Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.5; 1.1.8.1.1; 1.2.4.6.1; 2.3.4.3; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2; 2.13.3

2025 m. spalio 20 d.

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

T. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, dabartinė šeimyninė padėtis nežinoma, darbovietė nežinoma, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas Lietuvos Respublikoje:

1) 2010-05-24 Pakruojo rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnio 1 dalį – laisvės apribojimu 6 mėn.;

2) 2010-10-15 Pakruojo rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 8 mėnesiams; subendrinus su 2010-05-24 nuosprendžiu, galutinė bausmė – laisvės atėmimas 10 mėnesių; vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėnesiams;

3) 2010-11-23 Pakruojo rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį (dvi veikos), 214 straipsnio 1 dalį, 284 straipsnio 1 dalį – areštu 90 parų; subendrinus su 2010-10-15 nuosprendžiu, galutinė bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 1 mėnesiui; vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėnesiams; 2011-05-16 nutartimi bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas;

4) 2011-05-25 Pakruojo rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 1 metams; subendrinus su 2010-11-23 nuosprendžiu, galutinė bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 4 mėnesiams;

5) 2012-05-11 Pakruojo rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 302 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį (dvi veikos), 182 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams; subendrinus su 2011-05-25 nuosprendžiu, pritaikius BK 64¹ straipsnį, galutinė bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 4 mėnesiams;

6) 2012-07-10 Pakruojo rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (8 veikos), 182 straipsnio 1 dalį (2 veikos), 22 straipsnio 1 dalį 182 straipsnio 1 dalį (6 veikos), taikant BK 64 straipsnį – laisvės atėmimu 1 metams 8 mėnesiams; subendrinus su 2012-05-11 nuosprendžiu, galutinė bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 9 mėnesiams;

7) 2012-12-11 Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 302 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 2 metams 3 mėnesiams; subendrinus su 2012-07-10 nuosprendžiu, galutinė bausmė – laisvės atėmimas 5 metams;

8) 2013-02-14 Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 2 metams 6 mėnesiams; subendrinus su 2012-12-11 nuosprendžiu, galutinė bausmė – laisvės atėmimas 6 metams;

9) 2013-03-07 Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 302 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį (2 veikos), 182 straipsnio 1 dalį (3 veikos), 214 straipsnio 1 dalį (2 veikos), 215 straipsnio 1 dalį (2 veikos) – laisvės atėmimu 3 metams; 2013-07-24 nutartimi subendrinus su 2013-02-14 nuosprendžiu, galutinė bausmė – laisvės atėmimas 6 metams 6 mėnesiams; 2015-07-17 nutartimi paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 5 metams 3 mėnesiams; 2016-08-25 paleistas atlikus bausmę;

10) 2017-12-07 Pakruojo rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 281 straipsnio 7 dalį, taikant BK 64¹ straipsnį – laisvės atėmimu 6 mėnesiams; 2018-05-10 paleistas atlikus bausmę,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

T. S. 2018 m. birželio 14 d., apie 21.50 val., Pakruojo mieste, (duomenys neskelbtini) gatvėje, ties namu Nr. (duomenys neskelbtini), tyčia peiliu vieną kartą dūrė V. Z. į kairės pusės klubo sritį, tokiais savo veiksmais padarė nukentėjusiajam V. Z. nežymų sveikatos sutrikdymą sukėlusį sužalojimą – kairiojo sėdmens pjautinę-durtinę žaizdą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 246 straipsniu, baudžiamoji byla išnagrinėta kaltinamajam nedalyvaujant, nes byloje yra dokumentai, patvirtinantys, kad kaltinamasis yra užsienyje ir duomenys, kad jis žino apie posėdžio laiką bei vietą, tačiau vengia atvykti į teismą. Teisme iš Prancūzijos teisėsaugos institucijos gautas patvirtinimas, kad 2025 m. gegužės 26 d. kaltinamajam T. S. asmeniškai įteiktas teismo šaukimas į teisiamąjį posėdį, kuris vyks 2025 m. rugsėjo 2 d. 9 val. 30 min. Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmuose Joniškyje (6 t., b. l. 1–6). Kaltinamasis į teismo posėdį neatvyko, priežasčių, dėl kurių negalėtų atvykti į teismą, nepranešė. Įvertinus tai, kad kaltinamasis T. S. buvo tinkamai informuotas apie 2025 m. rugsėjo 2 d. teisiamąjį posėdį, gavo teismo šaukimą, jam yra žinoma apie posėdžio vietą bei laiką bei T. S. yra žinoma dėl kokios nusikalstamos veikos jis yra kaltinamas, Lietuvoje jis nesurastas, jo interesus atstovauti paskirtas advokatas, laikytina, kad baudžiamosios bylos nagrinėjimas kaltinamajam nedalyvaujant nepakenks teisminio nagrinėjimo išsamumui bei leis įgyvendinti baudžiamojo proceso įstatyme yra įtvirtintą teismo pareigą per įmanomai trumpiausią laiką išnagrinėti baudžiamąją bylą ir priimti sprendimą (BPK 1, 2 straipsnis, 44 straipsnio 5 dalis, 240 straipsnis).

Kaltinamojo gynėjas advokatas Modestas Švažas teisiamojo posėdžio metu parodė, kad jis palaiko kaltinamojo T. S. ikiteisminio tyrimo metu išsakytą poziciją ir kaltės nepripažįsta. Kaltinamojo pozicija dėl V. Z. sužalojimo prieštaringa. Ikiteisminio tyrimo metu T. S. savo kaltę neigė, o apklaustas Prancūzijoje, pripažino atlikęs prieš V. Z. smurtinį veiksmą su peiliu, tačiau nurodė, kad tai padarė gindamasis. Visi teisiamojo posėdžio metu apklausti liudytojai nurodė, kad konfliktas tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo kilo V. Z. iniciatyva, kuris dėl menkavertės priežasties pradėjo smurtauti prieš T. S. Paties veiksmo niekas nematė, todėl negalima atmesti, kad V. Z. buvo sužalotas dar kambaryje vykusio konflikto metu. Kaltinamojo versija, kad nukentėjusįjį sužalojo gindamasis, yra pagrįsta. Kaltinamojo veiksmus prašo vertinti kaip būtinąją gintį. Prokurorės prašoma laisvės atėmimo bausmė yra per griežta, nes nuo įvykio praėjo daug laiko ir pats nukentėjusysis nurodė, kad kaltinamajam turi tik turtines pretenzijas. Nukentėjusiojo provokuojantis elgesys pripažintinas kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe

Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnyje, padarymo T. S. parodė, jog įtarimo esmę suprato, kaltės nepripažįsta, nes V. Z. nedūrė į klubo sritį. 2018-06-14, apie 22 val., savo kambaryje su kaimynais A. ir G., jų pavardžių nežino, žiūrėjo futbolo rungtynes per televizorių ir gėrė alų. Jis buvo apsvaigęs nuo alkoholio, bet nestipriai ir viską gerai pamena. Po to, kambaryje iš kažkur atsirado moteris vardu R., kuri tik atėjusi pradėjo žodžiu konfliktuoti su G. Tada kambaryje atsirado vyriškis, kaip vėliau sužinojo – V. Z. Jis pagalvojo, kad vyriškis turbūt atėjo pas R. ir nebekreipė į pastarąjį dėmesio. Jis susikoncentravo į televizorių ir tada pajuto smūgį kumščiu į kairę ausį. Jam smūgį sudavė V. bei puolė jį smaugti, suėmęs rankomis kaklą. Jis tuo metu sėdėjo ant lovos. Po to, V. galva vieną kartą sudavė jam į nosį ir vėl pradėjo jį smaugti. Suduodamas smūgius ir smaugdamas, V. jam nieko nesakė. Jis buvo praradęs sąmonę, o kai atsigavo, pamatė, kad kambaryje nieko nebėra. Tada išbėgo į lauką, kad su V. išsiaiškintų už ką šis jį sumušė. Rankose nieko neturėjo. Netoli namo, kuriame jis gyvena, pasivijo V., einantį su R. Jis V. sušuko, kad palauktų, o šis atsisuko ir pasakė, kad jis jį perdūrė. Jis V. pasakė, kad to negalėjo būti, kad jis pastarojo tyčia neperdūrė. Paskui prisiminė, kad V. atėjus į kambarį, jis rankoje turėjo nedidelį virtuvinį peilį, medine rudos spalvos rankena, ir juo tvarkė telefoną. Kai V. jį užpuolė, jis peiliuką turėjo rankoje. Jį smaugdamas ir suduodamas smūgius, V. buvo ant jo užgriuvęs. Tuo metu V. galėjo susižaloti į jo rankoje buvusį peilį. Kaip tuo metu jis pakreipęs laikė peilį, negali pasakyti, nes buvo mušamas. Jis tikrai peiliu nesigynė ir tyčia V. juo nedūrė. V. pasakius, kad jis pastarąjį perdūrė, jis kaip ir pajuto kaltę, todėl pasiūlė V. eiti į namo vidų ir viską taikiai išsiaiškinti. Viduje V. pradėjo jo klausinėti kiek jis pažįsta R. Jis atsakė, kad pastarąją matė pirmą kartą. Suprato, kad V. pagalvojo, kad jis su R. palaiko intymius santykius. Tada V. jam pasakė, kad dėl sužalojimo jis turėtų duoti 1000 eurų. Jis nesutiko, nes nesijautė kaltas. V. jam parodė, kur jis pastarąjį galimai sužalojo. Matė, kad V. kairio klubo šone yra skylutė, bet kraujavimas buvo tik paviršutinis. Kai V. jį smaugė ir sudavė smūgius kambaryje, G. sėdėjo ant tos pačios lovos kaip ir jis. A. su R. sėdėjo ant fotelių, kurie buvo toliau nuo lovos. G. lygtai bandė atitraukti V. rankas nuo jo. Dėl jam suduotų smūgių ir smaugimo pareiškimo nerašys, V. pretenzijų neturi. Savo kaltės nepripažįsta, nes tikrai tyčia V. peiliu nedūrė. Tai galėjo būti netyčia, kai V. buvo ant jo užgriuvęs. Peilio jis niekur nebuvo paslėpęs, peilis buvo kambaryje. Nuo policijos po įvykio nesislapstė, turėjo vykti į darbą. Kai sužinojo, kad yra paieškomas dėl įvykio, pats savanoriškai prisistatė į policijos komisariatą, kad paaiškintų įvykio aplinkybes (3 t., b. l. 6–8).

Apklausiamas Prancūzijos pareigūnų, 2024-07-17, dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, padarymo, T. S. parodė, kad gyveno su V. Z. tame pačiame mieste, pažinojo vienas kitą iš matymo. Į klausimus dėl V. Z. pateikto skundą prieš jį, kad 2018 m. birželio 14 d. peiliu dūrė į kairįjį klubą, T. S. nurodė, kad jį užpuolė tas asmuo, jis norėjo apsiginti, jie susitiko pas vieną kaimynę namuose, jos bute, jis sėdėjo ant sofos, žiūrėjo futbolą, tas vyras jam smogė į galvą ir bandė jį pasmaugti. Jis ieškojo daikto, kuriuo galėtų apsiginti, šalia savęs rado peilį, paėmė jį ir dūrė jam peiliu ir pabėgo. Po to, jam teko su juo kalbėtis, jie susidraugavo ir net kartu gėrė. Buvo nustebęs, kad V. pateikė skundą prieš jį, nes iš pradžių jį šantažavo, norėjo gauti pinigų už skundo nepateikimą, o paskui dėl to susitarė taikiai ir kartu išgėrė. Mano, kad konfliktas buvo dėl V. žmonos, kad jis pavydėjo, bet jis nelietė jo žmonos. Jis psichikos ligų, problemų neturi, suprato kuo yra kaltinamas. Jis pripažįsta faktus, kuriais yra kaltinamas, bet taip padarė gindamasis, nes tas vyras jį smaugė (5 t., b. l. 52–54).

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis V. Z. parodė, kad nuo įvykio praėjo labai daug laiko ir jis detalių jau nebepamena. Jis tada nuėjo pas A., kuri gyveno su G. Ten sėdėjo ir jo žmona bei kaltinamasis. Jis irgi prisėdo. Kaltinamasis buvo labai „mandras“ ir jie susimušė. Kai jis išėjo iš buto, kaltinamasis jį pasivijo ir dūrė jam į sėdmenis. Konfliktas su T. S. kilo, nes šis „kabinėjosi“ prie jo žmonos. Jis buvo sužalotas, kai išėjo per duris ir nuėjo apie 5 m. Ar kas matė, kai T. S. jam dūrė peiliu, negali pasakyti. T. S. prie jo pribėgo iš už nugaros, jį apglėbė ir dūrė. Įdurta buvo pakankamai giliai, medikai žaizdą siuvo. Jis savaitę laiko negalėjo eiti į darbą, nes skaudėjo. Peilis buvo labai senas, nugaląstas, smailus. Ar policija jį rado, nepamena. Kai mušėsi kambaryje, jokių įrankių neturėjo. Jis T. S. suėmė už kaklo, truputį prismaugė ir išėjo. Kai T. S. pasivijęs jam dūrė peiliu, jis jokio pavojaus kaltinamajam nekėlė. Reiškia kaltinamajam civilinį ieškinį dėl 200 Eur neturtinės žalos, nes savaitę laiko skaudėjo sužalotą vietą, negalėjo eiti į darbą, vaikščiojo šlubuodamas. Buvo apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, davė teisingus parodymus, kurie tikslesni, nei gali duoti šiandien. Jis norėjo, kad T. S. jo atsiprašytų ir kompensuotų jam neturtinę žalą.

