- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-12-06
- Bylos Nr.
- e2-1739-553/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-02228-2017-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aldona Tilindienė
- Trečiasis asmuo
- V. B.
- Kategorijos
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Aldona Tilindienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal trečiojo asmens V. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 13 d. nutarties, priimtos bankrutavusios individualios įmonės „Lingvika“ bankroto byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėja nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus apygardos teismo 2018 m. liepos 11 d. nutartimi bankrutavusios IĮ „Lingvika“ buvusiai vadovei V. B. paskirta 500 Eur bauda už turto neperdavimą, t. y. teismo įpareigojimų nevykdymą.
Šalies argumentai
2. V. B. pateikė teismui prašymą panaikinti jai skirtą baudą.
3. Nurodė, kad bankroto administratorius tinklapio statuso kaip turto neapibrėžė iki teismo posėdžio civilinėje byloje dėl žalos atlyginimo; bankroto proceso ji nevilkino, įvykdė visus pateiktus bankroto administratoriaus nurodymus; juose nebuvo pareigos perduoti tinklapį. Mano, jog nėra vadovės kaltės ar piktybiškų veiksmų bankroto byloje. Pabrėžė, kad ji neadministruoja tinklapio www.lingvika.lt., neturi galimybės jo slėpti ar perduoti/neperduoti tretiesiems asmenims; tinklapis prieinamas bankroto administratoriui; jis nesikreipė į vadovę su nurodymu perduoti tinklapį. Teiginiai, kad pareiškėja iki šiol vykdo veiklą neatitinka tikrovės. Vadovė prie tinklapio neprisijungia, nes neturi prisijungimo kodų, nes jie dingo kompiuteryje, o naujų nebuvo prašiusi.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. rugsėjo 13 d. nutartimi atmetė V. B. prašymą dėl teismo paskirtos baudos panaikinimo.
5. Teismas nurodė, kad objektyvių duomenų, kad iki nutarties priėmimo pareiškėja neturėjo galimybės perduoti turtą bankroto administratoriui, pareiškėja nepateikė ir su prašymu, o pranešimas bankroto administratoriui kreiptis į į UAB „Magit“ vadovą dėl informacijos ir kodų perdavimo nelaikytinas tinkamu bendradarbiavimu bei pakankamu įpareigojimų vykdymu (juolab pranešimas surašytas po nutarties priėmimo), siekiu bendradarbiauti su bankroto administratoriumi. Teismo vertinimu, V. B. pareiškime dėl baudos panaikinimo išdėstyti argumentai nepaneigia 2018 m. liepos 11 d. nutartyje nurodytų argumentų.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
6. Atskiruoju skundu trečiasis asmuo V. B. (apeliantė) prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 13 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – tenkinti trečiojo asmens prašymą dėl baudos panaikinimo. Skundas grindžiamas šiais argumentas:
6.1. Jokių raginimų, prašymų, įpareigojimų perduoti įmonės tinklalapį iš bankroto administratoriaus negavo. Kaip įmonės vadovė, apeliantė nežinojo, jog tinklalapis laikomas turtu, nors bankroto administratoriui apie jį buvo žinoma nuo bankroto bylos iškėlimo.
6.2. Nors bankroto administratorius, kreipdamasis į teismą dėl baudos skyrimo už turto neperdavimą, nurodė, kad paaiškėjo naujos aplinkybės, tačiau apeliantė nesutinka, kad tinklalapio egzistavimas yra nauja aplinkybė, kurios bankroto administratorius nežinojo ir negalėjo įtakoti kažkokiu būdu perduoti tinklalapį administratoriui.
6.3. Apeliantė nėra įmonių teisės specialistė, nežinojo, kad privalo perduoti tinklalapį administratoriui. Bankroto administratoriaus anksčiau pateiktame sąraše papunkčiui nėra nurodytas įpareigojimas perduoti tinklalapio valdymą. Jokios tyčios, nebendradarbiavimo su administratoriumi apraiškų šioje situacijoje nėra.
6.4. Bankroto administratorius iki šiol nesikreipė į tinklalapio duomenų valdytoją UAB „Magit“ dėl prisijungimo kodų gavimo.
Atsiliepimas
7. BIĮ „Linvika“ bankroto administratorius atsiliepimu į pateiktą atskirąjį skundą prašo atmesti atskirąjį skundą ir palikti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 13 d. nutartį nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
7.1. Nagrinėjant bylą Vilniaus miesto apylinkės teisme dėl žalos atlyginimo įmonei, paaiškėjo naujos aplinkybės, kad įmonė turi savo tinklalapį, kuris yra aktyvus t. y. teikia paslaugas. Įmonės vadovė paaiškino, kad įmonė turi įsipareigojimų prieš trečiąsias šalis, todėl puslapis privalo veikti. Iš to seka, kad įmonės vadovė iškėlus bankroto bylą ne tik neperdavė administratoriaus žinion įmonės tinklalapio ir jo valdymo kodų, bet ir nuslėpė šią informaciją bei neteisėtai vykdė veiklą po bankroto bylos iškėlimo.
