- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2013-11-05
- Bylos Nr.
- 1-1333-771/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 1-41-1-01801-2013-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Aleksandras Prygunkovas
- Kategorijos
- 1.1.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 1.1.7.2.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 1.1.8.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Šiaulių apylinkės teismo teisėjas Aleksandras Prygunkovas, susipažinęs su prokuroro pareiškimu dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir baudžiamąja byla, kurioje GERMANAS NIKITKINAS, a.k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, išsiskyręs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, darbo biržoje registruotas, gyv. (duomenys neskelbtini),deklaruota gyvenamoji vieta ten pat, paskutinį kartą teistas 2007-02-13 Šiaulių apylinkės teismo pagal LR BK 138str.ld.-laisvės atėmimu 1 metams, BK 75 str. bausmės vykdymas atidėtas 1 metams,2010-03-03 atleistas nuo teismo paskirtos bausmės, teistumas išnykęs, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 2 d., 145 str. 1 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
G. N. 2013 m. rugsėjo 24 d. apie 23.15 val. buto, esančio (duomenys neskelbtini), virtuvėje žodinio konflikto metu tyčia pridėjęs peilį savo šeimos nariui - mamai G. N. prie kaklo, kita ranka laikydamas ją už plaukų, pagrasino nužudyti nukentėjusiąją, sakydamas „dabar papjausiu, kaip tai daro Čečėnijoj“, dėl to nukentėjusioji turėjo pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas;
be to, jis, 2013 m. rugsėjo 24 d. apie 23.30 val., buto, esančio (duomenys neskelbtini), kambaryje žodinio konflikto metu tyčia smogė vieną kartą kumščiu savo šeimos nariui-mamai G. N. į nugarą, sukeldamas jai fizinį skausmą.
G. N. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2013-09-25 parodė, kad dėl jam pareikšto įtarimo kaltu neprisipažįsta ir paaiškino, kad 2013-09-24 , apie 20.30 vai. grįžo namo iš savo draugo, su kuriuo truputį išgėrė savo vardo dienos proga. Prieš pareidamas namo užėjo į parduotuvę, kur nusipirko dar 0.375 1, butelį degtinės. Parėjęs namo pasidarė pavalgyti ir pasikvietė savo mamą kartu su manimi išgerti ir pasėdėti. Tačiau ji su juo išgerti neatėjo. Jis vienas pats savo kambaryje išgėrė parsineštą degtinę ir nuėjo miegoti. Su mama jau susitikęs nebuvo, nekalbėjo. Miegodamas suprato, kad kažkas vyksta, tai yra prasidarė jo kambario durys ir pro jas įėjo policijos pareigūnai, kurie jam liepė apsirengti ir vykti su jais. Pareigūnų nebeklausė dėl ko jam reikia važiuoti, nes suprato, kad mama iškvietė policiją. Taip ji elgiasi nebe pirmą kartą, ji panašiai prieš metus laiko jį jau yra melagingai įskundusi, kad jai grasino, nors šito jis nedarė. Ir vakar t.y. 2013-09-24 jis savo motinai nei sudavė, nei grasino, su ja net susipykęs nebuvo. Mama dažniausiai tampa konfliktiška, kai išgeria alkoholio, bet ar ji vakar buvo neblaivi tiksliai pasakyti negali. Kaltindama nebūtais dalykais mama jį šmeižia, bet kodėl paaiškinti aš negaliu. Kol vyks ikiteisminis tyrimas pagyvens pas savo draugą M. G., adresu (duomenys neskelbtini), (b.1.36). Papildomos apklausos metu parodė, kad išdėstytas įtarime aplinkybes pripažįsta pilnai ir paaiškino, kad 2013-09-24 įvykių prisiminti ir jų aplinkybių aiškinti nenori, nes jam gėda, be to tai vyko šeimoje tarp jo ir mamos. Sutinka, kad ikiteisminis tyrimas būtų pabaigtas baudžiamuoju įsakymu.(b.1.43)
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo G. N. prisipažinimo, jo kaltę padarius inkriminuotas nusikalstamas veikas įrodo kiti baudžiamosios bylos duomenys, o būtent:
Nukentėjusioji G. N. parodė, kad 2013-09-24 apie 23.30 vai. namuose Gegužių g.41-39 buto virtuvėje girtas sūnus G. N. žodinio konflikto metu ją sumušė suduodamas rankos kumščiu vieną kartą per nugarą dėl ko patyrė fizinį skausmą. Į medikus nesikreipė. Po kelių akimirkų sūnus iš spintelės pasiėmė virtuvinį peilį, prikišo jai prie kaklo ir pradėjo grasinti, kad ją nužudys. Labai išsigando, nes sūnus girtas neprognozuojamas. Dėl tokio elgesio jam jau buvo iškelta byla. Sūnus prieš ją smurtauja ne pirmą kartą. Civilinio ieškinio nereiškia(b.l.27)
