- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-09-23
- Bylos Nr.
- 2S-828-516/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-02-3-02690-2010-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Romualda Janovičienė, Rasa Gudžiūnienė, Andžej Maciejevski
- Ieškovas
- S. V.
- Atsakovas
- V. A.
- Trečiasis asmuo
- Vaikų teisių apsaugos skyrius, M. V.
- Kategorijos
- 122.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Romualdos Janovičienės ir Andžej Maciejevski,
kolegijos posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės S. V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 23 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės S. V. ieškinį atsakovei V. A. dėl civilinės būklės akto registravimo įrašo panaikinimo ir motinystės nustatymo. Tretieji asmenys Vaikų teisių apsaugos skyrius, M. V..
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė S. V. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei V. A., prašydama panaikinti (duomenys neskelbtini)įrašą Nr. (duomenys neskelbtini) gimimo metrikų knygoje apie tai, kad I. V. (iki duomenų pakeitimo A.), a/k (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) „motina – (duomenys neskelbtini)“ ir nustatyti, kad I. V. (iki duomenų pakeitimo Astrouskij) gimusio (duomenys neskelbtini), motina yra S. V.. Nurodė, kad S. V. yra I. A. (Astrouskij) motina, tačiau civilinės būklės anketos įraše Nr. 6282 buvo padaryta klaida, kurios pagrindu buvo išduoti gimimo liudijimai (duomenys neskelbtini), kuriuose motina nurodyta V. A., o ne S. V..
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2010-11-23 nutartimi ieškovės S. V. ieškinį dalyje dėl nustatymo, kad I. V. motina yra S. V. atsisakė priimti kaip nenagrinėtiną teisme.
Šalies argumentai
Teismas konstatavo, kad ieškovei teismas buvo nustatęs terminus savo reikalavimams suformuluoti ir pateikti ieškinį dėl motinystės nuginčijimo pagal CK 3.151 reikalavimus. Įstatymo nuostatos ieškovei buvo nurodytos ir 2010-09-23 Vilniaus apygardos teismo nutartyje, tačiau ir ieškovės pateiktas 2010-11-18 patikslintas ieškinys neatitinka procesinių dokumentų turiniui ir ieškiniui bei CPK 396 str. keliamų reikalavimų.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo teigimu, tik nuginčijus motinystę ir gimimo įraše motinos duomenis išbraukus remiantis teismo sprendimu, atsiras galimybė kreiptis į teismą prašant nustatyti motinystę moteriai, kuri laiko save vaiko motina. Iš ieškinio turinio seka, kad ieškovė laiko save vaiko motina. Teismo teigimu, šiuo atveju vaiko motinystė nėra nuginčyta, dėl ko nesant įsiteisėjusio teismo sprendimo dėl vaiko motinystės nuginčijimo, ieškovė negali kreiptis į teismą dėl vaiko motinystės jai nustatymo. Tokią galimybę ji turės tik tada, kai bus įsiteisėjęs teismo sprendimas dėl motinystės vaikui nuginčijimo (dabartinės vaiko motinos A. A.).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atskiruoju skundu ieškovė S. V. prašo Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010-11-23 nutartį panaikinti ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Teigia, kad Vilniaus apygardos teismo 2010-09-23 nutartyje yra nurodyta, kad tik nuginčijus motinystę atsiras galimybė kreiptis į teismą prašant nustatyti motinystę. Tačiau šioje minėtoje teismo nutartyje nėra draudimo pateikti du reikalavimus vienoje byloje. Ieškovės nuomone, pateiktas ieškinys atitinka proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principą. Be to, ieškinys yra pateiktas nepažeidžiant CPK 137 str. 2 d. nuostatų, kurios leistų pateiktą ieškinį palikti nenagrinėtu.
Atsiliepimo į atskirąjį skundą gauta nebuvo.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas tenkintinas.