7.2. Būtent buvusiai vadovei 2017 m. gruodžio 5 d. bankroto administratoriaus įsakyme buvo nurodyta sudaryti ilgalaikio ir trumpalaikio turto sąrašus ir pagal finansinę atskaitomybę perduoti bankroto administratoriui turtą. Taigi, nurodyti konkretų turtą ir jį perduoti buvo apeliantės, o ne bankroto administratoriaus pareiga. Objektyvių duomenų, kad nėra galimybės perduoti turtą, į bylą nepateikta.
7.3. Pažymi, kad apeliantė turi aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą, todėl argumentai, kad ji nežinojo apie prievolę perduoti tinklalapio valdymą, vertintini kritiškai.
7.4. Bankroto administratoriaus nuomone, tai, kad apeliantė nežinojo, kad puslapis yra įmonės turtas, neatleidžia buvusios vadovės nuo nutartyje iškelti bankroto bylą nurodytos pareigos pateikti administratoriui įmonės turtą ir visus turimus dokumentus.
Šalies argumentai
7.5. Apeliantė neteisingai interpretuoja įmonių bankroto įstatymą, teigdama, jog administratorius privalėjo papildomai nurodyti įmonės vadovei perduoti tinklalapį. Administratorius niekaip negali žinoti, kokiu turtu disponuoja įmonė, todėl, rašydamas reikalavimą perduoti įmonės dokumentus ir turtą, negali išvardinti visų perduotino turto rūšių ir pavadinimų. Be to, nei įmonės dokumentai, nei turtas nebuvo perduotas, taip pat nebuvo sudarytas ir balansas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).
9. Nagrinėjamu atveju sprendžiamas pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta įmonės vadovei panaikinti baudą už įmonės dokumentų ir turto neperdavimą bankroto administratoriui, teisėtumo ir pagrįstumo klausimas.
10. Pagal Įmonių bankroto įstatymo (toliau - ĮBĮ) 10 straipsnio 4 dalies 6 punktą, priėmęs nutartį iškelti bankroto bylą, teismas arba teisėjas privalo nustatyti laikotarpį, ne ilgesnį kaip 15 dienų nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos, per kurį įmonės valdymo organai privalo perduoti administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus. ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 1 punkte nustatyta, kad įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą, įmonės valdymo organai privalo perduoti administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus per teismo nustatytus terminus. Tais atvejais, kai įmonė yra neribotos civilinės atsakomybės, jos savininkas (savininkai) per tuos pačius terminus privalo pateikti administratoriui viso jo (jų) turimo turto sąrašą, įskaitant ir turtą, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė. Jeigu asmuo, kurį teismas įpareigojo per jo nustatytą terminą perduoti administratoriui turtą ir visus dokumentus, turto ir dokumentų neperduoda arba perduoda ne visą turtą ir (ar) ne visus dokumentus, teismas arba teisėjas gali skirti jam iki 2 896 Eur baudą.
11. Minėtos normos pagrindinis tikslas yra drausminti nesąžiningus, neveiklius bankrutuojančios įmonės vadovus, ignoruojančius teismo sprendimų privalomumą, priversti juos kuo greičiau pateikti bankroto procedūras vykdančiam bankroto administratoriui įmonės finansinius bei kitus svarbiausius su įmonės veikla susijusius dokumentus, kad būtų galima vykdyti bankroto procedūras; jeigu įmonės valdymo organai nepateikė teismo reikalaujamų dokumentų ar įmonės turto dėl objektyvių priežasčių, teismas turėtų panaikinti jiems paskirtą baudą, tačiau įrodinėjimo pareiga, jog egzistuoja pateisinama priežastis nepateikti bankroto administratoriui teismo įsiteisėjusioje nutartyje nurodytų dokumentų, tenka valdymo organams (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-562-186/2015).
