- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-03-01
- Bylos Nr.
- 2S-1023-656/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Andrius Ignotas (pran.), Asta Radzevičienė, Vilija Mikuckienė
- Pareiškėjas
- S. B., E. G., Ž. S., M. G.
- Advokatai
- Albertas Kručkauskas
- Kategorijos
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Andriaus Ignoto (pranešėjo), kolegijos teisėjų Astos Radzevičienės ir Vilijos Mikuckienės,
kolegijos posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo pareiškėjų S. B., E. G. ir Ž. S. atstovo advokato Alberto Kručkausko atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 23 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjų S. B., E. G., Ž. S. ir M. G. pareiškimą dėl taikos sutarties patvirtinimo.
Aprašomoji dalis
Kolegija nustatė:
2010 m. birželio 1 d. sudarytomis Paskolos sutartimis bei vėliau sudarytais papildomais Susitarimais pareiškėjai M. G. neatlygintinai paskolino: atitinkamai S. B. - 61600 Lt, E. G. – 61000 Lt, o Ž. S. – 110 000 Lt. Minėtomis Paskolų sutartimis skolininkė M. G. įsipareigojo visas paskolas kreditoriams sugrąžinti iki 2010 m. spalio 1 dienos.
Šalies argumentai
Pasibaigus paskolos grąžinimo terminui, skolininkė M. G. paskolų negrąžino, o kreditoriams pareiškus pretenziją, jų reikalavimai taip pat nebuvo patenkinti. Šalys 2010 m. lapkričio 22 d. sudarė Taikos sutartį ir kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl Taikos sutarties patvirtinimo supaprastinto proceso tvarka.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2010 m. gruodžio 23 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjų S. B., E. G., Ž. S. ir M. G. pareiškimą dėl Taikos sutarties tvirtinimo, kaip nenagrinėtiną teisme.
Nutartyje teismas nurodė, jog sandoriai dėl daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą perleidimo ir daiktinių teisių bei nekilnojamojo daikto suvaržymo sandoriai turi būti sudaromi notarine forma (CK 1.74 str. 1 d. 1 p.). Tai imperatyvi norma, reglamentuojanti nekilnojamojo turto perleidimą. Taikos sutarties dalykas yra skolininkės M. G. paskolų grąžinimas kreditoriams S. B., E. G. ir Ž. S. sudaromais sandoriais, perleidžiant jai nuosavybės teise priklausančias, savo verte paskolų dydžius atitinkančias žemės sklypo dalis. Teismas padarė išvadą, jog pareiškėjų pateikta Taikos sutartis supaprastinto proceso tvarka negali būti tvirtinama, todėl pareiškimą atsisakė priimti kaip nenagrinėtiną teisme. Pareiškėjams išaiškino dėl žemės sklypo dalių perleidimo sandorių sudarymo bei tvirtinimo kreiptis į notarą.
Šalies argumentai
Pareiškėjai S. B., E. G. ir Ž. S. atskiruoju skundu prašo Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 23 d. nutartį panaikinti ir perduoti pirmosios instancijos teismui klausimą nagrinėti iš naujo.
Atskirajame skunde nesutiko su teismo pateiktais argumentais, jog prašomos patvirtinti Taikos sutarties dalykas – nekilnojamojo turto perleidimas. Apeliantų tvirtinimu, Taikos sutarties dalykas buvo taikus ginčo išsprendimas, Kreditoriams atsisakant taikyti Skolininkei Paskolų sutartyse numatytus civilinės atsakomybės institutus, o Skolininkei įsipareigojant įvykdyti Taikos sutartį įstatymų nustatyta tvarka ateityje perleidžiant nekilnojamąjį turtą Kreditoriams.
