- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-07-03
- Bylos Nr.
- 2-470/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danutė Gasiūnienė, Alė Bukavinienė, Virginija Čekanauskaitė
- Skolininkas
- uždarosios akcinės bendrovės ,,Natanga ir Rovisa“
- Kreditorius
- uždarosios akcinės bendrovės ,,Avirginida“
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės, Virginijos Čekanauskaitės ir Danutės Gasiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo skolininko uždarosios akcinės bendrovės ,,Natanga ir Rovisa“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. balandžio 21 d. nutarties, kuria patenkintas kreditoriaus uždarosios akcinės bendrovės ,,Avirginida“ prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones civilinėje byloje Nr. L2-664-253/2008 pagal kreditoriaus uždarosios akcinės bendrovės ,,Avirginida“ pareiškimą skolininkui uždarajai akcinei bendrovei ,,Natanga ir Rovisa“ dėl delspiniginių priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Kreditorius UAB ,,Avirginida“ kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo skolininkui UAB ,,Natanga ir Rovisa“ ir prašė iš skolininko priteisti 100 584 Lt delspinigių, 752,93 Lt žyminio mokesčio bei 750 Lt išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti. Kreditorius taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – kilnojamojo ir nekilnojamojo turto, priklausančio skolininkui areštą įsiskolinimo sumai. Nurodė, kad skolos suma yra didelė, skolininkas vengia atsiskaityti su kreditoriumi ilgą laiko tarpą, todėl, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali bandyti slėpti arba suvaržyti disponavimą įmonės turtu ir taip apsunkinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos apygardos teismas 2008 m. balandžio 21 d. nutartimi kreditoriaus prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo patenkino ir už 102 086,93 Lt areštavo skolininkui nuosavybės teise priklausančius kilnojamuosius ir nekilnojamuosius daiktus, o jų nepakankant, ir pinigines lėšas, esančias banko sąskaitose. Teismas uždraudė skolininkui disponuoti areštuotu turtu, tačiau iš areštuotų piniginių lėšų leido mokėti darbo užmokestį, privalomuosius mokėjimus bei atsiskaityti su pareiškėju.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu skolininkas UAB ,,Natanga ir Rovisa“ prašo Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. balandžio 21 d. nutartį panaikinti. Skunde apeliantas nurodo, kad kreditorius nenurodė motyvų ir nepateikė jokių įrodymų apie skolininko siekio išvengti būsimo teismo sprendimo tinkamo įvykdymo grėsmę. Skunde apeliantas pasisako dėl kreditoriaus pareiškimo nepagrįstumo.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).
Bylų dėl teismo įsakymo išdavimo ypatumus reglamentuoja CPK XXIII skyriaus normos. Šio skyriaus 436 straipsnio pirmojoje dalyje nustatyta, kad, išdavęs kreditoriui teismo įsakymą, teismas kartu išsprendžia laikinųjų apsaugos priemonių taikymo skolininkui klausimą. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas sprendžiamas CPK 144 – 152 straipsniuose nustatyta tvarka, tačiau atsižvelgiant į kai kuriuos įstatymo nustatytus teismo įsakymo išdavimo procedūros ypatumus. Laikinosios apsaugos priemonės taikomos vadovaujantis bendrąja nuostata – CPK 144 straipsnio pirmąja dalimi, nustatančia, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo procesinio sprendimo (šiuo atveju – teismo įsakymo) įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Grėsmę tinkamam teismo įsakymo įvykdymui įrodo tokios aplinkybės, kaip reikalaujamos priteisti pinigų sumos dydis, skolininko turtinė padėtis ir elgesys. Laikinosios apsaugos priemonės turi būti proporcingos siekiamiems tikslams ir neturi varžyti vienos šalies teisių labiau, nei būtina tikslui pasiekti.
Nagrinėjamoje byloje skolininkui yra pareikštas didelės sumos reikalavimas, kurio išnagrinėjimo rezultatas gali būti pareikštos piniginės sumos priteisimas iš skolininko. Tokio teismo sprendimo įvykdymas gali būti užtikrinamas neleidžiant skolininkui sumažinti turimo turto daugiau, nei to reikia pareiškimo reikalavimams patenkinti (CPK 145 str. 2 d.). Vykdant skundžiamą nutartį, kreditoriaus 102 086,93 Lt reikalavimo užtikrinimui yra aprašytas konkretus skolininkui priklausantis nekilnojamasis turtas, esantis Šilalės rajone Mažrimų ir Vytogalos kaimuose (b. l. 9-13). Apeliantas nepateikė teismui jokių duomenų apie savo turtinę padėtį, veiklą, todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad taikytos laikinosios apsaugos priemonės yra neproporcingos siekiamiems tikslams ar daro neigiamą įtaką skolininko ūkinei-komercinei veiklai.
Pažymėtina, kad taikant laikinąsias apsaugos priemones vertinamas ne pareikšto reikalavimo pagrįstumas materialiosios teisės prasme, o galimo palankaus kreditoriui teismo procesinio sprendimo neįvykdymo ir dėl to civilinio proceso tikslo apginti asmens, kurio materialinės subjektinės teisės yra pažeistos, interesus neįgyvendinimo grėsmė. Todėl apelianto atskirojo skundo motyvų, susijusių su kreditoriaus reikalavimo pagrįstumo klausimu, teisėjų kolegija nenagrinėja ir dėl jų nepasisako. Ar kreditoriaus reikalavimai yra pagrįsti ir gali būti tenkinami visiškai ar iš dalies, ar yra nepagrįsti ir atmetami, bus nustatoma tik išnagrinėjus bylą iš esmės, nes, kaip matyti iš bylos medžiagos, skolininkas pateikė ir pirmosios instancijos teismas priėmė jo prieštaravimus dėl kreditoriaus pareiškimo ir teismo įsakymo išdavimo.
Vadovaudamasis CPK 146 straipsnio pirmąją dalimi skolininkas turi teisę kreiptis į teismą su pagrįstu prašymu pakeisti vieną laikinąją apsaugos priemonę kita. Taip pat teismas gali skolininko prašymu taikytas laikinąsias apsaugos priemones panaikinti, jeigu skolininkas įmoka reikalaujamą sumą į teismo specialiąją sąskaitą arba už skolininką yra laiduojama (CPK 146 str. 2 d.). Skolininkas turi galimybę nurodyti, kokį konkretų turtą areštuoti, kad pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės apskritai nesukeltų arba sukeltų kuo mažesnius nuostolius, ypač tuo atveju, jeigu taikytos laikinosios apsaugos priemonės tiesiogiai paliečia ir įtakoja skolininko įmonės ūkinę-komercinę veiklą.
Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, daro išvadą, jog skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas pritaikė laikinąsias apsaugos priemones, yra pagrįsta ir teisėta, todėl naikinti ją atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu ir 338 straipsniu,
nutaria:
Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. balandžio 21 d. nutartį palikti nepakeistą.