Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

2010-05-19 · Baudžiamoji byla Nr. 1-55-628/2010

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2010-05-19
Bylos Nr.
1-55-628/2010
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Sigita Vainauskienė
Nukentėjusysis
K., I. N.
Kaltinamasis
M. M.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-55/2010Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.18.1., 2.3.6.4.5.
N UOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. gegužės 19 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Sigita Vainauskienė, sekretoriaujant Žibutei Stauskaitei, dalyvaujant prokurorui Mindaugui Greičiui, gynėjui adv. Stasiui Zabitai, nukentėjusiesiems K. Č., I. N., nukentėjusiojo I. N. atstovui adv. Petrui Jucevičiui,vertėjai Olgai Vostrenkovai, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. M., gimęs 1982 06 22, Panevėžyje, a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nesusituokęs, LR pilietis, lietuvis, vidurinio išsimokslinimo, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, teistas: 2000 08 04 Panevėžio apygardos teismo pagal LR BK 271 str. l d. (pritaikius 2000 04 11 amnestijos įstatymą nuo laisvės atėmimo bausmės atleistas); 2000 09 11 Panevėžio apylinkės teismo pagal LR BK 271 str. 3 d. (2 m. 6 mėn. laisvės atėmimo bausmė, bausmės vykdymas atidėtas), teistumas išnykęs, pagal teismui pateiktą kaltinamąjį aktą kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 213 str. 2 d., pagal nukentėjusiojo pateiktą prašymą kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 213 str. 2 d., 182 str. 2 d.,

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. M. pagamino, laikė ir realizavo netikrą didelės vertės vertybinį popierių - paprastąjį vekselį, t. y. jis, turint tikslą apgaulės būdu įgyti teisę į svetimą – I. N. - priklausantį turtą - pinigines lėšas 351 000 litų sumoje, būdamas susitaręs, kad I. N. iš jo įgys ir gavęs iš I. N. avansu už duris 1700 litų, įgijęs pastarojo pasitikėjimą apgaulės būdu, žinodamas, kad pastarasis nėra jam įsiskolinęs, I. N. nesuprantant lietuvių kalbos, 2007 gegužės mėnesį adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pateikė pasirašyti neužpildytą paprastojo vekselio blanką, kuriame I. N., būdamas suklydimo įtakoje, įsitikinęs, kad šis dokumentas už kitas suteiktas paslaugas, t.y. už paimtus avansu M. M. 1700 litų, skirtus durų pagaminimui, kur ties tekstu „ Vardas, Pavardė“ įrašė savo vardą bei pavardę bei ties tekstu „Parašas“ pasirašė, po ko jis 2007 m. gegužės mėn., tiksliau ikiteisminio tyrimo nenustatytu metu, ikiteisminio tyrimo tiksliau nenustatytu adresu, žinodamas, kad tekstas melagingas, pilnai užpildė I. N. pasirašytą paprastojo vekselio blanką, jame nurodydamas, kad I. N. yra skolingas jam 351 000 litų ir I. N. įsipareigoja iki 2007-05-09 grąžinti pinigus, tokiu būdu jis pagaminęs netikrą vertybinį popierių- paprastąjį vekselį, jį laikė nenustatytu adresu iki 2007-05-18, kuomet pateikė savo paties pagamintą netikrą vertybinį popierių-paprastąjį vekselį (duomenys neskelbtini) notarų biuro notarei V. Š., (duomenys neskelbtini), Vilniuje, vykdomojo įrašo gavimui ir gavęs vykdomąjį įrašą iš notarės, jis 2007-05-21 pateikė antstoliui R. K., (duomenys neskelbtini), Vilniuje, prašydamas, kad išieškojimas būtų nukreiptas į I. N. priklausantį turtą, tokiu būdu jis pagamino, laikė ir realizavo netikrą didelės vertės vertybinį popierių - paprastąjį vekselį, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 213 str. 2 d.

Jis taip pat pagamino, laikė ir realizavo netikrą didelės vertės vertybinį popierių -paprastąjį vekselį, t.y., turint tikslą apgaulės būdu įgyti teisę į svetimą - K. Č. - priklausantį turtą - pinigines lėšas 150 000 litų sumoje, 2007 metų kovo mėnesį, tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytu metu, apsimetęs pašto darbuotoju, atėjęs pas K. Č. į namus, (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, nurodydamas K. Č., kad turi įteikti jam registruotą laišką, įgijęs pastarojo pasitikėjimą apgaulės būdu, žinodamas, kad pastarasis nėra jam įsiskolinęs, pateikė pasirašyti neužpildytą paprastojo vekselio blanką, kuriame K. Č., būdamas suklydimo įtakoje, įsitikinęs, kad šis dokumentas už kitas suteiktas paslaugas, t.y. už įteiktą registruotą laišką, kur ties tekstu „Vardas, Pavardė“ įrašė savo vardą bei pavardę bei ties tekstu „Parašas“ pasirašė, po ko jis 2007-03-16 ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytu adresu, žinodamas, kad tekstas melagingas, pilnai užpildė K. Č. pasirašytą paprastojo vekselio blanką, jame nurodydamas, kad K. Č. yra skolingas jam 150 000 litų ir K. Č. įsipareigoja iki 2007-04-17 grąžinti pinigus, tokiu būdu jis pagaminęs netikrą vertybinį popierių - paprastąjį vekselį, jį laikė nenustatytu adresu iki 2007-04-26, kuomet pateikė savo paties pagamintą netikrą vertybinį popierių - paprastąjį vekselį (duomenys neskelbtini) notarų biuro notarei V. Š., (duomenys neskelbtini), Vilniuje, vykdomojo įrašo gavimui ir gavęs vykdomąjį įrašą iš notarės, jis 2007-04-27 pateikė anstoliui S. R., (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, prašydamas, kad išieškojimas būtų nukreiptas į K. Č. priklausantį turtą, tokiu būdu jis pagamino, laikė ir realizavo netikrą didelės vertės vertybinį popierių - paprastąjį vekselį, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 213 str. 2 d.

