Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis

2011-02-01 · Baudžiamoji byla Nr. 1-6-113/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2011-02-01
Bylos Nr.
1-6-113/2011
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Rezultatas
Išnagrinėta priimant nuosprendį.
Teisėjas
Valentinas Janonis
Kaltinamasis
A. M.
Advokatai
Kristupas Ašmys
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-6-113/2011Procesinio sprendimo kategorija 1.2.17.1. (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. vasario 1 d.Klaipėda
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Valentinas Janonis,sekretoriaujant Linai Andrijaitytei,dalyvaujant prokurorui Dariui Aleknai,gynėjui advokatui Kristupui Ašmiui,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

A. M., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, turintis aukštąjį išsilavinimą, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 199 str. 1 d.

Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamasis A. M. per Lietuvos Respublikos valstybės sieną kontrabanda gabeno privalomus pateikti muitinei daiktus, kurių vertė viršija 250 MGL dydžio sumą.

Jis 2008 m. gruodžio 2 d., apie 17.56 val., Klaipėdos teritorinės muitinės Pilies jūrų uosto poste Nemuno g. 24, Klaipėdoje, kaip fizinis asmuo, keičiantis nuolatinę gyvenamąją vietą ir persikeliantis iš trečiosios šalies į Bendrijos muitų teritoriją, be importo muitų ir mokesčių iš JAV kaip savo nuosavybę gabeno automobilį BMW X6, identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini), kurio vertė 179124 litų. Išleidžiant automobilį laisvai cirkuliuoti, pateikė deklaraciją Nr. (duomenys neskelbtini) su įrašu 47 langelyje – „mokesčių apskaičiavimas“ – „0“ bei, siekdamas suklaidinti bei parodyti, kad buvusioje nuolatinėje gyvenamojoje vietoje automobilį naudojo mažiausiai 6 mėnesius, pateikė muitinės kontrolei suklastotus automobilį lydinčius dokumentus – transporto priemonės nuosavybės teisių perleidimo akto priedą Nr. (duomenys neskelbtini), sąskaitą („invoice“) Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuose nurodyta, kad automobilis pirktas 2008-03-05, nors faktiškai automobilis buvo įgytas 2008-09-09. Tokiu būdu, pateikdamas suklastotus dokumentus bei suklastotą muitinės deklaraciją, išvengė muitinės kontrolės.

Kaltinamasis A. M. kaltu dėl pareikšto kaltinimo neprisipažino ir parodė, kad nuo 2000 iki 2007 metų gyveno JAV – Čikagoje. 2007 metų rugpjūčio mėnesį atvyko į Lietuvą dirbti į (duomenys neskelbtini). Grįždavo į Čikagą pabūti su šeima, švęsti šventes. Kai (duomenys neskelbtini) baigėsi pirmas sezonas, į Čikagą grįžo 2008 metų balandžio mėnesio 20 ar 21 dieną. Iki 2008 m. rugpjūčio vidurio buvo Čikagoje, tačiau tai nebuvo atostogos. Kontraktas su „(duomenys neskelbtini)“ klubu nebuvo nutrauktas, iš „(duomenys neskelbtini)“ klubo į Čikagą buvo atskridę 2 žaidėjai, jis dirbo su jais, tvarkė klubo reikalus. Tuo pačiu metu Čikagoje dirbo apmokamą darbą „(duomenys neskelbtini)“. Grįžęs į Lietuvą, rugpjūčio viduryje prasitęsė kontraktą, kuris galioja iki 2012 metų. Kaltinimo teiginys, kad jis nesiruošė metus laiko gyventi Lietuvoje, yra visiškai nepagrįstas. Sužinojęs, kad per „(duomenys neskelbtini)“ firmą galima nebrangiai tiesiogiai iš BMW koncerno nusipirkti automobilį, sudarė sutartį su šios firmos atstovu dėl automobilio BMW X6 pirkimo. Pirminį užstatą už automobilį sumokėjo jo draugas 2008 m. kovo 5 dieną. Automobilis turėjo būti pristatytas 2008 m. balandžio mėnesį, tačiau automobilis kartu su dokumentais jam pristatytas gegužės mėnesį. Grįžęs į Ameriką, sumokėjo likusią sumos dalį. Dokumentus su automobiliu gavo gegužės mėnesio pabaigoje ar birželio pradžioje. Automobilį iš BMW koncerno į Čikagą atgabeno „(duomenys neskelbtini)“ agentas. Gavęs automobilio įsigijimo dokumentus ir dilerio išduotus automobilio registracijos numerius, naudojosi įsigytu automobiliu Amerikoje, nes automobilis tapo jo nuosavybe. Automobiliu naudojosi ir juo nuvažiavo apie 1000 ar 2000 mylių. Automobiliu naudojosi apie savaitę laiko, po to grąžino jį „(duomenys neskelbtini)“ papildyti jo komplektaciją. Tai užtruko visą vasarą. Kitas „title“ – nuosavybės teisės sertifikatas, yra antrinis dokumentas, išduotas rugsėjo 23 dieną. Jo Amerikoje policija neleidžia vežiotis su savimi, tai valstybės registracijos dokumentas. Gruodžio mėnesį automobilis buvo pakrautas į konteinerį ir laivu atgabentas į Klaipėdą. Žinojo, kad atsigabenant savo asmeninį automobilį nereikia mokėti muito mokesčių, tai išsiaiškino dar būdamas Amerikoje. Tuo metu buvo (duomenys neskelbtini), dirbo „(duomenys neskelbtini)“ klube, buvo informuojamas apie automobilio atgabenimą. Muitinės procedūras atliko V. S. firmos darbuotojas V. Jis nurodė, kad automobilį atsiveža sau. Automobilio dokumentus gavo paštu anksčiau negu buvo atgabentas automobilis. Dokumentus atsiuntė lietuvių kompanija, kuri pakrauna automobilius į konteinerius JAV uoste. Tai kompanijai pateikė visus automobilio įsigijimo dokumentus. Ji paštu ir atsiuntė dokumentus iš Amerikos. Dokumentus, automobilio raktus jis pateikė S. firmai. Jam žinoma, kad muitinei buvo pateikti reikalingi dokumentai. Muitinei buvo pateiktas tas dokumentas, kuris patvirtina, kad automobilį turėjo Amerikoje virš pusės metų. Nebuvo pateiktas dokumentas iš JAV konsulato, įrodantis, kad gyveno Amerikoje, tačiau buvo apsieita be šio dokumento. Kai buvo atlikta muitinės procedūra, automobilis kažkodėl buvo nugabentas ne į (duomenys neskelbtini), o į (duomenys neskelbtini). Iš (duomenys neskelbtini) automobilį pasiėmė pats. Į „Regitrą“ automobilį pristatė kolega G. J.. G. J. gyvena (duomenys neskelbtini), turi nuosavą namą, todėl prašęs automobilį palaikyti kieme, kol jis bus apdraustas ir sutvarkyti registracijos dokumentai. G. J. padėjo priregistruoti automobilį, nes buvo labai užimtas darbu krepšinio klube. Atvykus į „Regitrą“, kabinete buvo keli asmenys, jie prisistatė muitinės kriminalinės tarnybos darbuotojais, pasakė, kad įvykusi klaida, po to pasakė, kad jo automobilis yra sulaikomas Klaipėdos muitinės reikalavimu. Automobilis sulaikytas nuo 2008 metų gruodžio mėnesio. Jis pats per 10 metų ne pirmą kartą vežęs į Lietuvą automobilius. Jie buvo įvežti ne jo vardu, automobiliai buvo parduoti ir už juos buvo sumokėti mokesčiai. Jis pats anksčiau dirbo deklarantu ir automobilio įvežimo procedūra jam buvo žinoma. Automobilį pirko sau. M. J. norėjo tokio automobilio ir galvojo jį įsigyti vėliau. Neatsimena visų telefoninių pokalbių turinio. Su broliu kalbėjo, kad vėliau norės automobilį parduoti, kad jam nereikės mokėti mokesčių, nes automobiliu JAV naudojosi daugiau kaip pusę metų. M. J. parėmė krepšinio projektą, jam tiko automobilio kaina. Tikėjosi šį automobilį iš jo nusipirkti, tačiau tai galėjo įvykti ne anksčiau kaip po metų laiko.

