- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2014-08-12
- Bylos Nr.
- 1-315-169/2014
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Violeta Erlickienė
- Nukentėjusysis
- V. V.
- Kaltinamasis
- G. Ž.
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje G. Ž., gimęs (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, išsituokęs, bedarbis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas 2014-04-10 pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 243 straipsnį bei pritaikius BK 64¹ straipsnį, areštu 14 parų, bausmę atlikęs 2014-06-05, neturintis teistumo,
kaltinamas pagal BK 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
nustatė:
G. Ž. įgijo ir laikė vieną svetimą elektroninę mokėjimo priemonę: 2014-05-01, ikiteisminiu tyrimu tiksliai nenustatytu laiku (duomenys neskelbtini), ikiteisminiu tyrimu nenustatytu būdu įgijo svetimą elektroninę mokėjimo priemonę – V. V. „Swedbank“ AB išduotą VISA ELECTRON mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), bei ją neteisėtai laikė ne trumpiau nei iki 2014-05-03.
Be to, G. Ž. neteisėtai atliko keturias finansines operacijas viena svetima elektronine mokėjimo priemone neteisėtai panaudodamas jos naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenis: 2014-05-03 00.13 val. bei 00.14 val. „Swedbank“ AB bankomate Nr. H094/HB, esančiame Skuodo g.1, Mažeikiuose, o po to 01.19 val. bei 01.20 val. „Swedbank“ AB bankomate Nr. H322/HB, esančiame Sedos g.18, Mažeikiuose, panaudodamas 2014-05-01 svetimą elektroninę mokėjimo priemonę – V. V. „Swedbank“ AB išduotą mokėjimo kortelę VISA Electron Nr. (duomenys neskelbtini), bei šios svetimos mokėjimo kortelės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti – kortelės PIN kodą, bankui pateikdamas melagingas žinias, kad jis yra elektroninės mokėjimo priemonės naudotojas, neteisėtai atliko keturias finansines operacijas – grynųjų pinigų išėmimus.
Taip pat G. Ž. apgaule įgijo svetimą turtą: 2014-05-03 bankomate Nr. H094/HB, esančiame Skuodo g.1, Mažeikiuose, bei bankomate Nr. H322/HB, esančiame Sedos g.18, Mažeikiuose, panaudodamas svetimą elektroninę mokėjimo priemonę – V. V. „Swedbank“ AB išduotą mokėjimo kortelę VISA Electron Nr. (duomenys neskelbtini), bei šios svetimos mokėjimo kortelės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti – kortelės PIN kodą, taip bankui pateikęs melagingas žinias, kad jis yra V. V., iš V. V. banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios „Swedbank“ AB, išgrynino ir apgaule savo naudai įgijo svetimą, nukentėjusiajam V. V. priklausantį 600 Lt vertės turtą: bankomate Nr. H094/HB, esančiame Skuodo g.1, Mažeikiai, 00.13 val. nuėmė 200 Lt grynųjų pinigų, 00.14 val. – 100 Lt grynųjų pinigų bei bankomate Nr. H322/HB, esančiame Sedos g.18, Mažeikiai, 01.19 val. nuėmė 200 Lt grynųjų pinigų, 01.20 val. – 100 Lt grynųjų pinigų.
G. Ž. dėl jam pareikštų kaltinimų kaltu prisipažino visiškai ir parodė, jog tikrai kaltinime nurodytu laiku jis V. V. banko kortele Mažeikiuose iš bankomatų per keturis kartus nuėmė 600 Lt. Jis lankydavosi pas V. V. ir matydavo, kur šis laiko piniginę bei matė piniginėje banko kortelę. Dėl girtumo jis neprisimena, kada ir kokiu būdu paėmė V. V. kortelę, bet iš bankomatų gautose nuotraukose atpažįsta save, atliekantį banko operacijas. Kortelės PIN kodą galimai pamatė V. V. atsiskaitant parduotuvėje kortele.
Byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą (BPK 273 straipsnis), nes kaltinamasis, kuris nėra kaltinamas padaręs labai sunkius ar sunkius nusikaltimus, po kaltinamojo akto paskelbimo pareiškė, kad prisipažįsta esantis kaltas ir pageidauja tuojau pat duoti parodymus bei sutinka, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami. Įrodymų tyrimas apklausus kaltinamąjį ir įvykdžius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio reikalavimus, nutrauktas, nes nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės nekelia abejonių ir su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutinka prokuroras (BPK 273 straipsnio 1 dalis).