Motyvuojamoji dalis

M. M. kaltė įrodyta tokiais duomenimis:

Apklaustas teisme M. M. parodė, kad su pareikštu jam kaltinimu nesutinka, vekselių neklastojo. Su K. Č. buvo pažįstami, gyveno tame pačiame rajone. K. Č. reikėjo pagalbos, reikėjo pinigų, nes buvo sudegęs jo namas. Kiek yra jam paskolinęs bendroje sumoje, dabar negali pasakyti. Į mėnesį skolindavo iki 1000 Lt. Su K. Č. įformino vekselį 150000 Lt sumai. Praėjus terminui, tą vekselį nunešė notarei, notarė nepriėmė to vekselio, tuomet nuvažiavo vėl pas jį ir perrašė tą vekselį. Buvo kaimynas Astrauskas ir jis matė kaip jie antrą kartą su K. Č. perrašė vekselį. Pas I. N. nuomojo butą. I. N. davė pinigų dėl žemės sutvarkymo, parašė vekselius. Esmė ta, kad vekselių jis neklastojo. Ikiteisminio tyrimo metu yra nurodyta, kad I. N. paskolino 30000 Lt, neatsisako tų parodymų. Vekselyje atsirado 351000 Lt, nes sutvarkius dokumentus, pardavus žemę, pagal to laiko rinkos kainą gavosi milijonas, pasiskaičiavo ir gavosi ta suma. Dokumentų I. N. netvarkė, davė jam pinigus, kad kažką pasidarytų, kad gautų kažkokią naudą. Dėl 351000 Lt buvo susitarimas. Su I. N. bendravo visaip, ir lietuviškai, ir kokį žodį rusiškai. I. N. neprašė jo užsakyti šarvuotas duris, tuo metu jokioje firmoje nedirbo. Turėto I. N. žemės sklypo paskirties žemės ūkiui nekeitė į namų valdą, jis pats keitė. I. N. skolino pinigus, kad jis pradėtų tvarkyti savo žemės reikalus, buvo toks sandoris, jie susitarė, kad 1/3 nuo sklypo vertės bus sumokėta jam, t. y. M. M..

Ikiteisminio tyrimo metu M. M. parodė (parodymai teisme perskaityti vadovaujantis LR BPK 276 str. 4 d.), kad su K. Č. buvo pažįstamas, nes K. Č. buvo M. M. tėvo klasiokas. K. Č. iš M. M. dvejus metus skolindavosi po 1000 litų per mėnesį, tačiau tų paskolos santykių neįformindavę. Tačiau, kadangi skolos suma susidariusi didelė, buvo nuspręsta pasirašyti vekselį. K. Č. buvęs skolingas virš 20 000 litų. M. M. pasirašęs savo vardu, o K. Č. savo vardu. Tai buvo padaryta K. Č. bute. M. M. nurodė, kad vekselio turinys, prieš pateikiant jį pasirašyti K. Č., buvęs užpildytas prie K. Č. akių, o pastarasis matęs tai kas rašoma. K. Č., prieš pasirašydamas tekstą dar perskaitęs (T.2, 1.17-20). Apklausiamas dėl I. N. pasirašyto vekselio, M. M. parodė, kad su I. N. susipažinęs 2007 m., nes ieškojęs išsinuomoti butą Vilniuje. Išsinuomavo I. N. butą Vilniuje. Kai jie susipažinę ir M. M. gyvenęs I. N. bute, I. N. papasakojęs, kad turi 2 ha žemės sklypą prie Vilniaus. Jis jį norėjęs parduoti, bet dokumentai nebuvę sutvarkyti. Jis norėjęs sklypus padalinti į mažesnes dalis ir įforminti kaip namų valdas. Tam I. N. pinigų neturėjęs, todėl M. M. minėjęs kad galės padėti pinigais susitvarkyti reikiamus dokumentus, tačiau nuo parduoto turto I. N. duosiąs 1/3 pelno. M. M. davęs iš viso 30 000 litų, šią sumą duodant per keletą kartų. Jie buvo sutarę, kad tuos santykius reikia kažkaip įforminti. Tam tiko vekselis. I. N. žinojo ką pasirašo - t.y., kad tai buvo vekselis. Vekselis buvo pasirašytas Vilniuje, Ukmergės gatvėje - nuomojamame bute. Kiekvienas įrašė ir pasirašė savo dalis turinyje (T.2, b.1.21-24).

