- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-03-01
- Bylos Nr.
- 1A-313-628-2011
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Daiva Pranytė-Zalieckienė, Stasys Punys, Sigita Bieliauskienė (pran.)
- Nuteistasis
- A. A., V. I.
- Kategorijos
- 2.4.6pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėja Sigita Bieliauskienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-313/2011
Teisėja Danutė Mickevičienė Procesinio sprendimo kategorija:
2.4.6., 2.4.7.
2011 m. kovo 1 d.
Vilniaus apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Sigitos Bieliauskienės, teisėjų Daivos Pranytės-Zalieckienės, Stasio Punio, sekretoriaujant Žibutei Stauskaitei, dalyvaujant prokurorui Tomui Tukleriui, gynėjui adv. Aldevinui Švedui, nuteistajam A. A. (A. A. ), vertėjai Jekaterinai Chochlanovai, teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. A. skundą dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 15 d. nuosprendžio, kuriuo A. A. pripažintas kaltu, padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos Baudžiamojo Kodekso (toliau – BK) 181 str. 1 d., 180 str. 1 d., ir nuteistas: pagal LR BK 181 str. 1 d. - laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams; pagal LR BK 180 str. 1 d. - laisvės atėmimu 2 metams. Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 4 d., paskirtos bausmės subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu ir A. A. subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 2 metams 6 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose. Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d., ši bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinta su Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. sausio 19 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme, ir A. A. galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 4 metams, bausmę atliekant pataisos namuose.
Tuo pačiu nuosprendžiu nuteistas V. I. (V. I. ), tačiau jo atžvilgiu nuosprendis neskundžiamas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. A. nuteistas už tai, kad neturėdamas teisėto pagrindo, atvirai savo naudai vertė kitą asmenį perduoti turtą, grasindamas prieš nukentėjusįjį panaudoti fizinį smurtą, o būtent: jis, 2009-08-08, laikotarpiu nuo 17.00 val. iki 19.00 val., Vilniuje, Alšėnų g. prie apgriauto namo, veikdamas kartu su V. I. ir neturėdamas teisėto pagrindo, atvirai savo naudai vertė mažametį A. M. atiduoti jam nukentėjusiojo motinai N. M. priklausantį mobiliojo ryšio telefoną Sony Ericsson K750i, 200 Lt vertės, kaip užstatą už telefoną Samsung E330, kurį A. A. su V. I. 2009-08-05 toje pačioje vietoje paėmė iš A. M. patikrinimui, ir anot V. I. , paaiškėjus, kad šis telefonas yra klausomas policijos, reikalavo iš A. M. iš pradžių 100 Lt, bet pastarajam neturėjus tokių pinigų, A. A. pasiūlė užstatyti telefoną, o mažamečiui nesutikus, A. A. pagrasino, kad jam bus blogai, o būtent, kad A. M. gaus į veidą, tokiu būdu A. A. , veikdamas kartu su V. I. , neturėdamas teisėto pagrindo, atvirai savo naudai vertė A. M. perduoti N. M. priklausantį mobiliojo ryšio telefoną, 200 Lt vertės, t.y. padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 181 str. 1 d.
