Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

2014-02-17 · Byla Nr. A2.6.-635-655/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2014-02-17
Bylos Nr.
A2.6.-635-655/2014
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Ainora Kornelija Macevičienė
Pažeidėjas
A. A. B.
Kategorijos
  • 39.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Adm.byla Nr. A2.6.-635-655/2014
Teisminio proceso Nr. 4-68-3-14000-2013-2Procesinio sprendimo kategorija: 39.1.; 39.2.; 45.4.4; 45.4.5. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2014 m. vasario 17 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ainora Kornelija Macevičienė,sekretoriaujant Rūtai Pečkytei,

dalyvaujant institucijos surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą atstovui Viktorui Benkui,

administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovui advokatui S. Š.,vertėjai Marijai Grigorian,

išnagrinėjusi A. A. B., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. A. B. 2013-09-27, apie 14.22 val. A. G. g. Vilniuje, (ties Jasinskio g. 17 namu), vairuodamas automobilį Opel Frontera, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) keisdamas judėjimo kryptį, t.y. apsisukdamas, neįsitikino, kad tai daryti saugu ir išvažiuodamas į priešpriešinio eismo juostą, nedavė kelio ja važiuojančiam automobiliui Mersedes Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vairuotojas, siekdamas išvengti susidūrimo buvo priverstas staigiai stabdyti, keisti judėjimo kryptį. Staigiai atsiradusios kliūties išvengti nepavyko, todėl automobilis Mersedes Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atsitrenkė į sustojusį automobilį Nissan Pathfinder, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini). Eismo įvykio metu buvo apgadinti automobiliai Mersedes Benz ir Nissan Pathfinder. A.A. B., pažeisdamas kelių eismo taisyklių reikalavimus, iš eismo įvykio vietos pasišalino, t.y. padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d.

Teismo posėdžio metu A. A. B. ir jo atstovas prašė teismo nutraukti administracinę bylą dėl ATPK 127 str. 2 d. bei 130 str. 1d. numatytų pažeidimų, nesant administracinės teisės pažeidimų įvykio.

Šalies argumentai

A. A. B. teismui paaiškino, kad jis jokių KET pažeidimų nepadarė, mano, kad nesukėlė avarinės situacijos. Tą dieną jis buvo sustojęs Goštauto g. esančioje aikštelėje dešinėje pusėje prie Neries. Po to, įsitikinęs kad nieko nėra, išvažiavo į kitoje gatvės pusėje esančią aikštelę ir ten sustojo. Stovėdamas aikštelėje per veidrodėlį pamatė, kad susidūrė du automobiliai. Buvo prie jų priėjęs, paklausė ar turi jam kokių pretenzijų, jie atsakė, kad neturi, tuo metu šie vairuotojai pildė deklaracijas, todėl jis išvažiavo. Atsakydamas į teismo ir proceso dalyvių klausimus, A. A. B. paaiškino, kad posūkį į kairę jis darė per visas keturias juostas, t.y. iš mašinų stovėjimo vietos. Aiškindamas teismui manevro atlikimo pobūdį, pažeidėjas nubraižė schemą, kuri prijungta prie teismo posėdžio protokolo. Nurodė, kad buvo išlipęs iš savo automobilio, ir kitų automobilių vairuotojai tai matė, todėl nepagrįstai teigiama, kad jis pasišalino iš įvykio vietos. Tuo metu, kai susidūrė automobiliai, jis stovėjo aikštelėje: „nosim į mūrinę sieną, kiek užskersavęs“. Atsakydamas į teismo klausimą, A.A. B. nurodė, kad darydamas posūkio manevrą matė, stovintį automobilį išvažiavime iš „IKI“ parduotuvės kiemo į Goštauto gatvę. Ji nebuvo visiškai įvažiavusi į gatvę, kyšojo jos galas. Mano, kad tas trečiasis automobilis išvažinėjo iš parduotuvės kiemo ir todėl užkliudė tą stovinčią mašiną. Kai tie automobiliai susidaužė, jis išlipo pasiteirauti ar neturi jam pretenzijų, taip pasielgė iš mandagumo ir pilietinės pareigos. Smūgio garso jis negirdėjo ir nežinojo, kad pastarieji kvies policiją. Iš Mersedeso išlipo pikti asmenys, todėl jis pasijuto nepatogiai. Atsakydamas į institucijos, surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą, atstovo kausimus apie eismo įvykyje dalyvavusių automobilių išsidėstymą, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo paaiškino, kad po įvykio automobilis Nissan toje pačioje vietoje, kaip jis matė atlikdamas apsisukimo manevrą, t.y. išvažiavime iš kiemo. Jo manevro metu jokia avarija neįvyko, jie susidaužė praėjus 5-6 min. po to, kai jis jau buvo sustojęs aikštelėje.