Liudytojas G. J. parodė, kad kaltinamąjį pažįsta per sportą, yra draugai. A. paprašė palaikyti mašiną savo kieme, techniškai sutvarkyti, kad priekiniai ir užpakaliniai žibintai atitiktų lietuviškus standartus, bei ją įregistruoti. Jis tai padaręs, tačiau registruojant automobilį įvyko klaida, dokumentą išdavė ne A. M., o jo vardu. Automobilio dokumentai buvo anglų kalba ir lietuvių kalba. Matė, kad automobilis JAV buvo įregistruotas A. M. vardu. „Regitroje“ davė nustatytos formos lapą ir jį reikėjo užpildyti, automobilio pateikėjo vietoje įrašė save, o savininku nurodė A. M.. Jis prisistatęs tik kaip automobilio pateikėjas, visi rekvizitai buvo A. M. vardu. „Regitroje“ užtruko visą dieną. Dokumentus pildė „Regitros“ darbuotoja. Gavęs dokumentus, jų netikrino. Maždaug po valandos jam paskambino iš „Regitros“, pasakė, kad įvyko klaida, prašė su registracijos dokumentais atvykti į „Regitrą“, atvažiavo ir A. M.. Automobilio techniniame pase klaida buvo ištaisyta. Manęs, kad ištaisius klaidą tuo viskas ir baigsis, tačiau ten jau laukė Panevėžio muitinės kriminalinės tarnybos pareigūnai. Tuo metu automobilis BMW X6 buvo jo kieme. Pareigūnai paprašė, kad jis automobilį nuvairuotų į muitinės kiemą, paaiškino, kad yra neaiškumų ir automobilis yra sulaikomas. Su A. M. dėl to nesiaiškino, manė, kad tai grynai techninė klaida ir taip bus, kol „Regitra“ išsiaiškins.

Liudytojas M. J. apklaustas teisme parodė, kad A. M. yra jo draugas. Žino, kad A. M. pareikšti įtarimai pagal kontrabandos straipsnį. Ikiteisminio tyrimo metu buvo apklausinėjamas dėl santykių su A., dėl keleto telefoninių pokalbių, kuriuose jie kalbėjosi, dėl paties automobilio. Žinojo, kad A. M. atsivežė automobilį, nes su juo nuolat bendravo. A. yra (duomenys neskelbtini) steigėjas, turi vaikų komandą. Būdamas su draugu Čikagoje, skyrė kelis tūkstančius litų šiai komandai. Automobilį jis atsivežė prieš 2 metus žiemą. Ikiteisminio tyrimo metu jo klausinėjo dėl 5–6 pokalbių. Kai A. iškilo teisinės problemos, prašė rekomenduoti teisininką, dėl to vyko pokalbiai. Ką A. M. planavo daryti su tuo parsivežtu automobiliu, jam nežinoma. Jis domėjosi to automobilio įsigijimo galimybe, tačiau su A. dėl jo pardavimo nesusitarė. Manąs, kad ne jis vienas norėjo nusipirkti tą automobilį, nes A. su keliais draugais krepšininkais apie tai kalbėjo. A. automobilio nepardavė, todėl jis įsigijo kitą automobilį. Jis žinojo, kad tas automobilis pirktas A. vardu, tačiau automobilio dokumentų nematė. Pats jokio automobilio Amerikoje nėra pirkęs. Į Lietuvą A. atvažiavo dirbti, nes sudarė ilgalaikį kontraktą su (duomenys neskelbtini) klubu, dar kažkokias pareigas jam siūlė (duomenys neskelbtini). Jis atkalbinėjo A., sakė, kad Amerikoje gyventi geriau. Suprato, kad A. M. nori grįžti į Lietuvą dirbti ir gyventi. Apie tai jie kalbėjosi Čikagoje. Atvažiavęs čia dirbti ir gyventi, atsivežė ir savo automobilį.

Liudytojas V. S. parodė, kad su kaltinamuoju yra draugai. A. M. dabar treniruoja vaikus Amerikoje. Su juo bendrauja. Žino, kad A. M. Amerikoje įsigytą automobilį BMW X6 parvežė į Lietuvą. Automobilį A. M. pats įsigijo, pats atgabeno. Prašė tarpininkauti įforminant dokumentus muitinėje. Jis sutikrino dokumentus, juos padavė savo darbuotojui V. M., kuris pateikė dokumentus muitinės procedūrai atlikti. Muitinei buvo pateikti visi privalomi dokumentai. Jokių problemų neiškilo ir automobilis iš muitinės buvo išleistas. Jis nematęs ir nesupratęs, kad ten buvo kokie nors suklastoti dokumentai. Mokesčiai mokami už tuos automobilius, kurie yra atvežami pardavimui. Kadangi A. M. atsivežė savo vardu registruotą automobilį, mokesčių mokėti neprivalėjo. Kad įvežant automobilį į Lietuvą nereikėtų mokėti muito mokesčių, reikia, kad automobilis būtų to žmogaus vardu registruotas ne mažiau kaip pusę metų. Jie apie tai kalbėjosi. Žinojo, kad A. M. ruošėsi čia gyventi, treniruoti (duomenys neskelbtini). Muitinės pareigūnai nerado trūkumų dokumentuose, kilus abejonėms dėl dokumentų, muitinės procedūra neįvyktų. Jeigu metų bėgyje savo vardu įvežtą automobilį asmuo parduoda, tada sumoka valstybei tokio pat dydžio mokesčius kaip ir įveždamas automobilį pardavimui.

