Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos G. V. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys byloje: I. J., Valstybės įmonė Turto bankas, Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos, Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR Finansų ministerijos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėja kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriuo prašo paveldėjimo teisės liudijimo pagal testamentą gavimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po S. V., mirties (duomenys neskelbtini), palikimą, faktiškai pradėdama valdyti ir tvarkyti likusį turtą, priėmė jos duktė G. V..

Pareiškime nurodyta, kad pareiškėjos mama S. V. mirė (duomenys neskelbtini). Mama paliko testamentą, kurį (duomenys neskelbtini) patvirtino (duomenys neskelbtini) seniūnijos seniūnas, ir kuris buvo perduotas saugojimui (duomenys neskelbtini) 1-ajam notarų biurui. Dėl palikimo priėmimo byla nėra užvesta. Testamentu S. V. visą turtą, kurį mirties dieną turės ir į kurį turės teisę, kur jis bebūtų ir iš ko besusidarytų, paliko pareiškėjai, savo dukrai. Anksčiau turėtus žemės sklypus S. V. buvo pareiškėjai padovanojusi 2004 m. kovo 2 d. dovanojimo sutartimi. Mamai mirus pareiškėja liko gyventi tuose pačiuose pastatuose, kuriuose gyveno mama, ėmė faktiškai valdyti ir tvarkyti likusį turtą, mokėjo su namo eksploatavimu susijusius mokesčius. Testamentą laikė nuosavybės teise patvirtinančiu dokumentu apie tai, kad palikimo priėmimą reikia įforminti notarų biure nežinojo. VĮ Registrų centre mamos S. V. vardu nėra registruoto nekilnojamojo turto. Užsakė kadastrinių matavimų bylą, tačiau negali nuosavybės teisių įregistruoti mamos vardu dėl to, kad ji mirusi, o pareiškėja negali pateikti Paveldėjimo teisės liudijimo. (duomenys neskelbtini) seniūnija išdavė pažymą, kad (duomenys neskelbtini) seniūnijos ūkinėje knygoje yra duomenys, kad S. V. vardu yra registruoti statiniai, esantys (duomenys neskelbtini). Prie pastatų yra nuomojamas valstybinės žemės 0,25 ha sklypas, už kurį S. V. vardu gauna pranešimus apie valstybinės žemės nuomos mokesčio priskaičiavimą. S. V. sutuoktinis A. V. yra miręs (duomenys neskelbtini). S. V. buvo susilaukusi trijų dukterų. D. S. yra mirusi, o I. J. į procesą įtraukė suinteresuotu asmeniu šioje byloje.

Pareiškėja G. V. teismo posėdžio metu prašė pareiškimą tenkinti jame nurodytais motyvais, papildomai nurodė, kad sudaryto pas seniūną testamento užtenka, todėl nesikreipė pas notarą. Vėliau, prireikus padidinti elektros galią, susisiekus su elektros tiekėju, paaiškėjo, kad jai reikalingi nuosavybės dokumentai, o tokių ji neturi. Tada ji suprato, kad reikėjo įteistini priimtą palikimą. Po mamos mirties ji viena liko gyventi jos name, mokesčius mokėjo, padarė remontą, tvarkė namus. Sesuo I. atsisakė palikimo, pretenzijų neturi.

Pareiškėjos atstovė advokatė Raimonda Klimienė teismo posėdžio metu prašė pareiškimą tenkinti jame nurodytais motyvais. Papildomai pažymėjo, kad pareiškėja nuo jaunystės gyvena mamos name, po mamos mirties liko gyventi šiame name. Pareiškėja suklydo, manė, kad pas seniūną sudaryto testamento užtenka nuosavybei suforminti. Kaimynai patvirtino pareiškėjos nurodytas aplinkybes.

Suinteresuotas asmuo VĮ „Turto bankas“ atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjos S. V. palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų patvirtinančių ar paneigiančių faktinį S. V. paliktojo turto priėmimą valdyti. Tuo atveju, jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad G. V. priėmė palikimą faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti, valstybės įmonė Turto bankas neprieštaraus pareiškėjos prašymo patenkinimui.

Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR Finansų ministerijos atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos nėra pradėjusi paveldėjimo procedūros dėl (duomenys neskelbtini) mirusios S. V., turto paveldėjimo valstybės vardu. Prašo teismo sprendimą priimti savo nuožiūra.

Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos atsiliepime į pareiškimą prašė pareiškimo tenkinimo klausimą spręsti vadovaujantis protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais, visapusiškai įvertinus bylos aplinkybes bei įrodymus.

Suinteresuotas asmuo I. J. atsiliepimu į pareiškimą prašė jį tenkinti, nurodė, kad pareiškime išdėstytos aplinkybės yra teisingos.

