Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Čepukėnienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Kęstučio Jucio ir Daivos Pranytės-Zalieckienės,

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo J. T. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2018 m. spalio 26 d. nuosprendžio, kuriuo:

J. T. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 1 dalį, 199 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 3 dalį, pripažintas kaltu ir nuteistas:

- pagal BK 260 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams;

- pagal BK 199 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu 4 (ketveriems) metams;

- pagal BK 260 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu 10 (dešimčiai) metų.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, paskirtos bausmės pagal BK 199 straipsnio 3 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį subendrintos apėmimo būdu ir J. T. paskirta 10 (dešimties) metų laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, prie paskirtos subendrintos bausmės iš dalies pridėta pagal BK 260 straipsnio 1 dalį paskirta bausmė ir galutinė bausmė J. T. paskirta laisvės atėmimas 10 (dešimčiai) metų 3 (trims) mėnesiams, nustatant bausmę atlikti pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytas laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2018 m. balandžio 16 d. iki 2018 m. spalio 26 d.

Šiuo nuosprendžiu taip pat yra nuteisti A. B. ir D. K., tačiau nuosprendis šioje dalyje apeliacine tvarka neapskųstas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1.1. Neteisėtai gijo, laikė, gabeno narkotines medžiagas, turėdamas tikslą jas parduoti ir jas pardavė:

- jis, iki 2018 m. vasario 26 d. iki 12 val. 23 min., tikslesnis laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų asmenų neteisėtai, turėdamas tikslą platinti, įgijo ne mažiau kaip 329,17 g narkotinių medžiagų – kanapių (antžeminių dalių), jas laikė (duomenys neskelbtini), ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, po ko 2018 m. vasario 26 d. laikotarpyje nuo 12.23 val. iki 14.25 val. atgabeno prie prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“, esančio adresu (duomenys neskelbtini), paminėtą kiekį narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių) ir skolon perdavė A. B. ir D. K..

1.2. Neteisėtai įgijo ir kontrabandos būdu gabeno labai didelį narkotinių medžiagų kiekį:

- jis, laikotarpyje nuo 2018 m. balandžio 12 d. 23.16 val. iki 2018 m. balandžio 16 d. 22.00 val. (duomenys neskelbtini), iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens, neteisėtai įgijo labai didelį kiekį, t. y. 14,072 kg narkotinių medžiagų – kanapių (antžeminių dalių), supakuotų į 48 vnt. plastikinių pakuočių, kurias, slėpdamas automobilio VW Passat, v. n. (duomenys neskelbtini), priklausančio MB „(duomenys neskelbtini)“, degalų bake, taip nepateikimas muitinės kontrolei, 2018 m. balandžio 16 d. apie 22 val. pergabeno šias medžiagas per Lenkijos - Lietuvos sieną, (duomenys neskelbtini) pasienio punktą, po ko buvo sustabdytas (duomenys neskelbtini) kelyje (duomenys neskelbtini), 1200 m nuo minėto pasienio punkto, kur policijos pareigūnai automobilio VW Passat, v. n. (duomenys neskelbtini) apžiūros metu automobilio degalų bake surado ir paėmė nurodytą kiekį narkotinių medžiagų.

II. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

4. Nuteistojo J. T. apeliacinis skundas atmetamas.

5. Nuteistasis J. T. neneigia ir neskundžia nustatytų bylos faktinių aplinkybių, t. y. įrodymų vertinimo, jų gavimo teisėtumo ar pagrįstumo, taip pat jų pagrindu jo padarytų nusikalstamų veikų kvalifikavimo pagal BK 199 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 1 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį, tačiau nesutinka su jam paskirta bausme. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija, apeliacinio skundo ribose analizuoja bausmės skyrimo nuteistajam klausimą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis).

7. Teisėjų kolegija, įvertinusi skundžiamą nuosprendį paduoto apeliacinio skundo ribose, su tokiais apelianto argumentais nesutinka ir juos atmeta.

8. Pažymėtina, kad teismai, skirdami bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnyje nurodytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė viena iš jų neturi būti laikoma dominuojančia, išskirtine (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-39-895/2016, Nr. 2K-429-303/2015, Nr. 2K-477-746/2015 ir kt.). Taigi baudžiamosios atsakomybės individualizavimo nuostata reiškia, kad, taikant baudžiamosios teisės prievartos priemones, būtina siekti teisingumo ir atsižvelgti į kaltininko asmenybę, jos resocializacijos poreikius. Baudžiamosios atsakomybės individualizavimas reikalauja nustatyti baudžiamajame įstatyme optimalias kaltininko resocializacijai būtinas bausmių rūšis ir jų dydžius bei sudaryti teisines prielaidas teismui parinkti ir paskirti proporcingą ir teisingą bausmę arba kitą baudžiamosios teisės poveikio priemonę.

