- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2019-12-09
- Bylos Nr.
- II-499-269/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 4-52-3-00679-2019-8
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Tadeušas Volkovskis
- Pareiškėjas
- S. K.
- Suinteresuotas asmuo
- R. S., N. P.
Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus atstovei I. K.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka administracinio nusižengimo byloje (toliau-teismo b.l.) išnagrinėjo pareiškėjos S. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), 2019-09-17 skundą (toliau-skundas) dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos 2019 m. rugpjūčio 23 d. nutarimo Nr. NZT_ANR_N-1209-2019 (toliau-nurtarimas) administracinio nusižengimo byloje Nr. ROIK: 19101951739 (toliau-b.l. ) pagrįstumo ir teisėtumo, -
Aprašomoji dalis
nustatė:
Nacionalinės žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau-Institucija) S. K. pagal Lietuvos Respublikos administracinio nusižengimo kodekso (toliau-ANK) 110 straipsnio 1 dalį 2019-06-03 administracinio nusižengimo protokolu Nr. NZT-ANR_P-430-2019 (toliau-protokolas) surašė administracinį nurodymą (toliau- administracinis nurodymas) už tai, kad 2019 m. vasario 4 d. atlikus žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) žemės naudojimo patikrinimą vietoje buvo nustatyta, kad S. K. priklausanti tinklo tvora su metaliniais stulpeliais (toliau-statinis) juosia jai nuosavybės teise priklausantį pastatą kiemo rūsį (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), (toliau-statinis), įsiterpia į žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ir užima 993 kv. m žemės sklypo ploto (jame randasi S. K. šiltnamis, vasarnamis, pamatai bei kitos statybinės medžiagos), (toliau-statiniai), nuosavybės teise priklausanti R. S. bei įsiterpia į žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ir užima 343 kv. m žemės sklypo ploto, nuosavybės teise priklausanti N. P. ir pasiūlė iki 2019-06-18 sumokėti 150 Eur baudą, (toliau-150 Eur bauda) (teismo b.l. 6-7, 18, 41-42, 59).
Šalies argumentai
Pareiškėja S. K. (toliau-pareiškėja), nors administracinį nurodymą laiku iki 2019-06-18 neįvykdė, bet 2019-07-19 per perlo terminalą Maxima LT, UAB Liepkalnio g. 112, Vilnije, kasoje Nr. 211, pagal kvitą 360/1433 00640124 į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (ROIK: 19101951739) 150 Eur bauda buvo sumokėta (teismo b.l. 8, 19, 43, 60).
Nutarimu S. K. pagal ANK 110 straipsnio 1 dalį, jai neįvykdžius laiku administracinio nurodymo, paskirta 430 eurų bauda už tai, kad 2019 m. vasario 4 d. atlikus žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) žemės naudojimo patikrinimą vietoje buvo nustatyta, kad S. K. priklausanti tinklo tvora su metaliniais stulpeliais (toliau-statinis) juosia jai nuosavybės teise priklausantį pastatą kiemo rūsį (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (toliau-statinis), įsiterpia į žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ir užima 993 kv. m žemės sklypo ploto (jame randasi S. K. šiltnamis, vasarnamis, pamatai bei kitos statybinės medžiagos),(toliau-statiniai) nuosavybės teise priklausanti R. S. bei įsiterpia į žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ir užima 343 kv. m žemės sklypo ploto, nuosavybės teise priklausanti N. P. ir tokiais veiksmais pažeidė Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (toliau-Įstatymas) 21 straipsnio 7 punkto nuostatos (teismo b.l. 10-11, 22-23, 45, 61).
