Panevėžio apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Algirdas Gaputis Baudžiamoji byla Nr. 1A-238-350/2009

1.2.26.2., 1.1.7., 2.1.15.1., 2.4.6.

2009 m. gegužės 12 d.

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Algirdo Gapučio, teisėjų Evaldo Vanago ir Eligijaus Gladučio,

nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo atstovei advokatei Rimai Keblienei

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų D. P. ir A. M. apeliacinius skundus dėl Anykščių rajono apylinkės teismo 2009 m. vasario 13 d. nuosprendžio, kuriuo:

D. P. pripažintas kaltu ir nuteistas: pagal BK 284 str. 1 d. laisvės atėmimu vieneriems metams; pagal BK 178 str. 2 d. laisvės atėmimu vieneriems metams ir trims mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 ir 4 d. bausmės subendrintos iš dalies sudedant ir D. P. paskirtas laisvės atėmimas vieneriems metams ir šešiems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64 str. 1 ir 3 d. ši bausmė subendrinta su 2007m. gegužės 5d. Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme, ir D. P. paskirta galutinė subendrinta bausmė- laisvės atėmimas vieneriems metams ir septyniems mėnesiams.

A. M. pripažintas kaltu pagal BK 284 str. 1 d. ir nuteistas laisvės atėmimu vieneriems metams.

Vadovaujantis BK 75 str. 1 d., 2 d. 1 ir 7 p. bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams, įpareigojant atlyginti nukentėjusiajam A. D. turtinę žalą, bei be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo, neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms.

Šiuo nuosprendžiu taip pat nuteistas M. P., tačiau jo atžvilgiu nuosprendis neskundžiamas.

Valstybinei ligonių kasai prie LR SAM priteista solidariai iš D. P., A. M. ir M. P., o šiam neturint pajamų ar turto - iš L. P. ir V. P. 1152,40 Lt žalai atlyginti.

A. D. priteista solidariai iš D. P., A. M. ir M. P., o jam neturint pajamų ar turto iš L. P. ir V. P. 450 Lt turtinės žalos ir 5000 Lt neturtinės žalos atlyginimo bei 250 Lt turėtų proceso išlaidų.

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. P. ir A. M. nuteisti už tai, kad 2008m. liepos 6 d., apie 23 val. 45 min., kartu su M. P., būdami apsvaigę nuo alkoholio, įžūliais veiksmais demonstruodami nepagarbą aplinkiniams, sutrikdydami visuomenės rimtį ir tvarką, viešoje vietoje - prie mokyklos, esančios Anykščių rajone (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, (duomenys neskelbtini) kaime, iš chuliganiškų paskatų prikibo prie A. D., o būtent: D. P. rankomis sugriebęs A. D. už kaklo parvertė jį ant žemės ir smaugė, A. D. stojantis M. P. pastūmė A. D. ir du kartus kumščiu smogė jam į veido sritį, o šiam nugriuvus ir bandant atsistoti D. P. keliu smogė į krūtinę ir pargriovė ant žemės, A. D. bandant pakilti nuo žemės, A. M. smogė kumščiu jam į veidą ir pastarasis nuo smūgių vėl pargriuvo, o pargriuvusiam A. D. D. P., M. P. bei A. M. spyrė po kartą į galvos sritį bei A. M. grasindamas sužaloti, pasilenkęs prie gulinčio A. D., peiliu perpjovė jam kairės rankos dilbį, tuo padarydami poodines kraujosruvas kairėje ausyje, lūpose, dešinėje krūtinės ląstos pusėje, nugaros dešinėje ir kairėje, kairiame žaste, dešiniame kelyje, dešinėje blauzdoje, pjautinę kairio dilbio apatinio trečdalio pjautinę paviršutinę žaizdą, lengvai sukrėtė galvos smegenis, tuo nežymiai sutrikdydami A. D. sveikatą.

Be to, D. P. nuteistas ir už tai, kad 2008 m. rugpjūčio mėnesio pradžioje, tikslus laikas ir data ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti, vagystės tikslu, išėmęs tvarto lango stiklą bei iš vidaus atkabinęs duris, įsibrovė į patalpą -V. P. tvartą, esantį (duomenys neskelbtini)kaime, (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, Anykščių rajone ir pagrobė V. P. motociklą "Panonia", kurio vertė 3000 Lt, bei iš kieme stovėjusio V. P. kombaino "Niva" kabinos pagrobė du litrus benzino, kurio l l kaina 3,80 Lt, o bendra vertė 7,60 Lt, tuo padarydamas nukentėjusiajam V. P. 3007,60 Lt turtinę žalą.

