- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-06-07
- Bylos Nr.
- II-954-484/2010
- Teisminio proceso Nr.
- 4-61-3-00630-2010-6
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Ina Kirkutienė
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Ina Kirkutienė, sekretoriaujant Nijolei Pocienei, dalyvaujant nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje priėmusios institucijos atstovui Mariui Naruševičiui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal E. B. skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 5 policijos komisariato Viršuliškių policijos nuovados viršininko nutarimo panaikinimo arba pakeitimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 5 policijos komisariato Viršuliškių policijos nuovados tyrėja 2010-04-08 pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 110 straipsnio 5 dalį surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą E. B. už tai, kad jis 2010-03-29 apie 22 val. 30 min. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, vedžiojo šunis be antsnukio, ko pasekoje šunys užpuolė ir apkandžiojo A. Č. auksaspalvių retriverių veislės šunį. Administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta, kad E. B. šiais veiksmais pažeidė Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. I-630 patvirtintų Gyvūnų auginimo ir laikymo taisyklių 19 punkto reikalavimus.
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 5 policijos komisariato Viršuliškių policijos nuovados viršininko 2010-04-13 nutarimu Nr. 18N-125438-10 E. B. pagal ATPK 110 str. 5 d. paskirta administracinė nuobauda – 500 litų bauda.
E. B. padavė teismui skundą, kuriame prašo panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 5 policijos komisariato Viršuliškių policijos nuovados viršininko 2010-04-13 nutarimą Nr. 18N-125438-10 arba jį pakeisti, paskiriant švelnesnę nuobaudą arba nusprendžiant neskirti administracinės nuobaudos. Skunde nurodė, kad Gyvūnų auginimo ir laikymo taisyklės, patvirtintos Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. I-630, už kurių 19 punkto reikalavimų pažeidimą yra nubaustas, pažeidimo padarymo metu negaliojo, todėl mano, kad administracinė nuobauda jam paskirta neteisėtai ir skundžiamas nutarimas turi būti panaikintas. Taip pat tvirtina, kad jam priklausantys vokiečių dogų veislės šunys yra dresuoti ir grėsmės žmonėms bei jų turtui nekelia, o incidentas su nukentėjusiosios A. Č. augintiniu buvo atsitiktinis ir galimai išprovokuotas pačios nukentėjusiosios šuns. Teigia, kad dėl įvykusio incidento labai išgyvena, yra pasiryžęs atlyginti dėl šuns sužalojimo patirtus nuostolius. Nurodė, kad paskirta bauda jam yra labai didelė ir sukelia nepagrįstai didelius suvaržymus, kadangi jo ir jo sutuoktinės gaunamų pajamų vos užtenka būsto paskolos įmokai ir einamiesiems mokėjimams už suteiktas paslaugas sumokėti (b. l. 1-3).
Teismo posėdyje E. B. nedalyvavo. Apie teismo posėdžio laiką ir vietą jam pranešta įstatymo nustatyta tvarka (b. l. 33)
Žemesnės instancijos teismas
Institucijos atstovas teismo posėdyje prašė E. B. skundo netenkinti ir palikti galioti skundžiamu nutarimu paskirtą administracinę nuobaudą, perkvalifikuojant veiką pagal galiojančią Gyvūnų auginimo ir laikymo taisyklių redakciją, arba grąžinti bylą administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusiai institucijai teisingam veikos kvalifikavimui. Institucijos atstovas teismo posėdyje pripažino, kad E. B. padarytas administracinis teisės pažeidimas kvalifikuotas pagal negaliojančią teisės normą. Nurodė, kad šiuo metu Vilniaus mieste galiojančiose Gyvūnų auginimo ir laikymo taisyklėse taip pat yra nustatytas draudimas vedžioti gyvūnus be antsnukio ir pavadėlio, todėl, vadovaujantis ATPK 284 str. 2 d. prašo teismo perkvalifikuoti veiką pagal galiojančią teisės normą. Taip pat pažymėjo, kad administracinės nuobaudos dydis E. B. buvo nustatytas atsižvelgiant į tai, kad jis pripažino padaręs teisės pažeidimą, bei į padarytos žalos dydį. Duomenų apie pareiškėjo turtinę padėtį nagrinėjant bylą nebuvo pateikta.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Nustatyta, kad E. B. pagal ATPK 110 straipsnio 5 dalį administracinė nuobauda – 500 litų bauda paskirta už tai, kad jo vedžiojamas be antsnukio šuo sužalojo kitam asmeniui priklausantį šunį.
Administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta, kad 2010-03-29 apie 22 val. 30 min. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, E. B. vedžiojo šunis be antsnukio, ko pasekoje šunys užpuolė ir apkandžiojo A. Č. auksaspalvių retriverių veislės šunį (b. l. 13). Šiame procesiniame dokumente nurodytas faktines aplinkybes taip pat patvirtina nukentėjusios pareiškimas, veterinarijos klinikos pažyma, liudytojo R. Č. parodymai.
Nukentėjusioji A. Č. 2010-03-30 pareiškime Viršuliškių policijos nuovadai nurodė, kad 2010-03-29 apie 22.30 val. jai priklausantį auksaspalvių retriverių veislės šunį užpuolė ir apkandžiojo du vokiečių dogų veislės šunys, priklausantys E. B., gyvenančiam (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Pareiškime pažymėta, kad minėti šunys užpuola nukentėjusiosios šunį ne pirmą kartą, šunų šeimininkas nesugeba kontroliuoti/suvaldyti savo augintinių, vedžioja juos be antsnukio (b. l. 27).
Veterinarijos klinikos 2010-04-01 pažymoje nurodyta, kad 2010-03-30 pil. A. Č. kreipėsi į veterinarijos kliniką dėl savo auksaspalvio retriverio veislės šuns, kurį, pasak savininkės, prieš parą apkandžiojo kitas šuo. Traumos pasekmėje padarytos kelios kastinės žaizdos kaklo srityje, suteikta pirminė pagalba ir ambulatorinis gydymas (b. l. 37).
Teismo posėdyje apklaustas liudytojas R. Č. parodė, kad 2010-03-29 vedžiojo šunį ir sutiko kaimyną E. B., vedžiojantį savo šunis, kurių vienas buvo be antsnukio. E. B. nesuvaldė savo šunų ir jie užpuolė jo vedžiojamą šunį. Liudytojas pažymėjo, kad incidentas su E. B. šunimis buvo ne vienintelis, šunų šeimininkas negali savo augintinių suvaldyti, todėl buvo kreiptasi į policiją.
Kaip matyti iš skundo turinio E. B. iš esmės pripažįsta administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytas aplinkybes ir jų neginčija.
Administracinė atsakomybė už ATPK 110 straipsnio 5 dalies dispozicijoje numatytą veiką atsiranda pažeidus Gyvūnų įsigijimo, laikymo, veisimo, dresavimo, gabenimo ir prekybos jais taisykles bei atskirų rūšių gyvūnų registravimo gyvenamosiose vietovėse taisykles ir Agresyvių šunų įvežimo, įsigijimo, laikymo, registravimo, veisimo, dresavimo ir prekybos jais taisykles, kai padaroma žala asmens sveikatai ir turtui.
Iš skundžiamo nutarimo ir administracinio teisės pažeidimo protokolo matyti, kad E. B. administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 110 straipsnio 5 dalį patrauktas už Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2008-09-10 sprendimu Nr. I-630 patvirtintų Gyvūnų auginimo ir laikymo taisyklių 19 punkto, kuriame nustatyta, kad šunys turi būti vedžiojami (vedami) su pavadėliu ir antsnukiu, pažeidimą.
Nustatyta, kad Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2008-09-10 sprendimu Nr. 1-630 patvirtintos Gyvūnų auginimo ir laikymo taisyklės galiojo iki 2010-01-01 ir buvo pakeistos Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2009-10-07 sprendimu Nr. 1-1251, kuriuo patvirtintos Gyvūnų laikymo Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje taisyklės. Taigi, darytina išvada, kad skundžiamame nutarime ir administracinio teisės pažeidimo protokole buvo nurodyta negaliojanti specialioji teisės norma, kurios pažeidimu kaltinamas E. B.
