Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Kauno apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Urbonienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Gintaro Čekanausko, Audriaus Grauželio,

atsakovo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovui Irenai Biriukovienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. G. skundą dėl sprendimo panaikinimo bei įpareigojimo atlikti veiksmus ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

Byloje kilęs ginčas dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Kauno apskrities VPK) 2015-06-10 sprendimo Nr. 15-IL-20-01890-e (b.l. 24) neišduoti pareiškėjui leidimo įsigyti, laikyti (nešiotis) ginklą teisėtumo ir pagrįstumo (ginčijamas sprendimas priimtas 2015 metais, dėl rašymo apsirikimo klaidos sprendime įrašyti 2014 metai (b.l. 40)).

Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad 2015-06-04 pareiškėjas kreipėsi į Kauno apskrities VPK Licencijavimo padalinį, prašydamas išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus savigynai (b.l. 16). Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo ir Lietuvos policijos generalinio komisaro 2003-06-23 įsakymu Nr. V-362 patvirtintų Fizinių asmenų ginklų ir šaudmenų civilinės apyvartos ir jos kontrolės taisyklių pagrindu buvo atlikti patikrinimai, kurių metu nustatyta, kad E. G. 1985-02-26 Palangos miesto teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal BK 118 str. 3 d., 116 str. 1 d., 146 str. 2 d. ir nuteistas 5 m. 6 mėn. laisvės atėmimo bausme. Taip pat nustatyta, kad 2006-01-04 pareiškėjo atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 182 str. 2 d. Nustačius minėtas aplinkybes, ginčijamu 2015-06-10 Kauno apskrities VPK sprendimu Nr. 15-IL-20-01890-e „Dėl leidimo laikyti (nešiotis) ginklus“, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 17 str. 1 d. 2 p. (B, C kategorijų ginklų, jų šaudmenų negali įsigyti ir turėti fizinis asmuo nesantis nepriekaištingos reputacijos), 17 str. 1 d. 11 p. (B, C kategorijų ginklų, jų šaudmenų negali įsigyti ir turėti fizinis asmuo, apie kurį policija turi duomenų, kad jis kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Šiuo atveju policija nurodo atsisakymo išduoti leidimą (panaikinti leidimą) motyvus), 18 str. 2 d. 1 p. (nepriekaištingos reputacijos asmeniu nelaikomas asmuo, įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintas padaręs tyčinį smurtinį nusikaltimą, už kurį Baudžiamajame kodekse numatyta didžiausia bausmė viršija 3 metus laisvės atėmimo), prašomas leidimas išduotas nebuvo (b. l. 24).

Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymas (toliau – GŠKĮ) reglamentuoja ginklų, ginklų priedėlių ir šaudmenų apyvartą siekiant užtikrinti žmogaus, visuomenės ir valstybės saugumą. Įstatymo paskirtis - nustatyti ginklų, ginklų priedėlių ir šaudmenų klasifikavimo į kategorijas nuostatas, ginklų, ginklų priedėlių ir šaudmenų apyvartos ir apyvartos kontrolės teisinius pagrindus ir subjektų, kurių veikla susijusi su ginklais ir šaudmenimis, teises ir pareigas (GŠKĮ 1 str. 2 d.). Šie klausimai detalizuoti 2003-06-23 Lietuvos policijos generalinio komisaro įsakymu Nr. V-362 patvirtintose Fizinių asmenų ginklų ir šaudmenų civilinės apyvartos ir jos kontrolės taisyklėse (toliau – Taisyklės).

Pagal GŠKĮ 17 str. 1 d. 11 p. (2010-11-18 įstatymo Nr. XI-1146 redakcija, įsigaliojusi nuo 2011-03-01, kuri galiojo ir ginčijamo sprendimo priėmimo metu) B ir C kategorijų ginklų, jų šaudmenų negali įsigyti ir turėti fizinis asmuo, apie kurį policija turi duomenų, kad jis kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Minėtoje įstatymo normoje nurodyta, jog šiuo atveju policija nurodo atsisakymo išduoti leidimą (panaikinti leidimą) motyvus. Tokia pati nuostata įtvirtinta ir Taisyklių IX skyriaus 53.1 ir 56 p.