Liudytojas T. M. parodė, kad kaltinamasis yra jo brolis, mano, kad jis nepagrįstai kaltinamas kontrabanda, o jo nupirktas automobilis nepagrįstai sulaikytas. Jis verčiasi krovinių ekspedijavimu uoste. Brolis prašė padėti sutvarkyti dokumentus muitinėje, bet jis atsisakęs, nes jo firmoje vykdomos kitokios procedūros. Kai automobilis buvo atgabentas į Lietuvą, muitinės dokumentus tvarkė jo paprašytas V. S.. Automobilio pirkimas JAV vyksta labai paprastai, pagrindinis pirkimo dokumentas yra sąskaita faktūra („invoice“), jei automobilis pervežamas iš vienos vietos į kitą, išrašomas prekybos agento dokumentas („dilerinis title“), su agento (tarpininko) („dileriniais“) numeriais gali vietoj važinėti, tik į užsienį išvažiuoti negalima. Nesidomėjo, kaip brolis įsigijo tą automobilį. Žinojo, kad brolis atvyksta gyventi į Lietuvą. Jis treniravo „(duomenys neskelbtini)“ krepšinio komandą, turėjo kontraktą. Jis buvo vienas iš klubo rėmėjų. Brolio kontrakto detalių nežinojo, bet jis dirbo klube, išvykdavo, atvykdavo, atsiveždavo žaidėjų, ruošėsi persikelti gyventi į Lietuvą. Treneriai niekada nesako, kiek laiko jie ketina dirbti klube, nes savininkai trenerį gali atleisti bet kuriuo metu. Krepšinio trenerio darbas nėra pastovus. Ikiteisminio tyrimo metu parodymų nedavė. Telefoninių pokalbių turinio negali ir nenori komentuoti, nes Aurimas yra jo brolis.

Liudytoja V. M. apklausta teisme parodė, kad dirba Muitinės kriminalinės tarnybos Klaipėdos skyriaus vyriausiąja tyrėja, kaltinamojo nepažįsta, su juo neteko bendrauti, jį mato pirmą kartą. Ji yra analitikė ir jos funkcija yra atlikti įvykdytų muitinės procedūrų analizes. Tikrinami ne visi atvejai, atsirenkami naujesnių metų automobiliai, pagal muitinei pateiktus dokumentus sulyginami duomenys su duomenimis iš „Carfax“ duomenų bazės. Tikrina automobilius, įvežamus tiek savo naudojimui, tiek pardavimui. Šiuo atveju jau turėjo „Carfax“ duomenų bazės duomenis ir muitinės deklaracijoje pridėtus dokumentus. Iš dokumentų padarė išvadą, kad automobilio nuosavybės dokumentai išduoti vėliau, nei nurodyta muitinei pateiktuose dokumentuose. Deklaracijoje buvo pridėti dokumentai, ir ji jais naudojosi. Nesiaiškino, kodėl skiriasi datos, ji viršininkui pateikė savo nuomonę, o jis liepė surašyti tarnybinį pranešimą. Mananti, kad A. M. turėjo tikslą apgauti muitinės pareigūnus. Kaip analitikė dirba su muitinės duomenų baze, mato dokumentus, kurie pateikti. Turėjo deklaraciją, matė dokumentus, tačiau negalvojo, kad jie suklastoti. Nevertina, ar dokumentas suklastotas, nebent gauna dokumentus iš kitų muitinių ir lygina su pateiktais dokumentais. Jeigu dokumentai nesutampa, tada sprendžiamas klausimas, ar dokumentai nėra suklastoti. Ji nesiaiškino, kuri automobilio pirkimo data yra tikroji. „Carfax“ yra JAV duomenų bazė, joje yra duomenys apie pirmąją automobilio registraciją, automobilio savininkų pasikeitimai. Duomenys suvedami iš visų valstijų. Tie duomenys galbūt šiek tiek vėluoja, bet iš jų matosi, ar automobilis vogtas, ar buvo patekęs į avariją, kiti automobilio techniniai pakitimai. Mananti, kad tie duomenys yra pakankamai tikslūs. Jei savininkas Amerikoje automobilį turėjo mažiau nei 6 mėnesius, įsivežant jį į Lietuvą, jam yra privalomas muito mokestis. Jį reglamentuoja 2004 m. Vyriausybės nutarimas Nr. 438, nes būtent tais metais buvo įvežama labai daug automobilių, siekiant išvengti mokesčių. Muitinės procedūrų skyrius praėjus metams laiko tikrina, ar automobiliai nebuvo parduoti. Jei be muito mokesčių įvežtas automobilis vėliau parduodamas, teritorinė muitinė perskaičiuoja mokesčius ir asmuo privalo sumokėti tokio pat dydžio mokesčius, kokius privalėjo sumokėti įveždamas automobilį. Duomenų bazė visada pasipildo, jei automobilis oficialiai parduodamas. Ji neturi tiesioginio priėjimo prie „Carfax“ duomenų bazės. Tam yra Muitinės departamento pareigūnai, konkrečiai G. M.. Jis ir pateikia duomenis pagal jos užklausimą. Nėra svarstoma, ar „Carfax“ pateikta informacija gali būti klaidinga, jei kyla kažkokia abejonė, surašomas raštas viršininkui, ir jis priima sprendimą. Ji nežinanti, ar „Carfax“ yra oficiali JAV įstaiga.