Nukentėjusysis K. Č. teisme parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini), Panevėžyje. Kaltinamąjį M. M. pirmą kartą matė, kai jis atnešė laišką. Vėliau nuomininkai sakė, kad jis buvo du kartus atnešęs laišką, bet jo, t. y. K. Č., nerado. Įsivaizdavo, kad M. M. – tai pašto kurjeris, jis davė jam pasirašyti. Jis (K. Č.) parašė vardą, pavardę, asmens kodą ir pasirašė. Dar paklausė, kam reikia asmens kodo, M. M. atsakė, kad taip reikalauja. Vėliau pamatė, kad ant voko nėra antspaudo, parodė voką nuomininkams, šie pasakė, kad jį apgavo. Tuojau pat pasiskambino į policiją. Pasirašydamas galvojo, kad pasirašo už įteiktą laišką. Patikslindamas savo parodymus nukentėjusysis parodė, kad kaltinamasis M. M. atėjo 2007 metų balandžio mėnesio pabaigoje, prisistatė pašto darbuotoju, paprašė asmens dokumento. M. M. turėjo segtuvą, kuriame buvo apie 10 lapų. Jis (K. Č.) pasirašė šaknelę, tai buvo paprastas, baltas popierius. Nesuprato, kad pasirašo ant vekselio. Pasirašant matė tik šaknelę, viso dokumento nematė. Dabar tiksliai neprisimena, ta šaknelė galėjo būti gelsvos spalvos. Anksčiau kaltinamojo M. M. nepažinojo. Po 5-6 dienų pašto dėžutėje rado pranešimą, kad turi nuvykti į paštą. Nuomininkas L. A. padėjo nueiti į paštą. Prie pašto atvažiavo kaltinamasis M. M. su draugu, atvažiavo tamsiu automobiliu, L. A. sakė, kad tai BMV markės automobilis, nes jis geriau supranta apie automobilius. L. A. išvažiavo į darbą, jis liko vienas su kaltinamuoju M. M.. Pašte pasirašė į knygą, kaltinamasis M. M. pasiėmė laišką ir išvažiavo. Iš kaltinamojo M. M. pinigų niekada nesiskolino.

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis K. Č. parodė (parodymai teisme perskaityti vad. LR BPK 276 str. 4 d.), kad 2007 m. balandžio mėnesio pabaigoje į jo namus, Panevėžyje, (duomenys neskelbtini), atėjo vaikinas, kuris prisistatė pašto darbuotoju. Minėtas vaikinas jam pasakė, kad turi jam registruotą laišką. Vaikinas jam padavė laišką, kuriame buvo užrašytas jo vardas, pavardė, adresas ir paprašė jo pasirašyti už gautą laišką. Taip pat jo paprašė asmens dokumento, kurį jis pateikė paprašytas paštininko. Vaikinas su savimi turėjo segtuvą, kuriame buvo daug visokių lapų. Vaikinas, prisistatęs paštininku, jam parodė, kur pasirašyti už registruotą laišką, o jis manydamas, kad jis pasirašo už įteiktą laišką, pasirašė nurodytame dokumente. K. Č. parodė, kad jis nematė pasirašydamas dokumente, jog pasirašo ant paprastojo vekselio blanko, kadangi tas dokumentas buvo pridengtas segtuve esančiais kitais dokumentais, matėsi tik dokumento apačia. Dokumento blankas buvo gelsvos spalvos. Jis vaikino, prisistačiusio paštininku, nebuvo matęs iki jam ateinant į jo namus. Jis niekam nebuvo įsiskolinęs. Praėjus dar kelioms dienoms, jis rado savo pašto dėžutėje pranešimo šaknelę, kad turi nuvykti į paštą. Pranešime nebuvo nurodyta paštininko vardas, pavardė. Jis į paštą nuėjo kartu su L. A.. Prie pašto privažiavo tas pats vaikinas, kuris buvo atėjęs pas jį kaip paštininkas. Vaikinas atvažiavo automobiliu BMW, tamsios spalvos. Vaikinas priėjo prie jo, nuvedė toliau nuo L. A., kuris buvo prie jo, ir pasakė, kad laiškas, kurį jis turi paimti iš pašto, yra adresuotas vaikinui, prisistačiusiam paštininku. Jis nuėjo kartu su vaikinu į paštą, pasirašė knygoje už gautą laišką. Jis atplėšęs laišką pamatė, kad jame pranešimas iš notaro, tačiau jis nespėjo perskaityti, kas jame parašyta, nes laišką skubiai paėmė vaikinas. Paėmęs laišką jis išvažiavo. Tuo metu gyveno su savo nuomininkais L. P. ir L. A.. Vaikinas, kuris buvo atėjęs pas jį į namus, galėjo ateiti ir anksčiau pas minėtus asmenis ieškodamas jo, kuomet jis nebuvo namuose (t. l, b.l. 14-16, 20, 24-29).

