Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Stasio Lemežio,

teismo posėdyje, Lietuvos Respublikos BPK 364 str. tvarka, išnagrinėjo nuteistojo A. V., gim. 1969 m. rugpjūčio 11 d., skundą dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. gegužės 25 d. nutarties, kuria atmestas Vilniaus pataisos namų teikimas dėl nuteistojo A. V. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. V. pripažintas kaltu ir nuteistas Panevėžio apygardos teismo 2007 m. vasario 5 d. nuosprendžiu už tai, kad jis 2006-08-24 apie 17.00 val. D. A. buto, esančio (duomenys neskelbtini), virtuvėje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, dėl asmeninių nesutarimų bei pykčio apipylė B. G. benzinu ir jį padegė, tuo nukentėjusiajam padarydamas I, II ir III laipsnio veido, kaklo, krūtinės ląstos, pilvo, dešinės rankos, kairiojo žasto, šlaunų ir kairės blauzdos – bendrą 22 procentų kūno paviršiaus nudegimus, dėl ko B. G. patyrė dideles kančias, tai yra tyčia, itin žiauriai, sunkiai sutrikdė B. G. sveikatą, pagal Lietuvos Respublikos BK 135 str. 2 d. 6 p. laisvės atėmimu aštuoneriems metams, į bausmės atlikimo laiką įskaitant sulaikymo bei suėmimo laiką nuo 2006-08-24 iki 2007-02-04 d..

Bausmės vykdymo pradžia – 2006-08-24, bausmės pabaiga – 2014-08-24, 2/3 paskirtos bausmės atliko 2011-12-24.

Teismo posėdyje nuteistasis A. V. ir nuteistojo gynėjas prašė skundą patenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo skundas atmestinas.

A. V. į pataisos įstaigą atvyko 2007-04-20, priskirtas paprastajai grupei, 2/3 paskirtos laisvės atėmimo bausmės atliko 2011-12-24, 2011-04-24 įsipareigojo doru elgesiu ir stropiu darbu įrodyti, kad pasitaisys (t.l. 5). Taigi, nuteistasis A. V. atitinka formaliuosius lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos kriterijus, numatytus skundžiamos nutarties priėmimo metu Lietuvos Respublikos BVK 157 str. 3 d. 3 p. Tačiau, sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, vertinama ir tai ar įmanoma nuteistąjį pataisyti neizoliavus jo nuo visuomenės, bet prižiūrimą (BVK 157 str. 1 d., galiojusio skundžiamos nutarties priėmimo metu). Šį kriterijų teismas vertina pagal nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje per visą jo bausmės atlikimo laiką, t.y. atsižvelgiama į tai ar jis neturi drausminių nuobaudų, kokios grupės sąlygomis laikomas, kokia bausmės dalis yra atlikta, įvertinama psichologo išvada, nuteistojo charakteristika, jo asmenybė, padaryto nusikaltimo pobūdis ir kitos aplinkybės.

Iš teismui pateiktų duomenų matyti, kad A. V. nustatyto režimo reikalavimus pažeidė 7 kartus (draudžiamų nuteistiesiems turėti daiktų laikymas, vidaus tvarkos pažeidimas, fizinio ir psichinio smurto naudojimas kito nuteistojo atžvilgiu), baustas drausmine tvarka 6 kartus, turi 3 galiojančias nuobaudas, skatintas 2 kartus. Pataisos namuose A. V. dirbo, dabar neįdarbintas dėl darbo vietų stokos. Atlikdamas bausmę A. V. Vilniaus komunalinių paslaugų mokyklos skyriuje įgijo suvirintojo specialybę, dalyvavo integracijos į visuomenę socialinės reabilitacijos programoje, dalyvauja asmenų, kuriuos rengiamasi paleisti iš laisvės atėmimo vietų lygtinai, socialinės reabilitacijos programoje. Socialiniai ryšiai su vaikais, seserimi formalūs. Iš Vilniaus pataisos namų Psichologinės tarnybos vyr. specialistės išvados Dėl nuteistojo lygtinio atleidimo nuo laisvės atėmimo bausmės prieš terminą ir dėl laisvės atėmimo bausmės pakeitimo švelnesne bausme bei dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos galimybės asmens byloje Nr. 9856, matyt, kad A. V. ūmaus būdo, įžeidus ir greitos reakcijos, kaltės jausmo neišreiškia, stokoja atsakomybės už savo poelgius, nepalankiose situacijose yra gana emocionalus, linkęs impulsyviai reaguoti, minėtoje išvadoje daroma išvada, kad tikimybė, kad nuteistasis sugebės adaptuotis laisvėje, išlikusi. Kanados Karalystės nacionalinės smurto rizikos įvertinimo metodika „HCR-20" nustatyta, kad nuteistojo A. V. pakartotinio smurtinio nusikalstamumo rizika yra vidutinė.

