Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko teisėjo Rimanto Baumilo, teisėjo Josifo Tomaševičiaus ir pranešėjo teisėjo Jono Prapiesčio,

teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos vyriausiojo prokuroro pavaduotojo kasacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2005 m. spalio 12 d. nuosprendžio, kuriuo M. V., perkvalifikavus jo nusikalstamas veikas iš 1961 m. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 271 straipsnio 1 dalies, 225 straipsnio 2 dalies į 2000 m. BK 178 straipsnio 1 dalį, 284 straipsnio 1 dalį, pripažintas kaltu ir nuteistas laisvės atėmimu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį aštuoniems mėnesiams, tačiau, pritaikius 2002 m. lapkričio 7 d. Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl amnestijos pažymint Lietuvos Respublikos Konstitucijos dešimties metų sukaktį“ (toliau – ir įstatymas „Dėl amnestijos“) 4 straipsnio 1 dalies 2 punktą, ši bausmė sumažinta vienu ketvirtadaliu, t. y. dviem mėnesiais, pagal BK 284 straipsnio 1 dalį vieneriems metams keturiems mėnesiams, tačiau, pritaikius įstatymo „Dėl amnestijos“ 4 straipsnio 1 dalies 2 punktą, ši bausmė sumažinta vienu ketvirtadaliu, t. y. keturiais mėnesiais. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, prie griežtesnės bausmės iš dalies pridėjus švelnesnę, subendrinta bausmė M. V. paskirta laisvės atėmimas vieneriems metams trims mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, paskirtą bausmę subendrinus su Kauno miesto apylinkės teismo 2004 m. spalio 27 d. nuosprendžiu paskirta dvejų metų laisvės atėmimo bausme prie griežtesnės bausmės iš dalies pridedant švelnesnę, galutinė bausmė M. V. paskirta laisvės atėmimas dvejiems metams šešiems mėnesiams.

Taip pat skundžiama Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. gruodžio 20 d. nutartis, kuria nuteistojo M. V. apeliacinis skundas atmestas.

Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nuteistas ir A. B., tačiau ši nuosprendžio dalis kasacine tvarka neapskųsta.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešėjo pranešimą, prokuroro, prašiusio kasacinį skundą tenkinti, nuteistojo gynėjos, prašiusios kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,

Aprašomoji dalis

nustatė:

pagal BK 178 straipsnio 1 dalį už tai, kad 2000 m. liepos 28 d., apie 17.00 val., iš nukentėjusiojo R. B. (B.) buto (duomenys neskelbtini), slapta pavogė 750 Lt vertės kompaktinių diskų grotuvą „Blaupunkt“;

pagal BK 284 straipsnio 1 dalį už tai, kad 2001 m. balandžio 8 d., apie 17.00 val., (duomenys neskelbtini) prie namo Nr. 10, tampė nukentėjusiosios E. M. automobilio „VW Golf“ dureles, tyčia nuplėšė durelių rankeną, o (duomenys neskelbtini) prieš sankryžą (duomenys neskelbtini), tyčia peiliu perdūrė nukentėjusiosios E. M. automobilio padangą, taip padarė jai 150 Lt turtinę žalą. Tęsdamas nusikalstamus veiksmus, jis persekiojo nukentėjusiosios automobilį savo automobiliu „VW Golf“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) iki (duomenys neskelbtini). esančios „Shell“ degalinės, kur nukentėjusiajai E. M. spyrė ne mažiau kaip tris smūgius į galvą, tampė ją už plaukų, drabužių, taip nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios E. M. sveikatą.

