Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Justyna Žukovska-Pečiulienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 3-iojo skyriaus prokurorės Lilijos Ambrulevičienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje E. A. (E. A.), (duomenys neskelbtini) asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, (duomenys neskelbtini), faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), dirbantis (duomenys neskelbtini), neteistas Lietuvos Respublikoje,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalyje, 213 straipsnio 1 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

E. A. pasikėsino realizuoti netikrus Lietuvos Respublikos apyvartoje esančius pinigus, o būtent – jis, turėdamas tyčią neteisėtai realizuoti netikrus Lietuvos Respublikos apyvartoje esančius pinigus, 2024 m. vasario 28 d., apie 21.35 val., būdamas bare, adresu (duomenys neskelbtini), ir žinodamas, kad jo turimi du vienetai 500 Eur nominalo banknotų serijos Nr. (duomenys neskelbtini) ir serijos Nr. (duomenys neskelbtini) yra netikri (Lietuvos banko grynųjų pinigų departamento ekspertizės ir techninio skyriaus 2024 m. kovo 1 d. specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini)), pateikė juos baro darbuotojai D. L.-V. atsiskaitydamas už 187 Eur vertės prekių sąskaitą, tačiau savo veikos nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, kadangi buvo sustabdytas minėtos darbuotojos, ir tokiu būdu pasikėsino tyčia realizuoti netikrus pinigus – 2 vienetus 500 Eur nominalo banknotų serijos Nr. (duomenys neskelbtini) ir serijos Nr. (duomenys neskelbtini).

Tokiais savo veiksmais E. A. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 22 straipsnio 1 dalyje ir 213 straipsnio 1 dalyje.

Ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju apklaustas E. A. savo kaltę pripažino visiškai, labai gailisi. Parodė, kad su pranešimu apie įtarimą susipažino, jo esmę suprato. Narkologo ir psichiatro įskaitose neregistruotas, anksčiau nėra teistas. Jis gyvena (duomenys neskelbtini), kur (duomenys neskelbtini) mieste oficialiai dirba kartono fabrike „(duomenys neskelbtini)“, tačiau šiuo metu tikslesnio adreso negali nurodyti, kadangi neseniai ten įsidarbino, prieš tai dirbo kitame fabrike. Jis turi leidimą gyventi (duomenys neskelbtini), gyvena įmonės nuomojamame bute (duomenys neskelbtini) mieste, tačiau šiuo metu tikslaus adreso neatsimena. Jis 2024 m. vasario 25 d. apie pietus atvyko į Lietuvos Respubliką, kur Vilniaus mieste (kadangi yra ne vietinis, todėl tikslaus adreso nurodyti negali) jo draugo iš (duomenys neskelbtini) (daugiau pastarojo duomenų neturi, telefono numerio pasakyti negali, kadangi turėjo jį užsirašęs telefone) pažįstamas, kurio vardo nežino, žino tik, kad pastarąjį vadina „(duomenys neskelbtini)“ ir jis (duomenys neskelbtini), pardavė jam (E. A.) padirbtus pinigus. Jis nupirko iš „(duomenys neskelbtini)“ 1 000 Eur po 500 Eur nominalo kupiūras, už jas sumokėjo 200 Eur. (duomenys neskelbtini) dabar yra (duomenys neskelbtini). Minėtas asmuo „(duomenys neskelbtini)“ jam pasiūlė realizuoti padirbtus pinigus stotyje esančiame bare. Jis, 2024 m. vasario 28 d., apie 21.35 val., su savo pažįstamais – O., A., Y., S., kitų šių asmenų anketinių duomenų nežino, nuvyko į barą, adresu (duomenys neskelbtini), su tikslu nupirkti alkoholinių gėrimų ir užkandžių bei iškeisti padirbtus pinigus. Priėję atsiskaityti prie baro, jis pasakė, kad sumokės už visas prekes ir padavė pardavėjai 500 Eur kupiūrą, kuriai jis neprisistatinėjo. Pardavėja pasakė, kad neturi grąžos, paėmusi minėtą kupiūrą, pastaroji išėjo į lauką ir davė tą kupiūrą iškeisti kažkokiam vyrui, šviesių plaukų, apie 35 metų amžiaus, vidutinio ūgio, vidutinio kūno sudėjimo. Jis tam neprieštaravo. Maždaug po 5 minučių minėtas vyras grįžo su ta pačia kupiūra ir pranešė, kad neturi iškeisti, tada pardavėja paėmusi kupiūrą pati kažkur nuvyko ją iškeisti, o grįžusi po 8 minučių pranešė, jog kupiūra yra padirbta. Jis bare nepastebėjo, kad buvo tikrinama minėta kupiūra ir ar buvo tikrinama apskritai, jam bare, prieš bandant iškeisti kupiūrą, pardavėja nesakė, jog kupiūra buvo padirbta. Tada jis pardavėjai davė kitą 500 Eur kupiūrą. Su pardavėja kartu nuvyko iškeisti minėtą kupiūrą į kazino „7bet“. Tada kazino darbuotoja pranešė, kad ir ši kupiūra yra netikra. Prieš tai kazino darbuotoja patikrino abi kupiūras su specialiu markeriu ir pasakė, kad jos padirbtos. Tada kartu grįžo į barą ir pardavėja iškvietė policiją, nes jis vis bandė įtikinti pardavėją, kad pinigai yra tikri. Jis su savimi turėjo minėtus padirbtus 1 000 Eur nominalu po 500 Eur. Paskui pasiskolino 10 Eur iš draugo S. ir nupirko alaus tame bare, kol laukė policijos. Minėtas 500 Eur kupiūras gamina Lietuvos Respublikoje. Paskui atvyko policijos pareigūnai, kurie jį pristatė į policijos įstaigą. Bare dar buvo kažkokių lankytojų, kurių jis nepažįsta. (duomenys neskelbtini) pilietis Z. D., gimęs (duomenys neskelbtini), yra jo pažįstamas. Pastarasis už skolas buvo Kauno mieste kaip užstatą palikęs savo pasą ir vairuotojo pažymėjimą bei paprašė jį (E. A.) juos pasiimti, kadangi yra uždrausta rodytis Šengeno erdvėje. Z. D. jam atsiuntė asmens telefono numerį, kurio jis neišsaugojo. Su juo buvo susitikę Kauno miesto centre.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja D. L.-V. parodė, kad 2024 m. vasario 28 d., apie 21.35 val., į barą, adresu (duomenys neskelbtini), atėjo keturi jai iki tol nematyti užsieniečiai, kurie kalbėjo rusų kalba, pradėjo rinktis prekes. Sukrovę ką nori įsigyti, minėti vyrai priėjo prie baro ir paprašė alkoholinių gėrimų. Ji paprašė jų iš pradžių sumokėti už prekes, kurias surinko. Vienas iš asmenų pasakė, kad sumokės už visas prekes ir jai pateikė 500 Eur kupiūrą. Ji patikrino jai paduotą kupiūrą tikrinimo aparatu, kuris parodė, kad kupiūra netikra. Apie tai informavo minėtą asmenį. Pastarasis pateikė kitą 500 Eur kupiūrą bei patikrinus taip pat parodė, kad ir ši kupiūra yra netikra. Tada asmuo pradėjo tikinti, kad kupiūra yra tikra, jis net gali palikti savo dokumentą kaip užstatą, kol nueis iškeisti pinigų į bankomatą ar kazino. Tada jie kartu nuėjo į „7bet“ kazino, adresu (duomenys neskelbtini). Minėto kazino darbuotoja patikrinusi kupiūrą, informavo, kad ji yra netikra. Tada jie grįžo į barą, ten ji paskambino apsaugai. Iki atvykstant apsaugai, minėtas vyras jai pateikė 10 Eur kupiūrą, kuri buvo tikra, ir ji jam pardavė du bokalus alaus. Asmuo toliau tvirtino, kad pinigai yra tikri ir jis su jais įgijo ne vieną automobilį. Pastarasis buvo piktas ir sakė, kad jis jai pateikė tikrą kupiūrą, o liudytoja tariamai ją pakeitė netikra. Dėl šio įvykio žalos nepatyrė.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas E. T. (E. T.) parodė, kad jis yra D. L.-V. vaikinas, todėl dažnai jos darbo metu atvyksta į barą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), kai pastaroji dirba. Jis buvo bare ir 2024 m. vasario 28 d. vakare, kai apie 21.35 val. į barą atėjo trys vaikinai, kurie kalbėjo rusų kalba, pasirodė, kad jie ne vietiniai, t. y. užsieniečiai. Jie priėjo prie baro ir pradėjo vardinti ką nori nusipirkti, tačiau neatsimena ką tiksliai norėjo nusipirkti, kokiai sumai irgi neįsidėmėjo. Vienas iš tų vaikinų padavė D. L.-V. kupiūrą, bet nematė kokio nominalo, tik matė, kad ištraukė ją iš voko, kur laikė dar vieną kupiūrą. D. L.-V. tikrino kupiūrą su savo pinigų tikrinimo aparatu, bet aparatas parodė, kad kupiūra padirbta. Ji pasakė, kad neturi grąžos, su minėto vyro sutikimu pastaroji nuėjo į „IKI“ parduotuvę, kad pasmulkinti pinigus, bet parduotuvėje jai pasakė, jog kupiūra yra netikra, apie ką ji pranešė sugrįžusi. Tada asmuo ištraukė kitą kupiūrą iš voko ir paprašė pabandyti patikrinti šią kupiūrą. D. L.-V. pasakė, kad nieko daugiau netikrins, gali pats nueiti į „IKI“ arba kazino patikrinti. Pastarasis sutiko ir jie dviese nuėjo į kazino „7bet“, adresu (duomenys neskelbtini), kur padavė pinigus – 500 Eur nominalo kupiūrą kazino darbuotojai, kuri patikrino pinigus su markeriu ir pranešė, kad pinigai netikri. Asmuo pasiūlė palaukti kol atsidarys bankas ir tikino, kad pinigai yra tikri. Asmuo nebuvo niekaip prisistatęs, todėl jis nežino pastarojo vardo. Liudytojas pasiūlė grįžti į barą ir ten spręsti klausimą. D. L.-V. apie šį įvykį pranešė apsaugai, o apsauga iškvietė policiją.