Liudytojas V. M. apklaustas teisme parodė, kad dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadybininku, atstovauja įmonę muitinėje, tvarko įvežamų automobilių dokumentus. Įmonė parduoda naudotus automobilius, atgabentus iš JAV. V. S., kaip vadovas, paprašė paruošti dokumentus A. M. automobilio BMW X 6 muitinės procedūrai. Dokumentus atvežė A. Jis veikė kaip fizinis asmuo, nes „(duomenys neskelbtini)“ neturi deklaranto statuso, negali atstovauti kitiems asmenims. Tą darbą moka, todėl ir atliko, pasinaudodamas įmonės kompiuteriu, su įmonės vadovo žinia. Galėjo tai padaryti ir pats A. M., bet tam reikia skirti daug laiko. Uoste laikyti automobilius yra nesaugu, būna, kad juos nubraižo, apgadina. Automobilio dokumentai nekėlė abejonių. Automobilio įsigijimo sąskaita – „invoice“ – yra pagrindinis dokumentas, patvirtinantis automobilio įsigijimo laiką. Žinojo, kad tai A. asmeninis automobilis. Įvežant savo automobilį, mokėti muito mokesčių nereikia. Tą pačią dieną tvarkė ne vien tik šito automobilio dokumentus. Nekilo jokių nesklandumų, muitininkai jokių pretenzijų nepareiškė. Jam nekilo jokių abejonių, kad dokumentai gali būti suklastoti ar pan. Dokumentus įformino pagal automobilio nuosavybės teisę patvirtinantį dokumentą – „invoice“, jame yra nurodyta įsigijimo data, tą dokumentą ir pateikė muitinei. Nežino, kodėl buvo pradėtas tyrimas, nes dokumentuose, kuriuos turėjo ir pateikė muitinei, viskas atitiko. Atliekant muitinės procedūrą, neiškilo jokių nesusipratimų.

Liudytoja S. T. apklausta teisme parodė, kad „Regitroje“ programa sudaryta taip, kad pateikti patikrinimui automobilius gali bet kas, o ji turi įvesti automobilio savininko duomenis. Ji to nepastebėjusi, ir programa automatiškai asmenį, pateikusį automobilį patikrai, perkėlė į automobilio savininko vietą. Dėl to įvyko klaida. Klaidą pastebėjo vyr. specialistas. Pasirašydamas dokumentus, pamatė, kad nesutampa automobilio savininko pavardė, nurodyta pirkimo sutartyje ir išduotame techniniame pase. Asmuo, pristatęs automobilį registracijai ir kuriam techninis pasas jau buvo atiduotas, buvo išvažiavęs, todėl buvo iškviestas grįžti klaidos ištaisymui. Automobilio savininko ji nematė, surašiusi prašymą atidavė viršininkui. Registruojant automobilį neiškilo jokių problemų, buvo pirkimo sutartis, techninis pasas. Pirkimo sutartis buvo amerikietiška – „invoice“.

Liudytojas T. Š. parodė, kad yra Muitinės kriminalinės tarnybos Klaipėdos skyriaus viršininkas. „Carfax“ yra JAV naudojama transporto priemonių duomenų bazė, kurioje registruojamos transporto priemonės, jų nuosavybės teisių pasikeitimas, savininkų pasikeitimai, techninės apžiūros, draudžiamieji įvykiai. Joje galima matyti, kada automobilis įsigytas, kada pakeistas savininkas, kartais netgi nurodoma, kad automobilis parduotas eksportui į Europą, netgi į Lietuvą. A. M. pateikė automobilio importo dokumentų rinkinį, nurodė, kad jis, kaip asmuo iš JAV persikeliantis gyventi į Lietuvą, automobilį, kaip savo nuosavybę, nori įsivežti be mokesčių. Tam jis automobilį turėjo JAV turėti ne mažiau kaip 6 mėnesius ir juo naudotis. Lietuvoje jį turėjo naudoti saviems tikslams metus laiko. Tam pagrįsti A. M. pateikė sąskaitą faktūrą, kurioje buvo nurodyta, kad automobilį iš įmonės „(duomenys neskelbtini)“ nusipirko 2008-03-05, ir transporto priemonės nuosavybės teisių perleidimo akto priedą. Registruodamas automobilį (duomenys neskelbtini), jau pateikė Ilinojaus Valstijos išduotą transporto priemonės nuosavybės teisės sertifikatą, apie kurį buvo žinoma iš „Carfax“ duomenų bazės. Lietuvoje automobilio registruoti su transporto priemonės nuosavybės teisių perleidimo akto priedu negalima. Akto priedas paprastai naudojamas, kai nuosavybės teisė perleidžiama trečiam asmeniui, t. y. perparduodant automobilius į trečiąsias šalis, į Kazachstaną, į Rusiją ir t. t. Rašė teisinės pagalbos pavedimą į JAV, bet atsakymo negavo. Panevėžio „Regitrai“ pateiktame transporto priemonės nuosavybės teisės sertifikate, t. y. „title“, yra uždėtas JAV muitinės spaudas, vadinasi, tas automobilis ir dokumentai oficialiai buvo pateikti JAV muitinei automobilį išvežant iš JAV. Iš tų dokumentų matyti, kad A. M. minimą automobilį turėjo nuo rugsėjo 9 d., o importas buvo daromas gruodžio pradžioje. Jei šitas dokumentas būtų pateiktas Lietuvos muitinėje Klaipėdoje, tokiu atveju už automobilį būtų reikėję sumokėti apie 44 000 Lt importo muito ir PVM. „(duomenys neskelbtini)“ pateiktoje sąskaitoje automobilio vertė buvo sumažinta beveik du kartus. Tokiu atveju, jei žymiai skiriasi vertė, muitinė netaiko sandorio metodo, nepripažįsta sąskaitoje nurodytų duomenų, o ima duomenis iš lentelės pagal pagaminimo metus, variklio galingumą. Be nuosavybės teisę įrodančio dokumento, t. y. „title“, pagal tuo metu galiojusias taisykles nebuvo galima priregistruoti automobilio Lietuvoje. Dabar taisyklės pasikeitusios, galima registruoti pagal muitinės sprendimą, bet reikia mokėti mokesčius. Mokesčiai mokami už automobilius, įvežtus iš trečiųjų šalių. Kai pilietis atsiveža turtą, jis turi įrodyti, kad jis juo naudojasi trečioje valstybėje ne mažiau kaip 6 mėnesius. Jeigu įrodo, persikeldamas į Lietuvą nemoka jokių mokesčių. Tokia tvarka ir buvo įformintas A. M. automobilis. Muitinės pareiga domėtis automobiliu, jei asmuo, įsivežęs pagal šitą lengvatą transporto priemonę į Lietuvą, ją parduoda per metus, jam atsiranda prievolė sumokėti mokesčius. Automobilis buvo įregistruotas G. J. vardu. Klaida paaiškėjo ne todėl, kad „Regitroje“ patys darbuotojai išsiaiškino, bet dėl to, kad jie gavo raštą, kuris buvo išsiųstas į visus „Regitros“ padalinius Lietuvoje. Rašte buvo nurodyta, kad priregistravus A. M. automobilį pagal nurodytą kėbulo numerį, „Regitra“ turi informuoti muitinę. Mano, kad automobilis buvo registruojamas kito asmens vardu siekiant išvengti mokesčių. Muitinės procedūra buvo pažeista nuo muitinės deklaracijos pateikimo, nes A. M. nepridėjo „title“, kuris buvo pateiktas (duomenys neskelbtini) „Regitrai“. Mano, kad transporto priemonės nuosavybės teisių perleidimo akto priedas ir „invoice“ yra suklastoti. Jam nežinoma, kokia informacija disponavo muitinės pareigūnai, nes jie neturi priėjimo prie „Carfax“ duomenų bazės. A. M. muitinei pateikė suklastotus dokumentus – sąskaitą faktūrą, nurodančią, kad automobilį 2008-03-05 pirko iš įmonės „(duomenys neskelbtini)“, ir transporto priemonės nuosavybės teisių perleidimo akto priedą, turėdamas tikslą išvengti muito mokesčių sumokėjimo.