Kaltinamojo G. Ž. kaltė padarius BK 215 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikalstamus veikas, be jo paties visiško prisipažinimo, įrodyta BPK 273, 291 straipsniuose nustatyta tvarka atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą teisiamajame posėdyje išnagrinėtais įrodymais:
2014-05-20 įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota, kad V. V. gyvena (duomenys neskelbtini), esančiame mediniame name, į kurį įsibrovimo žymių nėra, šio namo vienoje iš patalpų prie sienos yra pritvirtinta medinė spintelė, kurios lentynoje padėta juodos spalvos piniginė, kurioje yra „Swedbank“ AB kortelė, kurios Nr. 4483081026170934 (8–9, 10–15 b. l.);
nukentėjusiojo V. V. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, jog 2014-05-16 išsigrynindamas pinigus, pastebėjo, jog jo banko sąskaitoje trūksta pinigų, todėl 2014-05-20 išsiėmė sąskaitos išklotinę, kurią išanalizavęs nustatė, jog 2014-05-01 – 2014-05-03 laikotarpiu kažkas išgrynino 2 300 Lt. Kas galėjo išgryninti pinigus, nežino, kortelės PIN kodo niekam nesakė, tvirtina savo banko kortelę visą laiką laikąs piniginėje, kuri būna padėta jo gyvenamo vasarnamio, esančio (duomenys neskelbtini), kurį dažnai palieka neužrakintą, spintelės lentynoje (16 b. l.);
nukentėjusiojo V. V. ikiteisminio tyrimo metu papildomos apklausos metu duotais parodymais, jog peržiūrėjęs „Swedbank“ AB bankomatų vaizdo stebėjimo–įrašymo sistemos užfiksuotus duomenis, fotonuotraukoje, pažymėtoje užrašu „H322 01_01 01:19:21 03.05.2014 CASHOUT-0934“, atpažino kaimyną G. Ž., gyvenantį tame pačiame (duomenys neskelbtini). Tvirtina, kad G. Ž. pas jį lankosi pakankamai dažnai, ar 2014-05-01 – 2014-05-03 laikotarpiu jis buvo užėjęs, neprisimena, jam savo banko kortelės nėra buvęs davęs, PIN kodo niekada nėra sakęs (17 b. l.);
„Swedbank“ AB pateiktame 2014-04-30 – 2014-05-21 laikotarpio V. V. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), išraše užfiksuota, kad 2014-05-03 00.13 val. bankomate Nr. H094/HB, esančiame Skuodo g.1, Mažeikiai, buvo išgryninta 200 Lt, 2014-05-03 00.14 val. bankomate Nr. H094/HB, esančiame Skuodo g.1, Mažeikiai, išgryninta 100 Lt, 2014-05-03 01.19 val. bankomate Nr. H322/HB, esančiame Sedos g.18, Mažeikiai, išgryninta 200 Lt, 2014-05-03 01.20 val. bankomate Nr. H322/HB, esančiame Sedos g. 18, Mažeikiai, išgryninta 100 Lt (25 b. l.);
2014-06-05 „Swedbank“ AB lydraščiu Nr. S/6669 pateiktose bankomatų vaizdo stebėjimo–įrašymo sistemos nuotraukose matyti, kad 2014-05-03 prie bankomato stovi bei operacijas atlieka vyriškis, panašus į G. Ž. (26–31 b. l.).
Motyvuojamoji dalis
BK 215 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas neteisėtai inicijavo ar atliko vieną ar daugiau finansinių operacijų viena ar daugiau svetimų, netikrų ar suklastotų elektroninių mokėjimo priemonių arba neteisėtai panaudodamas vieną ar daugiau svetimų elektroninių mokėjimo priemonių ar jų naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, arba panaudodamas žinomai netikrus vienos ar daugiau tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, arba žinomai neteisėtą vienos ar daugiau svetimų, netikrų ar suklastotų elektroninių mokėjimo priemonių panaudojimą pripažino teisėtu, o 182 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės arba ją panaikino.