Nukentėjusysis I. N. parodė, kad kaltinamąjį M. M. pažinojo, nes jis nuomojosi jo butą adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Pirmą kartą kaltinamąjį M. M. pamatė, kai nuomos agentė atvedė jį dėl buto nuomos. Jis prisistatė M. M., agentūra sudarė buto nuomos sutartį. Kaltinamasis M. M. bute gyveno apie 6 mėnesius. Su M. M. nebendravo, tik ateidavo paimti nuompinigių. Praėjus maždaug 5 mėnesiams, M. M. pasakė, kad dirba bendrovėje, kuri gamina duris ir langus. Jis norėjo sodo namelyje įstatyti duris, M. M. sutiko padėti. Su M. M. nuvažiavo į jo sodą (duomenys neskelbtini), M. M. išmatavo duris, paėmė avansą 500 Lt, vėliau paprašė dar 500 Lt, dar vėliau - 700 Lt, iš viso paėmė 1700 Lt. Kaltinamasis M. M. sakė, kad durys greitai bus, bet paskui visai dingo, net negrąžino buto raktų. Pradžioje avanso neįformino, nes juo pasitikėjo, nuomojo butą, už buto nuomą visada sumokėdavo laiku. Davus M. M. trečią kartą avansu 700 litų, tai buvo 2007 metų gegužės mėnesį, M. M. jam pasiūlė avansu gautus pinigus už duris įforminti. M. M. paėmęs iš jo 700 litų padavė jam tušinuką ir žalsvos spalvos popieriuką apie 14 cm. pločio ir 13 cm. ilgio, kuriame nebuvo nieko įrašyta. Popieriuke nebuvo nieko įrašyta, t.y. sumos, vardo, pavardės. Jis paėmęs iš M. M. popieriuką bei duotą tušinuką jame įrašė dešinėje pusėje savo ranka vardą, pavardę, adresą bei pasirašė. Jis nieko blogo neįtarė, nes pasitikėjo nuomininku M. M.. Kaltinamasis M. M. paaiškino, kad užsakant duris, reikia pasirašyti, įrašyti asmens kodą. Nesuprato, kad pasirašo vekselį, galvojo, kad tai dokumentas dėl durų. Kaltinamasis M. M. žinojo, kad jis nemoka lietuviškai. Kai buvo išvažiavęs į Lenkiją, kaimynas paskambino ir pasakė, kad areštuotas jo sodas. Nuvykęs į sodo namelį, už durų rado paliktą raštelį, kuriame nurodyta antstolio adresas, telefono numeris. Nuvyko pas antstolį S. K., jo nerado, tačiau biure sužinojo, kad jo sodas areštuotas. Iš kaltinamojo M. M. niekada pinigų nesiskolino, užteko savų. Jokių bendrų planų su M. M. neturėjo. Kaltinamasis M. M. kalbėjo lietuviškai, jis rusiškai, kartais abu bendravo gestų pagalba. Lietuviu kalbos nemoka, neskaito ir nesupranta. Jokio įgaliojimo dėl sklypo tvarkymo kaltinamajam M. M. nedavė. Skolintis pinigų iš kaltinamojo M. M. jam nebuvo jokio poreikio, turėjo pakankamai savo pinigų. Nebuvo jokių problemų dėl jam priklausančių sklypų padalijimo, jie buvo padalinti. Kad ruošiasi parduoti jam priklausančius sklypus, su kaltinamuoju M. M. nebuvo jokios kalbos. M. M. birželio mėnesį išsikėlė iš buto. M. M. jam jokių durų nepagamino ir neįdėjo, taip pat negrąžino duotų avansu 1700 litų. Taip pat jam neatidavė raktų nuo buto. Patikslinant parodymus parodė, kad jokio raginimo rašto iš antstolio negavo ir ant raginimo nepasirašė. Jam 2007 m. birželio mėnesį paskambino sodo kaimynas ir pasakė, kad areštuotas sodo namas. Jis nuvykęs į savo sodo namelį, rado S. K. paliktą raštelį už durų. Raštelyje buvo nurodytas antstolio S. K. adresas, telefono numeris. Jis nuvykęs raštelyje nurodytu adresu iš antstolio S. K. sužinojo, kad jo sodo namelis areštuotas už skolą, kurią turėjo grąžinti M. M., t.y. 350 000 litų. M. M. jį apgavo.

Liudytoja G. Č. parodė, kad jos tėvas K. Č. didelių įsiskolinimų neturėjo. Tėvas jai pasakojo, kad jam davė kažkoks vyras pasirašyti už registruotą laišką, o kai jis atplėšė, ten buvo tuščias laiškas. Tėvas jai pasakojo, kad jį po įvykio persekiojo juodos spalvos automobilis BMW. Parodė, kad pas jos tėvą K. Č., kuomet atėjo vyras apsimetęs paštininku, gyveno nuomininkai, kurie matė, kaip anksčiau tas pats vyras, kuomet tėvo nebuvo namuose, atėjo jo ieškoti.

Liudytojas G. Č. parodė, kad jo tėvas K. Č. jokių įsiskolinimų neturėjo, taip pat nežino kam jam buvo reikalingi 150 000 litų. Jo tėvas K. Č. jam pasakojo, kad į tėvo namus atėjo jaunas vaikinas, kuris davė pasirašyti ant kažkokio lapo už registruotą laišką, o po kurio laiko tėvas gavo pranešimą, kad jo namas areštuotas už skolą. Tas vaikinas apsimetė pašto kurjeriu. Tėvas, jei reikėdavo pinigų, prašydavo jo, t. y. savo sūnaus. Jis tėvui pinigų duodavo.

Liudytoja L. P. parodė, kad ji nuo 2006 metų iki 2008 metų nuomavo kambarį pas K. Č. adresu (duomenys neskelbtini), Panevėžyje. K. Č. nebūnant namuose, buvo du kartus užėjęs vaikinas, prisistatęs pašto kurjeriu ir ieškojo K. Č., kad jam įteikti registruotą laišką. Ikiteisminio tyrimo metu atpažino M. M. kaip asmenį prisistačiusį kurjeriu. M. M. jai matant buvo atėjęs du kartus. Jo bruožus įsiminė gerai, neklysta, kad būtent kaltinamasis buvo atėjęs ir prisistatė pašto kurjeriu.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojai L. P. buvo pateiktas atpažinti iš nuotraukų M. M.. Liudytoja parodė, kad tai tas pats vaikinas du kartus atėjęs adresu (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, su registruotu laišku (t.l, b.l. 74-76).