9. Nagrinėjamoje byloje minėtų įstatymo nuostatų pažeidimų nenustatyta. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, negalima išvada, kad skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam J. T. paskirtos bausmės yra neteisingos, neproporcingos, neatitinka kaltininko padarytų nusikalstamų veikų pobūdžio ir pavojingumo laipsnio bei yra per griežtos. Pirmosios instancijos teismas, individualizuodamas bausmę, tinkamai vadovavosi BK bendrosios dalies normomis, kuriomis reglamentuota bausmės paskirtis, bausmių skyrimo pagrindai (BK 41, 54 ir 61 straipsniai), įvertino padarytų nusikaltimų bei bausmės proporcingumą ir nuteistajam paskyrė teisingas bausmes. Atsižvelgta tiek į padarytų nusikaltimų pobūdį, pavojingumą, motyvą ir tikslą, kaltininko asmenybę, į nustatytas atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, tiek į kitas aplinkybes, visoms šioms aplinkybėms skiriant vienodą dėmesį, jas vertinant bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų bei bausmei keliamų tikslų kontekste.

10. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, pirmosios instancijos teismas įvertino, kad J. T. padarė tris tyčinius nusikaltimus, kurių du priskiriami sunkiems ir vienas labai sunkiems nusikaltimams (BK 11 straipsnio 5 dalis ir 6 dalis). Nusikaltimai yra susiję su neteisėtu disponavimu narkotinėmis medžiagomis bei labai didelio kiekio šių medžiagų kontrabanda. Nusikaltimų padarymo aplinkybės - narkotinės medžiagos neteisėtai įgytos, laikytos ir gabentos, turint tikslą jas platinti. Tuo pačiu įvertinta ir tai, kad daugelyje valstybių narkotinė medžiaga – kanapės, yra legalizuotos ir mažiau kenksmingo poveikio. Pirmosios instancijos teismas J. T. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikė tai, kad jis pripažino savo kaltę dėl padarytų nusikaltimų ir nuoširdžiai gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas pripažino tai, kad nusikalstamas veikas jis padarė, būdamas recidyvistu (BK 27 straipsnis, BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su šių aplinkybių nustatymu. Skundžiamo nuosprendžio turinys patvirtina, kad teismas, individualizuodamas skirtinas bausmes, įvertino ir nuteistojo asmenybę charakterizuojančius duomenis. Byloje nustatyta, kad J. T. yra jauno amžiaus, iki sulaikymo ir jam taikytos kardomosios priemonės – suėmimo, dirbo, yra charakterizuojamas teigiamai. Vienok, be šių aplinkybių, nustatyta ir tai, kad J. T. anksčiau teistas už panašaus pobūdžio nusikaltimų padarymą, naujas nusikalstamas veikas padarė, neišnykus teistumui (t. 4, b. l. 37-40, 41-47), buvo baustas administracine tvarka už administracinės teisės pažeidimus, turi galiojančių nuobaudų (t. 4, b. l. 48-52). Taigi, šių aplinkybių visumos pagrindu teismas sprendė, kad bausmės tikslai bus pasiekti, skiriant kaltininkui straipsnių sankcijose numatytas laisvės atėmimo bausmes, kurių dydį, atitinkamai už padarytus du sunkius nusikaltimus (BK 199 straipsnio 3 dalis, 260 straipsnio 1 dalis) parinko švelnesnį negu sankcijose numatyti bausmių vidurkiai, o už labai sunkaus nusikaltimo padarymą (BK 260 straipsnio 3 dalis) - sankcijoje numatytą minimalią bausmę. Įvertinus padarytų nusikaltimų pobūdį, aplinkybes, paskirtos bausmės subendrintos nuteistajam palankesniais bausmių bendrinimo būdais - apėmimu ir daliniu bausmių sudėjimu.

11. Pažymėtina, kad bausmės skyrimo klausimą sprendžia pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visumą bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių, gi apeliacinės instancijos teismas paskirtą bausmę gali pakeisti (sušvelninti ar pagriežtinti) tik tada, kai tam tikros bausmės individualizavimui reikšmingos aplinkybės nebuvo įvertintos arba jos įvertintos netinkamai ir dėl to paskirta aiškiai per griežta ar aiškiai per švelni bausmė. Tačiau tokių aplinkybių teisėjų kolegija nenustatė. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje buvo įvertintos visos reikšmingos bausmės skyrimui aplinkybės, joms skiriant vienodą dėmesį ir nei vienos iš jų nelaikant išskirtine individualizuojant bausmes, todėl pagrindo konstatuoti, kad paskirtos bausmės rūšies nustatyti dydžiai, o taip pat subendrinta galutinė bausmė yra per griežta, nėra.

