- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2025-01-02
- Bylos Nr.
- e1-303-890/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-35360-2024-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Eglė Žakevičiūtė
- Kaltinamasis
- K. G.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.3Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų teisėja Eglė Žakevičiūtė
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorės Erikos Laukineitienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje K. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Kaune, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini) Klaipėda, gyvenamąją vietą deklaravęs – (duomenys neskelbtini), Kaišiadorių rajono sav., vedęs, vykdantis individualią veiklą, procesinius dokumentus pageidavęs gauti elektroninio pašto adresu – (duomenys neskelbtini) , neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 5 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
K. G. pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą, o būtent jis 2024 m. rugsėjo 9 d., apie 13.58 val., patekęs į bendro naudojimo laiptinę, esančią (duomenys neskelbtini), Klaipėda, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu būdu nuėmęs pakabinamą spyną pagrobė dviratį „Kettler“, kurio vertė 300 eurų. Tokiu būdu K. G. pagrobė A. S. priklausančio turto, kurio vertė 300 Eur.
Kaltinamasis K. G. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir parodė, kad 2024 m. rugsėjo 9 d. jis ėjo į namą, esantį (duomenys neskelbtini), Klaipėda. Tuo adresu turi pažįstamų, jų nurodyti nenori. Jis jau kurį laiką vartoja daug alkoholio, turi stiprią priklausomybę. Jis kreipėsi į priklausomybių centrą Klaipėdoje, laukia eilėje, nes dažnai vartoja alkoholį, tapo priklausomu, kurį laiką nematė tame bėdos, tačiau kai pradėjo vogti ir neatsiminti daug aplinkybių suprato, kad vėl turi problemą. Įvykio dieną pasiėmė dviratį, kaip jis atrodė dabar apibūdinti negali, neprisimena, matė vaizdo stebėjimo kamerų įrašus, nes kaip ir sakė tame name turi pažįstamų. Jis pripažįsta, kad laiptinėje įrengtų kamerų vaizdo stebėjimo kamerų įrašuose yra jis, dėl to nė kiek nesiginčija. Jis neatsimena, kur padėjo dviratį, kadangi buvo stipriai neblaivus. Pinigų jam tuo metu netrūko. Jis nežino, kodėl taip padarė, dabar tas poelgis atrodo visiškai neadekvatus. Šiuo metu yra registruotas darbo biržoje, tačiau anksčiau dirbo pagal individualios veiklos liudijimą. Taip pat kartais dirba nelegaliai. Pasižada nukentėjusiam už dviratį atlyginti 300 eurų žalą. Prašo jam el. paštu atsiųsti nukentėjusiojo asmens banko sąskaitą ar kokiu kitu būdu, kad galėtų jam atlyginti padarytą žalą. Jis dėl šio įvykio labai gailisi.
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo K. G. prisipažinimo, jo kaltė padarius inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 5 dalyje, patvirtinama ir kitais byloje surinktais įrodymais.
