Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2013-03-21 · Civilinė byla Nr. 2-1050/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-03-21
Bylos Nr.
2-1050/2013
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Algirdas Gailiūnas
Ieškovas
Nordea Bank Finland Plc
Atsakovas
G. R., R. R., M. Z.
Trečiasis asmuo
uždaroji akcinė bendrovė „ERP“
Kategorijos
  • 99.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 35.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-1050/2013Procesinio sprendimo kategorija 99.1.1; 35.6.1. (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. kovo 21 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Algirdas Gailiūnas teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo Nordea Bank Finland Plc. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. sausio 8 d. nutarties, kuria civilinėje byloje Nr. 2-126-115/2013 pagal ieškovo Nordea Bank Finland Plc. ieškinį atsakovams G. R., R. R., M. Z. ir M. Z. (trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „ERP“) dėl skolos priteisimo bei dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia buvo nustatytas terminas žyminiam mokesčiui primokėti bei

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Byloje kilo ginčas, ar actio Pauliana ieškinys yra turtinis, taip pat dėl didžiausios už kelis turtinius reikalavimus mokėtinos žyminio mokesčio sumos.

Šalies argumentai

Ieškovas ieškiniu prašo solidariai iš atsakovų priteisti 3 388 495,01 Lt skolos, 16 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas, pripažinti negaliojančia tarp atsakovų G. R. ir R. R. 2011 m. lapkričio 4 d. sudarytą dovanojimo sutartį Nr. DB-11702, kurios pagrindu G. R. perleido R. R. nuosavybės teises į 350 kv. m. bendro ploto gyvenamąsias patalpas ir 437,55 kv. m. bendro ploto prekybos patalpas bei 51,82 kv.m. bendro ploto butą ir taikyti restituciją.

Paduodamas ieškinį ieškovas už actio Pauliana pagrindu reiškiamą reikalavimą pripažinti negaliojančia tarp atsakovų G. R. ir R. R. 2011 m. lapkričio 4 d. sudarytą dovanojimo sutartį Nr. DB-11702 žyminį mokestį sumokėjo kaip už neturtinį reikalavimą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2013 m. sausio 8 d. nutartimi nustatė terminą iki 2013 m. sausio 20 d. pašalinti ieškinio trūkumus, t.y. nurodyti tikslią actio Pauliana reikalavimo sumą bei sumokėti trūkstamą žyminio mokesčio dalį ir pateikti teismui mokėjimą patvirtinančius dokumentus. Nutartis priimta atsižvelgus į tai, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinė sesija 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012, pakeitė kasacinio teismo praktiką, pagal kurią actio Pauliana ieškinys pripažintas neturtiniu reikalavimu, ir išaiškino, jog actio Pauliana pagrindu reiškiamas reikalavimas laikytinas turtiniu, kurio suma nustatoma ir šis ieškinys įvertinamas pagal ginčijamu sandoriu perleisto turto rinkos vertę (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 85 str. 1 d.1 p.). Atitinkamai teismas sprendė, kad ieškinys žyminiu mokesčiu apmokestinamas pagal CPK 80 straipsnio 1 dalis 1 punktą kaip turtinis reikalavimas.

III. Atskirojo skundo argumentai

Ieškovas Nordea Bank Finland Plc. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. sausio 8 d. nutartį. Nurodo šiuos svarbiausius argumentus:

1. Ieškovas yra sumokėjęs maksimalią galimą žyminio mokesčio sumą, t.y. už reikalavimą priteisti lėšas sumokėjo 42 682 Lt (indeksuota 30 000 Lt suma, numatyta CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punkte).

2. Už reikalavimą pripažinti negaliojančia dovanojimo sutartį ieškovas sumokėjo 142 Lt žyminio mokesčio, atsižvelgęs į tai, kad šis reikalavimas nėra savarankiškas, yra išvestinis iš reikalavimo priteisti pinigų sumą, taip pat į kasacinio teismo praktiką iki ieškinio pateikimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 27 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-264/2011 išaiškinta, jog actio Pauliana ieškinys yra neturtinis).

Papildomo žyminio mokesčio už prašymą pripažinti dovanojimo sandorį negaliojančiu ieškovas apskritai neprivalėjo mokėti, kadangi už kitą reikalavimą jau buvo sumokėjęs maksimalų mokėtiną žyminį mokestį.

3. Tinkamą žyminio mokesčio sumokėjimą patvirtina aplinkybė, kad ieškinys teismo buvo priimtas ir civilinė byla iškelta, ieškinio trūkumų teismas nenustatė ir nešalino.

Šalies argumentai

4. Skundžiama nutartimi, kuria, atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo naujai formuojamą praktiką ieškovas buvo įpareigotas nurodyti tikslią ieškinyje nurodyto actio Pauliana reikalavimo sumą bei sumokėti trūkstamą žyminio mokesčio dalį, buvo pažeisti su konstituciniu teisinės valstybės principu siejamas lex retro non agit (liet. teisės aktas neturi atgalinio veikimo galios) principas, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai (CK 1.5 str. 4 d.).

