- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2014-03-27
- Bylos Nr.
- A2.9.-1177-358/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-00844-2014-5
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Audronė Levinskienė
- Pažeidėjas
- Ž. D., O. D.
- Advokatai
- Algimantas Palijanskas
- Kategorijos
- 48.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apylinkės teismo teisėja Audronė Levinskienė, sekretoriaujant Ramunei Bulavaitei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamiems asmenims Ž. D., O. D., jų atstovui advokatui Algimantui Palijanskui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo Ž. D., a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietės, gyv. (duomenys neskelbtini), ir O. D., a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos piliečio, gyv. (duomenys neskelbtini), administracinių teisės pažeidimų bylą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ž. D. nepanaudoja tėvų valdžios vaiko interesams, t. y. mažametė dukra M., gim. (duomenys neskelbtini), be pateisinamos priežasties praleido B. B. pagrindinėje mokyklose 14 pamokų, Ž. D. neatvyksta į mokyklą pabendrauti su klasės auklėtoja, psichologe, socialine pedagoge dėl dukros elgesio, mokymosi.
Tokiais veiksmais padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 181 str. 1 d.
O. D. nepanaudoja tėvų valdžios vaiko interesams, t. y. mažametė dukra M. gim. (duomenys neskelbtini), be pateisinamos priežasties praleido B. B. pagrindinėje mokyklose 14 pamokų, O. D. neatvyksta į mokyklą pabendrauti su klasės auklėtoja, psichologe, socialine pedagoge dėl dukros elgesio, mokymosi.
Tokiais veiksmais padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 181 str. 1 d.
Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo Ž. D. kalta neprisipažino. Paaiškino, kad dukra serga, turi psichinių, emocinių sutrikimų. Dėl šių sutrikimų ji kartais neina į mokyklą, be to, mokykloje ją erzina kiti vaikai, iš jos tyčiojasi. Su klasės auklėtoja yra bendravusi 10 kartų, pamokas praleidžia dėl ligos. Dienos metu ji būna jų namuose, o nakvoti eina pas močiutę B. J., kuri gyvena beveik šalia. Dukros ryšys su močiute yra stipresnis nei jų, tėvų. B. J. mokykloje lankosi dažniau, palaiko ryšį su psichologais ir kitais specialistais, dukrą prižiūri tinkamai. Šiuo metu dukra nuolat gyvena su jais.
Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo O. D. kaltu neprisipažino. Paaiškino, kad buvo rekomendacija apsilankyti Šeimos santykių institute, dukra buvo du kartus, vėliau atsisakė važiuoti. Jis bendrauja su auklėtoja, psichologe. Dukrai gydantis ligoninėje, bendravo su gydytojais. Šiuo metu reguliariai lankosi pas psichiatrus. 14 pamokų praleista iki 2013 metų gruodžio mėnesio.
Administracinėn atsakomybėn traukiamų asmenų atstovas paaiškino, kad būtina įrodyti, kad tėvai valdžios nepanaudojo savo dukros M. D. atžvilgiu ar panaudojo priešingai vaiko interesams. Mano, kad byloje nesurinkta pakankamai įrodymų, įrodančių tėvų kaltę. Abu tėvai turi vidurinį išsilavinimą, pakankamą darbo stažą. Jie apsupti televizijos, interneto, todėl nepagrįstas tvirtinimas, kad tėvai neturi socialinių įgūdžių. Tai, kad močiutė geriau rūpinasi anūke, tai nėra netinkamas auklėjimas, nes toks ryšys taip pat yra svarbus. Reikia atkreipti dėmesį, kad mergaitė turi daug ligų ir jai močiutė, bei tėvai skiria daugiau dėmesio, nei kitam tokio amžiaus vaikui. Institucijų atstovai, neįsigilinę į mergaitės ligų simptomus, priėmė netinkamas išvadas apie tėvų kaltę. Prašo jo atstovaujamųjų atžvilgiu administracinių teisės pažeidimų teiseną nutraukti.