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens prašymu teisme apklausta liudytoja Z. B. teismui paaiškino, kad A.A. B. yra jos draugės brolis, pažįsta jį daug metų. Tą dieną buvo susitarę, kad jis liudytoją nuveš į kliniką. Liudytoja dirba (duomenys neskelbtini) mokykloje, esančioje (duomenys neskelbtini), todėl kai A.A. B. jai paskambino ir pasakė kad atvažiuoja, liudytoja iš savo darbo vietos ėjo link parduotuvės „IKI“, kur buvo susitarę susitikti. Ėjo ta pačia gatvės puse kurioje yra jos darbovietė ir matė, kad jis stovi priešais, t.y. kitoje gatvės pusėje. Atsakydama į teismo ir proceso dalyvių klausimus, liudytoja patikslino, kad tuo metu, kai A.A. B. apsisuko gatvėje ir sustojo, ji norėjo įsėsti į mašiną, pamatė, kad artėja du agresyvūs vyriškai, klausė A. ar tie vyriškiai eina pas jį. A. nuėjo aiškintis, tačiau apie ką kalbėjo, nežino. Tuo momentu kažką išgirdo. Susidūrimo garsą lyg ir girdėjo, bet nekreipė dėmesio. A. klausė apie ką jie kalbėjo ar reikia kviesti policiją. Tie vaikinai A. kaltino dėl susidūrimo, dėl sukeltos avarijos.

Liudytoja J. N. J. teismui paaiškino, kad įvykio dieną važiavo paimti vaikų iš mokyklos, esančios Jasinskio gatvėje. A. G. gatve nuo Baltojo tilto antrąją juosta laukė, kol pravažiuos mašinos ir ji galės apsisukti. Sulaukusi tinkamo momento, darydama kairįjį posūkį įvažiavo į įvažiavimą (išvažiavimą) iš parduotuvės „IKI“ kiemo. Ten stovėdama laukė kol pravažiuos mašinos, idant atbuline eiga galėtų išvažiuoti į Goštauto gatvę. Automobilį, kuris nuo Čiurlionio gatvės važiavo Goštauto gatve žemyn matė, todėl laukė kol šis pravažiuos, kad galėtų užbaigti manevrą. Tuo metu ji pajuto smūgį, t.y. į jos automobilį atsitrenkė Mersedesas, kurį ji praleidinėjo. Pradžioje nesuprato, kas ir kodėl atsitiko. Stovėdama išvažiavime iš kiemo, žiūrėjo į dešinę, todėl nematė A.A. B. vairuojamo automobilio apsisukimo. Apie tai, kad jis užkirto kelią Mersedes automobiliui sužinojo iš jaunuolio, vairavusio šią mašiną. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo buvo išlipęs iš savo mašinos, Mersedes vairuotojas su juo kalbėjosi, tačiau Opel vairuotojas prie jos priėjęs nebuvo ir su ja nekalbėjo. Iš savo mašinos išlipusi nebuvo. Atbula eiga Goštauto gatvę nevažiavo, nes matė mašiną. Mano, kad tam Mersedesui tikrai netrukdė, nes jos automobilio galinė dalis nebuvo išlindusi į važiuojamąją dalį. Atsakydama į teismo ir proceso dalyvių klausimus, liudytoja patikslino, kad ji stovėjo įvažiavime į kiemą, o ne automobilių aikštelėje esančioje šalia gatvės (kišenėje). Pagal savo maršrutą ji turėjo apsisukti ir sustoti toje kišenėje, tačiau to padaryti nespėjo. Po eismo įvykio automobilį perstatė į pačią Goštauto gatvę, nes buvo užblokavusi išvažiavimą iš parduotuvės kiemo ir ten susidarė spūstis. Automobilio Mersedes vairuotojas siūlė pildyti deklaraciją, bet negalėjo, nes Opel vairuotojas pasišalino.