Pažeidimo padarymo metu galiojusių Gyvūnų laikymo Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje taisyklių 24 punkte nustatyta, kad viešosiose vietose visi asmenys privalo vedžioti (vesti) šunis su pavadėliu ir antsnukiu, išskyrus Taisyklių 25 ir 26 punktuose nurodytas išimtis. Tai rodo, kad įpareigojimas vedžioti šunis su antsnukiu ir pavadėliu išliko ir naujosiose gyvūnų laikymo taisyklėse.
Pagal LR ATPK 284 straipsnio 2 dalies nuostatas organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, turi teisę pakeisti nuorodą į šio kodekso straipsnį, straipsnio dalį ar kitą teisės aktą, numatantį atsakomybę už šį pažeidimą, jeigu administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta administracinio teisės pažeidimo esmė yra įrodyta, tačiau suklysta nurodant šio kodekso straipsnį, straipsnio dalį ar kitą teisės aktą, numatantį atsakomybę už padarytą administracinį teisės pažeidimą.
Tai, kad administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytas pažeidimo padarymo metu negaliojančių Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2008-09-10 sprendimu Nr. 1-630 patvirtintų Gyvūnų auginimo ir laikymo taisyklių 19 punktas, nesudaro pagrindo skundžiamam nutarimui panaikinti. Iš administracinio teisės pažeidimo protokole suformuluotos pažeidimo esmės, kitų administracinio teisės pažeidimo byloje surinktų įrodymų, darytina išvada, kad E. B. pažeidė Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2009-10-07 sprendimu Nr. 1-1251 patvirtintų Gyvūnų laikymo Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje taisyklių 24 punkto nuostatas.
Vadovaujantis LR ATPK 284 straipsnio 2 dalimi E. B. veikos kvalifikavimas tikslintinas, nurodant, kad E. B. pažeidė Gyvūnų laikymo Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje taisyklių 24 punkto nuostatas, o ne Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2008-09-10 sprendimu Nr. 1-630 patvirtintų Gyvūnų auginimo ir laikymo taisyklių 19 punkto reikalavimus.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad E. B. pagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 110 straipsnio 5 dalį.
Kitų aplinkybių, darančių administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną negalimą, nenustatyta (LR ATPK 250 straipsnis). E. B. administracinę nuobaudą paskyrė tam įgaliotas pareigūnas.
Nuobaudos sąvoką ir jos taikymo bendruosius tikslus apibrėžia LR ATPK, kurio 20 straipsnyje nurodoma, kad administracinė nuobauda tai - atsakomybės priemonė, skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų.
Parenkant poveikio priemonę, kuri individualiu atveju prevencine ir nubaudimo prasme būtų efektyviausia, būtina atsižvelgti į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (LR ATPK 30 str. 2 d.).
E. B. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis nuoširdžiai gailisi, padėjo išaiškinti pažeidimą ir jame dalyvavusius asmenis (ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Pareiškėjo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Byloje esantys duomenys taip pat patvirtina, kad E. B. priklausantys vokiečių dogų veislės šunys, vedžiojami be antsnukio padarė žalą nukentėjusiajai – sužalojo jos šunį.. Be to, iš nukentėjusiosios ir liudytojo parodymų matyti, kad E. B. savo šunų nesuvaldo ne pirmą kartą ir tuo kelia grėsmę žmonių ir jų augintinių saugumui. Teismas atsižvelgdamas į nurodytų aplinkybių visumą, daro išvadą, kad pareiškėjui paskirta administracinė nuobauda – 500 litų atitinka pažeidėjo asmenybę, padaryto teisės pažeidimo pobūdį ir jos švelninti nėra įstatyminio pagrindo.
E. B. nurodytas argumentas, kad paskirtos baudos dydis dėl nedidelių jo šeimos pajamų jam kelia nepagrįstus suvaržymus, nagrinėjamu atveju nesuteikia jokio pagrindo administracinei atsakomybei švelninti.
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 5 policijos komisariato Viršuliškių policijos nuovados viršininko 2010-04-13 nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 124 straipsnio 1 dalies 1 punktą, 128 straipsnį,
nutarė:
E. B. skundo netenkinti.
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 5 policijos komisariato Viršuliškių policijos nuovados viršininko 2010-04-13 nutarimą Nr. 18N-125438-10 palikti nepakeistą.
Nutartis per 10 dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.