Klaipėdos apylinkės teismo nutarimas

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Violeta Balčiūnienė, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui N. K., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje N. K., a.k(duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 209 straipsnio 1 dalies 4 punktą.

Aprašomoji dalis

nustatė:

N. K. administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas už tai, kad jis, 2014-09-29 d. 17:56 val. Klaipėdos krovinių poste, MTV „Geležinkelis“, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas - generalinis direktorius, pateikė TIR knygelę XZ75647066, deklaracijos LRN: LT302520871427200403, transporto priemonėms – priekabai valst. Nr. AR995 ir vilkikui valst. Nr. P237EE39, krovinys – 18 talpų skysčio dažų gamybai. Kaip pirminį dokumentą pateikė tranzito lydintįjį dokumentą (kopiją) MRN: 14SE60334011CE9C07, tranzito terminas iki 2014-10-03, krovinys neblombuotas. Pateikto lydinčiojo dokumento MRN: 14SE60334011CE9C07 kopija buvo labai prastos kokybės ir 18-ajame langelyje nebuvo nurodyta transporto priemonė. Užregistravus deklaraciją MRN: 14SE60334011CE9C07 NSCTS sistemoje ir joje sutikrinus duomenis, pastebėta, kad 18-ajame langelyje nurodyta transporto priemonė valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Sulyginus transporto priemonių (priekabų) valst. Nr., TIR XZ75647066, deklaracijos LRN: LT302520871427200403 ir lydinčiojo dokumento MRN: 14SE60334011CE9C07 duomenis NSCTS sistemoje, nustatyta, kad minėtos prekės perkrautos iš vienos transporto priemonės (priekabos valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) į kitą transporto priemonę (priekabą valst. Nr. (duomenys neskelbtini)). Atstovas N. K. muitinės raštiško leidimo perkrauti prekes iš vienos transporto priemonės į kitą neturėjo. Deklaracijai MRN: 14SE60334011CE9C07 buvo sugriežtintas kanalas ir atliktas prekių tikrinimas. Pažeidimų nenustatyta. UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas N. K. perkraudamas minėtas prekes iš vienos transporto priemonės (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) į kitą transporto priemonę (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) be muitinės pareigūno raštiško leidimo pažeidė 1992-10-12 Tarybos Reglamento (EEB) Nr. 2913/92 nustatančio Bendrijos muitinės kodekso 46 straipsnio 1 punktą.

Motyvuojamoji dalis

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Tokioje situacijoje, kai apie įvykį iš įvairių šaltinių yra gaunama skirtinga informacija, sprendimas priimamas nustačius, kurie iš duomenų laikytini patikimais, ir kurių patikimumas kelia abejonių.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo N. K. kaltę dėl padaryto teisės pažeidimo pripažino ir paaiškino, kad iš užsakovo gavo nurodymą krovinį transportuoti šaldytuve. Dėl to krovinys buvo perkrautas į transporto priemonę valst Nr. (duomenys neskelbtini) (šaldytuvą). Jis nežinojo, kad negalima perkrauti krovinio be muitinės pareigūnų žinios. Dėl pažeidimo nuoširdžiai gailisi ir prašo skirti švelnesnę nuobaudą.

Be paties administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens prisipažinimo, N. K. kaltė įrodyta administracinio teisės pažeidimo protokolu, CMR važtaraščiu, sąskaita faktūra (invoisas), deklaracija MRN 14SE60334011CE9C07, TIR XZ75647066 manifestu ir kitais byloje esančiais duomenimis, kurie leidžia daryti išvadą, kad N. K. padarė teisės pažeidimą, numatytą ATPK 209 straipsnio 1 dalies 4 punkte.