Neteisėtu finansinės operacijos inicijavimu teismų praktikoje pripažįstami neteisėti veiksmai, kurių paskirtis yra gauti informaciją apie elektroninius pinigus arba sudaryti nurodymą kredito įstaigai dėl disponavimo kredito įstaigos sąskaitoje esančiomis lėšomis, pradėjimas arba atlikimas panaudojant bent vieną svetimą EMP ar EMP naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis. Neteisėtas finansinės operacijos atlikimas – neteisėtų veiksmų, kurių rezultatas yra informacijos apie elektroninius pinigus pateikimas ar nurodymo kredito įstaigai dėl disponavimo kredito įstaigos sąskaitoje esančiomis lėšomis, įvykdymas (sąskaitoje esančių lėšų pervedimas į kitą kredito įstaigoje atidarytą sąskaitą arba grynųjų pinigų išmokėjimas) atlikimas. Tuo atveju, jeigu asmuo gauna patvirtinimą iš kredito įstaigos apie disponavimą kredito įstaigos sąskaitoje esančiomis lėšomis (apie sąskaitoje esančių lėšų pervedimą į kitą kredito įstaigoje atidarytą sąskaitą arba grynųjų pinigų išmokėjimą), veika kvalifikuojama ne tik kaip neteisėtas finansinės operacijos atlikimas, bet ir kaip sukčiavimas pagal BK 182 straipsnį.
Nuosprendyje aptartų įrodymų analizė suponuoja išvadą, kad kaltinamasis G. Ž., žinodamas, jog elektroninė mokėjimo priemonė – V. V. „Swedbank“ AB išduota mokėjimo kortelė VISA Electron – priklauso ne jam, o kitam asmeniui, laikė ir panaudojo šios svetimos mokėjimo kortelės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti – kortelės PIN kodą, bankui pateikęs melagingas žinias, kad jis yra V. V., iš V. V. banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios „Swedbank“ AB, išgrynino ir apgaule savo naudai įgijo svetimą, nukentėjusiajam V. V. priklausantį 600 Lt vertės turtą.
Įvertinus anksčiau nurodytus byloje surinktus ir ištirtus įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, teismui nekyla jokių abejonių dėl G. Ž. kaltės padarius BK 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikalstamas veikas – neteisėtai disponavus ir panaudojus svetimus elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenis ir apgaule įgijus svetimą turtą, todėl jis baustinas už minėtų veikų padarymą.
Kaltinamojo G. Ž. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.
Skirdamas kaltinamajam G. Ž. bausmę teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį ir stadiją (du apysunkiai ir vienas nesunkus baigti nusikaltimai), į kaltės formą ir rūšį (tiesioginė tyčia), įstatymo ginamas vertybes, į kėsinimosi dalyko vertingumą, padarytos žalos dydį ir mastą, nusikaltimo tikslus ir motyvus, nusikaltimo padarymo būdą, laiką ir vietą, taipogi kaltinamojo asmenybę: nusikaltimų padarymo metu teistumo neturėjo (buvo teistas už baudžiamojo nusižengimo padarymą), administracine tvarka nebaustas.
Įvertinęs visas bylos aplinkybes, susijusias su padarytomis veikomis ir su kaltinamojo asmenybe, teismas sprendžia, jog bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už BK 214 straipsnio 1 dalyje ir 215 straipsnio 1 dalyje numatytas veikas paskiriant baudą, o už BK 182 straipsnio 1 dalyje numatytą veiką – laisvės apribojimą.
Atsižvelgiant į tai, jog baudžiamoji byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamasis prisipažino kaltu, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, jam paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, už idealiosios sutapties sąlygomis padarytas nusikalstamas veikas, numatytas BK 215 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 1 dalyje, paskirtos bausmės bendrintinos apėmimo būdu, o apėmimo būdu subendrinta bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsnio 3 dalimi, subendrintina visiško sudėjimo būdu.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, kai bausmės apimamos, griežtesnė bausmė apima švelnesnes ir galutinė subendrinta bausmė prilygsta griežčiausiai iš paskirtų už atskiras nusikalstamas veikas bausmei. Pažymėtina, kad skirtingai negu 1961 m. BK 44 straipsnio 1 dalies 2 punktas, kuriame buvo nurodyta, kad bauda negali būti sudedama ar pakeičiama kitomis bausmėmis ir vykdoma atskirai, dabartinio BK 65 straipsnio 2 dalyje nėra draudimo sudėti baudas. Tai reiškia, kad, skiriant subendrintą bausmę už kelias nusikalstamas veikas, BK 65 straipsnio 2 dalyje numatytas draudimas pakeisti baudą nevaržo teismo visa apimtimi taikyti BK 63 straipsnyje numatytų galutinės subendrintos bausmės skyrimo taisyklių, t. y. griežtesne bausme apimti baudą, ją iš dalies ar visiškai pridėti prie griežtesnės bausmės. Šis draudimas reiškia, kad, paskyrus baudą už atskiras nusikalstamas veikas, taikant visiško ar dalinio baudos ir griežtesnės bausmės sudėjimo būdą, netaikomos BK 65 straipsnio 1 dalyje numatytos baudos keitimo kitomis bausmėmis taisyklės. Šios taisyklės taikomos nuosprendžio vykdymo stadijoje keičiant baudą viešaisiais darbais arba areštu (BK 47 str. 6 ir 7 d. d.) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-11/2012, 2K-302/2014).