Kadangi skundžiamu nuosprendžiu M. V. nuteistas už veikas, padarytas iki ankstesnių 2002 m. balandžio 5 d. bei 2004 m. spalio 27 d. nuosprendžių priėmimo, todėl jam paskirtos bausmės, kaip ir nurodoma skundžiamame nuosprendyje, turi būti bendrinamos BK 63 straipsnyje nustatyta tvarka. Kasatorius pabrėžia, kad teismas, skundžiamu nuosprendžiu BK 63 straipsnio tvarka bendrindamas už dvi nusikalstamas veikas paskirtas bausmes su bausmėmis, paskirtomis ankstesniais nuosprendžiais už kelias nusikalstamas veikas, turėjo bendrinti ne jau subendrintas bausmes, o visais trimis nuosprendžiais už atskiras nusikalstamas veikas paskirtas bausmes, t. y. prie griežčiausios skundžiamu nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį paskirtos vienerių metų keturių mėnesių laisvės atėmimo bausmės iš dalies pridėti kitas, už atskiras nusikalstamas veikas paskirtas švelnesnes bausmes, ir galutinę bausmę M. V. paskirti didesnę nei griežčiausia iš bausmių, paskirtų už atskiras nusikalstamas veikas.

Kasatoriaus nuomone, teismas taip pat netinkamai pritaikė ir įstatymą „Dėl amnestijos“, nes, remdamasis juo, mažino skundžiamu nuosprendžiu už atskiras nusikalstamas veikas M. V. paskirtas bausmes. Tuo tarpu amnestijos taikymas, kaltininkui padarius kelias nusikalstamas veikas, yra galimas tik nustačius konkrečią galutinę subendrintą laisvės atėmimo bausmę. Kasatorius taip pat nurodo, kad įstatymas „Dėl amnestijos“ taikomas, jeigu nusikalstamos veikos yra padarytos iki 2002 m. spalio 25 d. imtinai. Tais atvejais, kai nuteistiesiems, padariusiems kelis nusikaltimus, bent dėl vieno iš jų įstatymas nenumato amnestijos, amnestija tokioje byloje netaikoma (įstatymo „Dėl amnestijos“ 10 straipsnio 1 dalis, 9 straipsnio 4 punktas). M. V. galutinė bausmė skirtina subendrinus minėtuose trijuose nuosprendžiuose už atskiras nusikalstamas veikas paskirtas bausmes. Tačiau kai kurios šių nusikalstamų veikų yra padarytos po 2002 m. spalio 25 d., todėl amnestija M. V. byloje negali būti taikoma.

Prokuroras atkreipia dėmesį į tai, kad apeliacinės instancijos teismas šių klaidų ištaisyti negalėjo, nes dėl to nebuvo paduotas apeliacinis skundas.

Motyvuojamoji dalis

Kauno apygardos vyriausiojo prokuroro pavaduotojo kasacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Dėl kasatoriaus teiginių apie BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalių nuostatų taikymą

Kasatorius teigia, kad teismas M. V. pripažino kaltu pagrįstai, jo padarytas nusikalstamas veikas pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, 284 straipsnio 1 dalį kvalifikavo teisingai, už kiekvieną iš šių veikų paskyrė teisingas bausmes, tačiau bendrindamas skundžiamu nuosprendžiu ir ankstesniais nuosprendžiais paskirtas bausmes bei skirdamas galutinę subendrintą bausmę, netinkamai taikė BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalių nuostatas.