Iš 2024 m. rugsėjo 10 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo matyti, jog A. S. parodė, kad 2024 m. rugsėjo 6 d. ryte, apie 10.00 val., ėjo iš koridoriaus pasiimti daiktų ir matė, kad jam priklausantis vyriškas dviratis „Kettler“ stovėjo prirakintas su dviračiui skirta užrakinimo spyna prie radiatoriaus, dviratis buvo tvarkingas. 2024 m. rugsėjo 6 d. jis išvyko savaitgaliui ir grįžo namo 2024 m. rugsėjo 8 d., apie 20:30 val. 2024 m. rugsėjo 10 d. jis pastebėjo, kad dviračio nebėra. Jo žmonai L. S. paskambino kaimynė R. J., kuri pranešė, kad 2024 m. rugsėjo 9 d. dviračio koridoriuje tikrai nebebuvo. R. J. sutuoktinis nurodė, kad dviračio jau nematė ir sekmadienį vakare. Dviratį „Kettler“ padovanojo prieš maždaug 3 mėn., jo vertė yra 300 eurų. Dviratis buvo juodos spalvos rėmais, ant rėmo buvo užrašas, nepamena tiksliai kas užrašyta, vairas tiesus, tarp dviračio rėmų buvo tamsios spalvos trikampio formos tuščias dėklas susidėti daiktams, elektroninis spidometras, metalinė dėžė susikrauti daiktus, gertuvės dėklas. Į 21 butą, prieš 3 metus atsikraustė gyventi asocialaus būdo gyventojos, pas kurias nuolat ateina iš pažiūros taip pat asocialūs asmenys. Po to, kai atsikraustė minėti gyventojai, prasidėjo daiktų dingimai iš įvairių aukštų. Jų aukšte yra 4 butai, iš kurių 2 butai yra atskirai nuo kitų dviejų. Jis bei kaimynė iš 24 buto nuolatos rakina pagrindines duris, tačiau iš kitos pusės įėjus pro rakinamas duris galima ateiti ir iki jų buto. Kaimynė iš 24 buto nurodė, kad neseniai pas ją buvo atėję du vaikinai, kurie svečiavosi 21 bute ir jos paprašė, kad juos išleistų per laiptinę, kadangi neveikė liftas. Eidami galėjo matyti pastatytus koridoriuje dviračius. Taip pat koridoriuje buvo ir žmonos moteriškas dviratis, kuris nebuvo užrakintas jokia spyna, tačiau jo niekas nepaėmė. Jis nežino, ar vagystę galėjo padaryti asmenys iš 21 buto, tačiau patekti į laiptinę galima tik turint raktus, todėl kyla įtarimas būtent dėl jų.
Iš 2024 m. rugsėjo 10 d. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2024 m. rugsėjo 10 d., 12.05 val., buvo gautas pranešimas, jog adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, buvo aptikta, jog iš bendro naudojimo koridoriaus yra pavogtas dviratis, kuris buvo paliktas prirakintas bendrame koridoriuje prie radiatoriaus. Atvykus nurodytu adresu pareigūnus pasitiko pranešėjas A. S., kuris paaiškino, kad jis 2024 m. rugsėjo 6 d., apie 10.00 val., ryte išėjo iš namų, tačiau prieš išeinant matė, kad dviratis dar vis buvo pastatytas koridoriuje ir prisegtas su dviračio spyna. Jis 2024 m. rugsėjo 10 d. pastebėjo, kad yra pavogtas dviratis. L. S. paaiškino, kad dviratį galimai galėjo pavogti asmenys, ateinantys į name esantį 21-ą butą.
Iš 2024 m. rugsėjo 13 d. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2024 m. rugsėjo 13 d. telefonu bendraujant su nukentėjusiuoju A. S., kuris pranešė, kad dokumentų, patvirtinančių žalos dydį neturi, dviračio „Kettler“ rėmo numerio nežino. Taip pat A. S. informavo, kad iš daugiabučio namo savininkų bendrija „S“ pirmininko G. K. gavo vaizdo įrašą.
Iš 2024 m. rugsėjo 19 d. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2024 m. rugsėjo 19 d. telefonu paskambino nukentėjusysis A. S., kuris informavo, jog savo dviračio vagystę įvykdžiusio asmens ir kaimynės dviračio vagystę įvykdžiusio asmens nuotraukas išplatino viešoje elektroninėje erdvėje ir jam parašė asmenys, kurie pranešė, kad dviratį galimai pavogė K. G., kitų duomenų negavo. Taip pat asmenys jam parašė, kad kartu su K. G. vaikšto kitas asmuo, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Klaipėda, kuris galimai ir pavogė jam priklausantį dviratį „Kettler“.
Iš 2024 m. spalio 15 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, jog buvo atlikta policijos pareigūnų, atvykusių į įvykio vietą, vaizdo registratoriais darytų vaizdo įrašų apžiūra. Protokole užfiksuota kaip nukentėjusysis A. S. pareigūnams pasakoja apie dviračio vagystės aplinkybes bei parodo vietą koridoriuje, t.y. radiatorių, kur buvo paliktas iki vagystės prirakintas dviratis.
