Vilniaus apygardos teismo nutartis

2009-02-20 · Civilinė byla Nr. 2S-160-464/2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-02-20
Bylos Nr.
2S-160-464/2009
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Dalia Višinskienė, Egidijus Žironas, Dalia Kačinskienė (pran.)
Atsakovas
R. A., Vilniaus apskrities viršininko administracijai, M. D., L. D.
Ieškovas
Vilniaus apygardos vyriausiojo
Trečiasis asmuo
LR Aplinkos ministerijai, Trakų rajono
Kategorijos
  • 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2S-160-464/ 2009Procesinio sprendimo kategorija: 110.1.
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2009 m. vasario 20 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Dalios Kačinskienės,kolegijos teisėjų Dalios Višinskienės ir Egidijaus Žirono,

kolegijos posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo R. A. atskirąjį skundą dėl Vilniaus m. 2-ojo apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 19 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo Vilniaus apygardos vyriausiojo prokuroro ieškinį atsakovams Vilniaus apskrities viršininko administracijai, M. D., L. D. ir R. A., dalyvaujant tretiesiems asmenims LR Aplinkos ministerijai, Trakų rajono notarei D. B., dėl Vilniaus apskrities viršininko administracijos sprendimo, paveldėjimo teisės liudijimo panaikinimo ir sandorio pripažinimo negaliojančiu.

Kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas Vilniaus apskrities vyriausiasis prokuroras CPK 49 str. nustatyta tvarka 2008-11-14 kreipėsi į Vilniaus m 2-ąjį apylinkės teismą su ieškiniu prašydamas: 1) panaikinti Vilniaus apskrities viršininko 2003-08-07 sprendimą Nr. 01-2139 „Dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo Vilniaus mieste piliečiui A. D.“ dalyje dėl nuosavybės teisių atkūrimo natūra į 0,46 ha žemės sklypą, priskirtą valstybinės reikšmės miškui (toliau – ginčo sklypą); 2) panaikinti Trakų rajono notarės D. B. 2004-06-21 išduotą paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą Nr. 1-2670, kurio pagrindu ginčo žemės sklypą, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), po ½ dalį paveldėjo M. D. ir L. D.; 3) panaikinti ginčo žemės sklypo 2004-06-25 pirkimo - pardavimo sutartį, sudarytą su R. A.; 4) taikyti restituciją natūra (b.l.6-10). Kartu prašė imtis laikinųjų apsaugos priemonių ir padaryti įrašą viešame registre dėl nuosavybės teisių į 0,59 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), dalį, į kurią įeina 0,46 ha plotas, priskirtinas valstybinės reikšmės miškui, perleidimo draudimo (CPK 145 str. 1 d. 2 p.), siekiant užkirsti kelią perleisti ginčo sklypą tretiesiems asmenims.

Vilniaus m. 2-asis apylinkės teismas 2008-11-19 nutartimi ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių patenkino ir įpareigojo VĮ Registrų centras padaryti įrašą dėl draudimo perleisti kitiems asmenims 0,59 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), dalį, kurią sudaro 0,46 ha plotas, priskirtinas valstybinės reikšmės miškui, esantį Dobrovolės k., Vilniaus m. (b.l.11) atsižvelgdamas į ieškinio dalyko dalį taikyti restituciją natūra (CPK 144 str. 1 d.).

Šalies argumentai

Atsakovas R.Andriūnas atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus m. 2-ojo apylinkės teismo 2008-11-19 nutartį ir klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išspręsti iš esmės, šį prašymą atmetant (b.l.1-5). Atskirąjį skundą grindė tuo, jog teismas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių išsprendė nepranešęs atsakovams (CPK 148 str. 1 d.). Be to, nėra laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindų, t.y. prielaidų, iš kurių būtų galima daryti pagrįstą išvadą apie realios grėsmės egzistavimą (CPK 144 str. 1 d.) bei įrodymų (CPK 178 str.), o skundžiama nutartis surašyta be motyvų (CPK 148 str. 4 d. 3 p). Teismas uždraudė perleisti nuosavybės teisę į 0,59 ha žemės plotą, nors ginčas susijęs tik su 0,46 ha sklypu (CPK 145 str. 4 d.). Galiausiai teismas išreiškė išankstinę nuomonę dėl bylos baigties, nurodęs, jog ginčo sklypas priskirtinas valstybinės reikšmės miškui, nors dėl to byloje kilo ginčas.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas, taip pat patikrinimas, ar nėra absoliučių teismo procesinio dokumento negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus, taikomos taisyklės, kurios reglamentuoja civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinės bylos medžiagą bei įvertinusi skundo argumentus, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinės teisės normas, susijusias su laikinųjų apsaugos priemonių institutu, dėl ko priėmė teisėtą nutartį. Šią nutartį panaikinti arba pakeisti remiantis atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo.

