specialybę pataisos namuose, t. y. dėtų maksimalias pastangas įgyti geresnį išsilavinimą ar darbo rinkoje paklausią specialybę. Nors imantis priemonių Covid-19 viruso plitimo prevencijai užtikrinti tam tikri užsiėmimai pataisos įstaigose gali iš viso nevykti ar būti ribojami, tačiau tai netrukdo nuteistajam savarankiškai plėsti savo pasaulėžiūrą, ugdyti asmenybę skaitant knygas, individualiai mokytis ir pan. Šiame kontekste pažymėtina, kad probacijos sėkme abejonių kelia ir nuteistojo turimi nemenki finansiniai įsipareigojimai. Nors nuteistasis pataisos namuose dirba, jo teigimu laisvėje taip pat dirbo, kas rodo jo teigiamas nuostatas į darbą, tačiau pataisos namuose yra gauti vykdomieji raštai dėl 8628,72 eurų iš jo išieškojimo, tuo tarpu atlyginta tik 137,32 eurai. Be to, nėra jokių duomenų, kad nuteistasis turi santaupų bet kokioms didesnėms išlaidoms padengti. Taigi, menka nuteistojo darbinė patirtis, specialybių neturėjimas ir turimi dideli finansiniai įsipareigojimai bei lėšų trūkumas gali būti rimta kliūtis sėkmingai probacijai ir nuteistojo tikslų siekimui tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Juolab, kad kaip matyti iš Socialinio tyrimo išvados, menka darbinė patirtis ir išsilavinimas yra nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką didinantys veiksniai, kurie nagrinėjamu atveju nėra reikšmingai mažinami. Priešingos išvados aukštesniajam teismui neleidžia daryti ir tai, kad lygtinio paleidimo atveju V. V. bus įdarbintas, kadangi, sprendžiant iš aukščiau aptartų duomenų visumos, darbo ir legalių pajamų turėjimas nuo nusikalstamo elgesio nuteistojo neatgrasė, todėl abejotina, jog šios aplinkybės gali veikti kaip apsauginis faktorius nuo pakartotinio nuteistojo nusikalstamo elgesio ir jo lygtinio paleidimo atveju.

14. Netaikant lygtinio paleidimo, atsižvelgtina ir į V. V. alkoholio vartojimo problemas. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, jog smurtinius nusikaltimus jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tačiau nuteistojo teigimu šioje srityje jis problemų neturi. Atkreiptinas dėmesys, kad problemos piktnaudžiaujant alkoholiu, remiantis byloje esančios Socialinio tyrimo išvados duomenimis, priskiriamos apelianto pakartotinį nusikalstamą elgesį galintiems paskatinti veiksniams, todėl jų įvertinimas, sprendžiant V. V. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, vis dar išlieka aktualus. Skundo nagrinėjimui pateiktais duomenimis, V. V. iki patekimo į įkalinimo įstaigą nevengdavo alkoholio vartojimo, jo padaryti nusikaltimai susiję su alkoholio vartojimu. Pataisos namuose alkoholio vartojimo problema yra suvaldyta, tačiau pasikeitus aplinkybėms šis veiksnys gali labai greitai aktyvuotis. Juolab, kaip jau buvo minėta, nuteistojo įsitikinimu jis alkoholio vartojimo problemų neturi. Nors skundo nagrinėjimui pateiktoje medžiagoje netinkamas nuteistojo elgesys pataisos namuose, susijęs su alkoholio vartojimu, nefiksuotas, už alkoholio ar jo surogatų vartojimą jis drausmine tvarka nebaustas, tačiau visa tai dar nesudaro pagrindo daryti neabejotiną išvadą, kad apeliantas ir lygtinio paleidimo metu nevartos alkoholio.

15. Nors nuteistasis nurodo, kad nei Komisija, nei teismas nesilaikė Europos tarybos 2020 m. rekomendacijų CPT(2020)13, tačiau pažymėtina, kad Europos tarybos rekomendacijos yra tik rekomendacinio pobūdžio. Sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą vadovaujamasi valstybėje galiojančiais teisės aktais, šiuo atveju – BVK ir BPK nuostatomis. Skundžiamoje nutartyje apylinkės teismas argumentuotai nurodė, kokių lygtinio paleidimo kriterijų nuteistasis neatitinka ir išdėstė aiškius atsisakymo taikyti lygtinį paleidimą motyvus.

16. Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes, spręsti, kad apylinkės teismas netinkamai įvertino nagrinėjamo klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ar pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymą, teisinio pagrindo nėra. Skundžiamas procesinis sprendimas priimtas įvertinus aktualią V. V. asmenybę charakterizuojančią medžiagą, kurios tinkamas įvertinimas skundą nagrinėjančiam teismui leidžia pagrįstai konstatuoti, kad nuteistasis vis dar neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų – jo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką nėra akivaizdi, todėl nesudaro pagrindo manyti, kad paleidus nuteistąjį iš pataisos įstaigos lygtinai, jis sugebės prisitaikyti prie bendrųjų visuomenėje priimtų elgesio normų ir jų laikytis. Šios išvados kontekste pažymėtina, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Vertinamu atveju, byloje esančių teigiamai V. V. charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad jis jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš pataisos namų neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo V. V. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2020 m. lapkričio 27 d. nutartį.

Nutartis neskundžiama ir įsigalioja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Albinas AntanaitisEvaldas GražysDaiva Jankauskienė