2024 m. vasario 28 d. įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad adresu (duomenys neskelbtini) matomas baras. Užėjus pro pagrindinį įėjimą, patenkama į patalpą. Baro priekyje matoma baro zona su už jos esančiomis lentynomis su sudėtais ant jų alkoholiniais buteliais su juose esančiu skysčiu. Prie baro zonos matomos sėdimos vietos. Už po stalviršio matomas kasos aparatas su šalia jo stovinčiu kupiūrų tikrinimo aparatu. Po dešine matomi staliukai su šalia jų esančiomis sėdimomis vietomis. Po kaire matomi šaldytuvai su juose sudėtais įvairiais buteliais. Aplink šaldytuvus stovi įvairūs bendri buitiniai daiktai. Ant lubų dešiniame patalpos kampe matoma vaizdo fiksavimo kamera. Daugiau nieko naudingo tyrimui nepastebėta ir nepaimta.

2024 m. kovo 4 d. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota, kad buvo apžiūrimas vaizdo įrašas, pateiktas pagal 2024 m. vasario 29 d. reikalavimą ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. (duomenys neskelbtini). Vaizdo įrašas apžiūrimas „Windows Media Player“ programėle. Vaizdo įraše pavadinimu „(duomenys neskelbtini)“, dešiniajame viršutiniame kampe, matomas užrašas „2024-02-28 22:19:37“, kairiame apatiniame kampe užrašas „KASA“. Aptariamo vaizdo įrašo laiku 2024-02-28 22:19:37 val. matomas baras, už prekystalio stovi baro darbuotoja, priešais ją stovi tamsios spalvos plaukų, vidutinio kūno sudėjimo vyras su trumpa tamsios spalvos barzda, apsirengęs juodos spalvos striuke su baltais užrašais ant rankovių, per petį permesta juodos spalvos rankinė (toliau – Vyras Nr. 1). Baro salėje yra dar penki vyriškos lyties asmenys. Vyras Nr. 1 ištraukia vieną 500 Eur nominalo kupiūrą iš rankinės ir ją paduoda baro darbuotojai, kuri pastarojo rusų kalba paklausė „Banką apvogei?“. Vyras Nr. 1 kažką atsako, bet nesigirdi ką konkrečiai. Darbuotoja po prekystalių patikrina jai paduotą 500 Eur nominalo banknotą, paskui skaičiuoja skaičiuotuvu. Vaizdo įrašas pasibaigia.

2024 m. vasario 28 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, kad D. L.-V. pateikė galimai netikras dvi 500 Eur kupiūras Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), kurios yra pridedamos prie ikiteisminio tyrimo ir supakuojamos į voką Nr. 1.

Lietuvos banko Grynųjų pinigų departamento Ekspertizės ir techninio skyriaus 2024 m. kovo 1 d. specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad dvi tyrimui pateiktos 500 Eur kupiūros, kurių serijos numeris – (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), yra padirbtos.

Motyvuojamoji dalis

Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo

BK 22 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad pasikėsinimas padaryti nusikalstamą veiką yra tyčinis veikimas ar neveikimas, kuriais tiesiogiai pradedamas daryti nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas, jeigu veika nebuvo baigta dėl nuo kaltininko valios nepriklausančių aplinkybių. Veika laikoma pasikėsinimu padaryti nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą tada, kai asmuo pradeda realizuoti objektyviuosius nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėties požymius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – ir LAT) nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-133-696/2015, 2K-73-689/2019).

Pagal BK 213 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas gamino netikrus ar klastojo tikrus Lietuvos ar kitos valstybės apyvartoje esančius ar oficialiai patvirtintus, bet į apyvartą dar neišleistus pinigus arba vertybinius popierius arba įgijo, importavo, eksportavo, gabeno, laikė ar realizavo netikrus arba suklastotus Lietuvos ar kitos valstybės apyvartoje esančius ar oficialiai patvirtintus, bet į apyvartą dar neišleistus pinigus arba vertybinius popierius, arba gamino, įgijo, laikė ar realizavo įrangą, programinę įrangą, elektroninius duomenis ar kitokias priemones, įskaitant bet kokias apsaugos priemones ar specialiąsias medžiagas, tiesiogiai skirtas ar pritaikytas netikriems pinigams ar vertybiniams popieriams gaminti ar tikriems pinigams ar vertybiniams popieriams klastoti. BK XXXII skyriuje („Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai finansų sistemai“) numatytų nusikalstamų veikų sudėčių rūšinis objektas – valstybės finansų sistema. BK 213 straipsnio dalyse numatytų nusikalstamų veikų tiesioginis objektas – normali pinigų ir vertybinių popierių apyvarta. Papildomas objektas gali būti valstybės, ūkio subjektų ar fizinių asmenų materialiniai interesai (LAT 2018 m. gegužės 15 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-137-511/2018). Pagal formuojamą teismų praktiką baudžiamoji atsakomybė pagal BK 213 straipsnį kyla tada, kai padarant bent vieną šio straipsnio dispozicijoje numatytų veikų pažeidžiama finansų sistema (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-45/2007, 2K-7-301/2011).

Teismas, įvertinęs šioje baudžiamojoje byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumą, konstatuoja, kad kaltinamojo E. A. kaltė padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 213 straipsnio 1 dalyje, yra įrodyta visiškai ir nekelia jokių abejonių.

Kaltinamasis E. A. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę pripažino visiškai, išsamiai paaiškino jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes. Parodė, kad 2024 m. vasario 25 d. apie pietus atvykęs į Lietuvos Respubliką, Vilniaus mieste jo draugo pažįstamas, kurį vadina „(duomenys neskelbtini)“, pardavė jam padirbtus pinigus. Jis iš minėto asmens vardu „(duomenys neskelbtini)“ dvi padirbtas 500 Eur nominalo kupiūras nusipirko už 200 Eur, o pinigų pardavėjas jam pasiūlė realizuoti šiuos padirbtus pinigus stotyje esančiame bare, todėl jis 2024 m. vasario 28 d., apie 21.35 val., su savo pažįstamais nuvyko į barą, adresu (duomenys neskelbtini), turėdamas tikslą nupirkti alkoholinių gėrimų ir užkandžių bei tokiu būdu iškeisti įgytus padirbtus pinigus. Priėjęs atsiskaityti prie baro, jis pasakė, kad sumokės už visas prekes ir padavė pardavėjai 500 Eur kupiūrą. Pardavėja jam pranešė, kad jo paduota kupiūra yra padirbta, todėl jis pardavėjai davė kitą 500 Eur kupiūrą. Vėliau kartu su pardavėja jie nuvyko patikrinti minėtą kupiūrą į kazino „7bet“, kur kazino darbuotoja pranešė, kad ir jo pateiktos abi kupiūros yra netikros. Kaltinamojo E. A. duotus parodymus patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai, kurių patikimumu teismas neturi pagrindo abejoti. Liudytojai D. L.-V. ir E. T., tiesiogiai bendravę su kaltinamuoju bylai aktualiu laiku, ikiteisminio tyrimo metu patvirtino, kad E. A. kaltinime inkriminuojamu metu ir vietoje bandė atsiskaityti už prekes 2 galimai netikromis 500 Eur kupiūromis. Be kita to, kaltinamojo bandymas atsiskaityti viena iš suklastotų 500 Eur kupiūra yra užfiksuotas ir objektyviame bei jokių abejonių nekeliančiame įrodyme – pagal 2024 m. vasario 29 d. reikalavimą pateiktame vaizdo įraše, kurio išsami apžiūra užfiksuota 2024 m. kovo 4 d. kitų objektų apžiūros protokole. Iš minėto vaizdo įrašo matyti kaip jame užfiksuotas asmuo (kaltinamasis E. A.) bare, išsitraukęs vieną 500 Eur nominalo kupiūrą iš rankinės, ją padavė baro darbuotojai ir tokiu būdu bandė atsiskaityti už prekes. Galiausiai, aplinkybę, kad kaltinamasis disponavo netikrais pinigais ir bandė juos realizuoti įrodo ir 2024 m. vasario 28 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuota informacija, jog D. L.-V. pateikė pareigūnams dvi 500 Eur kupiūras Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) bei 2024 m. kovo 1 d. specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini).

Taigi, kaltinamojo duotų parodymų, kuriuos patvirtina kitų byloje esančių įrodymų visuma, analizės pagrindu darytina išvada, kad E. A. savo aktyviais veiksmais pasikėsino realizuoti netikrus pinigus, t. y. inkriminuotame kaltinime nurodytu laiku, būdamas bare, adresu (duomenys neskelbtini), ir žinodamas, kad jo turimi du vienetai 500 Eur nominalo banknotų (serijos Nr. (duomenys neskelbtini) ir serijos Nr. (duomenys neskelbtini)) yra netikri, pateikė juos minėto baro darbuotojai (pardavėjai) D. L.-V. atsiskaitydamas už 187 Eur vertės prekių sąskaitą, tačiau šio savo sumanymo nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, kadangi buvo sustabdytas minėtos darbuotojos. Teismo nustatyti aktyvūs kaltinamojo veiksmai atitinka visus jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 22 straipsnio 1 dalyje, 213 straipsnio 1 dalyje, objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius. Atsižvelgiant į šias nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad kaltinamojo veiksmai pagrįstai kvalifikuoti pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 213 straipsnio 1 dalį, todėl pastarasis trauktinas baudžiamojon atsakomybėn.

Ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. kovo 8 d. paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, taip pat išaiškinus proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu tvarką ir pasekmes, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 418-425 straipsniuose, kaltinamasis E. A. sutiko, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, su prokurorės siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu.

Dėl skirtinos bausmės

Įstatymų leidėjas už nusikalstamos veikos, numatytos BK 213 straipsnio 1 dalyje, padarymą numato alternatyvias bausmes – baudą arba laisvės apribojimą, arba areštą, arba laisvės atėmimą iki ketverių metų.

Teismas, skirdamas bausmę E. A., vadovaujasi BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytomis nuostatomis – atsižvelgia į inkriminuotos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslą, kaltinamojo asmenybę, kaltinamojo atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes.

Kaltinamasis pasikėsino padaryti vieną tyčinį apysunkį nusikaltimą (BK 11 straipsnio 4 dalis, 22 straipsnio 1 dalis, 213 straipsnio 1 dalis). Byloje negauta duomenų, kad E. A. Lietuvos Respublikoje turėtų nuolatinę ir (ar) deklaruotą gyvenamąją vietą, būtų teistas ar patrauktas administracinėn atsakomybėn, gydytųsi nuo psichikos ir (ar) priklausomybės ligų. Kaltinamasis nurodo, kad oficialiai dirba (duomenys neskelbtini) mieste esančiame kartono fabrike.

Susipažinus su kaltinamojo ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais ir juos įvertinus BK 59 straipsnio 1 dalies kontekste, darytina išvada, kad E. A. ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę dėl esminių jam inkriminuotos ir šiame teismo baudžiamajame įsakyme nagrinėjamos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių pripažino visiškai, davė išsamius ir nuoseklius parodymus, paaiškino, jog dėl savo veiksmų gailisi, todėl teismas pripažįsta E. A. atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), o pastarojo baudžiamąją atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Atsižvelgdamas į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, taip pat į kaltinamąjį charakterizuojančias aplinkybes – E. A. Lietuvos Respublikoje neteistas ir nebaustas administracine tvarka, šiuo metu gyvena ir dirba (duomenys neskelbtini), teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis gali būti pasiekta kaltinamajam paskyrus prokurorės prašomą bausmę – areštą. Kita vertus, teismas įvertinęs tą aplinkybę, kad kaltinamasis anksčiau nėra teistas, administracine tvarka nebaustas, dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos prisipažino, todėl pastarajam skirtina trumpesnės trukmės nei prašo prokurorė arešto bausmė – 29 paros. Teismo vertinimu, kaltinamajam skirtina bausmė yra teisinga ir proporcinga, darys teigiamą įtaką E. A. elgesiui, kad pastarasis ateityje nedarytų naujų nusikalstamų veikų.

Kadangi ši baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir skirtina bausmė kaltinamajam mažintina vienu trečdaliu bei skiriama galutinė bausmė – areštas 19 parų.

Vadovaujantis BPK 140 straipsnio 13 dalimi, BK 65 ir 66 straipsniais, į E. A. paskirtą arešto bausmę įskaitytinas jo laikinajame sulaikyme nuo (duomenys neskelbtini) (viena diena) bei suėmime nuo (duomenys neskelbtini) išbūtas laikas (18 dienų). Viena laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūta diena prilygintina vienai arešto parai.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 3-iojo policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos 2024 m. vasario 29 d. nutarimu kaltinamajam buvo paskirtos dvi kardomosios priemonės - rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumento paėmimas.

Kardomosios priemonės rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumento paėmimas, panaikintinos nuo teismo baudžiamojo įsakymo paskelbimo dienos - 2024 m. kovo 18 d., dokumentą (pasą) grąžinant jo teisėtam savininkui, t. y. kaltinamajam E. A..

Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2024 m. kovo 1 d. nutartimi kaltinamajam buvo paskirta kardomoji priemonė - suėmimas 1 mėnesio laikotarpiui, šį terminą skaičiuojant (duomenys neskelbtini). Ši kardomoji priemonė panaikintina nuo teismo baudžiamojo įsakymo paskelbimo dienos – 2024 m. kovo 18 d.- ir E. A. paleistinas į laisvę.

Civilinio ieškinio byloje nėra. Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas. Proceso išlaidų nėra.

Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 2 punktu, daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, - 2 vienetai 500 Eur nominalo banknotai, kurių serijos Nr. (duomenys neskelbtini) ir serijos Nr. (duomenys neskelbtini), sunaikintini.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu,

nusprendžia:

E. A. (E. A.), (duomenys neskelbtini) asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusį (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalyje ir 213 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 29 (dvidešimt devynių) parų areštą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir E. A. paskirti 19 (devyniolikos) parų areštą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnio 13 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunkčiu, 66 straipsniu, į E. A. paskirtą bausmę įskaityti laikinajame sulaikyme (duomenys neskelbtini) (vieną dieną) bei suėmime nuo (duomenys neskelbtini) išbūtą laiką, vieną laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtą dieną prilyginant vienai arešto parai ir nustatyti, kad E. A. šiuo baudžiamuoju įsakymų paskirtą 19 (devyniolikos) parų arešto bausmę yra atlikęs.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, dokumentų paėmimą ir suėmimą nuo baudžiamojo įsakymo paskelbimo dienos – 2024 m. kovo 18 d. – panaikinti, E. A. paleidžiant iš suėmimo ir grąžinant (duomenys neskelbtini) pasą Nr. (duomenys neskelbtini).

Šiam teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 2 punktu, daiktus, turėjusius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, - 2 vienetus 500 Eur nominalo banknotus, kurių serijos Nr. (duomenys neskelbtini) ir serijos Nr. (duomenys neskelbtini), sunaikinti kaip daiktus, kurių apyvarta uždrausta.

1. Nesutikdama su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, ji turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme.

2. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

3. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamosios gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąją kalta, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

4. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

5. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.