Ikiteisminio tyrimo metu, 2018-06-15, apklaustas nukentėjusysis V. Z. parodė, kad 2018-06-14, apie 21.30 val., paskambino žmonai R. Z. pasiteirauti kodėl ši negrįžta į namus. Žmona paaiškino, kad vaikšto po miestą. Pokalbio metu jis išgirdo pašalinius vyriškių balsus ir supykęs nutraukė pokalbį. Po kiek laiko jam paskambino A. ir pasakė, kad jo žmona yra pas ją. Jis nutarė nueiti ir parsivesti žmoną į namus. Apie 21.45 val. nuėjo pas A. ir rado savo žmoną. Kambaryje taip pat sėdėjo T. S., A. bei pastarosios sugyventinis G. R. Ant stalo buvo alaus butelis, todėl suprato, kad jie girtauja. Pamatęs T. S., jis su pastaruoju susistumdė, nes pamanė, kad šis nori suvilioti jo žmoną. Jis T. S. parvertė ant sofos ir paliko. Po to, su žmona išėjo į namus. Išėjus iš namo ir paėjus keletą metrų, prie jo iš už nugaros pribėgo T. S. ir jį apsikabino iš dešinio šono. Po to, jis pajuto skausmą kairiame klube. Kai T. S. pasitraukė nuo jo, pamatė, kad šis rankose turi virtuvinį peilį. T. laikė peilį atkišęs priešais jį ir priekaištavo, kad jis pastarąjį užsipuolė kambaryje. Jis pažiūrėjo ir pamatė, kad jam yra durtinė nedidelė žaizda prie kairio klubo. T. S., pamatęs jo žaizdą, apsiramino, patraukė peilį ir ėmė prašyti neskambinti policijai. Besiaiškindami jie vėl sugrįžo į kambarį. Jis pasakė T. S., kad skambins policijai ir išėjo. Ankščiau su T. S. nesipyko, pastarąjį pažįsta tik iš matymo. Kieme T. S., laikydamas rankoje peilį, jam negrasino, kad papjaus ar kitaip sužalos. Skausmą dėl sužalojimo vis dar jaučia, nori kad T. S. būtų nubaustas įstatymo numatyta tvarka. Papildomai apklaustas 2018-06-25 nukentėjusysis V. Z. parodė, kad iki įvykio, kai buvo sužalotas peiliu, T. S. nepažinojo, bet apie pastarąjį buvo girdėjęs blogų atsiliepimų. 2018-06-14 konfliktas su T. S. įvyko kambaryje, kuriame gyvena A. ir G. T. pas juos buvo atėjęs. R. kambaryje sėdėjo toliau nuo T., bet jis atėjo supykęs ir pavydėjo, kad jo žmoną kažkas „kabina“, todėl nieko nesiaiškinęs priėjo prie sėdinčio T. S. ir sudavė kumščiu pastarajam vieną kartą į galvą. Tada T. atsistojo ir jie susimušė. Kiek kartų ir į kurias kūno vietas jis sudavė T. ir kiek T. jam, nepasakys, nes viskas vyko greitai. Po smūgių sudavimo jis sugriebė T. už kaklo ir pradėjo smaugti. Ar taip gavosi, ar T. tik apsimetė, bet pastarasis kaip ir „užmigo“, tai yra prarado sąmonę. Tada jis pagriebė R. už rankos ir išėjo pro duris. Muštynės kambaryje galėjo užtrukti apie 3-5 minutes, vyko ant sofos-lovos. Kai jis atėjo į kambarį ir pradėjo muštis su T. S., šis tikrai rankoje peilio neturėjo. Išėjus pro duris, nulipus dviejų pakopų laiptais ir paėjus 5 metrus, bet dar būnant šalia namo, jis pajuto, kad jį kažkas apkabino iš už nugaros ir kairiajame klubo šone pajuto kaip adatos įdūrimą. Atsisukęs pamatė T. S., kuris rėkė, kad jo neužmigdys, kad jis ne snarglius ir mosavo prieš jį peiliu. Peilis buvo virtuvinis, nedidelis. Jis dar norėjo T. S. suduoti, bet nepavyko, nes T. prieš jį mosavo peiliu. Pažiūrėjęs į klubo sritį pamatė, kad yra durtinė žaizda, kraujo nebuvo daug. Tai pamatė ir T. S. Tada pastarasis nurimo bei pradėjo siūlyti eiti susitarti. Jie grįžo į tą patį kambarį. Jis T. pasakė, kad pastarasis jam duotų 500-1000 eurų už sužalojimą ir tada nerašys pareiškimo. Pasakė, kad T. skambintų savo draugams ir, kad per 10 minučių pinigai būtų. T. S. pasakė, kad nežino, kas gali paskolinti pinigų. Derybos baigėsi, jis paskambino policijai. Po to, atvyko greitosios pagalbos automobilis ir jį išvežė į priėmimo skyrių. Ten buvo apžiūrėtas, jam susiuvo durtinę žaizdą ir išleido gydytis į namus. Dėl civilinio ieškinio dar neapsisprendė. Į medicininę ekspertizę atsisako vykti. Kai jam buvo įdurta peiliu, R. buvo šalia, o kai jis atsisuko į T. S. ir šis pradėjo mosuoti peiliu, R. kažkur pabėgo. Jis turi pretenzijų T. S. tik dėl dūrio peiliu. Kambaryje jis pats pradėjo muštynes, todėl pats kaltas, jei buvo sukeltas skausmas. Papildomai apklaustas 2018-09-07 nukentėjusysis V. Z. parodė, kad po įvykio, kai jam T. S. peiliu sužalojo klubo sritį, ligoninėje stacionariai nebuvo gydytas. Reiškia 200 eurų civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti, nes jam buvo sukeltas fizinis skausmas, ilgai skaudėjo koją, buvo apsunkintas vaikščiojimas, jautė fizinį diskomfortą bei buvo praradęs darbingumą trims dienoms (1 t., b. l. 90–92, 95–97, 100–101).

2018-07-11 akistatos tarp nukentėjusiojo V. Z. ir įtariamojo T. S. metu nukentėjusysis V. Z. ir kaltinamasis T. S. pasiliko prie savo ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų. V. Z. nurodė, kad nuėjęs ieškoti žmonos, A. nuomojamame kambaryje puolė prie sėdėjusio ir gėrusio T. S. bei pirmas pastarajam sudavė smūgius, suėmė T. už kaklo ir jį prismaugė. Po to, palikęs T. ant lovos, žmoną išsivedė į lauką. Paėjus nuo namo 5-7 metrus, jį iš už nugaros kažkas apglėbė ir pajuto skausmą kairės pusės klubo srityje. Atsisukęs pamatė T., kuris mojavo peiliu priešais jį. Peilio galas buvo kruvinas. Paslinkęs kelnes žemyn, pamatė žaizdą, kurią pamatęs T., nusiramino. T. S. akistatos metu nurodė, kad išbėgęs paskui V. Z. į lauką pastarajam peiliu nedūrė. V. peiliu galėjo sužaloti kambaryje, kai V. jį puolė ir užgriuvo ant jo. Prieš užpuolimą jis rankose turėjo peilį, kuriuo tvarkė telefoną (3 t., b. l. 14–16).

Teisiamojo posėdžio metu liudytoja R. Z. parodė, kad nukentėjusysis V. Z. yra jos buvęs sutuoktinis, o kaltinamąjį T. S. matė įvykio dieną A. Š. namuose. Įvykio aplinkybių gerai nepamena, nes praėjo vos ne 10 metų. Tuo metu su buvusiu vyru sudėtingai gyveno, skyrėsi, buvo daug bylų, gali kažką painioti. Buvo pas A. Š., po to, išėjo. Su V. Z. tada kartu gyveno. Žino, kad pastarajam buvo įdurta peiliu, bet pati to nematė. Vyras grįžo iš priimamojo, buvo žaizda, buvo įdurta vieną kartą užpakalio pusėje. Vyras sakė, kad T. S. sužalojo. Ikiteisminio tyrimo metu davė teisingus parodymus. Dabar visko nebepamena, tada geriau prisiminė, nes buvo apklausa ne už ilgo po įvykio. Jos buvęs vyras pradėjo tą konfliktą, nes būdamas neblaivus, tampa agresyvus, išprovokuoja konfliktus. Kai išėjo iš A. Š., nepamena ar vyras sakė, kad jam įdūrė, bėga kraujas. Gal pats iš adrenalino nejautė, nes dūris nebuvo didelis.

Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 1 dalies 2 punktu, buvo pagarsinti liudytojos R. Z. ikiteisminio tyrimo metu, 2018 m. birželio 28 d., duoti parodymai, kad ji yra V. Z. sutuoktinė. 2018-06-14, apie 21 val., ji nuėjo pas savo draugus A. Š. ir pastarosios sugyventinį G. R., gyvenančius (duomenys neskelbtini), namo numerio nežino, prasiblaškyti, nes visą dieną pykosi su savo vyru. Ji buvo blaivi, pas A. su G. negėrė jokio alkoholio. Pastarieji gėrė alų. Po to, į kambarį atėjo kaimynas, kaip dabar žino – T. S. Pastarąjį ji matė pirmą kartą, jų nesieja jokie santykiai. Ji negali pasakyti ar T. S. buvo blaivus. T. S. atsisėdo ant sofos ir paklausė A. kas ji tokia. Tiek tebuvo tarp jų kalbos. Jokių varžybų per televizorių nežiūrėjo. Ji sėdėjo ant fotelio toliau nuo T. S. Ant sofos sėdėjo T. S., G. ir A. T. S. sėdėjo ramiai ir kalbėjosi su G. Ar T. S. turėjo rankose peilį, nežino, nes nekreipė dėmesio. Pabuvus apie 20 minučių, į kambarį atėjo jos vyras V. Pastarasis buvo neblaivus, bet ne tiek, kad svirduliuotų. V. be žodžių priėjo prie sėdinčio T. S. ir pradėjo grumtis ant sofos. Negali pasakyti kiek ir į kurias kūno vietas T. S. su jos vyru sudavė smūgių vienas kitam. Ji buvo išsigandusi. Muštynes pradėjo V. Kai vyrai pradėjo grumtis, ji išlėkė iš kambario prie išėjimo. Kartu su ja buvo A. Kaip baigėsi grumtynės, ji nematė. Jos galėjo trukti kelias minutes. Tada iš kambario atėjo V. ir jie trise išėjo iš namo į lauką. Nulipus laipteliais ir paėjus kelis metrus, bet dar prie to paties namo, iš namo išbėgo T. S. Ji atsisuko į duris, nes išgirdo žingsnius. Ar T. S. rankoje turėjo peilį, negali patvirtinti 100 procentų. Pamačiusi T. S., ji su A. pabėgo iš kiemo. Kai ji nubėgo, T. S. tik ėjo link V. Namuose jai paskambino V. ir pasakė, kad yra priėmimo skyriuje, kad jam T. S. įdūrė peiliu. Ji nematė, kaip buvo sužalotas jos vyras peiliu. Ji net negali pasakyti, kuriuo metu jos vyras buvo sužalotas, ar kambaryje, ar lauke prie namo. Kodėl V. sako, kad ji buvo šalia, kai pastarajam dūrė, negali pasakyti. Jos vyras užsipuolė T. S., nes yra labai pavydus, ypač kai būna išgėręs (1 t., b. l. 136–138).

Teisiamajame posėdyje apklausta liudytoja M. M. parodė, kad kaltinamasis T. S. yra jos sūnus, sutinka duoti parodymus. Kad sūnus padarė nusikaltimą, ji nežinojo, kol pastarojo pradėjo ieškoti policija. Ji klausė sūnaus ką šis padarė, bet pastarasis liepė nesikišti, sakė, kad tai ne jos reikalas, kad pats išspręs. Su T. bendrauja. Sūnus jai paskambina telefonu, visada iš skirtingų numerių. Sūnus sakė, kad jam neprisiskambins, liepė neieškoti, sakė pats susisieks. Paskambina T. per „Messenger“ 2–3 kartus per mėnesį, pasako, kad gyvas ir sveikas, kad dirba, viskas tvarkoje. Sakė pastarajam, kad grįžtų susitvarkyti reikalus. Sūnus sakė, kad gavo šaukimą į teismą, bet negrįš niekada, nebent jį parvežtų. Sūnus nebuvo grįžęs nuo 2018 m. Tada pasakė, kad važiuoja dirbti į užsienį ir išvažiavo. Kai sūnaus pradėjo ieškoti policija, sužinojo, kad T. pabėgo nuo tyrimo. Kai išvažiavo, pusantro mėnesio nežinojo kur sūnus yra. Po to, paskambino ir pasakė, kad yra Prancūzijoje, liepė neieškoti, sakė nenorintis jos nervinti, telefono numerio nedavė. Su broliu T. nebendrauja 5 metai, buvo susipykę.

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja M. M. parodė, kad T. S. yra jos sūnus. Kur šiuo metu yra sūnus, ji nežino. Kad T. atžvilgiu yra pradėtas ikiteisminis tyrimas, žino. Su T. mažai bendravo, pastarasis gyveno Pakruojo mieste, tikslaus adreso nežino, name, esančiame prie karių kapinių. Kai grįžo iš įkalinimo įstaigos, gyveno Šiauliuose. Ji sūnaus nepriėmė gyventi dėl pastarojo sudėtingo charakterio, sūnus mėgsta išgerti. T. prašėsi ir pas brolį D. J. gyventi, bet šis brolio irgi nepriėmė. 2018 m. rugpjūčio pradžioje T. jai pasakė, kad išvažiuoja dirbti į Klaipėdą ar į Vilnių. Ji T. nebetiki, nes šis dažnai apgaudavo. T. prašė, kad būtų palaikytas jo kambarys, kad už jį būtų mokama nuoma, kad grįžęs turėtų kur gyventi. Ji davė sūnui D. J. pinigų už nuomą ir šis nunešdavo namo savininkei. Už kambarį mokėjo 2 mėnesius. Kad T. nebėra Lietuvoje, sužinojo kai šis paskambino ir pasakė. T. jai pasakė, kad nebegrįš į Lietuvą, kad nebenori į kalėjimą. Ji bandė sužinoti kur sūnus randasi, bandė įkalbinėti grįžti, kad gal jo nesodins. T. pasakė, kad žino, jog sodins, nes viskas „eina“ ant jo. T. teigė, kad nesakys kur yra, nes bus ramiau ir jai, ir jam. Su T. rašinėjasi socialiniame tinklalapyje „Facebook“, per „Messenger“ programą. Bet T. dažnai keičia savo profilio pavadinimą, nes žino, kad yra ieškomas policijos. Socialiniame tinklalapyje parašo jai vieną du kartus per mėnesį. T. tikrai žino ir supranta, kad yra ieškomas. Kur šiuo metu yra T. ir ką veikia, ji nežino. T. turi vaiką su R. P., bet su pastarąja ir savo vaiku visiškai nepalaiko jokio ryšio jau keli metai. Grįžęs iš kalėjimo, sūnus norėjo atsisakyti vaiko, išlaikymui alimentų nesiunčia. Su broliu D. J. T. santykiai nėra geri. T. draugų nepažįsta, pastarasis daug apie save nepasakojo (1 t., b. l. 145–147).

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas D. J. atsisakė duoti parodymus prieš brolį T. S.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas D. J. parodė, kad T. S. yra jo brolis. Su broliu bendrauja retai, kelis kartus kalbėjo telefonu. Jo santykiai su broliu yra blogi, kur brolis yra šiuo metu, nežino (1 t., b. l. 141–142).

Teisiamojo posėdžio metu apklaustas R. M. parodė, kad nukentėjusiojo V. Z. ir kaltinamojo T. S. nepamena. 2018 m. gyveno Pakruojo mieste, bet adreso nebepamena. Nepamena ar policijos pareigūnams pateikė peilį. Taip pat nepamena ar buvo apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, bet jei buvo, tai tikrai sakė tiesą.

Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 1 dalies 2 punktu, buvo pagarsinti liudytojo R. M. ikiteisminio tyrimo metu, 2018 m. birželio 15 d., duoti parodymai, kad nuo 2018-06-14, 21 val. iki 2018-06-15, 05.40 val., buvo namuose, adresu (duomenys neskelbtini), ten nuomojasi vieną kambarį. Girdėjo, kad apie 21 val. pas kaimynus kambaryje buvo triukšmaujama. Kas ten vyko nežino, nes nuėjo miegoti. Ar kas vyko kieme, taip pat nežino, nes nieko nematė (1 t., b. l. 132–133).

Teisiamojo posėdžio metu apklausta liudytoja A. Š. parodė, kad kaltinamasis T. S. yra buvęs kaimynas, su nukentėjusiuoju V. Z. šiuo metu yra susipykusi. Kiek pamena buvo į svečius pas juos atėjusi V. Z. žmona R. Iš antro aukšto nusileido T. S. Po kiek laiko ieškoti žmonos atėjo V. Z. ir, prisėdęs, ėmė ginčytis su T. S., nes nepatiko pastarojo žodžiai. V. Z. puolė smaugti T. S. Tuo metu jie jokių įrankių neturėjo. Jos sugyventinis išskyrė V. Z. su T. S. Ji su R. išėjo, nes nenorėjo žiūrėti muštynių, o vyrai liko. Muštynės jau buvo pasibaigusios. Kai grįžo namo, policija ieškojo peilio. Peilis buvo paimtas iš jos virtuvės. Kokiomis aplinkybėmis sužinojo, kad T. S. kieme įdūrė V. Z. ir pastarąjį sužalojo, nebepamena. Kambaryje T. S. tikrai neįdūrė V. Z. Ikiteisminio tyrimo metu davė teisingus parodymus, tada geriau prisiminė įvykio aplinkybes. Prašo vadovautis ikiteisminio tyrimo metu jos duotais parodymais.

Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 1 dalies 2 punktu, buvo pagarsinti liudytojos A. Š. ikiteisminio tyrimo metu, 2018 m. birželio 15 d., duoti parodymai, kad 2018-06-14, apie 21 val., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), kartu su ja buvo jos sugyventinis G. R., T. S. ir jos draugė R. Z. Vartojo alkoholį. Po kiek laiko atėjo V. Z. ir iškart kumščiu vieną kartą trenkė T. S. į galvą. Jie parvirto ir pradėjo muštis. G. R. bandė juos išskirti. Konfliktui aprimus, V. Z. su R. Z. išėjo į kiemą ir ruošėsi eiti namo. Ji pastaruosius išlydėjo į kiemą ir matė kaip iš kambario į lauką atbėgęs T. S., rankoje turėdamas virtuvinį peilį, pradėjo šaukti V. Z. „ateik čia, aš tave papjausiu“. Ji su R. Z. skubiai pasišalino iš kiemo, nes išsigando. Būnant pas R. namuose, paskambino V. Z. ir pasakė, kad yra ligoninėje, nes T. S. peiliu jam perdūrė koją. Paties konflikto kaip buvo sužalotas V. Z., ji nematė, kur yra peilis, nežino. Papildomos apklausos metu, 2018-07-25, liudytoja A. Š. parodė, kad 2018 m. birželio mėnesį, dienos nepamena, vakare, atėjęs V. Z. užsipuolė T. S. iš pavydo, nes labai pavydi savo žmonos R. Tą vakarą V. Z. ieškojo žmonos, o ši specialiai neatsiliepė telefonu. Todėl atėjęs V. net nepasisveikinęs užsipuolė T., nes pagalvojo, kad šis „kabina“ R. Prieš V. užpuolant T., šis rankose tikrai neturėjo peilio. Pastarasis rankose galėjo turėti nebent alaus bokalą. Grumtynių metu T. taip pat negalėjo pasiimti peilio. Ji matė visas grumtynes ir matė, kad V. truputį prismaugė T., nes šis liko gulėti lovoje. Ji R. su V. išlydėjo iš namo. Nepamena ar jos draugas G. liko kambaryje, ar išėjo kartu. Pamena ir gali patvirtinti, kad kambaryje V. nebuvo sužalotas peiliu ir į lauką išėjo sveikas. Ji tikrai nematė, kad T. kambaryje būtų turėjęs peilį ir juo būtų dūręs V. Tik išėjus į lauką ir paėjus šalia namo kelis metrus, išgirdo bei pamatė, kad už nugaros per namo duris išlėkė T. ir sakė V. „ateik čia, aš tave papjausiu“. Matė, kad T. rankoje turėjo peilį, bet kurioje rankoje, tiksliai nepamena. Kaip peilis atrodė, nepamena. Kur tas peilis yra dabar, nežino. Paskui sužinojo, kad peilis buvo iš jų kambario. Ji su R. paspruko, kai tarp T. ir V. dar buvo atstumas. Kas vyko vėliau, tai yra kaip buvo sužalotas V., nematė. Su T. apie tą įvykį nekalbėjo (1 t., b. l. 112–113, 116–118).

Teisiamojo posėdžio metu apklaustas liudytojas G. R. parodė, kad T. S. buvęs buto kaimynas, o V. Z. – buvęs jo darbdavys. Konfliktas jų namuose tarp V. Z. ir T. S. įvyko dėl V. Z. žmonos. Pamena, kad V. Z. žmona atėjo pas jo žmoną. Vėliau atėjo V. Z. ir pradėjo konfliktuoti su T. S., kad šis priekabiauja prie jo žmonos. Abu susiginčijo ir V. Z. griebė T. S. už kaklo. Jis abu išskyrė. Po to, visi išėjo į lauką. Kas vyko lauke, jis nematė. Kambaryje vykusio konflikto metu vyrai jokių įrankių neturėjo. Iš jų namų V. Z. išėjo nesužalotas. Nepamena ar po sužalojimo V. Z. grįžo į kambarį su T. S. Vėliau buvo atvažiavusi policija ir greitoji. Ikiteisminio tyrimo metu buvo apklaustas ir davė teisingus parodymus, tada geriau prisiminė įvykio aplinkybes.

Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 1 dalies 2 punktu, buvo pagarsinti liudytojo G. R. ikiteisminio tyrimo metu, 2018 m. birželio 15 d., duoti parodymai, kad 2018-06-14, apie 21 val., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), buvo jis, T. S., R. Z. ir jo sugyventinė A. Š., su kuriais vartojo alkoholį. Po kurio laiko atėjo ir jo pažįstamas V. Z. Tarp T. S. ir V. Z. įvyko konfliktas, nes pastarasis užsipuolė T. S., neva šis bandė nuvilioti jo žmoną. Po žodinio konflikto apsistumdė ir pradėjo muštis. Matė, kad V. Z. pirmas sudavė T. S. kumščiu į veido sritį. Kiek kuris sudavė smūgių, nepamena, nes buvo neblaivus. Po visko pamena tik tiek, kad T. S. rankose laikė virtuvinį peilį, kurio galas buvo kruvinas. Kur, kam ir kuriuo metu pastarasis dūrė peiliu, nepamena. Po kurio laiko atvyko policijos pareigūnai ir GMP, kurie V. Z. išsivežė į ligoninę. Iki atvykstant policijos pareigūnams T. S. jau buvo pabėgęs. Kur yra peilis, kurį T. S. laikė rankose, nežino. Papildomai apklaustas 2018-07-25 liudytojas G. R. parodė, kad T. rankose matė peilį, bet ar jis buvo kruvinas, tikrai nepamena. Peilis buvo virtuvinis, nedidelis, rankena medinė, truputį į tamsesnę spalvą. Peilis priklausė jam. Kur peilis dabar yra, nežino. Prieš tą įvykį peilis lygtai buvo ant kriauklės. Tiksliai nepasakys iš kur ir kuriuo metu T. tą peilį pasiėmė. Tik gali pasakyti, kad V. Z. užsipuolus T., sėdėjusį ant sofos šalia jo, T. rankose tikrai peilio neturėjo. Prieš ateinant V., jie gėrė alų ir kalbėjosi. V. užpuolus T., grumtynės vyko ant sofos. Jis bandė atitraukti V. ranką nuo T. kaklo, bet V. pats paleido T. Kai V. paleido T., pastarojo rankose peilio nematė. V. išėjus iš kambario, T. išėjo paskui. Tada matė, kad T., išeidamas iš kambario, rankose turėjo peilį. Jis liko kambaryje. Po to, greitai V. su T. grįžo atgal į namą. V., atsmaukęs kelnes, parodė klubo srityje žaizdą. Žaizda buvo nedidelė, kraujas lygtai nebėgo. T. rankose peilio nebematė. V. pasakė, kad T. dūrė peiliu į tą sritį. T. bandė taikytis su V., kad nebūtų kviečiama policija. Prie jo T. nesakė, kad dūrė V. Tiksliai nebepamena, ką pastarieji tarpusavyje šnekėjo, nes buvo girtas. Turbūt V. su T. nesusitaikė, nes atvažiavo policija. Pareigūnai ieškojo peilio, nepamena ar rado (1 t., b. l. 122–123, 126–128).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja apklausta R. P. parodė, kad draugavo su T. S., (duomenys neskelbtini) jiems gimė sūnus. Su T. išsiskyrė dar prieš sūnaus gimimą. Gimus sūnui, T. „sėdo“ į kalėjimą. Ji buvo nuvežusi T. parodyti sūnų, bet šis jokio susidomėjimo vaiku neparodė ir ji su T. nutraukė ryšius. T. išėjus iš kalėjimo, nebendravo. 2013 m. su sūnumi išvyko į Olandiją. T. su jais kartu nevyko ir negyveno. 2021 m. kovo mėnesį ji su sūnumi grįžo į Lietuvą. Su T. šeima nebendrauja. Yra girdėjusi, kad paskelbta T. paieška. Kur gali būti T. S., nežino (1 t., b. l. 151–153).

2018-06-15 Šiaulių AVPK Pakruojo RPK vyriausiojo patrulio A. Š. tarnybiniame pranešime „Dėl kūno sužalojimo (duomenys neskelbtini)“ nurodyta, kad 2018-06-14, 21.56 val., gautas budėtojo pranešimas, jog Pakruojo m., (duomenys neskelbtini) g., prie pastato Nr. (duomenys neskelbtini), prieš 10 min. pranešėją peiliu padūrė draugo kaimynas. Nuvykus į įvykio vietą, pasitiko V. Z. (nustatytas 1,66 promilės girtumas), kuris paaiškino, kad buvo atėjęs (duomenys neskelbtini), pasitikti žmonos R. Z. ir, su ja išėjus iš gyvenamojo namo bei pradėjus eiti pėsčiųjų taku, prie jo staiga pribėgo iš matymo pažįstamas T. S., kuris apsikabino V. Z. ir peiliu dūrė į kairės pusės klubą bei pasišalino. Įvykio vietoje peilis nebuvo rastas. T. S., apieškojus galimas pastarojo buvimo vietas, nerastas. 22.40 val. gautas Pakruojo ligoninės slaugytojos pranešimas, kad GMP pristatė V. Z., kuriam diagnozuota kairio klubo durta žaizda, išleistas gydytis ambulatoriškai (1 t., b. l. 78).

2018-09-05 V. Z. protokole-pareiškime policijai nurodyta, kad 2018-06-14, apie 21.45 val., nuėjo pas draugus G. R. ir A. Š. parsivesti savo žmoną R. Z. Ten rado ir T. S. Mano, kad visi girtavo. Jis buvo supykęs ant žmonos bei pavydėjo, kad ši gali būti su kitu vyru. Pamatęs T. S., su pastaruoju susistumdė, nes pamanė, kad šis nori suvilioti jo žmoną. T. S. sudavė smūgius, parvertė ant lovos ir paliko. Po to, su žmona išėjo į namus. Paėjus keletą metrų, prie jo iš už nugaros pribėgo T. S. ir jį apkabino iš dešinio šono. Po to, pajuto skausmą kairiame klube. Kai T. S. pasitraukė, pamatė, kad šis rankoje atkišęs priešais turi virtuvinį peilį ir ėmė jam priekaištauti, dėl to, kad jis užpuolė kambaryje. Pasižiūrėjęs pamatė, kad ant kairio klubo yra nedidelė durtinė žaizda. Greitoji medicinos pagalba jį pristatė į ligoninės priėmimo skyrių. Po medikų apžiūros buvo išleistas į namus. Tokiais savo veiksmais T. S. jam sukėlė fizinį skausmą. Prašo dėl įvykio atlikti tyrimą ir nubausti T. S. (1 t., b. l. 80–81).

2018-06-15 įvykio vietos ir vietovės apžiūros protokole aprašyta namo, esančio Pakruojo m., (duomenys neskelbtini), teritorija (1 t., b. l. 84–86).

2018-06-16 savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokole nurodyta, kad R. M. pateikė ikiteisminio tyrimo pareigūnams peilį ruda medine rankena, kurį 2018-06-15 ryte rado įmestą į unitazą bendrame tualete, esančiame (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 155).

2018-06-16 – 2018-06-18 daiktų apžiūros protokole aprašytas R. M. pateiktas peilis (1 t., b. l. 156–158).

2018-08-01 Šiaulių AVPK Pakruojo RPK Veiklos skyriaus tyrėjos R. G. tarnybiniame pranešime „Dėl ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 01-1-03547-18 elektroninių ryšių tinklais gautos informacijos panaudojimo kitoje ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 01-1-28313-18“ nurodyta, kad Šiaulių AVPK Pakruojo RPK buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-03547-18 pagal BK 187 straipsnio 2 dalį dėl turto sunaikinimo ar sugadinimo. Šiaulių apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėja 2018-06-01 tenkino prokurorės 2018-05-29 prašymą ir priėmė nutartį kuria, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 154 straipsniu, buvo leidžiama atlikti įtariamojo D. J. naudojamo telefono abonento Nr. (duomenys neskelbtini) bei kitų jo naudojamų telefono abonentų pokalbių, perduodamų elektroninių ryšių tinklais, kontrolę (darant jų įrašus, kontroliuojant kitą elektroninių ryšių tinklais perduodamą informaciją, ją fiksuojant ir kaupiant) laikotarpiu nuo 2018-06-01 iki 2018-07-01. Minėtos priemonės taikymo metu buvo gauta informacija apie ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-28313-18 aplinkybes, kuri yra reikšminga tiriant šią nusikalstamą veiką, tai yra užfiksuoti du pokalbiai tarp brolių – D. J. ir T. S., kurių metu T. S. teigė, kad gatvėje pribadė žmogų, vardu V., ir jam padarė tris dūrius bei įrankio nepaliko vietoje (pokalbių šriftų numeriai – 630 ir 635). Ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-28313-18 pradėtas 2018-06-15 Šiaulių AVPK Pakruojo RPK pagal BK 284 straipsnį. Buvo nustatyta, kad 2018-06-14, apie 21.50 val., (duomenys neskelbtini), T. S. peiliu galimai dūrė V. Z. į kairiojo klubo sritį. T. S. savo kaltės nepripažįsta visiškai, todėl ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 01-1-03547-18 elektroninių ryšių tinklais gautą reikšmingą informaciją tikslinga panaudoti ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 01-1-28313-18 (1 t., b. l. 160–161).