Apelianto skundo argumentas, jog klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išspręstas jo apie tai neinformavus, nesudaro prielaidų laikyti nutartį neteisėta. Vadovaujantis CPK 148 str. 1 d., spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas turi pranešti apie tai priešingai šaliai, o šias priemones taikyti nepranešus atsakovams galima tik išimtiniais atvejais, kai kyla reali grėsmė, jog toks pranešimas sutrukdys laikinųjų apsaugos priemonių taikymą arba jų taikymą padarys neįgyvendinamą (CPK 148 str. 1 d.). Teismas turi motyvuoti išvadą, kodėl, jo nuomone, konkrečiu atveju reikia taikyti išimtį iš bendros taisyklės ir klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo spręsti neinformavus atsakovų, neapsiribodamas nuorodomis į tam tikras normas ar pažodiniu teisės normų perkėlimu į procesinio dokumento turinį. Nepaisant to, išimties taikymas šiuo atveju pateisinamas teorine galimybe perleisti ginčo objektą, kuris neturi analogų gamtoje ir kurio atžvilgiu ieškovas prašo taikyti restituciją. Tad šis formalus procesinio pobūdžio pažeidimas nesudaro pagrindo panaikinti iš esmės teisėtą ir pagrįstą nutartį (CPK 328 str., 329 str. 1 d.).

Teisėjų kolegija atmeta apelianto argumentus, jog nutartis yra be teisinių motyvų (CPK 329 str. 2 d. 4 p.), o teismo išvados neparemtos įrodymais. Teismas dalyvaujančių byloje asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo (plačiąja prasme) įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 str. 1 d.). Pažymėtina, kad pats savaime teismo sprendimas, kuriuo būtų tik patvirtinamas ieškovo reikalavimų pagrįstumas, neužtikrina tinkamo jo (asmenų, kurių vardu veikia procesinis ieškovas) pažeistų teisių ir teisėtų interesų atstatymo teismo tvarka. Esant realiam pavojui, kad ieškovo teisės priverstinai vykdant teismo sprendimą gali būti pažeistos, laikinųjų apsaugos priemonių dėka siekiama išlaikyti status quo atsakovo padėtį, kuri patenkinus ieškinį leistų ieškovui tikėtis teismo sprendimo įvykdymo. Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teismas sprendė iš šiandienos pozicijų atsižvelgdamas į ateities perspektyvas, pažymėtina, pirminėje civilinio proceso stadijoje (vos po kelių dienų nuo bylos iškėlimo), todėl išvada, ar egzistuoja laikinųjų apsaugos priemonių taikymo prielaidos, gali būti tiek faktinė (pvz., jei atsakovas sudarytų preliminarią sutartį, patalpintų skelbimą dėl ginčo turto perleidimo), tiek ir hipotetinė (teoriškai įmanoma). Šiuo atveju nuspręsti, ar neišvengiamai reikia taikyti laikinąsias apsaugos priemones užteko to, jog apeliantui nėra objektyvių kliūčių perleisti unikaliomis savybėmis pasižymintį turtą tretiesiems asmenims, o ieškovas, kaip jau minėta, prašo taikyti restituciją natūra.

Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto argumentais dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo esą didesne apimtimi, nei kad yra ginčo objektas, ar išankstinės nuomonės dėl bylos baigties išsakymu. Vilniaus apskrities viršininko 2003-08-07 sprendimu Nr. 01-2139 atkurtos nuosavybės teisės A. D. vardu į 3,29 ha žemės sklypą žemės ūkio veiklai bei 0,59 ha žemės sklypą miškų ūkio veiklai. 0,46 ha žemės sklypo dalis, kurį ieškovas įvardina kaip valstybinės reikšmės, iš bendro 0,59 ha žemės sklypo miškų ūkio veiklai teisiškai neišskirtas. Todėl teismas, į nutarties rezoliucinę dalį paraidžiui perrašydamas ieškovo prašymą, sudarė palankias sąlygas identifikuoti ginčo žemės sklypo dalį – 0,46 ha iš 0,59 ha žemės sklypo, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini).

Susiklosčius nurodytai situacijai konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas teisingai parinko laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindus, rūšį, dydį; adekvačiai įvertino galimas pasekmes, proporcingumo ir ekonomiškumo principus, todėl nutartis paliktina galioti nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamas CPK 336, 337 str. 1 p., kolegija

nutarė:

Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 19 d. nutartį palikti galioti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkė Dalia KačinskienėTeisėjai Dalia VišinskienėEgidijus Žironas