Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Vilniaus apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Sigita Vainauskienė, sekretoriaujant Žibutei Stauskaitei, dalyvaujant prokurorui Mindaugui Greičiui, gynėjui adv. Stasiui Zabitai, nukentėjusiesiems K. Č., I. N., nukentėjusiojo I. N. atstovui adv. Petrui Jucevičiui,vertėjai Olgai Vostrenkovai, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. M., gimęs 1982 06 22, Panevėžyje, a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nesusituokęs, LR pilietis, lietuvis, vidurinio išsimokslinimo, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, teistas: 2000 08 04 Panevėžio apygardos teismo pagal LR BK 271 str. l d. (pritaikius 2000 04 11 amnestijos įstatymą nuo laisvės atėmimo bausmės atleistas); 2000 09 11 Panevėžio apylinkės teismo pagal LR BK 271 str. 3 d. (2 m. 6 mėn. laisvės atėmimo bausmė, bausmės vykdymas atidėtas), teistumas išnykęs, pagal teismui pateiktą kaltinamąjį aktą kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 213 str. 2 d., pagal nukentėjusiojo pateiktą prašymą kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 213 str. 2 d., 182 str. 2 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. M. pagamino, laikė ir realizavo netikrą didelės vertės vertybinį popierių - paprastąjį vekselį, t. y. jis, turint tikslą apgaulės būdu įgyti teisę į svetimą – I. N. - priklausantį turtą - pinigines lėšas 351 000 litų sumoje, būdamas susitaręs, kad I. N. iš jo įgys ir gavęs iš I. N. avansu už duris 1700 litų, įgijęs pastarojo pasitikėjimą apgaulės būdu, žinodamas, kad pastarasis nėra jam įsiskolinęs, I. N. nesuprantant lietuvių kalbos, 2007 gegužės mėnesį adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pateikė pasirašyti neužpildytą paprastojo vekselio blanką, kuriame I. N., būdamas suklydimo įtakoje, įsitikinęs, kad šis dokumentas už kitas suteiktas paslaugas, t.y. už paimtus avansu M. M. 1700 litų, skirtus durų pagaminimui, kur ties tekstu „ Vardas, Pavardė“ įrašė savo vardą bei pavardę bei ties tekstu „Parašas“ pasirašė, po ko jis 2007 m. gegužės mėn., tiksliau ikiteisminio tyrimo nenustatytu metu, ikiteisminio tyrimo tiksliau nenustatytu adresu, žinodamas, kad tekstas melagingas, pilnai užpildė I. N. pasirašytą paprastojo vekselio blanką, jame nurodydamas, kad I. N. yra skolingas jam 351 000 litų ir I. N. įsipareigoja iki 2007-05-09 grąžinti pinigus, tokiu būdu jis pagaminęs netikrą vertybinį popierių- paprastąjį vekselį, jį laikė nenustatytu adresu iki 2007-05-18, kuomet pateikė savo paties pagamintą netikrą vertybinį popierių-paprastąjį vekselį (duomenys neskelbtini) notarų biuro notarei V. Š., (duomenys neskelbtini), Vilniuje, vykdomojo įrašo gavimui ir gavęs vykdomąjį įrašą iš notarės, jis 2007-05-21 pateikė antstoliui R. K., (duomenys neskelbtini), Vilniuje, prašydamas, kad išieškojimas būtų nukreiptas į I. N. priklausantį turtą, tokiu būdu jis pagamino, laikė ir realizavo netikrą didelės vertės vertybinį popierių - paprastąjį vekselį, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 213 str. 2 d.

