Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rasita Kurakienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – BUAB) „Sunkala“, atstovaujamos bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Pirmas administratorių biuras“, ieškinį dėl žalos atlyginimo pareikštą atsakovui A. K..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškinys, jo priedai ir teismo pranešimas atsakovui įteikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka. Atsakovas atsiliepimo į pareikštą ieškinį per teismo nustatytą terminą nepateikė, todėl vadovaujantis CPK 142 straipsnio 4 dalimi, esant ieškovo prašymui, teismas priima sprendimą už akių.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t.y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).

Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas 2018-03-07 nutartimi, civilinėje byloje Nr. eB-2914-640/2018, ieškovei iškėlė bankroto bylą, bankroto administratoriumi paskirta UAB „Pirmas administratorių biuras“. Ši nutartis įsiteisėjo 2019-03-19.

Vilniaus apygardos teismas 2018-06-22 nutartimi, civilinėje byloje Nr. eB-2914-640/2018, patvirtino kreditorių finansinius reikalavimus, iš viso: 11375,81 EUR. Įsiskolinimai pirmos eilės kreditoriams (t.y. A. G., L. S., L. B., R. S., G. G.-K., I. M.) sudaro 4885,43 EUR, antros eilės kreditoriams (t.y. Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui) – 3653 EUR, trečios eilės kreditoriams (t.y. antstoliui Vytautui Mitkui, UAB „Žirmūnų būstas“) – 2837,38 EUR. Ši nutartis įsiteisėjo 2018-07-02.

Ieškovė nurodė, jog atsakovas yra UAB „Sunkala“ vadovas ir įmonės akcininkas. Atsakovas 2015-10-01 iš UAB „Sunkala“ sąskaitos išėmė grynais pinigais 23950 EUR sumą. Ieškovei nebuvo perduoti jokie dokumentai, kurie leistų daryti pagrįstą išvadą, jog atsakovas buvo UAB „Sunkala“ kreditorius ir kad UAB „Sunkala“ būtų turėjusi pareigą atsakovui išmokėti 23950 EUR sumą. Ieškovė užklausė Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ar pastaroji turi duomenų apie tai, kad atsakovas būtų suteikęs UAB „Sunkala“ paskolą, tačiau buvo gautas atsakymas, jog atsakovas nėra deklaravęs nuo 2003-01-01 iki 2015-12-31 apie suteiktas paskolas UAB „Sunkala“. Byloje esantis akcinėje bendrovėje „SEB bankas“ esančios ieškovės banko sąskaitos išrašas patvirtina, jog atsakovas 2015-10-01 išėmė iš ieškovės sąskaitos 239500 EUR sumą.

Ieškovė taip pat nustatė, jog pagal ieškovės kasos knygą, ieškovė iš bendrovės kasos darbuotojams sumokėjo 4816,68 EUR sumą, tačiau šį mokėjimą pagrindžiančio pirminio kasos dokumento, t.y. kasos išlaidų orderio arba atlyginimų išmokėjimo žiniaraščio su darbuotojų parašais, tarp ieškovės bankroto administratorei perduotų ieškovės dokumentų nėra. Kad ieškovės darbuotojai negavo 4816,68 EUR sumos, patvirtina ta aplinkybė, jog ieškovės darbuotojai kreipėsi į Valstybinę darbo ginčų komisiją su prašymais priteisti jiems neišmokėtą atlyginimą. Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijos 2015-10-01 sprendimu Nr. DGKS-4281, priimtu darbo byloje Nr. APS-36-15790/2015, 2015-10-01 sprendimu Nr. DGKS-4283, priimtu darbo byloje Nr. APS-36-15791/2015, 2015-10-01 sprendimu Nr. DGKS-4284, priimtu darbo byloje Nr. APS-36-15794, 2015-10-01 sprendimu Nr. DGKS-4196, priimtu darbo byloje Nr. APS-36-15792/2015, 2015-10-01 sprendimu Nr. DGKS-4282, priimtu darbo byloje Nr. APS-36-15795/2015, 2015-10-01 sprendimu Nr. DGKS-4280, priimtu darbo byloje Nr. APS-36-15785/2015, 2016-01-28 sprendimu Nr. DGKS-493, priimtu darbo byloje Nr. APS-36-721/2016, 2016-01-28 sprendimu Nr. DGKS-490, priimtu darbo byloje Nr. APS-36-654/2016, 2016-01-28 sprendimu Nr. DGKS-491, priimtu darbo byloje Nr. APS-36-653/2016, 2016-01-28 sprendimu Nr. DGKS-483, priimtu darbo byloje Nr. APS-36-655/2016, minėtiems ieškovės darbuotojams buvo priteistas neišmokėtas atlyginimas ir šių sprendimų pagrindu ieškovės bankroto byloje buvo pareikšti pirmos eilės kreditorių reikalavimai.

Nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-01-23 teismo įsakymu, priimtu civilinėje byloje Nr. eL2-8190-833/2015 iš ieškovės UAB „Žirmūnų būstas“ naudai buvo priteista 1750,37 EUR dydžio skolą. Antstolio Vytauto Mitkaus 2015-11-17 vykdymo išlaidų apskaičiavimu Nr. 0240/15/01986 nustatė, jog ieškovė yra skolinga antstoliui 336 EUR dydžio vykdymo išlaidų. Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos raštu Nr. (27.4-40.4E) RD- informavo ieškovę, jog ji yra valstybei skolinga 8,36 EUR dydžio nekilnojamojo turto mokesčio delspinigių. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius 2018-06-27 raštu Nr. (7.2)3-37177 informavo ieškovę, jog ji yra skolinga 233,38 EUR dydžio skolą.

Pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 19 straipsnio 8 dalį, bendrovės vadovas turi pareigą veikti bendrovės ir jos akcininkų naudai. Tuo atveju, kai įmonės administracijos vadovas nevykdo arba netinkamai vykdo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.87 straipsnyje ar steigimo dokumentuose, Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 4 dalies 6 punkte nurodytas pareigas, jis privalo atlyginti padarytą žalą (CK 2.87 straipsnio 7 dalis). Tam, kad būtų galima taikyti įmonės vadovo civilinę atsakomybę, būtina nustatyti šio asmens civilinės atsakomybės sąlygas, t. y. neteisėtus veiksmus, atsiradusią žalą, priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį. Nustačius, kad įmonės vadovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), todėl ieškovas neturi įrodinėti, kad bendrovės vadovas kaltas. Paneigti šią prezumpciją, siekdamas išvengti civilinės atsakomybės, remdamasis kaltės nebuvimu, turi bendrovės vadovas, tačiau tokių įrodymų byloje nėra (CPK 177, 178, 185 straipsniai).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovas jo vadovavimo laikotarpiu be pagrindo iš ieškovės banko sąskaitos išėmė 239500 EUR sumą grynųjų pinigų, taip pat iš ieškovės kasos be pagrindo išėmė 4816,68 EUR sumą, dėl ko ieškovė tapo nemoki ir neteko galimybės atsiskaityti su aukščiau nurodytais ieškovės kreditoriais.

Vadovaujantis CK 6.253 straipsnio 1 – 2 dalimis, kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Pagal CK 6.245 straipsnio 4 dalį, deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos, kuri nesusijusi su sutartiniais santykiais, išskyrus atvejus, kai įstatymai nustato, kad deliktinė atsakomybė atsiranda ir dėl žalos, susijusios su sutartiniais santykiais. Atsižvelgiant į išdėstytą aukščiau, darytina išvada, kad atsakovas pažeidė pareigą juridinio asmens atžvilgiu elgtis protingai ir sąžiningai (CK 2.87 straipsnio 1 dalis), sukeliančios pareigą atlyginti žalą ieškovui (CK 2.87 straipsnio 7 dalis), todėl konstatuotina, kad atsakovas neteisėtais veiksmais (neveikimu) (CK 6.246, 6.248 straipsniai) padarė žalos ieškovui iš viso už 28766,68 EUR (CK 6.247, 6.249 straipsniai). Atsižvelgiant į išdėstytą, ieškovei iš atsakovo priteistinas 28766,68 EUR dydžio žalos atlyginimas.

CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovės reikalavimas priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas iš atsakovo už priteistą 28766,68 EUR sumą, nuo bylos iškėlimo teisme (2019-05-14) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo yra pagrįstas ir tenkintinas (CK 6.37 straipsnio 2 dalis).

Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatas šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė nuo žyminio mokesčio sumokėjimo buvo atleistas (CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktas), vadovaujantis CPK 96 straipsnio 1 dalimi, iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistinas 647 EUR dydžio žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos (1,86 EUR) neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011-11-07 įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos – procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš atsakovo nepriteistinos (CPK 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 262, 285 – 286 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovo A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 28766,68 EUR (dvidešimt aštuonių tūkstančių septynių šimtų šešiasdešimt šešių eurų 68 centų) dydžio žalos atlyginimą ir 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (28766,68 EUR) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019-05-14) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovės BUAB „Sunkala“, juridinio asmens kodas 125921180, atstovaujamai bankroto administratorės „Pirmas administratorių biuras“, juridinio asmens kodas 302559557, naudai.

Priteisti iš atsakovo A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 647 EUR (šešių šimtų keturiasdešimt septynių eurų) dydžio bylinėjimosi išlaidų. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią Swedbank, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660. Mokėjimo kvitą reikia pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka.

Išaiškinti atsakovui, kad jis per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę teismui paduoti pareiškimą dėl sprendimo peržiūrėjimo, kuriame turi būti nurodoma: teismo, priėmusio sprendimą už akių, pavadinimas; šalies, paduodančios pareiškimą, pavadinimas; aplinkybės, liudijančios atsiliepimo nepateikimo priežasčių svarbumą, taip pat įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes; aplinkybės, galinčios turėti įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, bei įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes; pareiškimą paduodančios šalies prašymas; prie pareiškimo pridedamos šalies medžiagos sąrašas; pareiškimą paduodančios šalies parašas ir pareiškimo surašymo data. Už pareiškimus dėl sprendimo už akių peržiūrėjimą mokamas žyminis mokestis pagal CPK 80 straipsnio 3 ir 7 dalis.

Ieškovas per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę apskųsti sprendimą už akių apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.