Teismo posėdyje nuteistieji ir jų gynėjas prašo skundus tenkinti, nukentėjusysis, jo atstovė bei prokuroras prašo skundus atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistųjų D. P. ir A. M. apeliaciniai skundai atmestini (BPK 326 str. 1d. 1p.), 2009 m. vasario 13 d. Anykščių rajono apylinkės teismo nuosprendis paliktinas nepakeistu.

Apeliacinės instancijos teismas bylą patikrina tiek, kiek prašoma apeliaciniame skunde, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti (BPK 320 str. 3d.). Teisėjų kolegijos nuomone, baudžiamoji byla dėl D. P. ir A. M. padarytos nusikalstamos veikos išnagrinėta išsamiai ir visapusiškai, apylinkės teismo nuosprendis teisėtas ir pagrįstas, keisti jį apeliaciniuose skunduose nurodytais motyvais pagrindo nėra.

Dėl veikos kvalifikavimo

Nuteistasis D. P. skunde neginčija padarytos veikos, dėl kurios jis nuteistas pagal BK 178 str. 2 d., kvalifikavimo bei su šia veika susijusių įrodymų ir jų pirmos instancijos teismo nuosprendyje išdėstyto vertinimo, todėl šiuo klausimu kolegija atskirai nepasisako.

Tiek D. P., tiek A. M. skundo motyvai, kad nusikalstamus veiksmus A. D. atžvilgiu atliko tik išprovokuoti paties nukentėjusiojo ir kad A. M. veikė būtinosios ginties būklėje nuo A. D. gindamasis pats ir gindamas savo draugus, yra visiškai nepagrįsti. Nuosekliais A. D. parodymais viso ikiteisminio tyrimo metu bei teisme, kuriuos patvirtina liudytojų G. D., P. K., L. K., D. V., iš dalies ir pačių nuteistųjų parodymai, neginčytinai įrodyta, kad D. P., būdamas neblaivus, be jokios priežasties, tyčia prikibo prie A. D., pasikvietė į pagalbą savo draugus, griebė A. D. už kaklo ir jį pargriovęs smaugė, po to prie jo prisijungę M. P. ir A. M. taip pat jokios priežasties sumušė A. D., suduodami jam smūgius kumščiais, spardydami kojomis, be to A. M. panaudojo sulankstomą peiliuką, kuriuo grasino įvykio vietoje buvusiems asmenims, kad šie nebandytų padėti A. D. bei tuo peiliu sužalojo A. D. ranką.

Visiškai nepagrįstas D. P. teiginys, kad į įvykio vietą jis nuvyko, nes buvo informuotas, jog jo A. D. ieško, kadangi kaip matyti iš bylos medžiagos, D. P. ir A. D. iki įvykio vienas kito nepažinojo, todėl A. D. esant nurodytoms aplinkybėms ieškoti D. P. neturėjo visiškai jokio tikslo.