Iš 2024 m. spalio 15 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, jog buvo atlikta daugiabučių namų bendrijos (duomenys neskelbtini) pateiktų vaizdo įrašų apžiūra. Iš pateikto failo „D04_20240909133914“, įvardinto „Prie lifto“ , filmuoto 2024 m. rugsėjo 9 d. nuo 13:39:14 val. iki 14:18:50 val. matyti, jog 13:41:52 val. iš koridoriaus, kur matosi sukabintos pašto dėžutės, prie pirmo lifto iš dešinės pusės prieina ikiteisminio tyrimo metu nustatytas K. G., kuris vilki tamsios spalvos švarku, šviesiais šortais, ant galvos užsidėjęs pilkos spalvos panamą, avintis šviesios spalvos su juodomis detalėmis sportiniais bateliai, ant pečių užsidėjęs žalios spalvos kuprinę. Vyras rankoje jokių daiktų neturi. Atsidaro liftas, tuomet K. G. įlipa į liftą. 13:58:05 val. K. G. išlipa iš lipto išsivarydamas juodos spalvos rėmais vyrišką dviratį ir jį nusivaro link išėjimo iš laiptinės durų. Pateiktame faile – D02_20240909131035(1), įvardintame „Centrinis“ filmuotame lauko kamera, kuri apima įėjimo į namą laiptinės laiptus 224 m. rugsėjo 9 d. nuo 13:11:11 val. iki 14:04:20 val. užfiksuota: 2024 m. rugsėjo 9 d. 13:35:27 val. į laiptinę įeina ikiteisminio tyrimo metu nustatytas K. G.. Rankoje jokių daiktų neturi.13:58:38 K. G. išsivaro iš laiptinės tamsios spalvos rėmais vyrišką dviratį, sėda ir nuvažiuoja kairėn. Įraše daugiau tyrimui reikšmingos informacijos neužfiksuota.
Nukentėjusysis A. S. pateikė civilinį ieškinį dėl 300 Eur turtinės žalos atlyginimo. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato vyresniosios tyrėjos 2024 m. gruodžio 6 d. nutarimu A. S. pripažintas civiliniu ieškovu.
Išanalizavęs ir įvertinęs aptartų duomenų visumą, teismas pripažįsta, jog įrodyta, kad kaltinamasis K. G. kaltinime nurodytomis aplinkybėmis pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą, tai yra jis 2024 m. rugsėjo 9 d., apie 13.58 val., patekęs į bendro naudojimo laiptinę, esančią (duomenys neskelbtini) Klaipėda, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu būdu nuėmęs pakabinamą spyną pagrobė dviratį „Kettler“, kurio vertė 300 eurų. Tokiu būdu K. G. pagrobė A. S. priklausančio turto, kurio vertė 300 Eur. K. G. pagrobė svetimą turtą, kurio vertė viršija 3 MGL dydžio sumą, bet neviršija 10 MGL dydžio sumos, todėl jo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 178 straipsnio 5 dalį. Kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė veikdamas tiesiogine tyčia: jis suvokė, kad pagrobdamas svetimą turtą, veikia prieš šio turto savininko valią, numatė nusikalstamos veikos pasekmes ir tokių pasekmių norėjo.
Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, jog jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis K. G. padarė vieną baudžiamąjį nusižengimą nuosavybei. Kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi dėl jos padarymo, tai yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė. Kaltinamasis byloje pareikštą nukentėjusiojo civilinį ieškinį pripažino ir įsipareigojo jį atlyginti. Teismas taip pat atsižvelgia į kitus kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis – baustas administracine tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų, vedęs, nedirba, vykdo individualią veiklą.