Taigi teisės aktai paprastai netaikomi tiems įvykusiems teisiniams faktams ir teisiniams padariniams, kurie atsirado iki naujai priimto teisės akto įsigaliojimo. Tai ne kartą savo nutarimuose yra pabrėžęs ir Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje vėlesnę teismų praktiką pritaikė atgaline tvarka, t.y. padarė išvadą, prieštaraujančią lex retro non agit principui, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams.

5. Ieškinio suma yra lygi 3 388 495,01 Lt (CPK 135 str. 1 d. 1 p.), ji atitinka skolos ieškovui dydį ir buvo nurodyta ieškinyje.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas.

Esminis ginčas byloje, ar actio Pauliana reikalavimas turi būti apmokamas žyminiu mokesčiu kaip turtinis. Apeliantas nurodo, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika šiuo klausimu nebuvo visada nuosekli ir remiasi 2011 m. gegužės 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-264/2011, kurioje išaiškinta, jog actio Pauliana ieškinys yra neturtinis bei nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad turi būti vadovaujamasi vėlesne kasacinės instancijos teismo praktika, o būtent Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimu civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012, kur išaiškinta, kad actio Pauliana reikalavimas turi būti apmokamas žyminiu mokesčiu kaip turtinis. Apeliantas mano, kad pirmosios instancijos teismas negalėjo remtis šia kasacinės instancijos teismo nutartimi, kadangi ji priimta tuomet, kai šioje byloje ieškinys teisme jau buvo priimtas.

Šie apelianto argumentai atmestini. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2012m. lapkričio 6 d. nutarime civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012 rėmėsi įstatymų leidėjo valia, išreikšta 2011 m. spalio 1 d. įsigaliojusiuose LR CPK pakeitimuose, actio Pauliana ieškinį laikyti turtiniu reikalavimu. Nuo 2011 m. spalio 1 d. įsigaliojo CPK 85 straipsnio 1 dalies 11 punktas, kuriame numatyta, kad bylose dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ieškinio suma nustatoma pagal atsakovo grąžintinas sumas arba atsakovo grąžintino turto rinkos vertę, jeigu pripažinus sandorį negaliojančiu būtų taikoma restitucija. Pagal bylos medžiagą ir Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis, ieškinys teisme gautas 2012 m. birželio 1 d., taigi jau įsigaliojus CPK pakeitimams, kuriuose išreikšta įstatymų leidėjo valia actio Pauliana reikalavimą laikyti turtiniu.

Atmestinas apelianto argumentas, kad ieškinio suma dalyje dėl actio Pauliana reikalavimo byloje apskaičiuojama pagal prašomą iš atsakovų priteisti pinigų sumą. CPK 85 straipsnio 1 dalies 11 punkte nustatyta, kad bylose dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ieškinio suma nustatoma pagal atsakovo grąžintinas sumas arba atsakovo grąžintino turto rinkos vertę, jeigu pripažinus sandorį negaliojančiu būtų taikoma restitucija. Kadangi panaikinus dovanojimo sandorį būtų taikoma restituciją tarp atsakovų, ieškinio suma reikalavimo dėl actio Pauliana dalyje turi būti nustatoma pagal grąžintino turto rinkos vertę.

Žyminis mokestis turtiniuose ginčuose apskaičiuojamas procentine išraiška nuo ieškinio sumos (CPK 80 str. 1 d. 1 p.), o ieškinio suma, kai ieškinį sudaro keli savarankiški reikalavimai, nustatoma pagal bendrą visų reikalavimų sumą (CPK 85 str. 1 d. 10 p.). Šių CPK nuostatų pagrindu darytina išvada, kad, nors pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog actio Pauliana reikalavimas yra turtinis, kas lemia už jį mokėtino žyminio mokesčio dydį (CPK 80 str. 1 d. 1 p.), taip pat yra svarbu nustatant bendrą ieškinio sumą (CPK 85 str.), tačiau, atsižvelgus į tai, kad ieškovas šioje byloje jau sumokėjo maksimalų už turtinius reikalavimus mokėtiną žyminį mokestį (indeksuotą 30 000 Lt sumą), pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi nepagrįstai įpareigojo ieškovą primokėti trūkstamą žyminio mokesčio sumą. Dėl šio motyvo atskirasis skundas tenkintinas ir Vilniaus apygardos teismo 2013 m. sausio 8 d. nutartis naikintina.

Sutiktina su atskirojo skundo argumentais, kad teismas, jau spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, manydamas, kad sumokėtas žyminis mokestis yra netinkamo dydžio (per mažas), turėjo nustatyti terminą šiam ieškinio trūkumui pašalinti, t.y. primokėti trūkstamą žyminio mokesčio dalį (CPK 115 str. 2 d.). Tačiau procesinis pažeidimas, kad ieškinio trūkumai buvo nustatyti (pastebėti) vėliau, neesminis, todėl plačiau dėl jo nepasisakytina.

Rezoliucinė dalis

Teisėjas, vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, ir Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 2 punktu,

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2013 m. sausio 8 d. nutartį panaikinti.

Teisėjas Algirdas Gailiūnas