Šalies argumentai
Pareiškėja S. K. ir jos advokatas A. N. (toliau-advokatas) nesutinka su minėtu nutarimu ir prašo jį panaikinti. Pareiškėja skunde nurodė, kad dar 1993 metais ji sumokėjo už 14 arų žemės sklypą, kuriame stovėjo pastatai ir tariama savavališkai pastatyta tvora. Institucija vilkina sudaryti su ja žemės sklypo, kurį ji yra išsipirkusi, pagal notarinę sutartį, yra pateikusi prašymą suformuoti jai žemės sklypą. Žemės sklypai, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau-gretimi sklypai) į kurį ji neva įsiterpė, nėra suformuoti, nėra nustatytos tikslios ribos ir dėl jos sklypo ir gretimo sklypų ribų yra ginčas. Įvertinus tai, kad patikrinimo vietoje aktas surašytas klaidingais faktiniais duomenimis, nėra aiškios žemės sklypų ribos, sklypai nesuformuoti, nenustatytas faktas, kad ji savavališkai būtų pastačiusi statinius ir tvoras, nenurodytas nusižengimo momentas, todėl negalima daryti išvados, kad ji pažeidė įstatymo 21 straipsnio 7 punkto reikalavimus. Prašo nutarimą panaikinti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas (teismo b.l. 12-26, 34-45).
Atsiliepimas
Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyrius (toliau-skyrius) 2019-10-11 atsiliepime Nr. 48SD-14249 – (14.48.9.) į pareiškėjo skundą nurodė, kad nesutinka su skundu, nurodo, kad S. K. veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal ANK 110 straipsnio 1 dalį, skundžiamas nutarimas teisėtas ir pagrįstas (teismo b.l. 47-64).
Šalies argumentai
Pareiškėja ir jos advokatas teisme palaikė savo skundą ir prašė panaikinti skundžiamą nutarimą. Pareiškėja ir advokatas teisme davė paaiškinimus. Pareiškėja paaiškino, kad tuo metu kai gavo nutarimą jį jo nesuprato. Protokolo ir nutarimo turinio nesuprato, suprato tik tai, kad reikia sumokėti pagal administracinį nurodymą, o jeigu nesumokės baudos suma didės. Iki nutarime nurodytos datos (2019 m. birželio 18 d.) neturėjo pinigų, todėl negalėjo sumokėti. Sumokėjo 150 eurų baudos 2019 m. liepos 19 d. Po to ji nusprendė skusti nutarimą, nes suprato, kad jos manymu nutarimas yra nepagrįstas, todėl neteisėtas. Dar 1993 metais ji išpirko žemės sklypą, kurio faktiškai naudojasi iki šiol. Sklype jai tuo metu stovėjo pastatai ir tvora. Sklypą šalia 2010 metais įgijo R. S., tačiau ten negyvena. Institucija vilkina sudaryti su ja žemės sklypo notarinę sutartį, nors ji yra pateikusi prašymą suformuoti žemės sklypą. Su patikrinimo aktu ją niekas nesusipažino. Tiesiog atvažiavo Institucijos atstovas, padarė nuotraukas ir išvažiavo. Patikrinimo priežasčių jai niekas nepaaiškino. Jokių nurodymų nugriauti tvorą ji nebuvo gavusi. Sklypo ribos iki šiol nėra patvirtintos. Jos manymu protokolas ir nutarimas paskirti jai baudą yra neteisėti, prašo nutarimą panaikinti ir jai grąžinti sumokėtus 150 eurus (teismo b.l. 75-89).
Skyriaus atstovė I. K. teisme parodė, kad buvo gautas R. S. skundas dėl žemes valdos užėmimo. Žemės sklypai tikrinami tik tuo atveju, kaip gaunamas skundas. Kol jokių skundų nėra jie nereaguoja ir nieko netikrina, tai yra privačių interesų asmenų santykiai. Kai gaunamas skundas tada rašomi pranešimai sklypo savininkams apie patikrinimą, tačiau jų dalyvavimas nėra būtinas. Taigi 2019 m. vasario 8 d. buvo patikrintas žemės sklypas ir surašytas žemės naudojimo patikrinimo aktas (toliau-aktas) po to, kaip buvo gautas R. S. skundas. Aktas surašytas naudojant matavimo įrangą, kuri yra labai tiksli. Institucijai buvo žinoma, kad S. K. buvo kreipusi prieš kažkiek metų į Instituciją su prašymu išpirkti tą žemę, nes ji naudojasi tais pastatais. Jai buvo leista išpirkti žemę po gyvenamu pastatu. Tarp S. K. ir R. S. vyksta ginčas dėl sklypo ribų. Sklypas greičiausia buvo įregistruotas pagal preliminarius matavimus. Dėl nutarimo pananikinimo neprieštarauja (teismo b.l. 75-89).