Nukentėjusioji G. N. papildomai parodė, kad 2013-09-24 d. apie 21.00 vai. į namus parėjo girtas sūnus G. N.. Jis dar į namus parsinešė butelį degtinės ,kurį savo kambaryje gėrė, vardo dienos proga. Kai vartojo alkoholį buvo įsijungęs muziką, ji dėl muzikos jį kelis kartus perspėjo, kad patildytų, tačiau jis to nepadarė, o tik dar labiau pagarsino. Paskutinį kartą jam dėl muzikos papriekaištavo apie 23.15 vai. Ji jam pasakė, kad jei jis neišjungs muziką ,ji iškvies policiją. Kadangi jis muzikos neišjungė ,ji iškvietė policijos pareigūnus, nes nenorėjo, kad ją iškviestų kaimynai. Iki atvykstant policijos pareigūnams sūnus muziką išjungė ir atėjo į virtuvę kurioje ji buvo. Jis ją iškeikė necenzūriniais keiksmais ir pasiėmęs peilį pridėjo jai prie kaklo sakydamas „dabar papjausiu, kaip tai daro Čečėnijoj", o su kita ranka laikė sugriebęs už plaukų. Ji jam pasakiau pjauk, tik iš karto, kad nebereiktu būti invalide. Ir jis po jos pasakytų žodžių paleido, peilį paliko ant stalo. Ji po to nuėjo į savo kambarį, o jis priėjęs sudavė vieną smūgį į nugarą ir dar pats jos kambaryje prisėdo. Jį išprašė iš kambario dar kartą pasakydama, kad iškvietė policiją. Sūnus paklausė jos ir išėjo į savo kambarį. Netrukus atvyko policijos pareigūnai ,kurių jis buvo sulaikytas. Dėl to kai sūnus buvo pridėjęs peilį ji išsigando tik tam momentui, bet to neparodė. Savo sūnų pažįsta ir jo nebijau, ją gal išgąsdino tai, kad jis tai padarė netikėtai. Be to buvo neblaivus. Jis jos papjauti ar kitaip sužaloti nenorėjo. Sūnus jai sudavė neskaudžiai ,gal daugiau norėjo pastumti, nei suduoti. Policiją kvietė tik dėl muzikos, o kadangi atvyko jau po tokio jų incidento ji pareigūnams pasiskundė ir parašė pareiškimą. Pas medikus nesikreipė, nes sužalojimo po suduoto smūgio nebuvo. Pas teismo med. ekspertus kreiptis atsisakė. Jai dėl šio įvykio nei turtinė , nei neturtinė žala nepadaryta. Civilinio ieškinio nereiškia. Sūnui ji atleido, pretenzijų jam neturi. Tarp jos ir sūnaus dažnokai vyksta žodiniai konfliktai. Prieš metus ar daugiau laiko sūnus jai grasino peiliu, bet ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas. Sutinka, kad ikiteisminis tyrimas būtu baigtas baudžiamuoju įsakymu. Bausmės klausimą palieka spręsti prokurorui ir teismui. Daugiau nieko paaiškinti negali.(b.1.29-30)
Įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad įvykio vieta yra Gegužių g.41-39, Šiauliuose. Įvykio vietoje rastas bei paimtas peilis (b.1.6-11).
Išdėstyti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad G. N. 2013 m. rugsėjo 24 d. apie 23.15 val. buto, esančio Šiauliuose, Gegužių g. 41-39, virtuvėje žodinio konflikto metu tyčia pridėjęs peilį G. N. prie kaklo, kita ranka laikydamas ją už plaukų, pagrasino nužudyti nukentėjusiąją, sakydamas „dabar papjausiu, kaip tai daro Čečėnijoj“, dėl to nukentėjusioji turėjo pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Padarytos nusikalstamos veikos objektas yra žmogaus sveikata ir gyvybė. Objektyvioji pusė pasireiškė grasinimu nužudyti naudojant peilį. Nusikalstamos veikos dalyku yra peilis. Grasinimai buvo realūs, buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimai gali būti įvykdyti. Subjektyvioji pusė pasireiškė tiesiogine tyčia. Be to išdėstyti įrodymai patvirtina, kad 2013 m. rugsėjo 24 d. apie 23.30 val., buto, esančio (duomenys neskelbtini), kambaryje žodinio konflikto metu kaltinamasis tyčia smogė vieną kartą kumščiu savo šeimos nariui-mamai G. N. į nugarą, sukeldamas jai fizinį skausmą. Nusikalstamos veikos objektu yra žmogaus sveikata. Objektyvioji pusė pasireiškė smūgių sudavimu, sukeliant nukentėjusiajam fizinį skausmą. Kvalifikuojantis požymis yra tas, kad nusikaltimas padarytas prieš šeimos narį. Subjektyvioji pusė pasireiškė tiesiogine tyčia. Kaltinamojo G. N. veikos teisingai kvalifikuotos pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 2 d., 145 str. 1 d.