Pareiškėjai taip pat nesutiko su teismo padaryta išvada, jog šiuo atveju pareiškėjai dėl žemės sklypo dalių perleidimo sandorių sudarymo bei tvirtinimo turi kreiptis į notarą. Pareiškėjai savo poziciją grindžia keliais argumentais:
Pirma. CPK numato, jog taikos sutartimi gali būti sprendžiamas jau kilęs teisminis ginčas arba užkertamas kelias teisminiam ginčui kilti ateityje. Šalys dėl taikos sutarties, kuria siekiama išvengti ateityje tarp šalių galinčio kilti teisminio ginčo, patvirtinimo su prašymu gali kreiptis į teismą CPK XXXIX skyriuje nustatyta, supaprastinto proceso tvarka. Taikos sutartį supaprastinto proceso tvarka teismas gali patvirtinti, jeigu nustato, kad dėl sutarties teisminio patvirtinimo yra abiejų sutarties šalių valia, sutartis neprieštarauja imperatyviosioms įstatymų nuostatoms ir viešajam interesui, nėra kitų sandorių negaliojimo pagrindų, taip pat kitų aplinkybių, dėl kurių pateikta sutartis negali būti tvirtinama. Supaprastinto civilinio proceso tvarka šalių sudaryta taikos sutartis, jeigu ji yra patvirtinama teismo, įgauna teismo sprendimo galią šalims ir taikiam ikiteisminiam besiginčijančių asmenų susitarimui suteikia priverstinai vykdytino dokumento galią.
Antra. Remdamiesi teismų praktika konstatavo, kad net ir tais atvejais, kai taikos sutarčiai taikytina notarinė forma, teismas neturi teisės atsisakyti priimti pareiškimą dėl taikos sutarties patvirtinimo, kadangi teismo atliekami taikos sutarties patvirtinimo veiksmai pakeičia analogiškus notaro veiksmus. Tačiau pažymėjo, kad Taikos sutartimi teismo nebuvo prašoma atlikti notarinių veiksmų, t. y. įforminti nekilnojamojo turto perleidimo sandorį, šalys susitarė, kad tokius veiksmus jos atliks pačios, besikreipdamos į notarą.
Trečia. Taikos sutartimi neperleidžiamas nekilnojamasis daiktas, o tik susitariama dėl taikaus ginčo išsprendimo, sankcijų Skolininkei atsisakymo bei įsipareigojama, norminiuose teisės aktuose nustatyta tvarka, inter alia kreipiantis į notarą sudaryti sandorį dėl nekilnojamojo daikto perleidimo (Taikos sutarties 1.1.10 punktas).
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas tenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).
Nekilnojamojo turto perleidimo sandoriams nustatyti griežtesni patikimumo reikalavimai. Civilinis kodeksas, Žemės įstatymas, Notariato įstatymas ir kiti teisės norminiai aktai nustato specialius reikalavimus žemės perleidimo sandoriams, todėl pirmos instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad tik notaras galėtų tvirtinti taikos sutartį, dėl skolos padengimo perleidžiant kreditoriui nekilnojamąjį turtą. Pareiškėjų pateikta teismui tvirtinti 2010 m. lapkričio 22 d. Taikos sutartis dėl skolinių įsipareigojimų pagal paskolos sutartį įvykdymo atitinka skolos padengimo perleidžiant kreditoriui nekilnojamąjį turtą sutarties, numatytos CPK 6.436 str., požymius, tačiau pateikta taikos sutartis per se daiktinių nuosavybės teisių nesukuria, nes šalys taikos sutarties 1.1.10 punktu susitarė per septynias dienas po to, kai įsiteisės teismo nutartis, patvirtinanti taikos sutartį, kreiptis į notarą sudaryti, sudaryti sandorį dėl nekilnojamojo turto perleidimo. Kolegija daro išvadą, kad 2010 m. lapkričio 22 d. Taikos sutartimi daiktinės teisės į nekilnojamąjį daiktą neperleidžiamos, todėl skundžiamos nutarties išvada, kad taikos sutartimi perleidžiamos nuosavybės teisės į nekilnojamuosius daiktus, yra nepagrįsta.
Remdamasi tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad yra pagrindas panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir priimti naują nutartį priimti pareiškėjų pareiškimą dėl taikos sutarties patvirtinimo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija,
nutaria:
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 23 d. nutartį panaikinti ir priimti naują nutartį pareiškėjų S. B., E. G. ir Ž. S. atstovo advokato A. K. pareiškimą dėl taikos sutarties patvirtinimo priimti.