Liudytojas G. M. parodė, kad yra Muitinės kriminalinės tarnybos Informacijos analizės skyriaus tyrėjas. Viena iš jo veiklos sričių – transporto priemonių nelegalios apyvartos prevencija. Daugiausia dirba su automobiliais, įvežamais iš JAV, Šveicarijos ir kitų trečiųjų šalių. Jo darbas – analizuoti surinktą informaciją. Informacijos gavimo būdai įvairūs, grįžtamasis ryšys iš teritorinių muitinių, kai nusižengimą bandoma susieti su platesne auditorija, arba atvirkščiai – analizuoja situacijas. Jis nebuvo įtrauktas į šios bylos tyrimo grupę. Kiekvienas analitikas, kuris dirba Muitinės kriminalinėje tarnyboje arba jos skyriuose, turi galimybę prieiti prie viešų ir neviešų šaltinių. „Carfax“ yra viešas šaltinis, bet tam reikalinga prieiga – kodai. Juos gavo iš JAV ambasados. Jis turi prieigą prie „Carfax“ sistemos. Tai privati JAV kompanija. Ji sudaro sutartis su pervežimo, draudimo bendrovėmis, įvairiomis valstybinėmis įstaigomis ir teikia informaciją. Tos informacijos tikslas – plėsti informaciją apie transporto priemonę, jos pirkimus, defektus, sugadinimus ir visa kita papildoma informacija. Informacija apie transporto priemonę yra mokama. Pasitaiko, kad informacija būna klaidinga ar netiksli, bet praktikoje ja yra remiamasi.

Liudytojas E. B. parodė, kad yra „Regitros“ (duomenys neskelbtini) filialo vyr. specialistas. Kaltinamojo nepažįsta. Jis tikrina ir tvirtina paruoštus dokumentus. Pastebėjo, kad išduotame automobilio techniniame pase ir automobilio pirkimo sutartyje skiriasi automobilio savininko pavardės. Galėjo būti, kad konvertuojant duomenis, buvo palikta to asmens pavardė, kuris pateikė automobilį patikrinimui. Apie tai jis pranešė filialo viršininkui ir klaida buvo ištaisyta. Tikrasis automobilio savininkas atvyko į „Registrą“ ir jam buvo įteiktas ištaisytas dokumentas. Apie automobilį jokios neigiamos informacijos neturėjo. Atvežus automobilį į Lietuvą iš JAV, norint jį toliau eksploatuoti Lietuvoje, per 90 parų privaloma automobilį registruoti. 3 mėnesius galima naudotis JAV išduotais registracijos ženklais. Automobilio pardavimas kitam asmeniui galimas ir automobilio neperregistravus. Nuosavybės dokumente ir sąskaitoje faktūroje („invoice“) nurodyta automobilio įsigijimo data nebūtinai turi sutapti, kadangi sutartis gali būti surašyta anksčiau ar vėliau. Neturi reikšmės, jog sąskaitoje faktūroje („invoice“) nurodyta įsigijimo data – kovo 5 diena, o nuosavybės teisės sertifikate nurodyta, kad automobilis įsigytas rusėjo 9 d. Registruojant automobilį reikalinga sąskaita faktūra („invoice“), nuosavybės teisę liudijantis dokumentas ir civilinės atsakomybės sutartis. Šie dokumentai buvo pateikti, todėl nebuvo kliūčių registruoti automobilį.

Liudytojas P. M. parodė, kad buvo kviečiamas į muitinės kriminalinę tarnybą apklausai. Muitinėje yra naudojama elektroninė sistema, kuri pagal pateiktas elektronines deklaracijas nusiunčia atgabentą krovinį į patikrinimo kanalus. Jis šį procesą kontroliuoja. Į žaliąjį kanalą nusiųsti kroviniai yra netikrinami, geltonajame kanale tikrinami dokumentai, raudonajame kanale atliekamas krovinio fizinis patikrinimas. Nepamena, į kokį kanalą buvo nusiųstas A. M. automobilis. Detaliau jį tikrino muitinės pareigūnas A. K.. Tvarkant įvežtų automobilių iš JAV dokumentus, paprastai užtenka sąskaitos faktūros („invoiso“). Jei kyla įtarimų dėl atgabento automobilio, jis siunčiamas į raudonąjį kanalą ir yra atliekamas fizinis patikrinimas, kviečiamas automobilio valdytojas. Jam dėl A. M. automobilio nekilo jokių įtarimų.

Liudytojas A. K. apklaustas teisme parodė, kad atliko A. M. automobilio dokumentinį muitinį patikrinimą. Dokumentus pateikė V. S. įmonės deklarantas. Jis pateikė deklaraciją ir visus papildomus dokumentus, konkrečių dokumentų nurodyti negali, nes neprisimena. Su A. M. nebendravo. Jam tai buvo eilinis automobilis, jokių įtarimų dėl jo nekilo. Įvežant automobilius iš JAV į Lietuvą, būtina pirkimo–pardavimo sutartis („invoice“). Jis neturi galimybės išaiškinti, ar automobiliu savininkas naudojosi Amerikoje pusę metų. Remiantis „invoice“, buvo sprendžiama, ar A. M. automobiliu JAV naudojosi pusę metų. Dokumentai ir deklaranto paaiškinimai nesukėlė įtarimų, todėl buvo nuspręsta, kad A. M. automobilis gali būti įvežtas nemokant mokesčių.