Teisme kaip suinteresuotas asmuo N. P. parodė, kad S. K. jos sesuo. Ji yra savininkė sklypo per kurį praeina tvora. Tvora buvo pastatyta kažkur 1992 ar 1993 metais. Jai motina padovanojo sklypą kažkur 2004 metais. Tada ji ten pradėjo statyti namą. Pareiškėjos tvora ant jos sklypo visiškai jai netrukdo. Ji savo žemės tikslių geodezinių matavimų neturi, tik dar darys. Mano, kas jos sesuo buvo nubausta nepagristai (teismo b.l. 81-89).
Teismas vertino ir kitus byloje bei teismo byloje pateiktus dokumentus (teismo b.l. 1-3, 9, 62, 68-70, bylos dokumentai).
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjos S. K. skundas tenkintinas iš dalies. Likusioje dalyje skundas atmestintinas.
ANK 110 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė už savavališką žemės, miško, vandens telkinių užėmimą arba savavališką vandens telkinių naudojimą. Pagal šį straipsnį administracinė atsakomybė kyla tik jei asmuo 1) savavališkai užima privačios nuosavybės teise priklausančią arba valstybinę žemę, mišką, vandens telkinius arba 2) savavališkai naudoja privačius ar valstybinius vandens telkinius.
Teismų praktikoje savavališku privačios ar valstybinės žemės užėmimu pripažįstami atvejai, kai kaltais veiksmais atskira teritorija aptveriama tvora ir į ją nebegali patekti kiti asmenys, taip pat, kai ji užstatoma statiniais (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N-444-2789-09).
Asmuo gali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis, t.y. įstatyme numatytų požymių, apibūdinančių priešingą teisei veiką kaip tam tikrą administracinės teisės pažeidimą, visuma. Jei nėra bent vieno šių požymių, nėra ir administracinio teisės pažeidimo sudėties. ANK 7 straipsnyje nurodyta, kad asmuo pripažįstamas kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo, jeigu jis šį teisės pažeidimą padarė tyčia ar dėl neatsargumo. Nusižengimas yra tyčinis, jeigu jis padarytas tiesiogine ar netiesiogine tyčia. Nusižengimas yra padarytas tiesiogine tyčia, jeigu: 1) jį darydamas asmuo suvokė pavojingą veikos pobūdį ir norėjo taip veikti; 2) jį darydamas asmuo suvokė pavojingą veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatytų padarinių, ir jų norėjo. Nusižengimas yra padarytas netiesiogine tyčia, jeigu jį darydamas asmuo suvokė pavojingą veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatytų padarinių, ir nors jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti (ANK 8 straipsnio 1-3 dalis).
Teismas, susipažinęs ir ištyręs bylos ir teismo bylos medžiagą, daro išvadą, kad skundžiamas nutarimas neteisėtas ir nepagrįstas. Iš S. K. ir suinteresuoto asmens N. P. paaiškinimų matyti, kad skundžiamame nutarime minimą tvorą ir pastatai buvo pastatyti dar 1992-1993 metais. Pareiškėja ir jos advokatas paaiškino, kad statinių vieta nebuvo keista nuo jų pastatymo iki 2019-02-04 žemės naudojomo patiktinimo. Žemės sklypas, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantis R. S. dar nesuformuotas, nėra aiškios žemės sklypo ribos. Teismas sutinka su žemės sklypų naudojimo patikrinimo metu sutinkamai su 2019-02-08 akto ir pridėtos fotolentelės bei preliminarų matavimų schemos nustatytais duomenimis, t. y. kad S. K. tvora ir pastatai įsiterpia į gretimus žemės sklypus. Remiantis aktu konstatuotina, kad formaliai yra nustatyti administracinio nusižengimo, numatyto ANK 110 straipsnio 1 dalyje, sudėties objektyvieji požymiai, tačiau vien šių požymių buvimas nesuteikia pagrindo patraukti asmenį administracinėn atsakomybėn. Kaip jau minėta asmuo gali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis, t. y. įstatyme numatytų požymių, apibūdinančių priešingą teisei veiką kaip tam tikrą administracinio nusižengimo visuma. Pareiškėjos paaiškinimas, kad žemės sklypą su joje esančia tvora išpirko dar 1993 metais teismo bylos nagrinėjimo metu nepaneigtas. Pareiškėja, norėdama