Taip pat jis nuteistas už tai, kad panaudodamas fizinį smurtą ir atimdamas nukentėjusiajam galimybę priešintis, pagrobė svetimą turtą, o būtent: jis, 2009-09-16, apie 16.00 val., Alšėnų g., Vilniuje, prie apgriauto namo, netoli namo, esančio Dzūkų g. 23, Vilniuje, iš anksto susitaręs su V. I. , panaudodamas fizinį smurtą prieš nepilnametį D. B. , kairės rankos kumščiu sudavė jam tris smūgius į dešinį žandą, bei taip atimdamas galimybę nukentėjusiajam priešintis, pareikalavo D. B. atiduoti jam V. B. priklausantį mobiliojo ryšio telefoną LG KP500, 489 Lt vertės, kuriame buvo įdėta TELE2 PILDYK SIM kortelė, 5 Lt vertės, taip pat priklausančią V. B. , o D. B. atsisakius, A. A. kaire ranka griebė nukentėjusiajam už riešo ir staigiu judesiu iš jo striukės dešinės kišenės ištraukė D. B. ranką, kurioje jis laikė minėtą mobiliojo ryšio telefoną ir pasiėmė jį. Tokiu būdu A. A. , veikdamas su V. I. , panaudodamas fizinį smurtą ir taip atimdamas galimybę priešintis, pagrobė V. B. priklausantį bendros 494 litų vertės turtą, t.y. padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 180 str. 1 d.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistasis A. A. prašo pakeisti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 15 d. nuosprendį ir paskirti jam su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę. Nurodo, kad teismas nesivadovavo LR BK 54 str. reikalavimais ir nepagrįstai nepritaikė LR BK 59 str. nuostatų bei paskyrė per griežtą bausmę. Teigia, kad jis nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios prisipažino kaltu ir nuoširdžiai gailėjosi. Be to, teisiamojo posėdžio metu atsiprašė nukentėjusiųjų, kurie pareiškė, kad pretenzijų neturi bei prašė jam, A. A. , skirti su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę. Apelianto įsitikinimu, šios aplinkybės švelnina jo padėtį. Esant atsakomybę lengvinančioms aplinkybėms paskirtos laisvės atėmimo bausmės dydis, apelianto nuomone, yra neteisingas. Taip pat nuteistojo nuomone, paskirdamas realią laisvės atėmimo bausmę, teismas neatsižvelgė į tai, kad jo tėvas turi 1 grupės invalidumą ir jam reikalinga priežiūra bei pagalba. Motina mirusi, todėl sergančiu tėvu gali pasirūpinti tik jis.
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje apeliantas ir jo gynėjas prašė skundą tenkinti, prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo A. A. apeliacinis skundas atmetamas.
Pirmosios instancijos teismas skirdamas A. A. bausmę LR BK 54 str. numatytų bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, LR BK 41 str. įtvirtintų bausmės tikslų bei LR BK 56 str. nuostatų nepažeidė, atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį ir pobūdį, kaltės rūšį ir formą, A. A. asmenybę bei kitas reikšmingas aplinkybes.
Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas nuosprendyje išsamiai nurodė nuteistajam A. A. bausmės rūšies ir dydžio skyrimo motyvus, skirdamas bausmės rūšį – laisvės atėmimą ir nustatydamas jos trukmę, teismas įvertino tai, jog A. A. padarė 2 tyčinius nusikaltimus, kurie priskiriami apysunkių nusikaltimų kategorijai (LR BK 11 str. 4 d.). Taip pat įvertino nuteistojo asmenybę neigiamai apibūdinančius duomenis – A. A. niekur nesimoko ir nedirba, vartoja narkotikus (b.l. 264), daug kartų baustas administracine tvarka (b.l. 172-175), anksčiau teistas, ankstesniu nuosprendžiu buvo nuteistas už nusikalstamas veikas nuosavybei, už tokio pat pobūdžio nusikalstamas veikas nuteistas ir skundžiamu nuosprendžiu. Šios aplinkybės leido padaryti išvadą, kad nuteistasis nedaro jokių išvadų dėl savo poelgių, nerodo noro laikytis visuomenei priimtinų elgesio taisyklių bei jų paisyti, yra linkęs nusikalsti.