Motyvuojamoji dalis
Pagal ATPK 256 straipsnio nuostatas įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti.
ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, jog įrodinėjimo procesas negali būti begalinis – įrodymų turi būti surenkama tiek, kad jų pakaktų atsakomybėn traukiamo asmens kaltei pagrįsti.
Teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju surinkti įrodymai yra pakankami neabejotinai išvadai, kad Ž. D. ir O. D. padarė teisės pažeidimus, numatytus ATPK 181 str.1 d.
Liudytoja B. J. parodė, kad Ž. D. yra jos dukra, o M. anūkė. Santykiai pastaruoju metu su Ž. D. ir O. D. yra pagerėję. Pripažįsta, kad dėl dukros auklėjimo tėvams trūksta įgūdžių. Anūkė augo pas ją, nuo š.m. kovo 8 d. gyvena pas tėvus. Ji nori gyventi su tėvais, tačiau jiems ją auginti per sunku. Mergaitė turi negalią, ji hiperaktyvi, turi elgesio sutrikimus. Ji rūpinasi anūkės gydymu, bendrauja su mokyklos specialistais, tėvai neturi kantrybės, šaukia ant dukros. Tėvai deda pastangas, tačiau jiems reikia laiko.
Liudytoja D. G. parodė, kad iki š. m. vasario mėnesio buvo M. auklėtoja. Rugsėjo 1-ąją ji atėjo su tėvais, vėliau tėvai susirinkimuose nedalyvavo. Sužinojo, kad mergaitė gyvena su močiute. Močiutė lankydavosi susirinkimuose, rūpinosi, kad mergaitė mokytųsi pagal adaptuotą programą. Buvo paskirta psichologo ir socialinio pedagogo pagalba. Su močiute bendravo ir dėl mergaitės sveikatos problemų. Tėvams buvo duotas įpareigojimas, kad dukra gyventų šeimoje. Mergaitė mokėsi pusantrų metų, tėvus matė tik rugsėjo 1-ąją, o su močiute ryšys tamprus.
Liudytoja N. G. parodė, kad yra mokyklos psichologė. Mergaitė lankėsi pas ją, nes sužinojo, kad tai jautrus vaikas ir turi psichologinių problemų. Su mergaitės mama yra susitikusi tris kartus, daugiausia bendravo su močiute. Yra konfliktas tarp tėvų ir močiutės, mergaitė yra pasimetusi dėl tokios padėties. Mergaitė neturi pastovių gyvenimo sąlygų, pastovių namų.
Liudytojas E. B. parodė, kad yra Kauno miesto VTAS vyr. specialistas. Ši šeima žinoma nuo 2011 metų, o nuo 2013 teikiamos socialinės paslaugos. Pagrindas yra tėvų socialinių įgūdžių stoka, vaiko nepriežiūra. Šeimos santykiai yra disfunkciniai. Mergaitė tuo labai naudojasi, nes jinai gyvena savo noru tiek pas močiutę, tiek pas tėvus. Su šeima dirba paramos šeimai socialiniai darbuotojai. Tėvams buvo duoti du nukreipimai į Šeimos paramos konsultavimo centrą ir Šeimos santykių institutą. Priežastys tos pačios, t. y. šeimos disfunkciniai santykiai, mergaitės elgesio sutrikimai, netinkama tėvų priežiūra. Vaikas turi gyventi pas tėvus, pagal socialinės darbuotojos duomenis, praeitą savaitę Miglė jau nakvojo pas tėvus, tėvai turi vaiku rūpintis, turi užtikrinti jo ugdymą, užtikrinti jo kitus poreikius, dabar to nėra. Paskutinė šeimos atvejo peržiūra buvo 2013-12-18, tėvai buvo įpareigoti, kad dukra gyventų su tėvais, kreiptis dėl minimalios priežiūros, kad dukra lankytų mokyklą. Jam situacija yra labai gerai žinoma ir gali konstatuoti, kad tėvai tik iš dalies vykdo savo pareigą. Mergaitės diagnozė institucijai žinoma.