Nors kaltinamasis A. M. savo kaltės nepripažįsta, teigdamas, kad įsigijęs automobilį JAV daugiau kaip prieš pusę metų ir, atsigabenęs jį Lietuvą, neprivalėjo mokėti muito mokesčių, jo teiginius paneigia faktiniai bylos duomenys, leidžiantys teigti, kad kaltinamasis A. M. pateikė muitinei dokumentus, siekdamas išvengti muitinio patikrinimo. Bylos duomenys leidžia teigti, kad gabendamas automobilį BMW X6 į Lietuvą, kaltinamasis A. M. savo veiksmus derino su Lietuvoje esančiais draugais, broliu, prašė jų pagalbos. Kaltinamojo teiginį, kad JAV įgytą automobilį gabeno savo naudojimui, paneigia byloje esantys duomenys. Muitinės kriminalinės tarnybos Marijampolės skyriaus baudžiamojoje byloje Nr. 04-1-203-09 atliekant teismo sankcionuotą T. M. (kaltinamojo brolio) telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos mobiliojo ryšio telefono abonentiniu numeriu (duomenys neskelbtini) kontrolę, surinkta informacija, susijusi su Muitinės kriminalinės tarnybos Klaipėdos skyriaus baudžiamąja byla Nr. 04-1-315-08. Kontrolės duomenys patvirtina, kad 2008-10-23 15.35.14 val. M. J. iš telefono numerio (duomenys neskelbtini) skambino T. M. į telefono numerį (duomenys neskelbtini), pasakydamas, kad „A. M. davė numerį“, kad „E. yra išsiuntęs dabar mano X šeštą, kurį esu nusipirkęs A. vardu“, kad „...aš trumpai apie pačią procedūrą noriu paklaust, ta prasme, kai jinai atplauks A. vardu, ta prasme, kaip toliau viskas vyksta“. T. M. atsako – „...bet tu nori pats savininkas būt jo“..., M. J.: „...jo, jo“. 2008-10-23 20.03.16 val. A. M. iš numerio (duomenys neskelbtini) skambino T. M. į numerį (duomenys neskelbtini) – „...ten mano toksai bičiulis vakar tau skambino, dėl jo pareinamos brangios mašinos ant mano vardo“, „...supranti, yra toks reikalas – aš atsivariau tą mašiną ant savo vardo, jis man biškį pinigų atsegė, supranti“, „jisai atvaro sau tą mašiną ant mano vardo“. 2008-11-13 T. M. iš telefono numerio (duomenys neskelbtini) skambina M. J. į numerį (duomenys neskelbtini), sakydamas – „...aš tik norėjau, žinai, tas technines detales, žinai, ten tas išskirtinis, išskirtinis momentas yra žinai, dėl, dėl kieno vardu, žinai yra“. 2008-11-17 16.06.04 val. A. M. skambina T. M. – „Ten yra ant mano vardo atėjusi. Teisi, aš pirkau, kad Amerikoj aš pragyvenęs, sau atsisiuntęs mašiną. Aš, čia mano mašina“. T. M. klausia: „ach tu velnias, biškį taip yra, o ta pusė metų mašina, buvo pusė metų ant jo?“. A. M. atsako: „Ten padarė, kad buvo“, T. M.: „Ant techninio paso yra parašyta?“. A. M. „Nežinau, nemačiau“. 2008-11-17 16.26.40 val. pokalbio tarp A. M. ir T. M. metu A. M. sako – „ Ne, ne mano, tas žmogus, galvojau, kad jis viską žino, aš pirmąkart darau tokį dalyką. Jisai man – A., galiu užformint ant tavęs mašiną? Nu gerai, taip žinai, užformink. <p>, kitą dieną atveža man šaibas - ačiū tau už pagalbą, vsio <p>, <p>, <p>, paskui į Ameriką, ta mašina pavažinėjo, ta, ta, ten atėjo dokumentai į mano adresą, viskas, aš paėmiau, tuos dokumentus padavė, tas draugelis pasivažinėjo“. 2008-11-19 14.55.21 val. A. M. telefonu (duomenys neskelbtini) kalba su T. M. telefonu (duomenys neskelbtini), A. M. sako: „...neprabuvus ta mašina pusę metų Amerikoj...“. 2008-11-20 09.36.31 val. T. M. iš telefono (duomenys neskelbtini) kalba su V. S. – „...taip, be mokesčių....V., be mokesčių nori įsivežt. Nu, ant jo parėjo, asmeninis turtas, nu“, V. S. - „rugsėjo mėnesį jis yra nusipirkęs? Nu, tai pusę metų Lietuvoj turi būti, oi Amerikoj“. T. M.: „tai gerai, jis dabar išvažiuoja, jis ant savęs laiko pusę metų, nepardavinėja, ar kaip? Gali Lietuvoj važinėt?“ V. S.: „Ne, ne, ne, ne. Tai pusė metų mašina turėjo būt jo vardu Amerikoj“, T. M.: „tai ką jam dabar daryt, jeigu jis atsivežė ją čia dabar“, V. S.: „Ne, ne, aš tada darysiu, žinai, nu, įvesiu kaip jo asmeninį turtą, bet ten reikės koreguoti, žinai“ (t. 2, b. l. 149–150, 151–152, 153–154, 155–157, 161, 174–190).

Teismas neturi pagrindo nesiremti šiais duomenimis, nes jie gauti įstatymų nustatyta tvarka ir BPK 20 str. prasme pripažintini įrodymais. Be to, aplinkybes, kad gabenant automobilį į Lietuvą buvo aptarinėjami šie klausimai, neprisimindami pokalbių turinio, patvirtino ir kaip liudytojai apklausti T. M., M. J. bei V. S.. Taigi šių pokalbių turinys leidžia daryti išvadą, kad kaltinamasis A. M. jau nuo 2008 m. spalio 23 d. su broliu T. M., o jis su V. S., kitais asmenimis svarstė galimybę įvežti automobilį BMW X6 į Lietuvą, nesumokant muito mokesčių. Be to, iš kontroliuojamų telefoninių pokalbių turinio matyti, kad automobilis A. M. vardu JAV nupirktas ne 2008 m. kovo 5 dieną, kaip teigia A. M., o 2008 m. rugsėjo mėnesį, t. y. kaip ir yra nurodyta JAV Ilinojaus Valstijos 2008-09-23 transporto priemonės nuosavybės teisės sertifikate (duomenys neskelbtini) nuosavybės teisės registracijos Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l. 44–45). Tai patvirtina ir JAV kompiuterinės duomenų bazės „Carfax“ ataskaitos duomenys. Iš jų matyti, kad transporto priemonė – automobilis BMW X6 (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) – parduota 2008-09-09, o 2008-09-23 suteiktas nuosavybės teisės registracijos numeris (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 74–78).