12. Sprendžiant dėl BK 54 straipsnio 3 dalies taikymo galimybės, akcentuotina, kad, remiantis šia norma, kitokia, nei numatyta straipsnio, pagal kurį kvalifikuota veika, sankcijoje, bausmė paprastai gali būti paskiriama, kai yra išimtinių aplinkybių ir nėra pagrindo paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę pagal BK 62 straipsnį, o įstatymo numatytos bausmės paskyrimas būtų aiškiai neproporcingas, neadekvatus konkrečiam baudžiamojo įstatymo pažeidimui, kaltininko asmenybei bei kitoms bylos aplinkybėms. Taigi šis bausmės švelninimo pagrindas sietinas su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu bei išvada, kad bendrosios bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti. Teismas, švelnindamas bausmę BK 54 straipsnio 3 dalies pagrindu, turi nurodyti, kokios yra išimtinės aplinkybės, rodančios, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas asmeniui už nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-512/2013, 2K-252/2014, 2K-447/2014, 2K-361/2014, 2K-P-89/2014 ir kt.).

12.1. Šiuo atveju sąlygos, numatytos BK 62 straipsnyje, nėra nustatytos. Taip pat nenustatyta ir jokių išimtinių aplinkybių, apibūdinančių nuteistojo J. T. padarytų nusikaltimų ar jo asmenybę, kurių visuma leistų spręsti, kad už nusikaltimus, numatytus BK 260 straipsnio 1 dalyje, 199 straipsnio 3 dalyje ir 260 straipsnio 3 dalyje BK 54 straipsnio 3 dalies pagrindu galėtų būti skirtos mažesnės ar kitos rūšies, negu įstatymo numatyta, bausmės (švelnesnės) ir taip realizuota BK 41 straipsnio 2 dalies numatyta bausmės paskirtis.

12.2 Apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybės, atsižvelgiant į šioje byloje nustatytų visumą (padarytų veikų pobūdį, nuteistojo vaidmenį jų padaryme, sukeltas pasekmes) nelaikytinos išimtinėmis, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad šioje baudžiamojoje byloje minėtų straipsnių sankcijose nustatytų bausmių skyrimas aiškiai prieštarauja teisingumo principui.

12.3. Nors apeliaciniame skunde nurodoma priešingai, kaip jau minėta, teismas, parinkdamas nuteistajam bausmes, nustatydamas jų dydžius, įvertino visas aplinkybes, susijusias tiek su padarytomis nusikalstamomis veikomis, tiek su nuteistojo asmenybe. Byloje esantys J. T. charakterizuojantys duomenys, o būtent patraukimas baudžiamojon atsakomybėn, naujų nusikaltimų darymas, neišnykus ankstesniam teistumui – būdamas teistas už neteisėtą disponavimą narkotinėmis medžiagomis, turint tikslą jas platinti, toliau darė tokias pačias veikas – rodo nuteistojo neteisėtų veiksmų dėsningumą, neigiamą požiūrį į nustatytų teisės normų laikymąsi, jų negerbimą bei leidžia teigti, kad J. T. yra linkęs nusikalsti.

12.4.Pažymėtina ir tai, kad ankstesnio teistumo atveju, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, J. T. buvo paskirta bausmė, nesusijusi su laisvės atėmimu, tačiau ši bausmė jam jokios įtakos nepadarė, t. y. nuteistasis nepateisino teismo jam anksčiau parodyto pasitikėjimo, įstatyme numatyti bausmės tikslai nebuvo pasiekti, paskyrus J. T. švelnesnę bausmę, jis iš ankstesnio teistumo reikiamų išvadų nedarė, toliau nesilaikė įstatymų.