N. K. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs teisės pažeidimą ir nuoširdžiai dėl to gailisi (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skiriant nuobaudą, vadovaujamasi ATPK Ketvirtojo skirsnio, reglamentuojančio administracinės nuobaudos skyrimą, nuostatomis.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – Konstitucinis Teismas) baigiamuosiuose aktuose ne kartą konstatavo, kad vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija. Teismas turi turėti galimybę, atsižvelgdamas į reikšmingas bylos aplinkybes, individualizuoti įstatyme įtvirtintą griežtą nuobaudą ir skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatytoji minimali arba švelnesnę nuobaudą nei įstatymo numatytoji. Konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. ir kt. nutarimai).

Individualizuodami pažeidėjams skiriamas nuobaudas, teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Atvejai, kai už administracinius teisės pažeidimus gali būti skiriama mažesnė nuobauda nei sankcijoje numatytoji minimali arba paskirta švelnesnė nuobauda nei numatytoji sankcijoje, arba visai neskirta administracinė nuobauda, turi būti išimtiniai, sietini su išskirtinių aplinkybių konstatavimu. ATPK 30¹ straipsnio 1 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį teisės pažeidimą, skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Sprendimas dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo priimamas, atsižvelgus į ATPK 30 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, taip pat į ATPK 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. Administracinė nuobauda, taikant ATPK 30¹ straipsnį, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atnaujintose administracinėse bylose yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-4-2011).

Nagrinėjamojoje administracinėje byloje nustatyta, kad pažeidimas padarytas dėl nežinojimo. Tai, kad N. K. veiksmai nebuvo nukreipti sąmoningai siekiant pažeisti muitinio tikrinimo tvarką patvirtina ir ta aplinkybė, kad atlikus sugriežtintą prekių patikrinimą, daugiau pažeidimų nustatyta nebuvo. Pažymėtina ir tai, kad N. K. už muitinės taisyklių pažeidimus anksčiau baustas nebuvo, davė nuoširdžius ir išsamius paaiškinimus dėl pažeidimo padarymo aplinkybių, teismo posėdžio metu pateikė mokymo sutartį, iš kurios matyti, kad su VšĮ „Klaipėdos specialiąja mokykla-daugiafunkciniu centru „(duomenys neskelbtini)“ 2014-09-01 A. K. sudarė mokymo sutartį ir už paslaugas kas mėnesį moka po 550 Lt. Surinktų duomenų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad N. K. padarytas teisės pažeidimas savo pobūdžiu nėra pavojingas, itin šiurkštus, todėl laikytinas mažareikšmiu. Atsižvelgtina ir į tai, kad pažeidimu žala valstybei nepadaryta, byloje nustatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė, N. K. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Atsižvelgiant į šias aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo bei protingumo kriterijais, laikytina, kad net ir minimali nuobauda, numatyta ATPK 209 straipsnio 1 dalies 4 punkto sankcijoje, yra aiškiai per griežta ir neproporcinga, todėl teismo vertinimu, ATPK 20 straipsnyje numatyti administracinių nuobaudų tikslai gali būti pasiekti ir švelnesnėmis priemonėmis.

Atsižvelgiant į nutarime nurodytas aplinkybes, apibūdinančias padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, padarinius, N. K. asmenybę, teismas daro išvadą, jog šios aplinkybės sudaro pagrindą N. K. dėl pažeidimo, numatyto ATPK 209 straipsnio 1 dalies 4 punkte, taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas ir vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, N. K. pagal ATPK 209 straipsnio 1 dalies 4 punktą, skirtina administracinė nuobauda – 1000 Lt bauda.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis ATPK 30 straipsniu, 30¹ straipsniu, 209 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 287 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 293 straipsniu, 302² straipsniu, 302⁴ straipsniu,

nutarė:

N. K. pagal ATPK 209 straipsnio 1 dalies 4 punktą, taikant LR ATPK 30(1) str., paskirti nuobaudą – 1000 Lt (vieno tūkstančio litų) (289,62 EUR) baudą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo dienos, o apskundus šį nutarimą - ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Baudą sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 6097. Įmokos mokėjimo kvitą apie sumokėtą baudą būtina pateikti Klaipėdos teritorinei muitinei.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui tiesiogiai arba per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.