Patys apeliantai pirmos instancijos teismo posėdžio nurodė, jog nebuvo jokios priežasties sumušti A. D. ir savo chuliganiškų veiksmų paaiškinti negalėjo. Nors A. M. teigia, kad jis gynė D. P. nuo A. D. ir pats nusikalstamus veiksmus nukentėjusiojo atžvilgiu atliko veikdamas būtinosios ginties sąlygomis, tačiau tokių jo parodymų nepatvirtina byloje nustatytos aplinkybės ir teismas pagrįstai šiuos parodymus atmetė, kadangi iš įrodymų viseto matyti, jog nukentėjusysis neturėjo jokios galimybės atlikti kokius nors veiksmus D. P. atžvilgiu, nes jį puolė visi trys nuteistieji ir jis nespėdavo atsikelti nuo žemės, kai vėl gaudavo smūgius ir krisdavo apsvaigęs. Taip pat akivaizdu, kad D. P. jokios grėsmės nebuvo, kadangi su A. D. kartu buvę asmenys į konfliktą nesikišo, ką patvirtino ir patys nuteistieji, o P. K. pabandžius padėti A. D. atsikelti nuo žemės, nuteistasis A. M. jį nustūmė ir pagrasino peiliu. O tai, kad nuteistieji nusikalstamą veiką padarė viešoje vietoje – (duomenys neskelbtini) kaime, prie mokyklos, matant nepilnamečiams asmenims – G. D., P. K., E. G., L. K., be pateisinamos priežasties įžūliai prikibdami prie A. D. ir suduodami jam smūgius, spardydami kojomis, sutrikdė visuomenės rimtį, nes kaip matyti iš liudytojų parodymų, jie buvo išsigandę, šokiruoti tokių nuteistųjų veiksmų, liudytoja L. K. verkė ir prašė baigti muštynes, o liudytoja D. V. prasidėjus muštynėms kvietė policijos pareigūnus, nuosprendyje ištirtų įrodymų visuma neginčijamai įrodo, jog nuteistieji, be jokios priežasties, tyčia, įžūliais veiksmai padarė viešosios tvarkos pažeidimą.

Dėl bausmių

Abu nuteistieji panašiais motyvais prašo švelninti jiems paskirtas bausmes. Kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmes abiems nuteistiesiems, t.y. parinkdamas bausmės rūšis ir nustatydamas jų dydžius tiek už atskiras nusikalstamas veikas, tiek ir D. P. subendrintą bausmę, tinkamai taikė BK 54, 61, 63, 64 str. nuostatas. Teismas teisingai įvertino kiekvieno iš apeliantų vaidmenį, jų konkrečius veiksmus nusikaltimų padaryme, nusikaltimų motyvus bei tikslus, apeliantų asmenybes, jų pavojingumo visuomenei laipsnį. Skirdamas apeliantams bausmes, teismas atsižvelgė ir į apeliantų atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

D. P. nors ir prisipažino padaręs nusikaltimus bei dėl to gailisi, tačiau nusikaltimus, už kuriuos nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, padarė lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos metu. Be to, nusikaltimą A. D. atžvilgiu jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai neabejotinai turėjo įtakos šio nusikaltimo padarymui. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes visiškai nėra jokio pagrindo manyti, kad bausmės tikslai D. P. atžvilgiu galėtų būti pasiekti jam paskiriant švelnesnę nei laisvės atėmimo bausmę. Apylinkės teismas nuteistajam už abi padarytas nusikalstamas veikas paskyrė mažesnes nei įstatymo sankcijoje numatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis, todėl nėra jokio pagrindo laikyti jas aiškiai per griežtas. Bendrinant tiek tarpusavyje nauju nuosprendžiu paskirtas bausmes, tiek su ankstesniu nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausmės dalimi, D. P. buvo taikomas palankiausias įstatymo leistinas bausmių subendrinimo būdas- dalinis bausmių sudėjimas ir nustatant subendrintą bausmę, prie paskirtos griežčiausios vienerių metų iš trijų mėnesių laisvės atėmimo bausmės už vagystę, pridėta tik mažesnioji dalis- trys mėnesiai iš paskirtos vienerių metų laisvės atėmimo bausmės už viešosios tvarkos pažeidimą. Tokiu būdu, ir subendrintos bausmės laikyti aiškiai per griežta bei jos mažinti nėra jokio pagrindo.

D. P. apeliacinio skundo motyvai, kad jo mergina laukiasi, jis nori rūpintis būsima savo šeima, įsidarbinti ir pasižada nebenusikalsti, atsižvelgiant į apelianto asmenybę, taip pat į jo padaryto nusikaltimo pagal BK 284 str. 1 d. pobūdį bei motyvus, yra visiškai niekuo nepagrįsti, deklaratyvūs ir negali būti pagrindu švelninti bausmę.