Skiriant bausmę teismas įvertino tai, kad nėra A. A. atsakomybę sunkiančių aplinkybių. Skundo argumentas, susijęs su prašymu pripažinti nuteistojo prisipažinimą ir nuoširdų gailėjimąsi atsakomybę lengvinančia aplinkybe, atmetamas kaip nepagrįstas. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, pripažinti nuteistojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis prisipažino ir nuoširdžiai gailisi, kaip to skunde prašo apeliantas, nėra pagrindo. Apelianto teiginys, kad jis prisipažino ir gailisi dėl padarytų nusikalstamų veikų yra deklaratyvus. Pagal įprastinį baudžiamojo įstatymo aiškinimą ir susiklosčiusią teismų praktiką kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką ir nuoširdus gailėjimasis pripažįstamas kaltininko atsakomybę lengvinančia aplinkybe tuomet, kai asmuo savo noru, o ne verčiamas objektyvių aplinkybių, prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Nuoširdus gailėjimasis dėl nusikalstamos veikos kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tada, kai kaltininkas neigiamai vertina savo poelgius, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius. Atsakomybę lengvinanti aplinkybė nėra nustatoma vien pagal bendrus pareiškimus dėl kaltės prisipažinimo, jos nustatymas turi būti objektyviai įvertinamas pagal bylos aplinkybių visumą: pranešimą apie padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, duotus parodymus, teisėsaugos institucijoms suteiktą pagalbą ir pan. Kaip matyti iš bylos medžiagos, apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, nuteistasis A. A. parodymus keitė, iš pradžių aiškino, kad apie įvykį nieko nežino, ir tik vėliau prisipažino, jog D. B. telefoną kartu su V. I. jis pardavė stotyje už 200 Lt. Nors iš A. A. teisme duotų parodymų matyti, kad jis neigia sudavęs smūgius D. B. , tokie jo parodymai buvo paneigti nukentėjusiojo D. B. parodymais, kurie priešingai nei kad nuteistojo parodymai, teismui jokių abejonių nekelia. Todėl teigti, kad A. A. kaltu prisipažino ir nuoširdžiai gailisi, nėra pagrindo. Vien dalinio prisipažinimo, teismo nuomone, nepakanka, kad būtų pripažintas šios atsakomybę lengvinančios aplinkybės buvimas. Toks vertinimas atitinka įstatymo nuostatas ir teismų praktikos patirtį.
Taigi, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs šių aplinkybių visumą, pagrįstai parinko sankcijoje už padarytas nusikalstamas veikas griežčiausią iš nurodytų bausmių rūšių – laisvės atėmimą, kurio trukmė yra aiškiai mažesnė nei straipsnio sankcijoje numatytas bausmės vidurkis, todėl už atskirus nusikaltimus paskirtos bausmės negali būti laikomos per griežtos. Paskirtos bausmės subendrintos nuteistajam palankesniu bausmių sudėjimo būdu - jas iš dalies sudedant. Taipogi šiuo būdu skundžiamu nuosprendžiu paskirta bausmė buvo subendrinta su ankstesniu - 2010-01-19 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nuosprendžiu. Kolegijos vertinimu, galutinė subendrinta bausmė negali būti vertinama kaip per griežta, švelninti ją apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Nuteistojo skundo argumentai, jog jis turi prižiūrėti sergantį tėvą, nėra pagrindas švelninti paskirtą laisvės atėmimo bausmę, atkreipiant dėmesį į tai, kad apeliantas nepateikė jokių rašytinių duomenų apie tai, kad turi tėvą, kuriam reikalinga nuolatinė priežiūra.
Įvertinusi aukščiau išdėstytų aplinkybių visumą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 15 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, nuteistajam apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta galutinė bausmė nėra aiškiai per griežta, švelninti ją apeliaciniame skunde nurodytais motyvais pagrindo nėra.
Visiško bausmių sudėjimo būdo nurodymas nuosprendžio aprašomojoje dalyje laikytinas technine klaida ir ištaisytinas, nurodant, kad vadovaujantis LR BK 63 str. 1, 4, 9 d., bausmė, paskirta už nusikaltimus šioje byloje, subendrinama su bausme, paskirta 2010-01-19 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nuosprendžiu, prie griežčiausios bausmės iš dalies pridedat švelnesnę bausmę.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
nuteistojo A. A. (A. A. ) apeliacinį skundą atmesti.