Iš 2008 m. gruodžio 22 d. reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolo duomenų matyti, kad Klaipėdos teritorinei muitinei A. M. vardu buvo pateikta deklaracija su kitais dokumentais – 2008-03-05 sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini) („invoice“), 2008-03-05 transporto priemonės nuosavybės teisių perleidimo akto priedas 9D18 3701950 (t. 1, b. l. 108, 109, 114, 115–117, 118–119).

Iš 2008 m. gruodžio 20 d. reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolo (t. 2, b. l. 25, 26–28, 29, 30, 31) matyti, kad G. J. 2008-12-19 A. M. vardu VĮ „Regitra“ (duomenys neskelbtini) filialui pateikė prašymą Nr. (duomenys neskelbtini) įregistruoti automobilį. Prie prašymo pateikė 2008-09-23 transporto priemonės nuosavybės teisės sertifikatą (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisės registracijos Nr. (duomenys neskelbtini), kuris nebuvo pateiktas muitinės pareigūnui. Apklaustas kaip liudytojas VĮ „Regitra“ (duomenys neskelbtini) filialo darbuotojas E. B. paaiškino, kad apie registruojamą automobilį neturėjo neigiamos informacijos, todėl jį registruojant svarbiausias buvo jo nuosavybės teisę patvirtinantis dokumentas. Registruojant automobilį, „Regitros“ darbuotojai netikrina ir nesidomi, kada registruojamas automobilis buvo įsigytas ir kiek laiko juo buvo naudojamasi trečioje šalyje. Taigi nustatytos aplinkybės leidžia teigti, kad skirtingų dokumentų pateikimas muitinės pareigūnams ir registruojant automobilį buvo tikslingai suplanuotas. Nuosavybės teisės sertifikato (duomenys neskelbtini) pateikimas muitinės pareigūnams užkirstų kelią automobilio įvežimui į Lietuvą nesumokėjus muito mokesčių, todėl buvo pateiktas Floridos Valstijos 2008-03-05 transporto priemonės nuosavybės teisių perleidimo akto priedas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodoma, kad automobilį A. M. įsigijo aukcione 2008-03-05, t. y. patvirtinantis sąskaitoje („invoice“) nurodytą automobilio pirkimo datą ir leidžiantis manyti, jog automobilis buvo įsigytas ir naudojamas JAV daugiau nei pusę metų, tai ir buvo esminė sąlyga, leidžianti nemokėti muito mokesčių įvežant automobilį į Lietuvą. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad šiuose dokumentuose esantys duomenys (automobilio įsigijimo vieta) neatitinka kaltinamojo A. M. nurodytų aplinkybių, nes jis apklausiamas nurodė, kad automobilį įsigijo Čikagoje, kad automobilį jam pristatė „(duomenys neskelbtini)“ atstovas tiesiai iš BMW koncerno, todėl lieka neaišku, kodėl šiuose dokumentuose nurodoma, kad minimas automobilis buvo parduotas aukcione, Floridos Valstijos Savanos mieste. Kaltinamasis A. M. nei ikiteisminio tyrimo metu, nei apklausiamas teisme negalėjo paaiškinti, kada gavo šiuos dokumentus. Be to, nurodydamas apmokėjimo už automobilį aplinkybes, kaltinamasis A. M. nurodė, kad pirminį užstatą už automobilį sumokėjo jo draugas 2008 m. kovo 5 dieną, o grįžęs į JAV, sumokėjo likusią sumos dalį, minimus dokumentus kartu su automobiliu gavo gegužės mėnesio pabaigoje ar birželio pradžioje. Taigi automobilio pirkimo sąskaita („invoice“) ir nuosavybės teisių perleidimo akto priedas Nr. (duomenys neskelbtini) negalėjo būti išduoti 2008-03-05, nes, kaip teigia pats kaltinamasis, jis tuo metu buvo Lietuvoje, dirbo (duomenys neskelbtini). Kaltinamasis apklausiamas nei teisme, nei ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 137–140, t. 3) nenurodė, kad buvo draugui suteikęs kokius nors įgaliojimus pirkti automobilį. Neįtikėtina, kad, neturėdamas įgaliojimų, kaltinamojo minimas draugas galėjo mokėti pinigus už A. M. perkamą automobilį. Taip pat neįtikėtina ir tai, kad sąskaita, kuri, kaltinamojo teigimu, Jungtinėse Amerikos Valstijose yra dokumentas, patvirtinantis automobilio nuosavybės teisę bei leidžiantis naudotis automobiliu, galėjo būti išduota jau 2008-03-05, jo draugui sumokėjus tik nenustatyto dydžio pirminį mokestį. Sąskaitoje („invoice“) (b. l. 42, t. 2), nurodyta tik mokėtina suma už perkamą automobilį, tačiau nėra jokių duomenų apie tai, kokiu būdu sąskaita buvo apmokėta ir kad nurodyta suma apskritai buvo sumokėta joje nurodytai „(duomenys neskelbtini)“ kompanijai, nors iš sąskaitos rekvizitų matyti, kad sąskaitoje reikalaujama nurodyti bankinio pervedimo informaciją. Akivaizdu, kad transporto priemonės nuosavybės teisių perleidimo akto priede (b. l. 49, t. 2) esantys duomenys yra perkelti iš sąskaitos („invoice“) Nr. (duomenys neskelbtini), kiti šio dokumento skyriai neužpildyti, visiškai neaišku, kokios transporto priemonės nuosavybės teisių perleidimo akto, pažymėto tik „X“ simboliu, priedas yra šis dokumentas. Abu dokumentai nepasirašyti juos užpildžiusių ar atsakingų asmenų, ir tai kelia pagrįstas abejones dėl jų tikrumo. Ypatingas dėmesys atkreiptinas į anksčiau nuosprendyje aptartą kaltinamojo A. M. ir jo brolio T. M. kontroliuojamo telefoninio pokalbio 2008-11-17 turinį, kada buvo aptarinėjami klausimai, susiję su automobilio įsigijimo dokumentais. Jo turinys leidžia teigti, kad šie dokumentai atsirado būtent tuo metu, o ne 2008 m. kovo 5 d., kaip nurodyta šiuose dokumentuose. 2008-11-17 telefoninio pokalbio metu į T. M. klausimą, ar automobilis buvo naudojamas daugiau kaip pusę metų, kaltinamasis A. M. atsakė – „Ten padarė, kad buvo“. Visuma nustatytų aplinkybių leidžia teigti, kad minėti dokumentai – 2008-03-05 sąskaita („invoice“) Nr. (duomenys neskelbtini) ir transporto priemonės nuosavybės teisių perleidimo akto priedas Nr. (duomenys neskelbtini) – iš nežinomų asmenų buvo gauti vėliau, negu buvo nupirktas automobilis, ir yra suklastoti. Teismas remiasi oficialios JAV valstybės institucijos išduotu dokumentu – JAV Ilinojaus Valstijos 2008-09-23 transporto priemonės nuosavybės teisės sertifikatu (duomenys neskelbtini) (nuosavybės teisės registracijos Nr. (duomenys neskelbtini)), kuriame nurodyta, kad A. M. automobilį BMW X6, automobilio identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini), įsigijo 2008 m. rugsėjo 9 d. Duomenys, gauti iš „Carfax“ duomenų bazės, taip pat patvirtina, kad minimas automobilis buvo nupirktas 2008-09-09. Duomenų bazėje nurodyta, kad automobilis nupirktas 2008-09-09 Čikagoje, Westmonto automobilių prekybos salone „Laurel BMW“. „Carfax“ duomenų bazėje nėra jokių duomenų apie tai, kad minimas automobilis buvo kaip nors siejamas su „(duomenys neskelbtini)“ kompanija (b. l. 65–68, 77–78, t. 1). Galima sutikti su kaltinamojo A. M. argumentais, kad pats dokumentas JAV gali būti išduodamas ir vėliau, tačiau automobilio įsigijimo data dėl to nesikeičia. Kitą vertus, būtent toks ir yra išduotas oficialus JAV Ilinojaus Valstijos dokumentas, taip pat paneigiantis ir kaltinamojo argumentus, kad „Carfax“ duomenų bazė yra nepatikima ir remtis jos duomenimis byloje negalima.