Liudytojas Z. L. teismui paaiškino, kad rugsėjo mėnesį, tiksliau datos nepamena, apie 14 val. vairavo automobilį Mersedes ir važiavo Goštauto gatve link centro. Važiuojant pastebėjo, kad išvažiavime iš parduotuvės „IKI“ stovi Nissan automobilis, kuris buvo pasukęs į kairę, mašina buvo išlindusi apie metrą į važiuojamąją kelio dalį, todėl jis persirikiavo į antrą juostą, kad ją apvažiuotų. Kai važiavo antrąja juosta, pamatė ta džipą Opel, kuris: „ jam prieš pat nosį pradėjo daryti apsisukinėjimą“. Jis manevrą darė iš antros juostos. Bandydamas išvengti susidūrimo su Opel automobiliu, staigiai stabdė ir suko savo automobilį į dešinę. Dėl šio manevro pavyko išvengti susidūrimo su Opel automobiliu, tačiau bamperiu užkliudė stovintį Nissan automobilį. Po susidūrimo sustojo, įsijungė avarinį signalą. Opelio vairuotojas tuo metu stovėjo skersai kelio, užėmęs antrą juostą Atsakydamas į teismo ir proceso dalyvių klausimus, liudytojas patikslino, kad jam avarinę situaciją sukėlė Opel vairuotojas darydamas staigų posūkį į kairę. Tuo metu pusė pirmos juostos buvo laisva, todėl jis bandė „praslysti“ tarp pirmosios ir antrosios eismo juostų . Opelio vairuotojas baigė manevrą ir sustojo jau po susidūrimo. Kai liudytojas priėjo prie jo, Opel vairuotojas iš pradžių pravėrė tik automobilio duris, vėliau buvo išlipęs. Kai jam liudytojas pasakė, kad šis niekur nebėgtų, nes kvies policiją, pažeidėjas atsakė, kad jis nieko nekliudė, kad jis nekaltas. Tuo metu, kai liudytojas skambino policijai, Nissano vairuotoja jam pasakė, kad Opel vairuotojas iš įvykio vietos išvažiuoja. Bendraudamas su Opel vairuotoju buvo suirzęs, tačiau pastarojo atžvilgiu keiksmažodžių nevartojo, pildyti deklaraciją nesiūlė, nes pastarasis neigė savo kaltę dėl autoįvykio sukėlimo. Po susidūrimo liudytojas sustojo šiek tiek skersai, Opelio vairuotojas sustojo prieš jo automobilį. Nissan automobilis pavažiavo į kitą vietą, nes negalėjo žmonės išvažiuoti iš kiemo.

Liudytojas L. M. teismui nurodė, kad paties eismo įvykio nėra matęs, į eismo įvykio vietą atvyko pagal VPK gautą pranešimą. Nelabai ką prisimena, nes tai buvo pakankamai seniai. Ten buvo susidūrę du automobiliai. Įvykio vietoje buvę asmenys pasakojo, kad vienas automobilis, kaip ir sukėlęs avarinę situaciją, pasišalino, kad vairuotojai lyg ir pasikalbėjo tarpusavyje, bet vienas nesulaukęs policijos išvažiavo. Eismo įvykio schemą braižė porininkas, o liudytojas eismo įvykio dalyvių ir automobilių duomenis suvedinėjo į elektroninę duomenų bazę. Atsakydamas į teismo ir proceso dalyvių klausimus liudytojas patikslino, kad atvykus į įvykio vietą schemose yra fiksuojama faktinė automobilių padėtis, kuri nebūtinai turi atitikti eismo įvykio schemą. Įvykio vietoje buvę abu vairuotojai nurodė, kad vairuotojas, kuris apsisukinėjo, išvažiavo iš eismo įvykio vietos. Prisimena, kad ten buvo moteris su džipu, kuri ir nurodė įvykio aplinkybes, tai kad pasišalino vienas vairuotojas, nurodė pasišalinusio automobilio numerį. Tokiais atvejais policijos pareigūnai duomenų bazėje pagal automobilio duomenis nustato vairuotojo duomenis, jo telefono numerį. Nepamena, ar šiuo atveju nustatė pažeidėjo telefono numerį, ar pavyko susiskambinti.

A. A. B. kaltė padarius administracinius teisės pažeidimus, dėl kurių jis traukiamas administracinėn atsakomybėn, visiškai įrodyta bylos medžiaga. Įrodymais, patvirtinančiais pažeidimų padarymą, teismas pripažįsta duomenis užfiksuotus eismo įvykyje dalyvavusių automobilių savininkų Z. L. ir J.N. J. paaiškinimuose, rašytuose eismo įvykio dieną ir jų parodymus teismo posėdžio metu. Teismui aiškindami eismo įvykio aplinkybes ir priežastis, liudytojai buvo nuoseklūs, jų parodymai yra tapatūs pareiškime nurodytoms aplinkybėms. Buvusį kontaktą tarp eismo įvykyje dalyvavusių automobilių patvirtina šių automobilių apžiūra.

Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, aiškindamas aplinkybes braižė įvykio vietos planą, pažymėdamas savo manevro atlikimo trajektoriją. Vertindamas A. A. B. ir liudytojos Z. B. parodymus teismas atkreipia dėmesį į tai, kad jie yra nenuoseklūs ir prieštaringi. Tokią išvadą teismas daro atsižvelgdamas į tai, kad pažeidėjas, neigdamas savo kaltę dėl autoįvykio sukėlimo ir pasišalinimo iš eismo įvykio vietos, nurodo, kad jis nežino dėl ko kilo eismo įvykis, kad stovėdamas aikštelėje per galinio vaizdo veidrodėlį matė, kad susidūrė du automobiliai, kad iki šio susidūrimo jis apie 5-6 minutes buvo prastovėjęs aikštelėje ir pan. Tokius administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymus paneigė jo iniciatyva apklausta liudytoja Z. B., nurodydama, kad pamatė du agresyviai nusiteikusius jaunuolius tuo metu, kai ji rengėsi įsėsti į A.A. B. vairuojamą automobilį ir pan. Akcentuotina, kad pažeidėjas teigdamas, jog nėra susijęs su kilusiu eismo įvykiu, teismui nurodė, kad buvo priėjęs prie susidūrusių automobilių vairuotojų paklausti ar pastarieji neturi jam kokių nors pretenzijų. Teismas neturi pagrindo abejoti liudytojo Z. L. parodymais apie tai, kad eismo įvykio vietoje jis šį asmenį kaltino autoįvykio sukėlimu ir įspėjo, kad apie įvykį praneš policijai bei liepė pastarajam laukti policijos. Nežiūrint į tai, A.A. B. iš eismo įvykio vietos išvažiavo.

ATPK 130 str. 1 d. numato atsakomybę už pasitraukimą iš eismo įvykio vietos, pažeidžiant Kelių eismo taisyklių reikalavimus. Pagal minėtą straipsnį asmuo gali būti patrauktas administracinėn atsakomybėn tik tuo atveju, jei jis veikė tyčia. Surinktų įrodymų visuma leidžia teigti, kad A. A. B. suprato priešingą teisei savo veikimo pobūdį, tačiau dėl nerūpestingumo netinkamai įvertino galimas žalingas jo pasekmes.

A. A. B. veiksmai pagal ATPK 127 str. 2 d. kvalifikuoti teisingai – jis, vairuodamas transporto priemonę padarė Kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitų transporto priemonių susidūrimą bei svetimo turto apgadinimus.

Motyvuojamoji dalis

A. A. B. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad pažeidimus padarė asmuo vyresnis negu 65 metų (ATPK 31 str. 1 d. 10 p.).Pažeidėjo atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.

Atsižvelgiant į pažeidimų padarymo pobūdį ir aplinkybes, į pažeidėjo amžių ir asmenybę, į tai, kad nežiūrint garbingo amžiaus A. A. B. dirba ir darbdavio yra charakterizuojamas teigiamai, darytina išvada, kad pastarajam skirtinos minimalios ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d. sankcijose numatytos nuobaudos.

Pažeidėjui paskirtos administracinės nuobaudos bendrintinos ATPK 33 str. 2 d. nustatyta tvarka.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis ATPK 127, 130, 286, 287, 288 str. teismas

nutarė:

A. A. B., a.k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 str. 2 d., ir skirti 100 Lt (vienas šimtas litų) baudą.

A. A. B., a.k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130 str. 1 d., skirti 3000 Lt (trijų tūkstančių litų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trims ) metams.

Vadovaujantis ATPK 33 straipsnio 2 dalimi, A. A. B., skirti galutinę administracinę nuobaudą – 3000 Lt (trijų tūkstančių litų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trims) metams.

Išaiškinti, kad pagal ATPK 313 str. teismo paskirta bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos.

Bauda mokama banke į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT 24 7300 0101 1239 4300, esančią AB bankas „Swedbank“ banko kodas 73000, SWIFT kodas HABALT22 arba Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, esančią Nordea Bank Finland PLC Lietuvos skyriuje, banko kodas 21400, SWIFT kodas NDEALT2X. Įmokos kodas 6030.

Nutarimas per 20 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Ainora Kornelija Macevičienė