Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Diana Jankienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės (toliau – AB) „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovei N. M. dėl turtinės žalos priteisimo, trečiasis asmuo If P&C Insurance AS Lietuvos filialas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Remiantis CPK 441 straipsnio 1 dalimi, bylos dėl pinigų sumų, neviršijančių dviejų tūkstančių eurų, priteisimo nagrinėjamos pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles, išskyrus šiame straipsnyje numatytas išimtis. Pagal to paties straipsnio 2 dalį, jeigu ieškinio suma neviršija šio straipsnio 1 dalyje nustatytos sumos, bylą nagrinėjantis teismas turi teisę pats nuspręsti, kokia forma ir tvarka nagrinėti bylą. Byla nagrinėjama žodinio proceso tvarka, jeigu dėl to yra bent vienos šalies prašymas.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 441 straipsnio nuostatomis, teismas nusprendė bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), 2017-09-13 buvo aplietas vandeniu iš aukščiau esančio buto, esančio (duomenys neskelbtini). Aplietąjį butą įvykio metu draudėjas buvo apdraudęs būsto draudimu. Butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), iš kurio buvo aplietas vandeniu butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise priklauso atsakovei. Įvykis buvo pripažintas draudžiamuoju. Ieškovė apskaičiavo 318,10 Eur žalos atlyginimą ir šią sumą pervedė apdrausto buto savininkui. Atsakovė žalos ieškovei neatlygino, todėl ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 318,10 Eur žalos atlyginimo.

Civiliniame procese galioja rungimosi principas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 12 straipsnis), kuris lemia, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). CPK 178 straipsnyje nustatyta įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė: šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis). Įstatymo nustatyta įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė reiškia, kad ieškovas privalo įrodyti savo reikalavimo pagrįstumą, o atsakovas – nesutikimo su ieškovo reikalavimais pagrindą.

Nagrinėjamoje byloje nenustatyta aplinkybių, dėl kurių turėtų būti nukrypstama nuo rungtyniškumo principo, todėl taikytina bendroji įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė, t. y. kiekviena iš šalių turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus (CPK 12, 178 straipsniai). Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu.

Ieškovė pateikė turto sugadinimo, sunaikinimo aktą, nuotraukas, kuriose užfiksuotas buto apliejimas. Pažymėtina, kad įrodymų, kurie paneigtų ieškovės su ieškiniu pateiktus įrodymus dėl vandens prasiskverbimo židinio atsakovams priklausančiame bute, atsakovė nepateikė. Teismas pažymi CPK 179 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas nuostatas, kad įrodymus pateikia šalys ir kiti dalyvaujantys byloje asmenys. Nagrinėjama byla nėra priskirtina bylų, kuriose teismas turėtų savo iniciatyva rinkti įrodymus, kategorijai. Atsižvelgiant į išdėstytą teisinį reguliavimą ir teismų praktiką, būtent atsakovė, siekdama įrodyti, kad užpylimo šaltinis yra ne jai priklausančiame bute, ir vykdydama įrodinėjimo pareigą (CPK 178 str.), turėjo teikti tai pagrindžiančius įrodymus. Tačiau, kaip jau nurodyta, tokių įrodymų byloje atsakovė nepateikė. Nurodyti argumentai yra tik atsakovės samprotavimai, deklaratyvūs teiginiai. Nepateikus kitokių įrodymų, kurie paneigtų vandens patekimo iš atsakovės buto į nukentėjusio asmens užlietą butą ir vandens pratekėjimo iš jos buto faktą, byloje ieškovės pateikti rašytiniai įrodymai: pretenzija, turto sunaikinimo, sugadinimo aktas, fotonuotraukos laikytini pakankamais nustatyti faktą, kad patalpos buvo užlietos būtent iš atsakovei priklausančio buto. Atsakovė pateiktu atsiliepimu į ieškinį priešingų aplinkybių neįrodinėja.