12. Bylos duomenimis nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas 2017 m. lapkričio 20 d. nutartimi iškėlė individualiai įmonei „Lingvika“ bankroto bylą. Teismas ta pačia nutartimi įpareigojo bankrutuojančios įmonės valdymo organus per 15 dienų nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos perduoti administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus. Įmonės savininkė buvo įpareigota per tuos pačius terminus pateikti administratoriui viso jo (jų) turimo turto sąrašą, įskaitant ir turtą, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė. Vilniaus apygardos teismo 2018 m. vasario 9 d. nutartimi atsisakė paskirti įmonės vadovei baudą ir nustatė naują terminą perduoti įmonės dokumentus bankroto administratoriui. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. liepos 11 d. nutartimi skyrė bankrutavusios IĮ „Lingvika“ buvusiai vadovei V. B. 500 Eur baudą už turto neperdavimą. V. B. pateikė teismui prašymą panaikinti paskirtą baudą, motyvuodama tuo, jog ji nežinojo, kad privalo bankroto administratoriui perduoti įmonės tinklalapį, o bankroto administratorius atitinkamo reikalavimo nepareiškė. Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas atsisakė panaikinti paskirtą baudą už turto neperdavimą.
13. Apeliantė skunde laikosi pozicijos, kad ji nežinojo, jog įmonės tinklalapis yra turtas, kurį būtina perduoti bankroto administratoriui, o bankroto administratorius, apie tokį turtą žinodamas, reikalavimo jį perduoti nepareiškė.
14. Pagal Lietuvos Respublikos individualių įmonių įstatymo (toliau – IĮĮ) 7 straipsnio 1 dalį, individuali įmonė turi vienasmenį valdymo organą – individualios įmonės vadovą. Individualios įmonės savininkas kartu yra ir vienasmenis individualios įmonės valdymo organas – įmonės vadovas, jeigu individualios įmonės nuostatai nenustato kitaip. Pagal to paties straipsnio 5 dalį, individualios įmonės vadovas vienvaldiškai veikia individualios įmonės vardu, jeigu individualios įmonės nuostatai nenustato kitaip, ir atsako už individualios įmonės veiklos organizavimą, dokumentų ir kitos informacijos apie individualios įmonės turtą bei veiklą saugojimą, metinių finansinių ataskaitų rinkinio sudarymą, jeigu individualios įmonės finansinių ataskaitų rinkinio sudarymas nustatytas individualios įmonės nuostatuose, individualios įmonės dokumentų ir duomenų pateikimą juridinių asmenų registrui. Individualios įmonės vadovas taip pat turi ir kitas Civiliniame kodekse, šiame ir kituose įstatymuose, individualios įmonės nuostatuose nustatytas teises ir pareigas.
15. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliantės kaip įmonės vadovės specialų statusą ir įstatymo nuostatas, susijusias su įmonės vadovo pareigomis įmonės atžvilgiu, vertina, kad apeliantės deklaruojamas nežinojimas, kas sudaro įmonės turtą, yra nesuderinamas su jos specialiu statusu, ypatingai dėl to, kad įmonės vadovui taikomi aukštesni veiklos ir atsakomybės standartai. Apeliantė skunde nurodo, kad ji nėra įmonių teisės specialistė, todėl nežinojo, kad privalo kokiu nors būdu perduoti tinklalapį administratoriui. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, sprendžiant klausimą dėl baudos panaikinimo ši aplinkybė teisiškai nėra reikšminga, nes pareigos perduoti bankroto administratoriui įmonės dokumentus ir turtą vykdymas nėra siejamas su įgytu išsilavinimu, ir spręsti, kad tik įmonių teisės specialistas yra kompetentingas žinoti įmonės turto sudėtį, nėra jokio pagrindo. Atkreiptinas dėmesys, kad ir iškilus klausimui dėl tinklalapio kaip turto neperdavimo bankroto administratoriui, apeliantė įrodymų, jog šį turtą galiausiai bankroto administratoriui perdavė, nepateikė.
16. Skundo argumentai, kad bankroto administratorius pats nesikreipė į tinklalapio duomenų valdytoją dėl prisijungimo kodų gavimo, neįtakoja apeliantės atitinkamų pareigų vykdymo vertinimo, nes pareiga bankroto administratoriui perduoti visą įmonės turtą ir atsakomybė už netinkamą tokios pareigos vykdymą tenka būtent įmonės vadovei. Apeliantė nepateikė pagrįstų argumentų, leidžiančių vertinti, kad egzistuoja nuo jos valios nepriklausančios priežastys, trukdančios įvykdyti pareigą perduoti atitinkamą turtą administratoriui. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apeliantė nepagrindė prašymo dėl baudos panaikinimo, baudos dydžio sumažinti neprašė, todėl pirmosios instancijos teismas panaikinti baudą atsisakė pagrįstai.
17. Vadovaudamasis anksčiau išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliekama nepakeista.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 13 d. nutartį palikti nepakeistą.