Liudytojas L. A. parodė, kad jis nuo 2005 metų nuomavo kambarį pas K. Č. adresu (duomenys neskelbtini), Panevėžyje. Jis po darbo grįždavo vėlai, todėl nematė kaip į namus buvo atėjęs paštininkas. Tačiau 2007 metų pavasarį, tikslios datos neprisimena, ryte, apie 7.30 val. K. Č. paprašė palydėti jį į paštą, esantį (duomenys neskelbtini) gatvėje, Panevėžyje. Jiems nuėjus kartu prie pašto, privažiavo tamsios spalvos automobilis BMW, valstybinių numerių neprisimena. Iš automobilio išlipo du vyriškiai, vienas iš jų pasisveikino su K. Č.. Tada jis nuėjo į darbą, o K. Č. laiko su minėtais vyriškiais. Parodė, kad tų vyriškių negalėtų atpažinti. K. Č. jam pasakojo, jog kai jis nuėjo į darbą, vyriškiai iš jo paėmė jam adresuotą laišką.

Liudytoja A. K. parodė, kad ji nuo 2004 m. dirba įmonėje, kuri užsiima butų nuoma. Ji I. N. pažinojo nuo 2002 m., kaip klientą, kadangi jis naudojosi teikiamomis įmonės paslaugomis. I. N. nuomavo butą esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje (dabartinis adresas (duomenys neskelbtini)). 2006 metais lapkričio mėnesį, įmonės vardu buvo paduotas skelbimas, kad nuomojamas butas Ukmergės gatvėje, Vilniuje. Pagal skelbimą paskambino vaikinas ir pasakė, kad nori apžiūrėti butą. Ji, būdama kaip tarpininkė, vaikinui, kaip vėliau paaiškėjo M. M., aprodė butą. Aprodant butą, sužinojo, kad M. M. dirba bendrovėje, kuri užsiima langų gaminimu, jis dar siūlė savo paslaugas. Vaikinas pasakė, kad butas jam tinka ir jį nuomos. Sutartis buvo pasirašoma 2006-11-31 (duomenys neskelbtini), Vilniuje, dalyvaujant jai, M. M. ir I. N.. Kuomet buvo pasirašoma sutartis, M. M. girdėjo, kaip I. N. kalbėjo rusų kalba ir kaip ji vertė I. N. sutarties tekstą. Po kiek laiko pas ją atėjo I. N. ir pasakė, kad nuomininkas dingo.

Liudytojas R. Š. parodė, kad I. N. yra jo sodo kaimynas. I. N. neketino parduoti sklypo. Dalinti sklypą į mažesnius sklypus sodo bendrijoje neįmanoma. I. N., kiek jis žino, skolų neturėjo.

Liudytoja V. S. parodė, kad yra I. N. sodo kaimynė. I. N. gyveno tvarkingai, kiek jai žinoma, jokių skolų neturėjo, parduoti savo sodo sklypo neketino. 2007 metais pavasarį matė, kaip I. N. matavo sodo duris su jaunu vyriškiu, tačiau to vyriškio ji negalėtų atpažinti.

Liudytojas Z. N. parodė, kad tėvas I. N. kalba lenkų, rusų kalba. Lietuviškai labai mažai supranta. Lietuviškai rašyti nemoka. 2006-2007 metais nieko brangaus nepirko ir pinigų nesiskolino. Jis nėra girdėjęs, kad tėvas 2006-2008 metais ketintų parduoti ar dalinti į mažesnius sklypus savo sodo sklypą. Jam tėvas pasakojo, kad jį kažkas apgavo duodamas pasirašyti ant kažkokio dokumento, o dabar reikalauja grąžinti skolą.

Liudytojas Z. N. parodė, kad tėvas I. N. kalba lenkų, rusų kalba. Lietuviškai nesupranta. Niekada neketino parduoti žemės sklypo ar jį dalinti į mažesnes dalis. Visada turėjo pinigų, todėl jam skolintis nereikėjo. Tėvas rėmė jį materialiai.

Liudytoja L. Š. parodė, kad jos sugyventinis I. N. su ja kalba lenkų kalba. Lietuviškai nekalba, neskaito ir nerašo. Ji M. M. pažįsta, nes jis nuomavosi pas I. N. butą. Sodo sklypo I. N. parduoti neketino.

Liudytojas P. V. parodė, kad jis su I. N. buvo bendradarbiai, bendravo su juo rusų kalba. I. N. nesuprato lietuvių kalbos, todėl darbo metu gautas užduotis lietuvių kalba jis versdavo I. N. į rusų kalbą, t. y. išversdavo jam, ką jam reikia atlikti. I. N. supranta lenkiškai ir rusiškai.

Liudytojas Z. N. parodė, kad jis su I. N. dirbo lentpjūvėje apie 6 metus laiko. Su I. N. bendravo lenkiškai, kartais rusiškai, lietuviškai nebendravo.

Liudytojas A. M. parodė, kad jis su I. N. dirbo lentpjūvėje apie 2 metus laiko. I. N. lietuviškai nekalbėjo, nerašė, neskaitė. Mokėjo rusiškai, lenkiškai. Bendraudavo su juo tik rusiškai.

Liudytoja K. N. parodė, kad pažįsta nukentėjusįjį I. N., jis yra jos vyro brolis. 2007 m. sausio mėn. 8 d. I. N. buvo atvažiavęs pas ją į namus (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Prabuvo pas ją svečiuose iki 18-19 val. I. N. kalba lenkiškai, rusiškai, bet lietuviškai nekalba.