Liudytoja A. M. teismo posėdžio paaiškino, kad yra kaimynė pareiškėjos, pažinojo jos mamą, kuri mirė (duomenys neskelbtini) m., pažįsta ir pareiškėją, pas ją dažnai užsuka. Žino, kad pareiškėja po mamos mirties viena liko gyventi mamos name, pasikeitė stogą, pasidarė remontą, mokėjo mokesčius. Jos sesuo I. nesielgia kaip savininkė tame name

Liudytojas B. M. teismo posėdžio metu paaiškino, kad yra kaimynas pareiškėjos, pažinojo jos mamą, pažįsta ir pareiškėją. Žino, kad po mamos mirties pareiškėja viena liko gyventi mamos name, jį tvarkėsi namus. Jos sesuo D. mirusi. Sūnus R. išsikraustęs gyventi kitur. Pareiškėją vienintelę laiko savininke namo, ji ten gyvena nuo gimimo.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

bylos duomenimis nustatyta, kad S. V., kuri yra pareiškėjos mama, mirė (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) testamentu S. V. visą turtą paliko savo dukrai pareiškėjai G. V.. 2004 m. kovo 2 d. dovanojimo sutartimi S. V. pareiškėjai padovanojo žemės sklypus. 2024 m. spalio 7 d. VĮ Registrų centro testamentų registro išraše Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad testamentų registre nėra įregistruotų palikėjo palikimo priėmimo faktų, nėra įregistruotų pareiškimo dėl palikimo priėmimo padavimo ne palikimo atsiradimo vietos notarui faktų, nėra įregistruotų palikėjo palikimo atskyrimo faktų, nėra įregistruotų pareiškimo dėl palikimo atsisakymo padavimo ne palikimo atsiradimo vietos notarui faktų. VĮ Registrų centro nekilnojamojo turto registro išraše apie asmens turtą S. V. vardu nėra registruoto nekilnojamojo turto. (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos pažymoje Nr. (duomenys neskelbtini) apie S. V. statinius nurodyta, kad S. V. turi asmenine priklausomybe jai priklausančius statinius, esančius (duomenys neskelbtini). Byloje pridėti mokėjimai už valstybinės žemės nuomos mokestį patvirtina, kad pareiškėja atliko mokėjimus.

Teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 445 straipsnis). Duomenys, kad asmuo priėmė palikimą faktiškai pradėjęs jį valdyti, nėra registruojami ar kitaip dokumentuojami. Pažymėtina ir tai, kad palikimo atsiradimo faktas savaime nuosavybės teisės į palikimą įpėdiniui nesukuria. Įpėdinis, norėdamas įgyti palikimą, turi jį (palikimą) priimti. Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią perimti palikėjo teises ir pareigas. Įpėdinio valia priimti palikimą turi būti išreiškiama įstatymo nustatytais būdais ir terminais. Įstatymo įtvirtinta keletas alternatyvių palikimo priėmimo būdų: įpėdinis pradeda faktiškai valdyti paveldėtą turtą arba paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalis).

Faktą, kad asmuo priėmė palikimą, pradėjęs faktiškai jį valdyti, nustato teismas, atsižvelgdamas į CK nustatytus ir teismų praktikoje suformuotus kriterijus. Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Pirma, priimti palikimą, pradedant faktiškai jį valdyti, galima tik aktyviais veiksmais, antra, tokie veiksmai atliekami, siekiant išreikšti valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, trečia, įpėdinis valdo turtą kaip savo ir laiko save turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2010). Pažymėtina, kad reikšmingų bylos teisiniam rezultatui faktinių aplinkybių nustatymas ir vertinimas atliekamas atsižvelgiant į konkrečias bei kiekvienu atveju individualias faktines bylos aplinkybes.

Pagal CK 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktą paveldint pagal įstatymą pirmos eilės įpėdiniais laikomi palikėjo vaikai (tarp jų ir įvaikiai) ir palikėjo vaikai, gimę po jo mirties.

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad pareiškėja, būdama pirmos eilės įpėdine, po jos motinos mirties praleido terminą palikimui priimti pagal testamentą. Tačiau teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja visos anksčiau nurodytos sąlygos spręsti klausimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo – tai, kad pareiškėja priėmė palikimą, atsiradusį po motinos S. V. mirties, faktiškai pradėdama paliktą turtą valdyti.

Pareiškime bei teismo posėdžio metu pateikti pareiškėjos, jos atstovės paaiškinimai, liudytojų parodymai patvirtina, kad G. V. po motinos mirties atsiradusį palikimą priėmė pradėjusi turtą faktiškai valdyti kaip savo, t. y. liko gyventi tuose pačiuose pastatuose, tvarkė likusį turtą, mokėjo mokesčius. Byloje nėra duomenų, kad po S. V. mirties paliktą turtą būtų priėmę ar pretenduotų priimti kiti asmenys, suinteresuoti asmenys sutinka su pareiškimu, prašo jį tenkinti.

Šių nustatytų aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad pareiškėja G. V. po motinos S. V. mirties priėmė palikimą faktiškai jį pradėjusi valdyti (CK 5.51 straipsnis). Esant nurodytoms aplinkybėms, pareiškimas tenkintinas, nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad po S. V. mirties (duomenys neskelbtini) palikimą, faktiškai pradėdama valdyti ir tvarkyti likusį turtą, priėmė jos dukra G. V..

Teismas pažymi, kad juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas pareiškėjui yra reikalingas tam, kad įstatymų numatyta apimtimi realizuotų paveldėjimo teisę (CPK 448 straipsnio 1 dalis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268, 270, 448 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Paveldėjimo teisės liudijimo pagal testamentą gavimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po S. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini) palikimą, faktiškai pradėdama valdyti ir tvarkyti likusį turtą, priėmė jos duktė G. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus.