Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Jakubonienės, Arūno Paštuolio ir Algirdo Remeikos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo S. K. apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 15 d. nuosprendžio, kuriuo S. K. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje ir nuteistas 9 mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis paskirta bausmė subendrinta su Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 25 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme bei nustatyta galutinė 1 metų laisvės atėmimo bausmė.

Į bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2016 m. gegužės 26 d. iki 2016 m. gegužės 27 d. (dvi paros) ir nuo 2017 m. vasario 2 d. iki 2017 m. vasario 3 d. (dvi paros), viso 4 paros.

Bausmė paskirta atlikti pataisos namuose.

Nuteistajam paskirtos kardomosios priemonės įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti pakeistos į suėmimą, nuteistąjį suėmus teismo salėje, suėmimas paliktas iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Bausmės pradžia skaičiuotina nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

S. K. nuteistas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį už tai, kad 2017 m. vasario 2 d. apie 8 valandą namuose (duomenys neskelbtini), tyčia kumščiu smogė sugyventinei J. M. vieną smūgį į galvą ir taip jai dėl kraujosruvos kairio momens srityje padarė nežymų sveikatos sutrikdymą.Alytaus rajono apylinkės teismas 2017 m. kovo 15 d. apkaltinamajame nuosprendyje konstatavo, kad S. K. kaltė įrodyta, iš kaltinimo pašalinta aplinkybė dėl nuteistojo girtumo, bausmė paskirta nusikaltimo sankcijos ribose.Apeliaciniame skunde nuteistasis S. K. prašo pakeisti Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 15 d. nuosprendį ir paskirti švelnesnę bausmę, t. y. sutrumpinti paskirtos bausmės laiką arba pakeisti laisvės atėmimą į laisvės apribojimą. Skunde nurodo, jog su sugyventine J. M. turi bendrą mažametę dukrą. Šiuo metu J. M. baiginėja mokslus pagal darbo biržos programą ir planuoja nuo 2017 m. balandžio 15-19 dienos pradėti dirbti. Taigi, pradėjus jai dirbti atsiras sunkumai dėl mažametės dukros darželio lankymo, t. y. jos nuvedimo ir parvedimo iš jo. Taip pat skunde nuteistasis reiškia norą dalyvauti vaiko ugdyme ir prisidėti prie šeimos išlaikymo bei sukurti saugią aplinką tolesniame dukros gyvenime, tačiau būdamas įkalinimo įstaigoje to padaryti negalės. Nurodo ir tai, kad jo draugės J. M. gyvenimas nėra iš lengvųjų, jos tėtis didžią gyvenimo dalį vartojo alkoholį, šiuo metu yra išvykęs į užsienį ir prie savo dukros bei anūkės A. K. geresnio gyvenimo jokiu būdu neprisideda. Draugės mama mirusi prieš 8 metus, taigi J. M. neturi jokių artimųjų į ką galėtų atsiremti.Skundas grindžiamas ir aplinkybėmis, jog apelianto dura A. K. labai prisirišusi prie jo, o nesant jo šalia bus sukurtas nepilnavertiškas jos gyvenimas, trauma gyvenimo eigoje. Nuteistasis žada gydytis nuo alkoholizmo, reikalui esant vaikščioti pas psichologus ir panašiai tik, kad galėtų būti šalia dukros.Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje apelianto gynėja advokatė L. Daukšienė prašė skundą tenkinti ir paskirtą bausmę sušvelninti, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.Apeliacinis skundas netenkinamas.Nuteistasis S. K. apeliaciniame skunde, keldamas bausmės individualizavimo klausimą, neginčija kaltės dėl padarytos nusikalstamos veikos ir jos kvalifikacijos, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, neperžengdama apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tik tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, nuosprendžio plačiau neanalizuodama (Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis).Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nuosprendį, išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visas bylai reikšmingas aplinkybes bei teisingai įvertino surinktus įrodymus, dėl to S. K. pagrįstai pripažino kaltu dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo bei parinko tinkamą bausmę. Apeliantas teismo prašo paskirtą laisvės atėmimo bausmę pakeisti į laisvės apribojimo bausmę. Nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės: viešieji darbai, laisvės apribojimas, areštas, arba laisvės atėmimas iki 2 metų. Pirmosios instancijos teismas, skundžiamu nuosprendžiu skirdamas S. K. bausmę, vadovavosi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, nustatytais BK 54 straipsnyje ir bausmės skyrimą savo sprendime motyvavo. Motyvai aiškūs, konkretūs ir išsamūs, atitinkantys nustatytas bylos aplinkybes. Teismas tinkamai įvertino apelianto padarytos veikos pavojingumą, anksčiau jo padarytas veikas, asmenybę ir padarė motyvuotą išvadą, kad bausmės tikslai už jo padarytą veiką bus pasiekti skyrus laisvės atėmimo bausmę. Su šiais apylinkės teismo išdėstytais motyvais teisėjų kolegija visiškai sutinka.Pažymėtina, kad bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurį nustatydama ir taikydama bausmes siekia valstybė. BK 41 straipsnyje įstatymo leidėjo įtvirtinti bausmės skyrimo tikslai sudaro vieningą bausmės paskirtį. Minėtas straipsnis numato, jog bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti nusikaltusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teisingumo principo realizavimas pirmiausia suponuoja tai, kad bausmė būtų adekvati (proporcinga) nusikalstamai veikai. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Minėto straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. BK 61 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias, aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. Nagrinėjamu atveju negalima daryti išvados, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam laisvės atėmimo bausmę ir nustatydamas jos dydį, pažeidė nurodytus baudžiamojo įstatymo reikalavimus.Analizuojant skundžiamą nuosprendį šiuo aspektu matyti, kad parenkant bausmės rūšį ir dydį teismas atsižvelgė į tai, jog nuteistasis padarė tyčinį nusikaltimą, kuris BK 11 straipsnio prasme vertinamas nesunkiu nusikaltimu, jo atsakomybę lengvina tai, kad dėl nusikaltimo prisipažino ir nuoširdžiai gailisi, sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė, tačiau įvertinta, kad nuteistasis eilę kartų baustas administracine tvarka, dominuoja Kelių eismo taisyklių pažeidimai. Teismas įvertino ir nuteistojo neatsakingumą, nenorą ir motyvus dėl paskirtų už teisės pažeidimus piniginių baudų mokėjimo, kur akivaizdu, kad toks elgesio modelis nėra preziumuojamas kaip teigiamas ir atsakingas, jo asmenybė Kauno apygardos probacijos tarnybos Savivaldybių probacijos skyriaus charakterizuojama patenkinamai. Buvo įvertinta ir tai, kad šis nusikaltimas, kurio metu smurtauta artimoje aplinkoje, baigtas ir padarytas S. K. laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu. Teismas nurodė, jog bausmės dydžiui įtakos turėjo tai, kad nuteistasis už analogiškas veikas (smurtas artimoje aplinkoje) praeityje teistas jau tris kartus, tačiau jokių išvadų iš teistumų nepadarė. Nuteistasis apeliaciniame skunde prašo jam paskirtos realios laisvės atėmimo bausmės laiką sutrumpinti arba skirti švelnesnio pobūdžio bausmę – laisvės apribojimą. Savo prašymą grindžia jo pagalbos reikalingumu sugyventinei J. M., su kuria turi bendrą mažametę dukrą (g. (duomenys neskelbtini) m.), taip pat noru dalyvauti vaiko ugdyme ir prisidėti prie šeimos išlaikymo ir tuo pačiu sukurti saugią aplinką tolimesniame dukros gyvenime. Nurodo, kad jo sugyventinės tėvas neprisideda prie anūkės ir J. M. gerovės, mama mirusi, todėl J. M. neturi į ką atsiremti. Tačiau sutinkamai su pirmosios instancijos teismo tinkamai ir teisingai įvertintomis aplinkybėmis, reikšmingomis bausmės rūšies parinkimui, nustatyta, kad nuteistasis ne pirmą kartą kėsinasi į svarbų ir reikšmingą įstatymo saugomą objektą – žmogaus sveikatą, kad kaltinamojo nusikalstami veiksmai nėra vienkartinio pobūdžio, kad šiais