Liudytojas J. K. parodė, kad dirbo lentpjūvėje Vilniaus rajone kartu su I. N.. Bendravo su juo lenkiškai, rusiškai. Su I. N. nekalbėjo lietuviškai, negirdėjo jo kalbat lietuviškai.

Liudytoja I. G. parodė, kad 2007-01-08 matė I. N.. Tuo metu turėjo mažą vaiką, vaikščiojo gatve, ją per langą pakvietė užeiti pas jo brolį. Ji užėjo, ten buvo I. N.. Ten taip pat buvo I. N. brolio žmona, kaimynė iš 10 aukšto L. V., I. N. sugyventinė. Tai buvo per Tris karalius. I. N. gyvena pasiturinčiai, niekada nei pas nieką nesiskolindavo, problemų su pinigais niekada neturėjo, padeda savo sūnums.

Liudytojas G. N. parodė, kad yra I. N. brolis. Su broliu bendrauja lenkiškai. Brolis lietuviškai nekalba, nemoka lietuvių kalbos. Sekmadienį buvo Trys karaliai, 2007-01-08 apie 16³⁰ val. grįžo iš darbo, brolis su sugyventine buvo jo namuose. Jie pavakarieniavo, sugyventinė nuėjo namo, jis su broliu nuėjo pas motiną. Apie dvi valandas pabuvo pas motiną, apie 19³⁰ val. gal 20⁰⁰ val. brolis išėjo namo. Kad brolis 8 d. pasirašė kažkokį dokumentą, nebuvo net kalbos. Tą dieną į Panevėžį jis nebuvo išvykęs, nes visą dieną buvo jo namuose. Brolis pasakojo, kad jo nuomininkas žadėjo pagaminti duris, kad jis dirba firmoje, kuri stato duris, kad nuomininkas išmatavo, kokias duris reikia pastatyti, kad jam davė avansą, kad nuomininkas pinigus paėmė ir dingo iš buto. 2007 metų pradžioje brolis neturėjo skolų, jis turėjo pakankamai lėšų.

Liudytoja V. Š. (notarė) parodė, jog pareiškime, kad būtų išduotas vykdomasis įrašas, įrašyta, kad išversta į rusų kalbą. Pareiškimai ruošiami kompiuteriu, tai yra įvesta į programą. Jei asmuo moka lietuviškai, tai neverčiama į rusų kalbą. Svarbiausia nustatyti asmens tapatybę, tapatybė nustatoma, jei asmuo rusakalbis, jam yra išverčiama ir jis savo ranka tai parašo. Kaltinamojo M. M. asmeniškai nepažįsta, bet kaip klientą prisimena. Jis kreipėsi, kad išduoti vykdomąjį įrašą. Prieš išduodamas vykdomąjį įrašą, notaras turi įsitikinti, kad vekselis išrašytas laikantis visų vekselio įstatymo taisyklių. Notaras žiūri ar nepraėjo terminas pranešimui, pasibaigus mokėjimo terminui, yra duodamos 4 dienos. Notaras visada praneša skolininkui, t.y. asmeniui, kuris išdavė paprastąjį vekselį. Ar skolininkas gavo pranešimą, atsakymo notaras neprivalo sulaukti. Jų biuras praneša registruotu laišku, pagal vekselio davėjo gyvenamąją vietą, o atsakymo nelaukia. Notaras negali nustatyti iš rašysenos, kas išrašė vekselį, notaras to nenustato ir negali nustatinėti. Vekselyje nėra įrašyta, kas jį išrašė, notaras mato tik rašyseną asmens, kuris išrašė vekselį ir vekselio davėjo parašą, o kas išrašė vekselį, gali spręsti tik ekspertas. Kas išrašė nukentėjusiojo I. N. išduotą paprastąjį vekselį kaltinamajam M. M., notaras negali spręsti, notaras yra ne ekspertas.

Liudytoja L. V. parodė, kad pažįsta nukentėjusįjį I. N. kaip kaimyną. 2007-01-08 iš karto po Trijų karalių, buvo pas G. N., tuomet su jais buvo ir I. N..

Lietuvos teismo Ekspertizių centro specialisto išvadoje 2007-11-05 Nr. 11-2822 nurodyta, kad 2007-03-16 paprastajame vekselyje rankraštinius, skaitmeninius įrašus, išskyrus rankraštinius, skaitmeninius įrašus „K. Č. (duomenys neskelbtini) Panevėžys (duomenys neskelbtini)“, esančius dešiniajame apatiniame kampe, eilutėse ir po eilutėmis „Vekselio davėjas“, „Adresas“, parašė ir eilutėje „ Adresas“ pasirašė M. M.. Savo duomenų eilutę įrašė ir pasirašė K. Č. (3 tomas, 60-65 l.).

Lietuvos teismo Ekspertizių centro specialisto išvadoje 2008-06-11 Nr. 11-780, nurodyta, kad ant tyrimui pateikto voko rankraštinius įrašus aversinėje voko pusėje - „ K. Č., (duomenys neskelbtini), Panevėžys, LT 5300“ ir reversinėje voko pusėje - „P. M., (duomenys neskelbtini), Panevėžys, LT 5300“ parašė M. M. (3 tomas, 81-82 l.).