Pagal CK 6.266 straipsnio 1 dalį, atsakovė, kaip buto savininkė, atsako be kaltės. CK 6.266 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 straipsnio 1 dalyje numatytos aplinkybės, tai yra, žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo. Todėl konstatuotina, kad byloje yra visos atsakovės deliktinės civilinės atsakomybės (CK 6.245 straipsnio 4 dalis) taikymo sąlygos: 1) žala (CK 6.249 straipsnio 1 dalis) padaryta butui, aplietam vandeniu, dėl to ieškovė (draudikas) išmokėjo draudimo išmoką šio buto draudėjui, 2) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis), nes atsakovė, būdama buto savininke, neužtikrino, kad besinaudojant savo turtu, nebūtų padaryta žalos kitiems asmenims; 3) priežastinis ryšys (CK 6.247 straipsnio 1 dalis), nes atsiradę nuostoliai yra atsakovės veiksmų rezultatas.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuojamoje kasacinėje praktikoje ne kartą konstatavo, kad, sprendžiant civilinės atsakomybės klausimą turto sugadinimo atveju (kai įtariama, kad butas užpilamas vandeniu iš viršuje esančių patalpų), yra išaiškinta, jog yra būtina nustatyti tris civilinės atsakomybės sąlygas: žalą, neteisėtus atsakovės veiksmus ir priežastinį ryšį tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ir padarytos žalos. Asmens neteisėti veiksmai tokiu atveju turi būti suprantami kaip viršuje esančių patalpų savininko nesugebėjimas naudotis savo turtu taip, kad nebūtų daroma žalos kitiems asmenims. Atsakovo veiksmai yra neteisėti, jei nustatomas pavojingas, gadinantis turtą poveikis iš atsakovo valdomo buto, o ne iš kitų šaltinių. Dėl kokios priežasties užpylimo atveju teka vanduo iš atsakovo buto, ieškovas neprivalo įrodinėti. Jis privalo įrodyti tik tą aplinkybę, kad buto užpylimo židinys yra viršuje esantis atsakovo butas, o ne kiti šaltiniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 28 d. nutartis Nr. 3K-3-299/2008; 2014 m. balandžio 16 d. nutartis Nr. 3K-3-204/2014).

Ieškovė, vadovaudamasi su nukentėjusiuoju asmeniu sudaryta būsto draudimo sutartimi, apskaičiavo draudimo išmoką ir išmokėjo jam 318,10 Eur dydžio draudimo išmoką. 2017-10-04 ieškovė raštu kreipėsi į atsakovę su pretenzija dėl išmokėtos draudimo išmokos atlyginimo, tačiau atsakovė ieškovei turtinės žalos neatlygino. Remiantis byloje nustatytomis aplinkybėmis, konstatuotina, kad ieškovė įrodė įstatymo ir Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktikoje nurodytas aplinkybes, kad butas vandeniu užpiltas iš viršuje esančio atsakovės buto, o ne kitų šaltinių.

Ieškovė, remiantis CK 6.1015 straipsnio nuostatomis, turi subrogacijos teisę išieškoti iš atsakovės draudimo išmoką. Byloje nėra duomenų, įrodančių, kad atsakovė atlygino žalą ieškovei (CPK 178 straipsnis). Todėl tenkinant ieškinį, iš atsakovės ieškovės naudai priteistinas 318,10 Eur žalos atlyginimas (CK 6.263 straipsnio 1 dalis, 6.1015 straipsnio 1 dalis).

Tenkinus ieškovės pagrindinį reikalavimą, tenkinamas ir ieškovės reikalavimas dėl 39,85 Eur kompensacinių palūkanų priteisimo, taikant 0,05 proc. metinę palūkanų normą (CK 6.261 straipsnis).

Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi ir 6.210 straipsnio 1 dalimi, ieškovei iš atsakovės priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą 357,95 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2020-08-11) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatomis, ieškovei iš atsakovės priteistina 85,08 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Valstybės patirtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, neviršija įstatymų nustatytos minimalios sumos, todėl jų priteisimo klausimas byloje nesprendžiamas (CPK 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268-270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovės N. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovės AB „Lietuvos draudimas“, juridinio asmens kodas 110051834, naudai 318,10 Eur (tris šimtus aštuoniolika eurų 10 ct) turtinės žalos atlyginimo, 39,85 Eur (trisdešimt devynis eurus 85 ct) kompensacinių palūkanų, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (357,95 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020-08-11) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bei 85,08 Eur (aštuoniasdešimt penkis eurus 08 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.