Motyvuojamoji dalis

BK 199 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė asmens, kuris per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabendamas privalomus pateikti muitinei daugiau kaip 250 MGL vertės daiktus, nepateikė jų muitinės kontrolei ar kitaip išvengė šios kontrolės. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2003 m. gruodžio 29 d. nutarime Nr. 43 „Dėl teismų praktikos kontrabandos bylose“ išaiškinta, kad kitokiu muitinės kontrolės išvengimu laikomas neteisingų duomenų apie gabenamus daiktus pateikimas, suklastotos muitinės deklaracijos pateikimas, taip pat kitų suklastotų dokumentų, reikalingų muitinės procedūrai atlikti, pateikimas.

Kontrabandos dalykas yra visi daiktai, privalomi pateikti muitinei nepriklausomai nuo to, ar tai yra Europos Bendrijos ar ne Europos Bendrijos prekės. Šio nusikaltimo objektas yra Lietuvos Respublikos įstatymais bei kitais teisės aktais nustatyta daiktų, privalomų pateikti muitinės kontrolei, gabenimo per Lietuvos valstybės sieną tvarka bei finansų sistema, nes kontrabandos būdu gabenant daiktus siekiama nesumokėti muito mokesčių tuo darant žalą valstybės finansų sistemai. Kontrabandos nusikaltimo sudėtis yra formalioji, todėl kontrabanda laikoma baigtu nusikaltimu nuo privalomų pateikti daiktų muitinės kontrolei ar kitokio jos išvengimo momento, nereikalaujant padarinių atsiradimo. Kontrabandos subjektyviajam požymiui – kaltei – būdinga tiesioginė tyčia, t. y. kaltininkas suvokia, kad jis neteisėtai per valstybės sieną gabena privalomus pateikti muitinei daiktus ir nori taip veikti. Kaltinimo argumentai, kad kaltinamasis A. M. neturėjo tikslo nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje ir naudotis atsigabentu automobiliu, šiuo atveju neturi reikšmės padarytos nusikalstamos veikos kvalifikavimui, nes nusikalstama veika baigta nuo privalomų pateikti daiktų muitinės kontrolei išvengimo momento. Ši aplinkybė iš kaltinimo pašalintina.

Byloje nustatytos aplinkybės leidžia teigti, kad kaltinamasis A. M. žinojo ir suprato, kad pateikdamas suklastotus dokumentus muitinės kontrolei, pažeidžia muitų teisės aktais nustatytą tvarką, ir norėjo taip veikti. Iš Klaipėdos teritorinės muitinės pažymos dėl muitinės vertės matyti, kad automobilio BMW X6 muitinė vertė yra 138 000 Lt, muito mokestis 13 800 Lt, PVM mokestis 27 324 Lt (b. l. 95, t. 2). Taigi pateikdamas muitinės kontrolei suklastotus dokumentus kaltinamasis vengė muitinio patikrinimo ir 41124 Lt mokesčių sumokėjimo. Jo veika kvalifikuotina pagal Lietuvos Respublikos BK 199 str. 1 d.

Bausmė kaltinamajam skirtina vadovaujantis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais Lietuvos Respublikos BK 54 str. Kaltinamasis padarė sunkų nusikaltimą. A. M. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių byloje nenustatyta. Skirdamas kaltinamajam bausmę, teismas pažymi, kad A. M. anksčiau neteistas, nusikalstama veika padaryta daugiau negu prieš 2 metus, byloje nėra duomenų, kad kaltinamasis po padaryto nusikaltimo padarė teisės pažeidimus. Byloje nėra jį blogai charakterizuojančių duomenų. Atsižvelgdamas į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę, teismas daro išvadą, kad kaltinamajam skirtina sankcijoje numatyta švelnesnė bausmės rūšis – bauda. Nesant byloje nustatytų atsakomybę sunkinančių aplinkybių, taikytinos BK 61 str. 1 d. nuostatos ir kaltinamajam skirtina bausmė, artima sankcijoje numatytos baudos vidurkiui.

Automobilis BMW X6, reg. Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini), registruotas A. M. vardu, konfiskuotinas kaip kontrabandos dalykas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 302 str. 1 d., 303 str. 2 d., 304 str., 305 str., 307 str., 308 str.,

nusprendžia:

A. M. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 199 str. 1 d. ir nubausti 140 MGL (18200 Lt) bauda.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą.

Vadovaujantis BK 72 str. 2 d. 3 p., automobilį BMW X6, reg. Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini), registruotą A. M. vardu, saugomą Panevėžio teritorinės muitinės centralizuotame F tipo muitinės sandėlyje LPLC Nemenčinėje, konfiskuoti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant skundą nuosprendį priėmusiam teismui.

Teisėjas Valentinas Janonis