Konkrečiu atveju, atsakovas priimdamas sprendimą, kuriuo buvo atsisakyta išduoti pareiškėjui leidimą laikyti (nešioti) ginklus, rėmėsi 1985 m. teismo nuosprendžiu bei 2006 m. pradėtu ikiteisminiu tyrimu. Teismo nuomone, minėta norma įpareigoja sprendimą priimantį subjektą, motyvuotai išdėstyti šiuo metu egzistuojančias visas aplinkybes ir priežastis, pateikiant papildomus duomenis ir argumentus, dėl kurių, atsakovo nuomone, E. G. kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ir visuomenės saugumui.

Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, nagrinėjant šios kategorijos bylas ( pvz. žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012-08-30 nutartį administracinėje byloje Nr. A662-1233/2012, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014-06-03 nutartį administracinėje byloje Nr. A143-974/2014). Vadovaujantis Viešojo administravimo 8 str. 1, 2 d., individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos, individualiame administraciniame akte turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos ir nurodyta apskundimo tvarka. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuojantis teisės taikymo praktiką, yra pažymėjęs, kad „viešojo administravimo sistemai priklausančių kompetentingų institucijų sprendimai turi būti aiškūs, tikslūs, nedviprasmiški, leidžiantys suinteresuotam subjektui suvokti, kokios priežastys lėmė vienokį ar kitokį valdžios institucijos sprendimą" (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimas administracinėje byloje Nr. A556-1395/2008); Sprendimo priėmimo faktinis pagrindas ir individuali argumentacija turi būti žinomi ne tik viešojo administravimo subjektui, priimančiam sprendimą, bet ir asmeniui, kurio atžvilgiu jis priimamas. Individualus administracinis aktas turi būti toks, kad iš jo būtų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus, dalyvaujančius šiuose santykiuose, būtų aiškus tų visuomeninių santykių teisinis kvalifikavimas. Visiškai nesilaikant minėtų nuostatų ar laikantis tik iš dalies, paprastai kyla pagrįsta abejonė dėl tokio administracinio akto teisėtumo bei pagrįstumo, įgalinanti teismą, nagrinėjantį tokią bylą, skundžiamą viešojo administravimo subjekto individualų administracinį aktą panaikinti (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008-11-19 nutartis administracinėje byloje Nr. A556-1898/2008, 2008-12-19 nutartis administracinėje byloje Nr. A756-2036/2008, 2012-09-26 nutartis administracinėje byloje Nr. A556-2134/2012).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, pateikdamas GŠKĮ 17 str. 1 d. 11 p. aiškinimą teisės taikymo požiūriu administracinėje byloje Nr. A143-974/2014 nurodė, jog aiškinant šią teisės normą lingvistiniu bei teleologiniu (įstatymo tikslo) teisės aiškinimo būdais, pažymėtina, kad joje yra kalbama ne apie bet kokį asmenį, pretenduojantį gauti leidimą ginklams, nors ir neigiamai, charakterizuojančius duomenis, o tik apie tokius duomenis, kurie leistų daryti pagrįstą išvadą, kad toks asmuo kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Tai reiškia, kad šioje teisės normoje nurodyti duomenys apie asmenį turi būti pakankamai akivaizdūs ir informatyvūs tam, kad būtų galima daryti išvadą apie tokio asmens keliamą grėsmę šioje normoje nurodytoms vertybėms, todėl tokio pobūdžio duomenys apie ginklus įsigyti siekiantį asmenį kiekvienu konkrečiu atveju turi būti įvertinami tam tikru „kokybiniu“ aspektu. Tai taip pat reiškia, kad tokie duomenys neturi prarasti savo aktualumo, vertinant asmens galimą elgesį ir ateityje.