Byloje kilo ginčas dėl galimybės nagrinėti ieškinio reikalavimą dėl vaiko motinos nustatymo, kai tuo pačiu ieškiniu yra reiškimas reikalavimas ir siekiant nuginčyti, kad vaiko motina yra kita, o ne ta, kuri yra įrašyta vaiko gimimo įraše.
Pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti ieškinį dalyje dėl nustatymo, kad I. V. (iki duomenų pakeitimo A.) gimusio (duomenys neskelbtini), motina yra S. V., rėmėsi Civilinio kodekso 3.139 str. 4 d. nuostata, kad motinystę gali nustatyti teismas pagal
moters, laikančios save vaiko motina, pilnamečio vaiko, vaiko tėvo, globėjo (rūpintojo) ar valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ieškinį, jei motinystė yra nuginčyta. Taigi, teismo vertinimu, tam, kad teisme galėtų būti reiškiamas ieškinys dėl motinystės nustatymo, turi būti įsiteisėjęs teismo sprendimas, kuriuo moters, įrašytos vaiko gimimo įraše, motinystė yra nuginčyta.
Teisėjų kolegija sutinka, jog būtina sąlyga motinystei nustatyti pagal Civilinio kodekso 3.139 str. 4 d. yra kitos moters, įrašytos vaiko motina, motinystės nuginčijimas, tačiau aiškinat šią normą, taip pat normas dėl motinystės nuginčijimo (Civilinio kodekso 3.149- 3.153 str.), turi būti atsižvelgiama į vaiko interesus, teikiant jiems prioritetą (Civilinio kodekso 3.3 str. 1 d.). Civilinio proceso kodekso 136 str. 1 d. numatyta ieškovo teisė sujungti į vieną ieškinį kelis tarpusavyje susijusius reikalavimus. Teismų praktikoje ši teisė įgyvendinama ir tokiu būdu, kai vieno ieškinio reikalavimo patenkinimo galimybė tiesiogiai sąlygoja kito reikalavimo patenkinimo galimybę (kaip antai, ginčijama sandorių eilė, kurių vieno panaikinimas sudaro pagrindą kito naikinimui; ginčijant tėvystę, tuo pačiu ieškiniu reiškiamas reikalavimas ir dėl kito asmens pripažinimo vaiko tėvu ir pan.). Dėl to, nesant įstatyme tiesioginio reikalavimo, kad kreipiantis su ieškiniu dėl motinystės nustatymo, teismo sprendimas, kuriuo motinystė nuginčyta būtų įsiteisėjęs, nėra pagrįstas ir teisingas vertinimas, kad reikalavimai, ginčijant motinystę ir prašant nustatyti kitos moters motinystę, negali būti sujungiami viename ieškinyje. Šių reikalavimų išnagrinėjimas kartu atitinka ir vaiko interesus, nes tuo pačiu sprendimu išsprendus ir motinystės nuginčijimo, ir jos nustatymo klausimus, nesusidarytų situacija, kai vaikas tam tikrą laiką teisine prasme neturi motinos. Taip pat šių tarpusavyje labai susijusių, vienas kitą sąlygojančių reikalavimų išnagrinėjimas kartu atitinka ir Civilinio proceso kodekso 7 str. įtvirtintus proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principus.
Remdamasi išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti ieškinį dalyje dėl nustatymo, kad I. V. (iki duomenų pakeitimo A.) gimusio (duomenys neskelbtini), motina yra S. V., kaip nenagrinėtiną teisme; priimdamas skundžiamą nutartį, teismas neteisingai aiškino Civilinio kodekso 3.139 str. 4 d., Civilinio proceso kodekso 136 str. 1 d. nuostatas, o tai sudaro pagrindą skundžiamą nutartį panaikinti (Civilinio proceso kodekso 329 str. 1 d., 330, 338 str.), o ieškinio priėmimo klausimą perduoti spręsti pirmosios instancijos teismui iš naujo (Civilinio proceso kodekso 137 str. 1 d., 337 str. 3 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334-339 str., teisėjų kolegija
nutarė:
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 23 d. nutartį panaikinti ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti spręsti pirmosios instancijos teismui iš naujo.