Apylinkės teismas, motyvuodamas bausmės skyrimą A. M. nurodė, jog jo padaryta nusikalstama veika laikoma nesunkia dėl ko teismas, vadovaudamasis BK 55 str. gali paskirti bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu. Tačiau teismas, įvertinęs A. M. veiksmus A. D. atžvilgiu, kurie buvo itin pavojingi, nes nuteistasis panaudojo peilį ir juo sužalojo nukentėjusįjį, veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas pripažintina sunkinančia aplinkybe, buvo nenuoširdus vertindamas savo nusikalstamų veiksmų pobūdį, padarė išvadą, kad A. M. turi būti paskirta griežtesnė bausmė – laisvės atėmimas, su kuo sutinka ir apeliacinės instancijos teismas. Todėl nepagrįstas A. M. teiginys, jog pirmosios instancijos teismas skirdamas jam bausmę nesvarstė galimybės taikyti BK 55 str. nuostatas. Be to, teismas atsižvelgęs į tai, kad A. M. teisiamas pirmą kartą, charakterizuojamas gerai, konstatavo, jog bausmės tikslai jo atžvilgiu gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo ir remiantis BK 75 str., paskirtos vienerių metų laisvės atėmimo bausmės, kuri yra mažesnė nei įstatymo sankcijoje numatytas bausmės vidurkis ir laikyti ją aiškiai per griežta nėra jokio pagrindo, vykdymą atidėjo, paskirdamas teismo įpareigojimus.

Dėl civilinio ieškinio

Byloje ikiteisminio tyrimo metu A. D. pareiškė 11022 litų civilinį ieškinį, prašydamas atlyginti jam padarytą turtinę ir neturtinę žalą.

Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (restitutio ir integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Atlygintinos neturtinės žalos ribų (minimumo ar maksimumo) įstatymas (CK 6.250 str.) nenustato, įvertinti neturtinę žalą palikta teismui, nes tai yra fakto klausimas. D. P. skunde nurodytos aplinkybės, kad teismas nustatė atlygintinos neturtinės žalos dydį neatsižvelgęs į tai, kad nukentėjusiajam padarytas tik nežymus sveikatos sutrikdymas, yra nepagrįstos. Neturtinės žalos dydis yra nustatomas pagal bylai reikšmingų aplinkybių visumą. Spręsdamas šį klausimą, pirmos instancijos teismas teisingai vadovavosi CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais. Teismo sprendime yra išvardyti ir pasverti argumentai, dėl kurių žalos dydis gali būti nustatomas didesnis, ir motyvai, dėl kurių žalos atlyginimo dydis gali būti mažesnis. Teismas rėmėsi nukentėjusiojo A. D. nurodytomis aplinkybėmis dėl sužalojimo pasekmių ir dėl to patirtais dvasiniais išgyvenimais, taip pat atsižvelgė į asmenines nukentėjusiosios savybes ir konstatavo, jog A. D. turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą, nors patirti sužalojimai ir praradimai nesukėlė negrįžtamų pasekmių, tačiau nukentėjusysis dėl jų neabejotinai patyrė fizinį skausmą, nepatogumus, iki šiol jaučia sužalojimo pasekmes, t.y. jam buvo padaryta neturtinė žala, kuri privalo būti atlyginta.

Nustatydamas atlygintinos neturtinės žalos dydį pirmos instancijos teismas atsižvelgė į nusikaltimo pobūdį, nuteistųjų tyčios kryptingumą, nusikaltimo motyvus ir tikslus, jo pasekmes- į tai, kad A. D. buvo užpultas ir sužalotas visiškai be jokios priežasties, kad buvo smarkiai sumuštas, buvo praradęs sąmonę, gydėsi tiek ligoninės stacionare, tiek ambulatoriškai, todėl priteistas 5000 litų neturtinės žalos atlyginimas, kolegijos nuomone, šiuo atveju tikrai nėra aiškiai per didelis ir jo mažinti nėra jokio pagrindo. Kadangi neturtinės žalos padarymo A. D. faktas skundžiamame nuosprendyje nustatytos teisingai, absoliučiai nepagrįstas D. P. apeliacinio skundo motyvas, kad A. D. nepagrįstai nori pasipelnyti.

Apylinkės teismas A. D. priteisė tik visiškai dokumentais įrodytą turtinės žalos dalį bei atmetė kitą ieškinio dalį, kuriai pagrįsti A. D. dokumentų nepateikė. Taigi, ir šioje dalyje apylinkės teismo nuosprendis yra visiškai teisingas bei pagrįstas.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Nuteistųjų D. P. ir A. M. apeliacinius skundus atmesti.