BK 63 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, jeigu padarytos kelios nusikalstamos veikos, teismas paskiria bausmę už kiekvieną nusikalstamą veiką atskirai, po to paskiria galutinę subendrintą bausmę. Skirdamas galutinę subendrintą bausmę, teismas gali bausmes už atskiras nusikalstamas veikas apimti arba visiškai ar iš dalies jas sudėti. Kai bausmės iš dalies sudedamos, prie griežčiausios bausmės, paskirtos už vieną iš padarytų nusikalstamų veikų, iš dalies pridedamos švelnesnės bausmės (BK 63 straipsnio 4 dalis). Taigi BK 63 straipsnis reglamentuoja bausmių, paskirtų už atskiras nusikalstamas veikas, o ne keliuose nuosprendžiuose jau subendrintų bausmių bendrinimo tvarką, išskyrus atvejus, kai skiriant galutinę subendrintą bausmę dalis paskirtų bausmių gali būti apimamos, o kitos – tik visiškai ar iš dalies sudedamos, nes teismas tada pirmiau taiko bausmių apėmimą, o po to šiuo būdu paskirtą bausmę visiškai ar iš dalies sudeda su kitomis paskirtomis bausmėmis (6 dalis). BK 63 straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad pagal šio straipsnio taisykles skiriama bausmė ir tais atvejais, kai po nuosprendžio priėmimo nustatoma, kad asmuo iki nuosprendžio pirmojoje byloje priėmimo dar padarė kitą nusikalstamą veiką ar baudžiamąjį nusižengimą. Šiuo atveju į bausmės laiką įskaitoma bausmė, visiškai ar iš dalies atlikta pagal ankstesnį nuosprendį. Vadinasi, kai nuosprendžiu atskirai už kelias nusikalstamas veikas paskirtas bausmes, vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, reikia bendrinti su kitu nuosprendžiu taip pat už kelias nusikalstamas veikas paskirtomis bausmėmis, tai bendrinamos ne šiais nuosprendžiais jau subendrintos (išskyrus nurodytą BK 63 straipsnio 6 dalyje nustatytą atvejį), o abiem nuosprendžiais už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmės. Tokiais atvejais antruoju nuosprendžiu negalima pakeisti pirmojo nuosprendžio: antruoju nuosprendžiu paskirta subendrinta bausmė negali būti mažesnė nei subendrinta bausmė, paskirta pirmuoju nuosprendžiu, nes priešingu atveju pirmasis nuosprendis būtų pakeistas; be to, antruoju nuosprendžiu bendrinant bausmes negalima pasunkinti nuteistojo teisinės padėties, parenkant nepalankesnį jam bausmių bendrinimo būdą, pavyzdžiui, jeigu pirmuoju nuosprendžiu bausmės buvo subendrintos iš dalies sudedant, tai antruoju nuosprendžiu jos negali būti visiškai sudėtos, nes priešingu atveju pirmasis nuosprendis taip pat būtų pakeistas.

Iš bylos medžiagos matyti, kad M. V. skundžiamu Kauno miesto apylinkės teismo 2005 m. spalio 12 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu ir nuteistas laisvės atėmimu: už 2000 m. liepos 28 d. padarytą vagystę (BK 178 straipsnio 1 dalis) aštuoniems mėnesiams, tačiau, pritaikius Lietuvos Respublikos 2002 m. lapkričio 7 d. įstatymo „Dėl amnestijos“ 4 straipsnio 1 dalies 2 punktą, ši bausmė sumažinta vienu ketvirtadaliu, t. y. dviem mėnesiais; už 2001 m. balandžio 8 d. padarytą viešosios tvarkos pažeidimą (BK 284 straipsnio 1 dalis) vieneriems metams keturiems mėnesiams, tačiau, pritaikius įstatymo „Dėl amnestijos“ 4 straipsnio 1 dalies 2 punktą, ši bausmė sumažinta vienu ketvirtadaliu, t. y. keturiais mėnesiais. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, prie griežtesnės bausmės iš dalies pridėjus švelnesnę, galutinė subendrinta bausmė M. V. paskirta laisvės atėmimas vieneriems metams trims mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, paskirtą bausmę subendrinus su Kauno miesto apylinkės teismo 2004 m. spalio 27 d. nuosprendžiu paskirta dvejų metų laisvės atėmimo bausme prie griežtesnės bausmės iš dalies pridedant švelnesnę, galutinė subendrinta bausmė M. V. paskirta laisvės atėmimas dvejiems metams šešiems mėnesiams.