Jis taip pat pagamino, laikė ir realizavo netikrą didelės vertės vertybinį popierių -paprastąjį vekselį, t.y., turint tikslą apgaulės būdu įgyti teisę į svetimą - K. Č. - priklausantį turtą - pinigines lėšas 150 000 litų sumoje, 2007 metų kovo mėnesį, tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytu metu, apsimetęs pašto darbuotoju, atėjęs pas K. Č. į namus, (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, nurodydamas K. Č., kad turi įteikti jam registruotą laišką, įgijęs pastarojo pasitikėjimą apgaulės būdu, žinodamas, kad pastarasis nėra jam įsiskolinęs, pateikė pasirašyti neužpildytą paprastojo vekselio blanką, kuriame K. Č., būdamas suklydimo įtakoje, įsitikinęs, kad šis dokumentas už kitas suteiktas paslaugas, t.y. už įteiktą registruotą laišką, kur ties tekstu „Vardas, Pavardė“ įrašė savo vardą bei pavardę bei ties tekstu „Parašas“ pasirašė, po ko jis 2007-03-16 ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytu adresu, žinodamas, kad tekstas melagingas, pilnai užpildė K. Č. pasirašytą paprastojo vekselio blanką, jame nurodydamas, kad K. Č. yra skolingas jam 150 000 litų ir K. Č. įsipareigoja iki 2007-04-17 grąžinti pinigus, tokiu būdu jis pagaminęs netikrą vertybinį popierių - paprastąjį vekselį, jį laikė nenustatytu adresu iki 2007-04-26, kuomet pateikė savo paties pagamintą netikrą vertybinį popierių - paprastąjį vekselį (duomenys neskelbtini) notarų biuro notarei V. Š., (duomenys neskelbtini), Vilniuje, vykdomojo įrašo gavimui ir gavęs vykdomąjį įrašą iš notarės, jis 2007-04-27 pateikė anstoliui S. R., (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, prašydamas, kad išieškojimas būtų nukreiptas į K. Č. priklausantį turtą, tokiu būdu jis pagamino, laikė ir realizavo netikrą didelės vertės vertybinį popierių - paprastąjį vekselį, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 213 str. 2 d.

Motyvuojamoji dalis

Apklaustas teisme M. M. parodė, kad su pareikštu jam kaltinimu nesutinka, vekselių neklastojo. Su K. Č. buvo pažįstami, gyveno tame pačiame rajone. K. Č. reikėjo pagalbos, reikėjo pinigų, nes buvo sudegęs jo namas. Kiek yra jam paskolinęs bendroje sumoje, dabar negali pasakyti. Į mėnesį skolindavo iki 1000 Lt. Su K. Č. įformino vekselį 150000 Lt sumai. Praėjus terminui, tą vekselį nunešė notarei, notarė nepriėmė to vekselio, tuomet nuvažiavo vėl pas jį ir perrašė tą vekselį. Buvo kaimynas Astrauskas ir jis matė kaip jie antrą kartą su K. Č. perrašė vekselį. Pas I. N. nuomojo butą. I. N. davė pinigų dėl žemės sutvarkymo, parašė vekselius. Esmė ta, kad vekselių jis neklastojo. Ikiteisminio tyrimo metu yra nurodyta, kad I. N. paskolino 30000 Lt, neatsisako tų parodymų. Vekselyje atsirado 351000 Lt, nes sutvarkius dokumentus, pardavus žemę, pagal to laiko rinkos kainą gavosi milijonas, pasiskaičiavo ir gavosi ta suma. Dokumentų I. N. netvarkė, davė jam pinigus, kad kažką pasidarytų, kad gautų kažkokią naudą. Dėl 351000 Lt buvo susitarimas. Su I. N. bendravo visaip, ir lietuviškai, ir kokį žodį rusiškai. I. N. neprašė jo užsakyti šarvuotas duris, tuo metu jokioje firmoje nedirbo. Turėto I. N. žemės sklypo paskirties žemės ūkiui nekeitė į namų valdą, jis pats keitė. I. N. skolino pinigus, kad jis pradėtų tvarkyti savo žemės reikalus, buvo toks sandoris, jie susitarė, kad 1/3 nuo sklypo vertės bus sumokėta jam, t. y. M. M..