veiksmais padaryta nukentėjusiajai nežymus sveikatos sutrikdymas, padaryta tyčinė veika, dėl šių ir ankstesnių savo neteisėtų ir antivisuomeninių veiksmų tinkamų ir kardinalių išvadų nedaro, savo elgesio nevertina kritiškai, anksčiau teistas, nedirba, o tai ir nulėmė pačios griežčiausios iš straipsnio sankcijoje numatytų alternatyvių bausmės rūšių, bausmės rūšies parinkimą ir pagrindo nustatytų, ištirtų ir analizuotų aplinkybių visumoje spręsti klausimą dėl laisvės apribojimo bausmės, nėra. Apelianto nurodytos aplinkybės, kurios galimai sudaro pagrindą, kad paskirtas terminuotas laisvės atėmimas yra per griežta bausmė, dėl ko kentės nuteistojo šeimos nariai (sugyventinė, kuri šioje byloje yra nukentėjusi nuo nuteistojo, bei jų mažametė dukra, nes tėtis tam tikrą laiką negalės dalyvauti jos augimo raidoje) ir bausmės tikslai gali būti pasiekti skiriant kitą bausmės rūšį nėra išskirtinės ir formuojančios priešingą nei pirmosios instancijos teismo išvada bausmės individualizavimo procese. Atsižvelgus į padarytą skundžiamo nuosprendžio bausmės individualizavimo analizę, teisėjų kolegija nurodo, jog visos paminėtos aplinkybės rodo, kad S. K. nebuvo linkęs laikytis visuomenėje priimtinų elgesio normų bei įstatymo reikalavimų. Esant šioms aplinkybėms daroma išvada, kad bausmės tikslus – atimti apeliantui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas bei sulaikyti jį nuo tokių veikų darymo galima tik vienintele – terminuoto laisvės atėmimo bausme. todėl, aukštesniojo teismo nuomone, S. K. paskirta bausmė nėra per griežta, o pakeitus laisvės atėmimo bausmę į kitą nebus pasiekti BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai. Aukštesnysis teismas neturi objektyvaus pagrindo nesutikti su pirmos instancijos teismo motyvacija dėl bausmės skyrimo. Taigi, skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam paskirta bausmė savo rūšimi yra ir teisinga, ir teisėta.Apeliaciniame skunde prašoma paskirtos laisvės atėmimo bausmės terminą sumažinti. Pirmosios instancijos teismas, parinkdamas bausmės rūšies dydį, nepažeidė BK 61 straipsnio 5 dalies nuostatų ir, atsižvelgus į lengvinančios aplinkybės buvimą, bausmės dydį parinko mažesnį nei sankcijoje numatytas bausmės vidurkis. Taigi, pagrindo mažinti bausmės dydį, aukščiau nurodytų ir įvertintų aplinkybių pagrindu bei siekiant įgyvendinti teisingumo principą, nėra. S. K. paskirta bausmė yra ne tik, kad teisinga, bet ir adekvati bei proporcinga jo padarytam nusikaltimui. Šių nustatytų aplinkybių pagrindu apeliacinis skundas atmestinas (BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).Iš Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus gautas prašymas priteisti valstybei iš nuteistojo S. K. tarnybos turėtas antrinės teisinės pagalbos išlaidas 40,53 Eur. Kolegija pažymi, kad BPK 322 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, jog nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Ši nuostata reiškia, kad įstatymų leidėjas numatė, jog apeliaciniame procese, siekiant užtikrinti rungtyniškumo principo įgyvendinimą, dalyvauja tiek kaltinimo, tiek gynybos pusės. Esant tokiam teisiniam reguliavimui, pagal kurį yra numatytas tiek gynybos, tiek kaltinimo dalyvavimas apeliaciniame procese, antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš nuteistojo nesuderinamas su pastarojo teise į gynybą ir valstybės pareiga garantuoti asmeniui, neturinčiam pakankamai materialinių galimybių pasikviesti į baudžiamąjį procesą savo pasirinktą gynėją, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiančio gynėjo dalyvavimą. Esant šioms aplinkybėms bei atsižvelgiant į formuojamą teismų praktiką, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus prašymas priteisti turėtas antrinės teisinės pagalbos išlaidas netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu bei 336 straipsnio 3 dalimi,

nutaria:

nuteistojo S. K. apeliacinį skundą atmesti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.