nustatyti tikslias jai priklausančio žemės sklypo ribas, kreipėsi į Institucija su prašymu suformuoti jai žemės sklypą, tačiau iki šiol jis nesuformuotas. Be to žemės sklypai, kurių kadastriniai Nr. Nr(duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) yra suformuoti atliekant preliminarius matavimus, nėra nustatytos jų tikslios ribos. Tarp pareiškėjos ir suinteresuotos asmens R. S. susiklostė civiliniai santykiai dėl ginčo dėl pastarosios suformuoto atliekant preliminarius matavmus ir pareiškėjos nesuformuoto žemės sklypų ribų ir naudojimos tvarkos. Iš bylos ir teismo bylos medžiagos matyti, kad pareiškėja neatliko jokių tyčinių veiksmų užimti gretimų žemės sklypų dalis, bei, kol nesuregulioti civiliniai santykiai dėl žemės ginčo negalima teigti apie pareiškėjos savavališką žemės užėmimą, t. y. pareiškėjos veiksmuose nebuvo tyčios savavališkai užimti privačią žemę. Kitaip sakant, administracinio nusižengimo teisena šiuo atveju neturi būti priemone šalims įrodyti savo teisumą civiliniame ginče, juolab, jog negalima vienareikšmiai teigti, kad pareiškėja tyčia, sąmoningai ir savavališkai naudoja privatų žemės sklypą, aiškiai suprasdamas kas yra ginčo žemės sklypo savininkas, o tai reiškia, jog nėra visų būtinų ANK 110 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo požymių.
Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad S. K. veiksmuose nėra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 110 straipsnio 1 dalyje, sudėties (tyčios), dėl ko, vadovaujantis ANK 591 straipsnio 1 punktu jos atžvilgiu administracinio nusižengimo teisena nutrauktina, skundas tenkintinas dalyje ir skundžiamas nutarimas panaikintinas. Vadovaujantis ANK 666 straipsniu skundas likusioje dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atmestinas, nes nei pareiškėja, nei jos advokatas teismui nepateikė duomenų dėl pareiškėjos patyrusių proceso išlaidų (teismo b.l. 1-90).
Administracinio nusižengimo teisenai nutraukus, protokole surašyto administracinio nurodymo paskirtos baudos ir sumokėtos 150 Eur, nutarimui įsiteisėjus, pareiškėjai grąžintini (teismo b.l. 8, 19, 43, 60).
Nutarimui įsiteisėjus, dokumentai turintis reikšmės bylai tirti ir nagrinėti- skyriaus byla grąžintina šiam skyriui (teismo b.l. 47).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis ANK 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 666 straipsniu, -
nutarė:
Pareiškėjos S. K. 2019-09-17 skundą tenkinti iš dalies.
Panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos 2019 m. rugpjūčio 23 d. nutarimą Nr. NZT_ANR_N-1209-2019 administracinio nusižengimo byloje Nr. ROIK: 19101951739 ir administracinio nusižengimo teiseną pagal ANK 110 straipsnio 1 dalį S. K. atžvilgiu nutraukti. Skundą likusioje dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atmesti.
Nutarimui įsiteisėjus, Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos S. K. pagal ANK 110 straipsnio 1 dalį 2019-06-03 administracinio nusižengimo protokole Nr. NZT-ANR_P-430-2019 surašyto administracinio nurodymo paskirtos baudos ir 2019-07-19 per perlo terminalą Maxima LT, UAB Liepkalnio g. 112, Vilnije, kasoje Nr. 211, pagal kvitą 360/1433 00640124 į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (ROIK: 19101951739) sumokėtos 150 (vieno šimto penkiasdešimt) Eur, S. K. grąžinti.
Nutarimui įsiteisėjus, dokumentus turintis reikšmės bylai tirti ir nagrinėti- Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus administracinio nusižengimo bylą Nr. ROIK: 19101951739 grąžinti šiam skyriui.
Nutarimą išsiųsti paštu ir/ar/ el. paštu susipažinti pareiškėjai S. K. ir jo asvokatui A. N., Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriui, sunteresuotiems asmenims R. S. ir N. P..
Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo nutarimo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.