Kauno miesto apylinkės teismo 2004 m. spalio 27 d. nuosprendžiu M. V. pripažintas kaltu ir nuteistas laisvės atėmimu už 2003 m. liepos 26 d. bei 2003 m. liepos 29 d. įvykdytas vagystes (BK 178 straipsnio 2 dalis) – po vienerius metus, už 2003 m. liepos 29 d. svetimo turto sugadinimą ir 2003 m. rugpjūčio 9 d. pasikėsinimą įvykdyti vagystę (BK 187 straipsnio 1 dalis, 22 straipsnio 1 dalis, 178 straipsnio 2 dalis) – po šešis mėnesius. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinus iš dalies jas sudedant, galutinė bausmė M. V. paskirta laisvės atėmimas vieneriems metams šešiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, šią bausmę subendrinus dalinio sudėjimo būdu su Kauno mieto apylinkės teismo 2002 m. balandžio 5 d. nuosprendžiu M. V. paskirta ir neatlikta vienerių metų laisvės atėmimo bausme, galutinė bausmė M. V. paskirta laisvės atėmimas dvejiems metams. Pritaikius BK 75 straipsnį, bausmės vykdymas atidėtas trejiems metams, įpareigojant M. V. per tris mėnesius atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą ir be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš savo gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.

Kauno miesto apylinkės teismo 2002 m. balandžio 5 d. nuosprendžiu M. V. pripažintas kaltu ir nuteistas laisvės atėmimu už 2001 m. gegužės 19 d. įvykdytą vagystę (1961 m. BK 271 straipsnio 2 dalis) vieneriems metams konfiskuojant pusę jo turto. Pritaikius 1961 m. BK 47¹ straipsnį, bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams, įpareigojant M. V. be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo nekeisti gyvenamosios vietos ir atlikti šimtą šešiasdešimt valandų nemokamų darbų Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.

Taigi M. V. skundžiamu Kauno miesto apylinkės teismo 2005 m. spalio 12 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu ir nuteistas laisvės atėmimo bausmėmis už nusikalstamas veikas, padarytas iki ankstesnių – to paties teismo 2002 m. balandžio 5 d. bei 2004 m. spalio 27 d. – nuosprendžių priėmimo. Todėl pirmosios instancijos teismas 2005 m. spalio 12 d. nuosprendžiu, bendrindamas šiuo nuosprendžiu ir ankstesniais nuosprendžiais M. V. paskirtas bausmes, pagrįstai nurodė, kad vadovausis BK 63 straipsnio 9 dalies nuostatomis, tačiau jas taikė netinkamai, nes bendrino keliais nuosprendžiais jau subendrintas bausmes, nors turėjo bendrinti už atskiras nusikalstamas veikas M. V. paskirtas bausmes ir prie griežčiausios bausmės, paskirtos už vieną iš padarytų nusikalstamų veikų, iš dalies pridėti švelnesnes bausmes. Minėta, kad apeliacinės instancijos teismas šios pirmosios instancijos teismo klaidos neištaisė, nes dėl to nebuvo paduotas apeliacinis skundas. Todėl teismų sprendimai keistini prie skundžiamu Kauno miesto apylinkės teismo 2005 m. spalio 12 d. nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį M. V. paskirtos vienerių metų keturių mėnesių laisvės atėmimo bausmės iš dalies pridedant skundžiamu nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, Kauno mieto apylinkės teismo 2002 m. balandžio 5 d. nuosprendžiu pagal 1961 m. BK 271 straipsnio 2 dalį bei to paties teismo 2004 m. spalio 27 d. nuosprendžiu pagal 2000 m. BK 178 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį M. V. paskirtas bausmes.

Dėl kardomojo kalinimo (suėmimo) įskaitymo į M. V. paskirtą bausmę

Kasatorius skundu prašo į bausmės laiką įskaityti M. V. sulaikymo laiką nuo 2000 m. rugsėjo 14 d. iki 2000 m. rugsėjo 15 d., nuo 2001 m. gegužės 15 d. iki 2001 m. gegužės 17 d. bei nuo 2003 m. rugpjūčio 9 d. iki 2003 m. rugpjūčio 11 d.