Įstaigos administracija, atsižvelgdama į nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu (bausmės atlikimo režimo reikalavimus pažeidė 7 kartus, drausmine tvarka baustas 6 karius, turi 3 galiojančias nuobaudas), netarpininkauja dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

Lietuvos Respublikos BK 41 str. 2 d. numatyta bausmės paskirtis ir tame tarpe užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų (BK 41 str. 2 d. 1, 3, 4 p.). A. V. atlieka bausmę dėl to, kad dėl asmeninių nesutarimų bei pykčio sutrikdė kito asmens sveikatą, teistas 5 kartus, nustatyto režimo reikalavimus pažeidė 7 kartus (draudžiamų nuteistiesiems turėti daiktų laikymas, vidaus tvarkos pažeidimas, fizinio ir psichinio smurto naudojimas kito nuteistojo atžvilgiu), baustas drausmine tvarka 6 kartus, turi 3 galiojančias nuobaudas. Iš išdėstyto matyti, kad nuteistasis linkęs pažeisti nustatytas taisykles, ką patvirtina ir Psichologinės tarnybos vyr. specialistės išvada ir iš dalies smurto rizikos įvertinimo metodika „HCR-20" nustatyta, nuteistojo A. V. pakartotinio smurtinio nusikalstamumo vidutinė rizika. Todėl, kolegijos nuomone, įvertinus visas aplinkybes, tame tarpe ir dar neatliktos paskirtos laisvės atėmimo bausmės laiką, dar per anksti konstatuoti, jog nuteistasis gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, bet prižiūrimas. Priešingu atveju nebūtų pasiekta Lietuvos Respublikos BK 41 str. 2 d. numatyta bausmės paskirtis, tame tarpe sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo.

Skundo argumentas kad skundžiama nutartis neobjektyvi, atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, nepagrįstas, be to, tai, kad teismas rėmėsi PN pateiktais duomenimis nerodo, kad teismas nebuvo nepriklausomas ar įtakojamas. Atsižvelgus į nuteistojo padaryto nusikaltimo pobūdį ir pakartotinio smurtinio nusikalstamumo riziką, suimtajam netaikymas lygtinio paleidimo nepažeidžia humanizmo principo. Skunde įvardintos aplinkybės, kad jo pareiškėjo du mažamečiai randasi globos namuose, jo sugyventinei apribotos motinystės teisės ir ilgesnis buvimas kalėjime tik padidina socialinę atskirtį su vaikais blogina jų statusą ir materialinę padėtį, tolesnis jo laikymas pataisos įstaigoje pažeis jo psichiką, o gaudamas neigiamą atsakymą mano, kad tai išankstinis nusistatymas ir pradeda nusivilti teismais, įvertinus visų aplinkybių visumą, šiuo metu, dar nėra pakankamas pagrindas jo atžvilgiu taikyti lygtinį paleidimą.

Esant šioms aplinkybėms, naikinti apylinkės teismo nutartį dėl nuteistojo skunde išdėstytų argumentų nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 364 str. 8 d. 1 p., kolegija

nutarė:

atmesti nuteistojo A. V. skundą ir palikti galioti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. gegužės 25 d. nutartį.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.