Nagrinėjamu atveju griežtesne bausme laikytina G. Ž. skirtina laisvės apribojimo bausmė, tad už nusikalstamų veikų, numatytų BK 182 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje, padarymą jam skirtina galutinė subendrinta bausmė – laisvės apribojimas.
Kaltinamajam G. Ž. išaiškintinos laisvės apribojimo bausmės neatlikimo pasekmės, numatytos BK 48 straipsnio 9, 10 dalyse, ir teisinės savanoriško baudos bausmės neįvykdymo pasekmės, priverstinio baudos bausmės vykdymo tvarka, sąlygos, teisinės vengimo sumokėti ir negalimumo ją išieškoti pasekmės, numatytos BK 47 straipsnio 6, 7 dalyse.
Iki nuosprendžio įsiteisėjimo kaltinamajam paliktina nepakeista kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273, 297–305, 306, 307 straipsniais, teismas
nusprendžia:
pagal BK 214 straipsnio 1 dalį ir paskirti 6 MGL ( 780 Lt) dydžio baudą;
pagal BK 215 straipsnio 1 dalį ir paskirti 20 MGL (2 600 Lt ) dydžio baudą;
pagal BK 182 straipsnio 1 dalį ir paskirti laisvės apribojimą vieneriems metams, įpareigojant per visą laisvės apribojimo laiką būti namuose nuo 20 valandos iki 6 valandos; per 8 mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 80 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 3 dalimis, 5 dalies 1 punktu, pagal BK 182 straipsnio 1 dalį ir 215 straipsnio 1 dalį paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu, po to šią subendrintą bausmę subendrinti visiškai sudedant su už BK 214 straipsnio 1 dalyje numatytą veiką paskirta bausme ir nustatyti subendrintą bausmę – laisvės apribojimą vieneriems metams, įpareigojant per visą laisvės apribojimo laiką būti namuose nuo 20 valandos iki 6 valandos; per 8 mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 80 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis ir 6 MGL – 780 Lt dydžio baudą.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir nustatyti laisvės apribojimą 8 mėnesiams, įpareigojant per visą laisvės apribojimo laiką būti namuose nuo 20 valandos iki 6 valandos; per 7 mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 80 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis ir 4 MGL –520 Lt (penkių šimtų dvidešimties litų) dydžio baudą.
Išaiškinti kaltinamajam, kad nuteistasis, kuriam paskirtas laisvės apribojimas, privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos; bausmės atlikimo metu laikytis nustatytų draudimų, vykdyti paskirtus įpareigojimus ir kartą per tris mėnesius atsiskaityti už paskirtų draudimų ir įpareigojimų vykdymą laisvės apribojimą vykdančiai institucijai.
Išaiškinti kaltinamajam, kad jeigu dėl objektyvių priežasčių jis negali įvykdyti nustatytų įpareigojimų, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali atleisti jį nuo bausmės vietoj jos paskirdamas BK IX skyriuje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę. Jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu pagal BK 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.
Išaiškinti kaltinamajam, kad jis privalo sumokėti baudą į valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią „Swedbank“, AB (banko kodas 73000, įmokos kodas 6801) per keturis mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos ir pateikti teismo raštinės tarnautojui banko kvitą. Nustatytu laiku nesumokėta bauda bus išieškota priverstinai.
Jeigu asmuo neturi lėšų sumokėti teismo paskirtą baudą, teismas, vadovaujantis BK 65 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, nuteistojo sutikimu šią bausmę gali pakeisti viešaisiais darbais.
Jeigu asmuo vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti, teismas gali pakeisti baudą areštu.
Iki nuosprendžio įsiteisėjimo kaltinamajam palikti nepakeistą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per nuosprendį priėmusį teismą.