Ikiteisminio tyrimo metu M. M. parodė (parodymai teisme perskaityti vadovaujantis LR BPK 276 str. 4 d.), kad su K. Č. buvo pažįstamas, nes K. Č. buvo M. M. tėvo klasiokas. K. Č. iš M. M. dvejus metus skolindavosi po 1000 litų per mėnesį, tačiau tų paskolos santykių neįformindavę. Tačiau, kadangi skolos suma susidariusi didelė, buvo nuspręsta pasirašyti vekselį. K. Č. buvęs skolingas virš 20 000 litų. M. M. pasirašęs savo vardu, o K. Č. savo vardu. Tai buvo padaryta K. Č. bute. M. M. nurodė, kad vekselio turinys, prieš pateikiant jį pasirašyti K. Č., buvęs užpildytas prie K. Č. akių, o pastarasis matęs tai kas rašoma. K. Č., prieš pasirašydamas tekstą dar perskaitęs (T.2, 1.17-20). Apklausiamas dėl I. N. pasirašyto vekselio, M. M. parodė, kad su I. N. susipažinęs 2007 m., nes ieškojęs išsinuomoti butą Vilniuje. Išsinuomavo I. N. butą Vilniuje. Kai jie susipažinę ir M. M. gyvenęs I. N. bute, I. N. papasakojęs, kad turi 2 ha žemės sklypą prie Vilniaus. Jis jį norėjęs parduoti, bet dokumentai nebuvę sutvarkyti. Jis norėjęs sklypus padalinti į mažesnes dalis ir įforminti kaip namų valdas. Tam I. N. pinigų neturėjęs, todėl M. M. minėjęs kad galės padėti pinigais susitvarkyti reikiamus dokumentus, tačiau nuo parduoto turto I. N. duosiąs 1/3 pelno. M. M. davęs iš viso 30 000 litų, šią sumą duodant per keletą kartų. Jie buvo sutarę, kad tuos santykius reikia kažkaip įforminti. Tam tiko vekselis. I. N. žinojo ką pasirašo - t.y., kad tai buvo vekselis. Vekselis buvo pasirašytas Vilniuje, Ukmergės gatvėje - nuomojamame bute. Kiekvienas įrašė ir pasirašė savo dalis turinyje (T.2, b.1.21-24).

Liudytojas G. N. parodė, kad yra I. N. brolis. Su broliu bendrauja lenkiškai. Brolis lietuviškai nekalba, nemoka lietuvių kalbos. Sekmadienį buvo Trys karaliai, 2007-01-08 apie 16³⁰ val. grįžo iš darbo, brolis su sugyventine buvo jo namuose. Jie pavakarieniavo, sugyventinė nuėjo namo, jis su broliu nuėjo pas motiną. Apie dvi valandas pabuvo pas motiną, apie 19³⁰ val. gal 20⁰⁰ val. brolis išėjo namo. Kad brolis 8 d. pasirašė kažkokį dokumentą, nebuvo net kalbos. Tą dieną į Panevėžį jis nebuvo išvykęs, nes visą dieną buvo jo namuose. Brolis pasakojo, kad jo nuomininkas žadėjo pagaminti duris, kad jis dirba firmoje, kuri stato duris, kad nuomininkas išmatavo, kokias duris reikia pastatyti, kad jam davė avansą, kad nuomininkas pinigus paėmė ir dingo iš buto. 2007 metų pradžioje brolis neturėjo skolų, jis turėjo pakankamai lėšų.

Lietuvos teismo Ekspertizių centro specialisto išvadoje 2008-06-11 Nr. 11-780, nurodyta, kad ant tyrimui pateikto voko rankraštinius įrašus aversinėje voko pusėje - „ K. Č., (duomenys neskelbtini), Panevėžys, LT 5300“ ir reversinėje voko pusėje - „P. M., (duomenys neskelbtini), Panevėžys, LT 5300“ parašė M. M. (3 tomas, 81-82 l.).

Lietuvos teismo Ekspertizių centro specialisto išvadoje 2007 11 14, Nr. 11-2750(07), nurodyta, kad 2007 01 08 paprastajame vekselyje 351 000 Lt sumai, eilutėse „Vekselio davėjas“, „Adresas“ ir po jomis, įrašus „I. N. (duomenys neskelbtini) Vilnius, (duomenys neskelbtini)“ įrašė ir eilutėje „Parašas (ai)“ pasirašė I. N. (T.3, b.1.71).