Lietuvos teismo Ekspertizių centro specialisto išvadoje 2007 11 14, Nr. 11-2750(07), nurodyta, kad 2007 01 08 paprastajame vekselyje 351 000 Lt sumai, eilutėse „Vekselio davėjas“, „Adresas“ ir po jomis, įrašus „I. N. (duomenys neskelbtini) Vilnius, (duomenys neskelbtini)“ įrašė ir eilutėje „Parašas (ai)“ pasirašė I. N. (T.3, b.1.71).

Nukentėjusiojo atstovas-advokatas P.Jusevičius pateikė I. N. 2006-05-01 - 2009-03-31 laikotarpio banko išklotinę, kurioje matyti, kad I. N. turėjo pakankamai pinigų banke (l tomas, 157-158 l.).

Gautoje M. M. metinėje pajamų mokesčio deklaracijoje nėra duomenų, kad jis turėjo 2006 metais tokias sumas, kurias skolino I. N. ir K. Č. ( 5 t. 81-90 l.)

Teismas, vertindamas byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumą, daro išvadą, kad kaltinamojo M. M. nusikalstamos veikos įrodytos aukščiau išdėstytais įrodymais. K. Č. vekselio pagaminimo, laikymo ir realizavimo epizode - nukentėjusiojo K. Č., liudytojų G. Č., G. Č., L. P. parodymais, atpažinimo iš fotonuotraukos protokolu, specialisto išvadomis ir kitais.

M. M. parodymai, kad K. Č. dvejus metus iš M. M. skolindavosi po 1000 Lt per mėnesį ir kai susidarė didelė skolos suma, buvo pasirašytas vekselis, vertinami kritiškai, kaip kaltinamojo gynybinė pozicija. Tokių parodymų melagingumą įrodo byloje surinkti duomenys. Tokie parodymai prieštarauja ne tik kitiems byloje surinktiems įrodymams, bet yra ir logiškai sunkiai paaiškinami. M. M. nurodė skolindavęs K. Č. dvejus metus po 1000 Lt, dėl ko viso per dvejus metus paskolinęs apie 20 000 Lt, tačiau vekselis buvo išrašytas visiškai šiems paaiškinimams neadekvačiai sumai, t. y. 150 000 Lt. Ši aplinkybė tik dar kartą patvirtina išvadą apie M. M. parodymų melagingumą.

Teismas neabejoja nuosekliais ir kitus byloje įrodymus atitinkančiais nukentėjusiojo K. Č. parodymais, kad pasirašydamas M. M., kuris prisistatė paštininku, jis buvo įsitikinęs, jog pasirašo už registruotą laišką, taigi nežinojo, jog pasirašo ant vekselio. Atplėšęs šį registruotą laišką, jame rado tuščią atvirutę.

I. N. vekselio pagaminimo, laikymo ir realizavimo epizode M. M. kaltė įrodyta nukentėjusiojo I. N. parodymais, liudytojų A. K., R. Š., V. S., Z. N., Z. N., L. Š., P. V., J. K., A. M., Z. N. ir kitų parodymais.

Šiame epizode kaltinamojo M. M. parodymai taip pat vertinami kritiškai, kaip jo pasirinkta gynybos pozicija, nes visų kitų surinktų duomenų visuma rodo jų prieštaringumą. Nukentėjusiojo parodymai nuoseklūs ir teismas jais remiasi. Būtent nukentėjusiojo parodymai atitinka kitus byloje surinktus įrodymus, t. y., kad jis niekada pinigų iš M. M. nesiskolino, sklypo kaip nors dalinti, parduoti neketino ir dėl to M. M. pagalbos neprašė. Byloje įrodyta, kad nukentėjusysis lietuvių kalbos nevaldo, o šia aplinkybe, duodant pasirašyti vekselį, ir pasinaudojo kaltinamasis. Iš į bylą pateiktos I. N. banko išklotinės matyti, kad I. N. turėjo pakankamai pinigų banko sąskaitoje. Iš liudytojų parodymų nustatyta, kad jis rėmė savo sūnus materialiai, gaudavo pajamų už nuomą. Gi iš M. M. metinės pajamų deklaracijos matyti, jog 2006 m. jis neturėjo tokių sumų, kurias būtų galėjęs paskolinti I. N. ar K. Č.. Taigi byloje nustatyta, kad I. N. pasirašė vekselyje tuomet, kai jo manymu formino avansu perduotus pinigus M. M. už duris, nemokėdamas lietuvių kalbos suprato, kad pasirašo už avansą. Taigi įrodyta, kad M. M. pasinaudojo I. N. kalbos nemokėjimu, vekselį I. N. pasirašė manydamas, kad pasirašo už perduotą avansą. Likusią dalį vekselio M. M. užpildė pats, po to jį realizavo, nes vekselis buvo pateiktas notarui ir antstoliui, siekiant išieškojimo.

Bylos teisminio nagrinėjimo metu 2009 12 03 nukentėjusysis pateikė teismui prašymą pakeisti kaltinimą (prašymo nuorašai kaltinamajam, jo gynėjui ir kitiems nagrinėjimo teisme dalyviams įteikti 2009 12 07 teismo posėdžio metu, pertraukos pasiruošti gynybai nebuvo paprašyta), papildant jį tuo, kad nusikaltimo, numatyto LR BK 213 str. 2 d. objektyvioji pusė pasireiškė dar ir klastojimo požymiu, taigi prašė papildyti kaltinimą M. M. pagal LR BK 213 str. 2 d., kaltinant jį tuo, kad jis pagamino, suklastojo, laikė ir realizavo netikrą didelės vertės vertybinį popierių – vekselį (t. 6, b.l.98-99). 2010 01 05 nukentėjusysis pateikė teismui prašymą (t. 6, b.l.112-113) pakeisti kaltinimą M. M. veiksmus kvalifikuojant pagal LR BK 213 str. 2 d. ir 182 str. 2 d. sutaptį (prašymo nuorašai kaltinamajam, jo gynėjui ir kitiems nagrinėjimo teisme dalyviams įteikti 2010 01 07 teismo posėdžio metu, gynybos prašymu daryta pertrauka).