Pagal BK 66 straipsnio 1 dalį teismas, skirdamas bausmę asmeniui, kuriam buvo taikytas kardomasis kalinimas (suėmimas), privalo jį įskaityti į paskirtą bausmę. BPK 307 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodyta, kad apkaltinamojo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje, be sprendimų dėl bausmės, baudžiamojo poveikio priemonės ar auklėjamojo poveikio priemonės, turi būti nurodytas ir sprendimas dėl suėmimo įskaitymo į bausmės laiką, kai yra tam pagrindas. Pažymėtina, kad laikinai sulaikyti asmenys yra laikomi tardymo izoliatoriuose (sulaikymo namuose) (Lietuvos Respublikos kardomojo kalinimo įstatymo 5 straipsnis). Ši procesinė prievartos priemonė savo pobūdžiu prilygsta kardomajam kalinimui. Todėl, nors BK ir BPK tiesiogiai nėra nustatyta, į paskirtą bausmę turi būti įskaitomas ne tik kardomojo kalinimo (BK 66 straipsnis), bet ir laikino sulaikymo laikas, vieną kardomojo kalinimo (laikino sulaikymo) dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo ar arešto parai.

Iš bylos medžiagos matyti, kad M. V. 2000 m. rugsėjo 14–15 d., 2001 m. gegužės 15–17 d., 2003 m. rugpjūčio 9–11 d. buvo laikinai sulaikytas ir paleistas, nesant būtinybės taikyti jam kardomąją priemonę kardomąjį kalinimą (suėmimą). Vadinasi, pirmosios instancijos teismas į M. V. nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės laiką privalėjo įskaityti M. V. sulaikymo laiką nuo 2000 m. rugsėjo 14 d. iki 2000 m. rugsėjo 15 d., nuo 2001 m. gegužės 15 d. iki 2001 m. gegužės 17 d. bei nuo 2003 m. rugpjūčio 9 d. iki 2003 m. rugpjūčio 11 d. ir tai nurodyti apkaltinamojo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje, tačiau teismas, į paskirtą bausmę įskaitydamas M. V. laikino sulaikymo laiką, įskaitė tik 2000 m. rugsėjo 14 d. ir 2001 m. gegužės 15–17 d. Apeliacinės instancijos teismas šį pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą.

Taigi teismai, neįskaitydami į nuteistajam M. V. paskirtą laisvės atėmimo bausmę jo laikino sulaikymo laiko nuo 2000 m. rugsėjo 14 d. iki 2000 m. rugsėjo 15 d. bei nuo 2003 m. rugpjūčio 9 d. iki 2003 m. rugpjūčio 11 d., netinkamai pritaikė BK 66 straipsnį ir kartu nesilaikė BPK 307 straipsnio 1 dalies 4 punkto reikalavimų, todėl jų sprendimai keistini įskaitant nuteistajam M. V. į nuosprendžiu paskirtą bausmę minimą jo laikino sulaikymo laiką.

Dėl kasatoriaus teiginių apie įstatymo „Dėl amnestijos“ taikymą

Kasatorius pagrįstai nurodo, kad teismas netinkamai pritaikė ir įstatymą „Dėl amnestijos“.

Pagal baudžiamąjį įstatymą nusikalstamą veiką padaręs asmuo gali būti atleistas nuo visos ar dalies bausmės atlikimo Seimo priimtu amnestijos aktu, kuris ir nustato amnestijos pagrindus, sąlygas bei tvarką (BK 78 straipsnis). Tais atvejais, kai kaltininkas yra padaręs kelias nusikalstamas veikas, amnestijos taikymo klausimas sprendžiamas tik po to, kai subendrinamos visos už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmės. Vadinasi, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai įstatymo „Dėl amnestijos“ 4 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas taikė nuteistajam M. V. ir vienu ketvirtadaliu mažino ne 2005 m. spalio 12 d. nuosprendžiu paskirtą galutinę subendrintą bausmę, bet tuo pačiu nuosprendžiu už atskiras nusikalstamas veikas paskirtas laisvės atėmimo bausmes. Kaip minėta, apeliacinės instancijos teismas šios pirmosios instancijos teismo klaidos neištaisė, nes dėl to nebuvo paduotas skundas.