12.5.Nuteistojo nurodomos aplinkybės dėl neigiamo paskirtosios bausmės poveikio jo socialiniams ryšiams, yra reikšmingos, tačiau, vertinant jas reikšmingų aplinkybių visumos kontekste, nesudaro pakankamo pagrindo švelninti nuteistajam bausmę. Kita vertus, šios aplinkybės yra vertinamos bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų ir bausmei keliamų tikslų kontekste ir jų reikšmė skiriamai bausmei negali būti suabsoliutinama, t. y. vien tai negali atsverti ir būti prioritetas, lyginant su pagrindinėmis baudžiamosios atsakomybės nuostatomis bei įvykdytų nusikalstamų veikų pavojingumu. Pažymėtina, kad apeliantas nuteistas už dviejų sunkių ir vieno labai sunkaus nusikaltimo padarymą, todėl natūralu, kad iš to kyla atitinkamos pasekmės, vienokiu ar kitokiu būdu suvaržančios nuteistojo teises ir laisves. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pagrindų taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatą nėra.

13. Remiantis išdėstytu, skundžiamu nuosprendžiu pirmosios instancijos teismo J. T. paskirtos bausmės, o taip pat subendrinta galutinė bausmė negali būti vertinamos nei kaip neteisingos, nei kaip pernelyg griežtos, jos iš esmės atitinka teisingumo principus. Teismas atsižvelgė ne tik į formaliąsias baudžiamajame įstatyme numatytas sąlygas, bet ir į kitas šio klausimo sprendimui svarbias aplinkybes visų bylos faktinių aplinkybių kontekste. Byloje buvo tinkamai atsižvelgta į padaryto nusikalstamos veikos pobūdį, nuteistąjį charakterizuojančius duomenis ir kitų svarbių aplinkybių visumą. Teismas atsižvelgė į visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, kokių nors naujų paaiškėjusių aplinkybių, galinčių sudaryti pagrindą švelninti bausmę, nenustatyta. Nuteistajam buvo paskirtos teisingos ir bausmės paskirtį atitinkančios bausmės. Pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė pusiausvyrą tarp tikslo kaltininką nubausti ir kitų bausmės paskirčių, taip pat ir jos paskirties užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Todėl darytina išvada, kad J. T. pritaikytas baudžiamasis poveikis yra adekvatus ir proporcingas jo įvykdytoms nusikalstamoms veikoms, neprieštarauja teisingumo principui ir atitinka keliamus prevencinius bausmės tikslus.

14. Remiantis išdėstytu, keisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį, kaip to prašoma nuteistojo J. T. apeliaciniame skunde, pagrindo nėra. BK bendrojoje dalyje numatytos bausmių skyrimo taisyklės buvo pritaikytos tinkamai. Pirmiau aptartų aplinkybių visuma patvirtina išvadą, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai J. T. gali būti pasiekti ir teisingumo principas įgyvendintas, tik nuteistajam atliekant paskirtą laisvės atėmimo bausmę.

15. Įvertinus baudžiamosios bylos medžiagą, teisėjų kolegija rašymo apsirikimo klaida laiko tai, kad Kauno apygardos teismas, pagrįstai bendrindamas J. T. paskirtas bausmes pagal BK 199 straipsnio 3 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį BK 63 straipsnio pagrindu, nuosprendžio rezoliucinėje dalyje klaidingai nurodė šio baudžiamojo įstatymo straipsnio 4 dalį. Iš pirmosios instancijos teismo nustatytų ir nuosprendyje nurodytų faktinių aplinkybių akivaizdu, kad šios nusikalstamos veikos J. T. padarytos idealiosios nusikaltimų sutapties sąlygomis, todėl paskirtos bausmės turi būti bendrinamos BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punkto pagrindu apėmimo būdu. Nors skundžiamo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje buvo nurodyta BK 63 straipsnio 4 dalis, iš teismo pasirinkto bausmių bendrinimo būdo –bausmes bendrinti apėmimo būdu – ir šioje nuosprendžio dalyje nurodytos subendrintos bausmės akivaizdu, kad teismas, nurodydamas baudžiamojo įstatymo straipsnio dalį, padarė rašymo apsirikimo klaidą, neturėjusią jokios įtakos nuteistajam paskirtai bausmei. Todėl šioje dalyje nuosprendis taisytinas, pažymint, kad toks nustatytos klaidos skundžiamo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje ištaisymas nelaikytinas J. T. teisės į gynybą suvaržymu, jo teisinės padėties pabloginimu ar apeliacinio skundo ribų peržengimu.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalimi 1 punktu, 328 straipsnio 4 dalimi,

nutaria:

Nuteistojo J. T. apeliacinį skundą atmesti.

Ištaisyti Kauno apygardos teismo 2018 m. spalio 26 d. nuosprendžio rezoliucinėje dalyje padarytą rašymo apsirikimo klaidą: J. T. paskirtąsias bausmes pagal BK 199 straipsnio 3 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį laikyti subendrintomis ne pagal BK 63 straipsnio 4 dalį, o pagal BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktą.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.