Darydamas išvadą, kad kaltininko veikos turi būti kvalifikuotos tik pagal LR BK 213 str. 2 d., teismas atsižvelgia į 1998 12 22 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato nutarimo dėl teismų praktikos sukčiavimo ir turto pasisavinimo arba iššvaistymo baudžiamosiose bylose Nr. 19 8-ąjį punktą. Pažymėtina, kad netikrų ar suklastotų vertybinių popierių pagaminimu, laikymu arba realizavimu kėsinamasi ne tik į normalią vertybinių popierių apyvartą, bet ir į asmenų materialinius interesus (šiuo konkrečiu atveju į nukentėjusiųjų nuosavybę), tokiu būdu papildomai M. M. veikų kvalifikuoti pagal BK 182 str. 2 d. nereikia, kaip to prašė nukentėjusysis I. N. nereikia. Todėl dėl nukentėjusiojo prašymo papildyti M. M. kaltinimą kvalifikuojant jo veiką pagal LR BK 182 str. 2 d. teismas pažymi, kad jis atliko BPK 256 str. 1 ir 3 dalyse nurodytus veiksmus, tačiau išnagrinėjęs bylą nustatė, kad nusikalstama veika padaryta kaltinamajame akte nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis (išskyrus patikslinimą dėl laiko) ir teismas kaltinamąjį pripažįsta kaltu remdamasis nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis. Tokiu būdu kaltinamasis dėl nukentėjusiojo I. N. pateikto kaltinimo pagal LR BK 182 str. 2 d. išteisinamas (LR BPK 303 str. 5 d. 1 p.).

Dėl nukentėjusiojo prašymo papildyti kaltinimą suklastojimo požymių, pažymėtina, kad kaip nustatyta byloje, M. M. turėdamas paprastojo vekselio blanką, t. y. ne patį dokumentą, o tik jo blanką, pateikė jį užpildyti suklaidintiems jo apgaulės asmenims, bei pats tuos blankus užpildė, įrašydamas į juos tikrovės neatitinkančią informaciją, taigi jis šiuos netikrus vekselius pagamino. Tuo tarpu dokumento suklastojimu baudžiamosios teisės doktrinoje laikomi tokie veiksmai, kuriais pakeičiamas dokumento tikrumas ar jo turinio teisingumas. Šiuo atveju akivaizdus pagaminimo, o ne suklastojimo, kaip objektyviosios pusės, požymis, todėl suklastojimo požymis iš kaltinimo šalinamas.

Skiriant bausmę, teismas atsižvelgia į padarytų nusikaltimų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (LR BK 54 str. 2 d.).

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra. Atsakomybę sunkina tai, kad veikos padarytos dėl savanaudiškų paskatų (LR BK 60 str. 1 d. 3 p.).

Padaryti du sunkūs, savanaudiški nusikaltimai, nusikalstamos veikos padarytos tiesiogine tyčia, iš anksto suplanuotos, organizuotos, padarytos prieš nukentėjusiuosius panaudojus apgaulę. Nors M. M. teistumas išnykęs, visgi apkaltinamųjų nuosprendžių už savanaudiškus nusikaltimus priėmimas M. M. atžvilgiu praeityje, dabartinė kaltininko pozicija (jokios nuoširdžios atgailos dėl įvykdytų neteisėtų veikų), rodo, jog padaryti nusikaltimai nėra atsitiktiniai, o tai vedamo kaltininko gyvenimo būdo pasekmė. Už padarytus nusikaltimus numatyta tik reali laisvės atėmimo bausmė, kuri ir skirtina kaltininkui BK 213 str. 2 d. numatytos sankcijos ribose.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis LR Baudžiamojo proceso kodekso 303-305, 307-308, 313 str. str.,

n usprendė:

Vadovaujantis LR BPK 303 str. 5 d. 1 p. M. M. iš kaltinimo pagal LR BK 182 str. 2 d. išteisinti.

M. M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą LR Baudžiamojo kodekso 213 str. 2 dalyje (epizodas su nukentėjusiuoju I. N.) ir nuteisti jį 6 (šešeriems) metams 7 septyniems mėnesiams laisvės atėmimo.

M. M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą LR Baudžiamojo kodekso 213 str. 2 dalyje (epizodas su nukentėjusiuoju K. Č.) ir nuteisti jį 6 (šešeriems) metams šešiems mėnesiams laisvės atėmimo.

Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 4 d., paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir galutinę bausmę M. M. paskirti 7 (septynerius) metus laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo sulaikymo vykdant nuosprendį dienos.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą.

Du vekselius, kuriems byloje buvo taikomas laikinas nuosavybės teisė apribojimas (t. 2, b.l.49) – palikti saugoti prie bylos.

Laikiną nuosavybės teisės apribojimą, taikytą I. N. turtui, išvardintam 2007 07 25 prokurorės nutarime (t.4, b.l.106), nuosprendžiui įsiteisėjus, - panaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, o nuteistajam nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.

Teisėja Sigita Vainauskienė