Kita vertus, pažymėtina ir tai, kad pagal įstatymą „Dėl amnestijos“ amnestija netaikoma asmenims, padariusiems kelias nusikalstamas veikas, jeigu bent dėl vienos iš jų šis įstatymas amnestijos nenumato (9 straipsnio 4 punktas). Įstatymo „Dėl amnestijos“ 10 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmenims, kuriems įstatymo „Dėl amnestijos“ įsigaliojimo dieną, t. y. 2002 m. lapkričio 22 d., dar nėra įsiteisėjęs apkaltinamasis nuosprendis, amnestija taikoma, jei nusikaltimas yra padarytas iki 2002 m. spalio 25 d. imtinai. Sistemiškai aiškinant nurodytas įstatymo nuostatas, darytina išvada, kad tais atvejais, kai kaltininkas yra padaręs kelias nusikalstamas veikas ir jei bent viena iš šių veikų yra padaryta po įstatyme „Dėl amnestijos“ nurodytos datos, amnestija kaltininkui taip pat negali būti taikoma.

Nuteistajam M. V. galutinė bausmė skiriama subendrinus Kauno miesto apylinkės teismo 2005 m. spalio 12 d. ir to paties teismo 2002 m. balandžio 5 d. bei 2004 m. spalio 27 d. nuosprendžiais paskirtas bausmes. Minėta, kad vienu iš šių nuosprendžių – Kauno miesto apylinkės teismo 2004 m. spalio 27 d. nuosprendžiu – M. V. pripažintas kaltu ir nuteistas laisvės atėmimu už nusikalstamas veikas padarytas 2003 m. liepos 26 d., 2003 m. liepos 29 d., 2003 m. rugpjūčio 9 d., t. y. po įstatyme „Dėl amnestijos“ nustatytos datos – 2002 m. spalio 25 d. Taigi teismas neturėjo teisės taikyti nuteistajam M. V. amnestijos.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 6 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pakeisti Kauno miesto apylinkės teismo 2005 m. spalio 12 d. nuosprendį ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. gruodžio 20 d. nutartį M. V. baudžiamojoje byloje.

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria nuteistajam M. V. taikytas 2002 m. lapkričio 7 d. Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl amnestijos pažymint Lietuvos Respublikos Konstitucijos dešimties metų sukaktį“ 4 straipsnio 1 dalies 2 punktas ir pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, 284 straipsnio 1 dalį paskirtos bausmės mažintos ketvirtadaliu.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, prie Kauno miesto apylinkės teismo 2005 m. spalio 12 d. nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį nuteistajam M. V. paskirtos vienerių metų keturių mėnesių laisvės atėmimo bausmės iš dalies pridėti Kauno miesto apylinkės teismo 2005 m. spalio 12 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, to paties teismo 2002 m. balandžio 5 d. nuosprendžiu pagal 1961 m. BK 271 straipsnio 2 dalį bei 2004 m. spalio 27 d. nuosprendžiu pagal 2000 m. BK 178 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį jam paskirtas bausmes ir galutinę subendrintą bausmę M. V. paskirti laisvės atėmimą trejiems metams.

Į paskirtą bausmę įskaityti M. V. laikino sulaikymo laiką nuo 2000 m. rugsėjo 14 d. iki 2000 m. rugsėjo 15 d. bei nuo 2003 m. rugpjūčio 9 d. iki 2003 m. rugpjūčio 11 d.

Kitas Kauno miesto apylinkės teismo 2005 m. spalio 12 d. nuosprendžio ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. gruodžio 20 d. nutarties dalis palikti nepakeistas.