Iš Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjos 2018 m. rugpjūčio 6 d. nutarties matyti, jog baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-03547-18 elektroninių ryšių tinklais gautą informaciją pagal Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės Elonos Korostinos 2018-05-29 prašymą leista panaudoti baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-28313-18 (1 t., b. l. 166–167).

2018-08-07 Šiaulių AVPK Pakruojo RPK Veiklos skyriaus viršininko tarnybiniame pranešime „Dėl elektroninių ryšių tinklais gautos informacijos panaudojimo kitoje ikiteisminio tyrimo medžiagoje“ nurodyta, kad Šiaulių AVPK Pakruojo RPK atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-28313-18 pagal BK 284 straipsnį dėl viešosios tvarkos pažeidimo. Pagal Šiaulių apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos 2018 m. birželio 1 d. priimtą nutartį ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 01-1-03547-18 buvo atliekama įtariamojo D. J. naudojamo telefono abonento Nr. (duomenys neskelbtini) bei kitų jo naudojamų telefono abonentų pokalbių, perduodamų elektroninių ryšių tinklais, kontrolė (darant jų įrašus, kontroliuojant kitą elektroninių ryšių tinklais perduodamą informaciją, ją fiksuojant ir kaupiant) laikotarpiu nuo 2018-06-01 iki 2018-07-01. Priemonės taikymo metu buvo gauta informacija apie ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-28313-18 aplinkybes, kurios gali būti reikšmingos tiriant šią nusikalstamą veiką. Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų ikiteisminio tyrimo teisėja 2018 m. rugpjūčio 6 d. priėmė nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-03547-18 elektroninių ryšių tinklais gautą informaciją pagal Šiaulių apylinkės teismo 2018 m. birželio 1 d. nutartį dėl elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolą, kuriame užfiksuoti pokalbiai, šrifto numeriais 630 ir 635, leisti panaudoti baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-28313-18. Ikiteisminio tyrimo medžiagai Nr. 01-1-28313-18 papildyti reikalinga gauti bei prijungti D. J. telefoninių pokalbių Nr. 630 ir 635, suvestines bei garso įrašus (1 t., b. l. 169).

2018-08-09 Šiaulių AVPK suvestinėje užfiksuota, kad 2018-06-14, 22:34:16 val., iš telefono numerio (duomenys neskelbtini) objektui paskambinus vyrui, šis nurodo, kad pribadė žmogų, kad buvo pas motiną mentai, ieško jo, dabar pasislėpė, jam pačiam nosį sulaužė, vos neužsmaugė, jis nedaug, tik tris dūrius padarė, kažkoks V., dėl bobos, nes jo boba buvo nuo jo pabėgusi, kad jis už peilio, išbėgo į lauką ir cakt cakt „pyderą“, kad jis blogai padarė, kad ant gatvės jį subadė (1 t., b. l. 171–174).

Specialisto išvadoje Nr. G 991/2018(04) nurodyta, kad V. Z. mažiausiai vienu trauminiu poveikiu aštriu pjaunančių-duriančių savybių daiktu padaryta kairiojo sėdmens pjautinė-durtinė žaizda, t. y. nežymus sveikatos sutrikdymas (1 t., b. l. 179).

Iš bylos medžiagos matyti, kad prokurorės 2018-10-19 nutarimu buvo paskelbta T. S. paieška (3 t., b. l. 23).

Įvertinęs ištirtų įrodymų visumą, teismas pripažįsta įrodytu, kad T. S. 2018 m. birželio 14 d., apie 21.50 val., Pakruojo mieste, (duomenys neskelbtini) gatvėje, ties namu Nr. (duomenys neskelbtini), tyčia peiliu vieną kartą dūrė V. Z. į kairės pusės klubo sritį ir tokiais savo veiksmais padarė nukentėjusiajam V. Z. nežymų sveikatos sutrikdymą sukėlusį sužalojimą – kairiojo sėdmens pjautinę-durtinę žaizdą. Kaltinamasis T. S., apklausiamas dėl nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 1 dalyje, padarymo pripažino dūręs peiliu nukentėjusiajam, tačiau teigė, kad taip pasielgė gindamasis nuo nukentėjusiojo, kadangi šis jį smaugė.

Pagal BK 28 straipsnio 1 dalį asmuo turi teisę į būtinąją gintį. BK 28 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmuo neatsako pagal baudžiamąjį įstatymą, jeigu jis, neperžengdamas būtinosios ginties ribų, padarė baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymius formaliai atitinkančią veiką, be kita ko, gindamasis nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi. Taigi, norint taikyti BK 28 straipsnio nuostatas ir pripažinti veikoje buvus būtinosios ginties požymius, baudžiamojoje byloje turi būti nustatytos aplinkybės, atitinkančios BK 28 straipsnyje keliamas sąlygas, susijusias su kėsinimusi ir gynyba nuo pavojingo kėsinimosi. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad kėsinimasis, nuo kurio galima būtinoji gintis, turi būti pavojingas, realus ir akivaizdus, o gynyba turi atitikti kėsinimosi pobūdį ir pavojingumą. Pavojingumas priklauso nuo kėsinimosi intensyvumo, naudojamų priemonių, užpuoliko ir besiginančiojo jėgų santykio, galimos žalos dydžio ir pan. Kėsinimosi realumas konstatuojamas tada, kai kėsinimasis yra tikras, egzistuoja objektyviai, o ne besiginančiojo vaizduotėje. Tais atvejais, kai pagrindo įžvelgti pavojingą kėsinimąsi apskritai nebuvo, tačiau asmuo dėl nepagrįsto įtarumo vis dėlto padarė žalos kitam asmeniui, nėra nei būtinosios ginties, nei jos ribų peržengimo. Tokia veika, esant visiems atitinkamos nusikalstamos veikos sudėties požymiams, kvalifikuojama kaip tyčinis nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-279/210, 2K-316/2012, 2K-275/2013, 2K-282/2014, 2K-364/2014, 2K-90-746/2017). Nagrinėjamu atveju, kaltinamasis T. S. teigia, kad dūrė peiliu nukentėjusiajam V. Z., kai pastarasis kambaryje jį užpuolė ir smaugė. Tai, kad V. Z. buvo sužalotas ne kambaryje, o jau išėjęs į gatvę, be paties nukentėjusiojo parodymų patvirtina ir liudytojų A. Š. bei G. R. parodymai, jog kambaryje vykusio konflikto metu T. S. jokio peilio neturėjo ir V. Z. iš kambario išėjo būdamas nesužalotas. Kad T. S. būtent gatvėje dūrė peiliu V. Z., be nukentėjusiojo ir liudytojos A. Š. duotų parodymų, nustatyta ir iš T. S. telefoninio pokalbio su broliu D. J. suvestinės, kurioje užfiksuota kaip T. S. broliui pasakojo, jog „jis už peilio, išbėgo į lauką ir cakt cakt, kad blogai padarė, kad ant gatvės jį subadė“. Taigi iš bylos medžiagos nustatyta, jog T. S., pasivijęs nukentėjusįjį gatvėje, apkabino pastarąjį iš už nugaros ir tyčia dūrė V. Z. į kairio klubo sritį, taip pastarąjį sužalodamas. Tai rodo, kad dūrio peiliu nukentėjusiajam metu, T. S. joks pavojus iš V. Z. pusės nebegrėsė (pavojingas kėsinimasis jau buvo pasibaigęs), tačiau kaltinamasis tyčia padarė nukentėjusiajam nežymų sveikatos sutrikdymą. Apibendrinus visa, kas išdėstyta, darytina išvada, kad T. S. veiksmuose nenustatyta būtinosios ginties ar jos ribų peržengimo sąlygų.

Kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu, jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas bausmę kaltinamajam T. S., teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo visuomenei laipsnį: įvykdytas nusikaltimas (BK 140 straipsnio 1 dalis) priskiriamas prie nesunkių tyčinių nusikaltimų. Teismas atsižvelgia į kaltinamojo asmenybę – T. S. teistas 10 kartų (2 t., b. l. 26–43, 38–54,), naują tyčinį nusikaltimą padarė esant nepanaikintam ir neišnykusiam teistumui. T. S. iki išvykimo iš Lietuvos sistemingai darė tyčines nusikalstamas veikas, gyvenimo būdo nekeitė, todėl pripažintinas recidyvistu (BK 27 straipsnio 1 dalis). T. S. baustas ir administracine tvarka (2 t., b. l. 158–161), Lietuvos Respublikoje nedirba (2 t., b. l. 167). Kaltinamajam už padarytą nusikaltimą skirtina sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė, kurios dydis artimas sankcijos vidurkiui, atsižvelgiant į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, kaltinamojo atsakomybę sunkinančią aplinkybę (BK 54, 61 straipsniai). Taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir paskirtos bausmės vykdymą atidėti nėra jokio teisinio pagrindo, nes kaltinamasis šį tyčinį nusikaltimą padarė praėjus vos mėnesiui laiko nuo paleidimo iš įkalinimo įstaigos, atlikus terminuotą laisvės atėmimo bausmę už ankstesnį nusikaltimą, be to, yra pasislėpęs nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir teismo, todėl teismas neturi pagrindo manyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Dėl civilinių ieškinių.

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis V. Z. pareiškė civilinį ieškinį dėl 200 Eur neturtinės žalos atlyginimo (1 t., b. l. 107). Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis palaikė pareikštą civilinį ieškinį ir prašė priteisti iš kaltinamojo 200 Eur neturtinės žalos, nes dėl T. S. padaryto sužalojimo savaitę laiko jautė skausmą, nepatogumus, negalėjo dirbti.

Neturtinę žalą CK 6.250 straipsnio 1 dalis apibūdina kaip asmens fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, pažeminimą, reputacijos pablogėjimą, bendravimo galimybių sumažėjimą ir kitas aplinkybes, teismo įvertintas pinigais. CK nenustatytas atlygintinos neturtinės žalos dydis, jį nustato teismas. Teismas neturtinės žalos dydį nustato pagal teisiškai reikšmingų konkrečioje byloje kriterijų visumą, atsižvelgdamas į ginamos vertybės specifiką. Teismas turi atsižvelgti į žalos sukeltas pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, kitas aplinkybes ir vadovautis įstatyme (CK 1.5 str.) nustatytais teisės aiškinimo bei taikymo principais (CK 6.250 str. 2 d.). Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus, praradimus).

Sprendžiant priteistinos neturtinės žalos dydžio klausimą teismas atsižvelgia į nusikaltimo padarymo aplinkybes, į žalą padariusio asmens kaltę, nukentėjusiajam dėl kaltinamojo neteisėtų veikų kilusias pasekmes, į kaltinamojo tyčiniais veiksmais nukentėjusiajam sukeltus dvasinius išgyvenimus ir nepatogumus, į abiejų turtinę padėtį bei teismų praktiką priteisiant neturtinę žalą panašaus pobūdžio bylose. Teismas sutinka, kad nukentėjusysis V. Z. dėl T. S. padaryto nusikaltimo patyrė neturtinę žalą, nes nukentėjusiajam buvo sukeltas fizinis skausmas, nepatogumai laikotarpiu kol sugijo durtinė žaizda. Teismas neturi galimybės įvertinti kaltinamojo turtinę padėtį, tačiau teisiamojo posėdžio metu liudytoja apklausta M. M. nurodė, kad bendrauja su kaltinamuoju ir šis nurodė, kad yra sveikas, kad dirba. Darytina išvada, kad kaltinamasis gauna pajamas ir turi galimybę atlyginti nusikalstama veika nukentėjusiajam padarytą neturtinę žalą. Atsižvelgus į formuojamą teismų praktiką, nagrinėjant analogiškas bylas, nukentėjusiojo prašoma 200 Eur suma laikytina protinga ir proporcinga kompensacija padarytai neturtinei žalai atlyginti, todėl priteistina iš kaltinamojo T. S.

Šiaulių teritorinė ligonių kasa byloje yra pareiškusi civilinį ieškinį dėl žalos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginimo, ieškinio suma – 38,55 Eur (1 t., b. l. 187–191). Ieškinyje nurodyta, kad ši suma buvo sumokėta už V. Z. suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas. Nagrinėjant bylą nustatyta, kad V. Z. sveikatos sutrikdymas buvo padarytas kaltinamojo T. S. veiksmais, todėl civilinis ieškinys tenkintinas ir iš kaltinamojo Valstybinės ligonių kasos naudai priteistina 38,55 Eur suma.

T. S. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (3 t., b. l. 18–19), nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina.

Byloje yra gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus 2025-09-25 pažyma „Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų“, teikiant valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą T. S. (6 t., b. l. 33). Kaltinamajam gynėjas buvo privalomai paskirtas BPK 51 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatytais pagrindais. Atsižvelgiant į tai, išlaidos už antrinės teisinės pagalbos teikimą šioje byloje iš kaltinamojo nepriteistinos.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-299, 301-302 straipsniais, 303-308 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

T. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje ir nubausti laisvės atėmimo bausme 6 (šešiems) mėnesiams.

Laisvės atėmimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo T. S. sulaikymo vykdant šį nuosprendį dienos.

Vadovaujantis BK 27 straipsnio 1 dalimi, T. S. pripažinti recidyvistu.

T. S. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Šiaulių teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį patenkinti ir priteisti iš T. S., gim. (duomenys neskelbtini), 38,55 Eur (trisdešimt aštuonis eurus 55 centus) Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui patirtoms išlaidoms teikiant nukentėjusiajam V. Z. sveikatos priežiūros paslaugas atlyginti (pinigai pervedami į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, į. k. (duomenys neskelbtini), sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), AB „S.“, b. k. (duomenys neskelbtini)).

Nukentėjusiojo V. Z. civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš T. S., gim. (duomenys neskelbtini), 200,00 Eur (du šimtus eurų 00 ct) neturtinės žalos V. Z. naudai.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų iš T. S. nepriteisti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmus Joniškyje.

Kaltinamasis turi teisę paduoti apeliacinį skundą ir praėjus tokio skundo padavimo terminams, taip pat pareikšti, kad jis dalyvaus nagrinėjant bylą apeliacine tvarka (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 438 straipsnio 1 dalis).