Apibendrindama nurodytus argumentus, kolegija daro išvadą, kad atsakovo 2015-06-10 sprendime Nr. 15-IL-20-01890-e nurodytas faktinis jo pagrindimas, nors ir (savo visuma) neigiamai charakterizuojantis pareiškėją, paminėtų kriterijų taikymo požiūriu nėra pakankamas tam, kad galima būtų taikyti pareiškėjo atžvilgiu GŠKĮ 17 str. 1 d. 11 p. Todėl šios materialinės teisės normos taikymo prasme bei Viešojo administravimo įstatymo 8 str. reikalavimų pagrindu atsakovo sprendimas negali būti pripažintas pagrįstu. Dėl šios priežasties 2015-06-10 Kauno apskrities VPK sprendimas Nr. 15-IL-20-01890-e panaikinamas, o atsakovas įpareigotinas išnagrinėti pareiškėjo 2015-06-04 prašymą iš naujo (ABTĮ 89 str. 3 p., 2 d., ABTĮ 88 str. 2 p.).

Įpareigodama pareiškėjo prašymą išnagrinėti iš naujo, teisėjų kolegija netenkina pareiškėjo reikalavimo įpareigoti atsakovą išduoti pareiškėjui leidimą įsigyti, laikyti (nešiotis) ginklus, nes tokio pobūdžio sprendimų priėmimas yra viešojo administravimo subjekto (atsakovo) prerogatyva.

Pasisakydama dėl GŠKĮ 17 str. 1 d. 11 p. taikymo byloje nagrinėjamoje situacijoje, kolegija taip pat pažymi, kad pretenduojančio gauti leidimą turėti ginklus asmens patraukimo baudžiamojon atsakomybėn faktas reikšmingas asmens nepriekaištingos reputacijos, taip, kaip ji buvo apibūdinta GŠKĮ 18 str., turėjimo ar jos neturėjimo prasme. Šioje teisės normoje yra (ir buvo) išsamiai nurodyti konkretūs atvejai, kai asmens patraukimas baudžiamojon nėra suderinamas su jo nepriekaištingos reputacijos turėjimu. Pažymėtina, kad nepriekaištingos reputacijos neturėjimas yra (ir buvo) nurodytas GŠKĮ 17 str. 1 d. 2 p. kaip vienas iš savarankiškų (t. y. su kitais šioje straipsnio dalyje nurodytais pagrindais nesietinų) pagrindų taikyti asmeniui paminėtą apribojimą. Tai leidžia daryti išvadą, kad asmens patraukimo baudžiamojon atsakomybėn faktas gali turėti tiesioginę teisinę reikšmę tik GŠKĮ 18 str. (GŠKĮ 17 str. 1 d. 2 p.) taikymo kontekste. Tačiau GŠKĮ 17 str. 1 d. 11 p. taikymo požiūriu tokios reikšmės neturi, tokiu atveju minėtas faktas gali turėti tik tam tikrą papildomą, kartu su kitomis faktinėmis aplinkybėmis (kitais duomenimis apie norintį įsigyti ginklus asmenį), įrodomąją reikšmę, sprendžiant klausimą, ar toks asmuo kelia šiame punkte nurodytą grėsmę. Tokios teisės aiškinimo nuostatos laikomasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ( žr., pvz. administracinė byla Nr. A143-974/2014).

Pažymėtina, kad termino skundui dėl Kauno apskrities VPK 2015-06-10 sprendimo Nr. 15-IL-20-01890-e panaikinimo paduoti pareiškėjas nepraleido, kadangi bylos duomenys neginčijamai patvirtina, jog su ginčijamu sprendimu pareiškėjas susipažino tik 2015-11-17 teismo posėdžio metu, sprendimo kopija jam įteikta nebuvo, šios aplinkybės iš esmės neginčijo ir atsakovo atstovė, todėl nėra jokio pagrindo tenkinti prašymą dėl termino atnaujinimo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 85 - 87 str., 88 str. 2 p.,

nusprendžia:

Skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti atsakovo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2015-06-10 sprendimą Nr. 15-IL-20-01890-e „Dėl leidimo laikyti (nešiotis) ginklus“ ir įpareigoti atsakovą išnagrinėti pareiškėjo E. G. 2015-06-04 prašymą iš naujo.

Kitoje dalyje skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.