Liudytoja B. T. parodė, kad yra Žaliakalnio PN specialistė. Ji surašė administracinio teisės pažeidimo protokolus, nes užteko duomenų konstatuoti asmenų kaltę. Mergaite rūpinasi močiutė, ją palydi į mokyklą, iškilus problemai, skambinama močiutei. Abu tėvai nedirba, jiems buvo duotas nukreipimas į Šeimos santykių institutą. Žino, kad mergaitei diagnozuotas elgesio sutrikimas, tačiau tėvai turi užtikrinti harmoningą sveikatos vystimąsi ir tėvai turi lankytis pas medikus, psichologus, psichiatrus. Į Šeimos santykių institutą važiavo viena močiutė.
Liudytoja R. J. parodė, kad yra Žaliakalnio PN specialistė. Ši šeima gyvena jos aptarnaujamoje teritorijoje, bendrabutyje (duomenys neskelbtini). Išsamiau susipažino su šia šeima, kai 2013-12-16 gavo šio namo gyventojo A. N. pareiškimą, kad 2013-12-14 apie 21-22 val. koridoriuje 4 aukšto bėgioja 4-6 vaikai, triukšmauja ir sprogdina petardas. Išėjo kaimynai aiškintis, vaikai išsibėgiojo. Jie sulaikė vieną mergaitę ir su ja atėjo aiškintis į 330 butą, tai yra Dubinskų butas. Pareiškėjas paprašė, kad prižiūrėtų vaikus, kad nebūtų triukšmaujama. Išėjęs į laiptinę, O. D. įtempė mergaitę M. į butą ir pradėjo agresyviai kalbėti su pareiškėju. M. rasdavo kitame bute, kur ji prižiūrėdavo vienerių metų mergaitę, kuri sega niežais.
Tėvų valdžios turinys apibrėžtas Civilinio kodekso 3. 155 straipsnyje, kuriame įtvirtinta nuostata, kad tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis. Tėvų valdžia negali būti naudojamasi priešingai vaiko interesams. Civilinio kodekso 3. 159 straipsnio 4 dalis numato, kad už tėvų valdžios nepanaudojimą taikoma teisinė atsakomybė, numatyta įstatymuose
Nagrinėjamoje byloje nustatytos teisiškai reikšmingos aplinkybės, kad Ž. D. ir O. D., būdami M. D., gim. (duomenys neskelbtini), tėvais, teisę ir pareigą auklėti ir prižiūrėti, rūpintis dukros sveikata, atsižvelgiant į jos fizinę ir protinę būklę perleido B. J.. Toks tėvų elgesys dukros atžvilgiu vertintinas kaip nerūpestingas ir dukros priežiūros nebuvimas.
Lietuvos Respublikos ATPK 181 str. 1 d. pažeidimo faktą ir Ž. D., O. D. kaltę įrodo ir administracinio teisės pažeidimo protokolai, kuriame nurodytos pažeidimo aplinkybės (b. l. 2), B. B. pagrindinės mokyklos raštas (b. l. 3), nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą (b. l. 4), B. J. pareiškimas (b. l. 5, 8), A. N. pareiškimo – protokolas (b. l. 6), tarnybinis pranešimas (b. l 7), Kauno miesto socialinių paslaugų centro atvejo priežiūros protokolas (b. l. 9-13), bei kita bylos medžiaga.
Surinktų ir teismo ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad Ž. D. ir O. D. padarė Lietuvos Respublikos ATPK 181 str. 1 d. numatytą pažeidimą, todėl yra baustini.
Skirdamas administracines nuobaudas, teismas atsižvelgia į padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, jiems skirtinas Lietuvos Respublikos ATPK 181 str. 1 d. sankcijoje numatytas įspėjimas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 30 str., 286 str., 287 str., teismas
nutaria:
Ž. D., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 181 str. 1 d., ir skirti įspėjimą.
O. D., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 181 str. 1 d., ir skirti įspėjimą.
Nutarimas per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.