Teismas nustatė visas BPK 418 straipsnio 1 dalyje numatytas baudžiamojo įsakymo priėmimo leistinumo sąlygas. Už kaltinamajam inkriminuotos LR BK 140 str. 2 d. numatytos veikos padarymą, be laisvės atėmimo bausmės, numatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai, laisvės apribojimas, areštas. Už kaltinamajam inkriminuotos LR BK 145 str. 1 d. numatytos veikos padarymą, be laisvės atėmimo bausmės, numatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas, areštas.
Prokuroras siūlo baudžiamąjį procesą užbaigti baudžiamuoju įsakymu, pripažinti G. N. kaltu pagal LR BK 140 str. 2 d. ir skirti jam laisvės apribojimo bausme 1 metams. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalyje ir skirti jam bausmę - laisvės apribojimą 1 metams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 4 dalimi, paskirtas bausmes subendrinti iš dalies jas sudedant ir subendrintą bausmę paskirti laisvės apribojimą 1 metams 6 mėnesiams. Vadovaujantis LR BK 64 straipsniu subendrintą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę paskirti laisvės apribojimą 1 metams su įpareigojimais be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos , nuo 23 valandos iki 6 valandos būti savo namuose ir neatlygintinai išdirbti 80 valandų per 1 metus sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis. Kaltinamasis sutinka su prokuroro siūlomos bausmės rūšimi bei dydžiu.
Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnyje nurodytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. Baudžiamąją atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, jog kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, nuoširdžiai gailisi. Baudžiamąją atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamasis anksčiau teistas, tačiau teistumas nusikalstamų veikų padarymo metu buvo išnykęs (b.l. 52-53), anksčiau baustas administracine tvarka, tačiau neturi galiojančių administracinių nuobaudų (b.l. 62-65), nedirba, nesiregistruoja darbo biržoje (b.l. 68), apylinkės inspektoriaus pagal gyvenamąją vietą charakterizuojamas teigiamai (b.l. 59). Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, teismas mano, kad bausmės tikslai (LR BK 41 str.) bus pasiekti kaltinamajam už minėtų nusikalstamų veikų padarymą paskyrus bausmę – laisvės apribojimą (LR BK 55 str.). Bausmė skiriama arčiau tos bausmės nustatytam vidurkiui (LR BK 61 str.).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 4 dalimi, skiriamos bausmės bendrintinos dalinio sudėjimo būdu prie griežtesnės bausmės iš dalies pridedant švelnesnę bausmę. Vadovaujantis LR BK 64 straipsniu subendrinta bausmė mažintina 1/3.
Iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo G. N. taikytina kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti.
Daiktinis įrodymas – peilį, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžintinas nukentėjusiajai G. N..
Kompaktinė plokštelė paliktina prie baudžiamosios bylos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 str. 1 d. 1 p., 421 str.,
nusprendžia:
- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalį ir skirti jam bausmę - laisvės apribojimą - 10 (dešimčiai) mėnesių;
- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį ir skirti jam bausmę - laisvės apribojimą - 1 (vieneriems) metams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 4 dalimi paskirtas bausmes subendrinti iš dalies jas sudedant ir subendrintą bausmę paskirti laisvės apribojimą 1 metams 3 mėnesiams.
Vadovaujantis LR BK 64¹ straipsniu skiriamą bausmę sumažinti 1/3 ir galutinę bausmę paskirti laisvės apribojimą 10 (dešimčiai) mėnesių.
be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos nuo 23 valandos iki 6 valandos būti savo namuose;neatlygintinai išdirbti 80 (aštuoniasdešimt) valandų per 7 (septynis) mėnesius sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.
Daiktinį įrodymą – peilį, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti nukentėjusiajai G. N..
Kompaktinę plokštelę palikti saugoti baudžiamojoje byloje.
Kaltinamasis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo įsakymo įteikimo jam dienos turi teisę paduoti Šiaulių apylinkės teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.
Jeigu kaltinamasis nepasinaudos teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, baudžiamasis įsakymas įsiteisės ir nebegalės būti skundžiamas.