Aptartų aplinkybių visuma patvirtina, jog bausmės tikslai kaltinamajam bus pasiekti už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus inkriminuojamo straipsnio sankcijoje nurodytą ir prokurorės pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu siūlomą bausmės rūšį – laisvės apribojimą, jos trukmę parenkant trumpesnę nei šios bausmės vidurkis. Teismas asmeniui, kuriam paskirta laisvės apribojimo bausmė, kitų baudžiamojo proceso dalyvių prašymu, taip pat savo nuožiūra gali paskirti šio kodekso IX skyriuje numatytą vieną ar kelias baudžiamojo poveikio priemones arba XI skyriuje numatytą vieną ar kelias auklėjamojo poveikio priemones, kai laisvės apribojimo bausmė skiriama nepilnamečiui, ir (ar) kitus baudžiamajame įstatyme nenumatytus draudimus ar įpareigojimus, jeigu, teismo nuomone, tai darytų teigiamą įtaką jo elgesiui (BK 48 straipsnio 6 dalis). Šiuo atveju, teismas įvertinęs nusikalstamos veikos pobūdį ir aplinkybes, neskiria kaltinamajam intensyvios priežiūros, tačiau skiria įpareigojimą ir draudimą, kurie teigiamai veiks kaltinamojo elgesį bei skatins daugiau nebenusikalsti. Kaltinamasis bausmės laikotarpiu įpareigojamas dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei uždraudžiant bausmės vykdymo laikotarpiu vartoti psichiką veikiančias medžiagas. Kaltinamasis sutiko su siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu.
Kadangi yra visos sąlygos BK 64¹ straipsnio nuostatų taikymui – kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamajam skiriama bausmė mažinama vienu trečdaliu.
Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, jog kaltinamasis K. G. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2024 m. gruodžio 23 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pripažintas kaltu padaręs BK 259 straipsnio 2 dalyje nusikalstamą veiką ir jam paskirta galutinė 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmė. Šis teismo baudžiamasis įsakymas nėra įsiteisėjęs, todėl siekiant išvengti prieštaringų procesinių sprendimų paskirta bausmė nebendrinama su minėtu baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme.
Šioje baudžiamojoje byloje yra pareikštas nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo A. S. civilinis ieškinys dėl 300 Eur turtinės žalos atlyginimo. Ieškinio reikalavimas pagrįstas, įrodytas kaltinamojo kaltės įrodymais, žala atsirado dėl neteisėtų tyčinių kaltinamojo veiksmų, tarp padarytos žalos ir kaltinamojo neteisėtų veiksmų yra priežastinis ryšys. Kaltinamasis K. G. civilinį ieškinį pripažino ir įsipareigojo jį atlyginti. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas ieškinį tenkina ir civiliniam ieškovui iš kaltinamojo priteisia 300 Eur dydžio turtinės žalos atlyginimą.
Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – pradėjus vykdyti bausmę, panaikintina.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,
nusprendžia:
K. G. pripažinti kaltu padarius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 5 dalyje numatytą nusikalstamą veiką ir jam paskirti laisvės apribojimo bausmę 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant jį bausmės vykdymo laikotarpiu dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei uždraudžiant bausmės vykdymo laikotarpiu vartoti psichiką veikiančias medžiagas.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir K. G. paskirti laisvės apribojimo bausmę 4 (keturiems) mėnesiams, įpareigojant jį bausmės vykdymo laikotarpiu dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei uždraudžiant bausmės vykdymo laikotarpiu vartoti psichiką veikiančias medžiagas.
Išaiškinti kaltinamajam, kad jam paskirtos laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu jis privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, vykdyti teismo nustatytus įpareigojimą ir draudimą bei nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip jie vykdomi.
Civilinio ieškovo A. S. civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir jo naudai iš kaltinamojo K. G. priteisti 300 Eur (tris šimtus eurų) turtinei žalai atlyginti.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – pradėjus vykdyti bausmę, panaikinti.
Išaiškinti kaltinamajam, kad nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, per keturiolika dienų nuo šio dokumento nuorašo gavimo jis turi teisę paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, nei buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Kaltinamajam šia teise nepasinaudojus, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.