Nukentėjusiojo atstovas-advokatas P.Jusevičius pateikė I. N. 2006-05-01 - 2009-03-31 laikotarpio banko išklotinę, kurioje matyti, kad I. N. turėjo pakankamai pinigų banke (l tomas, 157-158 l.).

Gautoje M. M. metinėje pajamų mokesčio deklaracijoje nėra duomenų, kad jis turėjo 2006 metais tokias sumas, kurias skolino I. N. ir K. Č. ( 5 t. 81-90 l.)

Teismas, vertindamas byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumą, daro išvadą, kad kaltinamojo M. M. nusikalstamos veikos įrodytos aukščiau išdėstytais įrodymais. K. Č. vekselio pagaminimo, laikymo ir realizavimo epizode - nukentėjusiojo K. Č., liudytojų G. Č., G. Č., L. P. parodymais, atpažinimo iš fotonuotraukos protokolu, specialisto išvadomis ir kitais.

M. M. parodymai, kad K. Č. dvejus metus iš M. M. skolindavosi po 1000 Lt per mėnesį ir kai susidarė didelė skolos suma, buvo pasirašytas vekselis, vertinami kritiškai, kaip kaltinamojo gynybinė pozicija. Tokių parodymų melagingumą įrodo byloje surinkti duomenys. Tokie parodymai prieštarauja ne tik kitiems byloje surinktiems įrodymams, bet yra ir logiškai sunkiai paaiškinami. M. M. nurodė skolindavęs K. Č. dvejus metus po 1000 Lt, dėl ko viso per dvejus metus paskolinęs apie 20 000 Lt, tačiau vekselis buvo išrašytas visiškai šiems paaiškinimams neadekvačiai sumai, t. y. 150 000 Lt. Ši aplinkybė tik dar kartą patvirtina išvadą apie M. M. parodymų melagingumą.

Teismas neabejoja nuosekliais ir kitus byloje įrodymus atitinkančiais nukentėjusiojo K. Č. parodymais, kad pasirašydamas M. M., kuris prisistatė paštininku, jis buvo įsitikinęs, jog pasirašo už registruotą laišką, taigi nežinojo, jog pasirašo ant vekselio. Atplėšęs šį registruotą laišką, jame rado tuščią atvirutę.

I. N. vekselio pagaminimo, laikymo ir realizavimo epizode M. M. kaltė įrodyta nukentėjusiojo I. N. parodymais, liudytojų A. K., R. Š., V. S., Z. N., Z. N., L. Š., P. V., J. K., A. M., Z. N. ir kitų parodymais.

Šiame epizode kaltinamojo M. M. parodymai taip pat vertinami kritiškai, kaip jo pasirinkta gynybos pozicija, nes visų kitų surinktų duomenų visuma rodo jų prieštaringumą. Nukentėjusiojo parodymai nuoseklūs ir teismas jais remiasi. Būtent nukentėjusiojo parodymai atitinka kitus byloje surinktus įrodymus, t. y., kad jis niekada pinigų iš M. M. nesiskolino, sklypo kaip nors dalinti, parduoti neketino ir dėl to M. M. pagalbos neprašė. Byloje įrodyta, kad nukentėjusysis lietuvių kalbos nevaldo, o šia aplinkybe, duodant pasirašyti vekselį, ir pasinaudojo kaltinamasis. Iš į bylą pateiktos I. N. banko išklotinės matyti, kad I. N. turėjo pakankamai pinigų banko sąskaitoje. Iš liudytojų parodymų nustatyta, kad jis rėmė savo sūnus materialiai, gaudavo pajamų už nuomą. Gi iš M. M. metinės pajamų deklaracijos matyti, jog 2006 m. jis neturėjo tokių sumų, kurias būtų galėjęs paskolinti I. N. ar K. Č.. Taigi byloje nustatyta, kad I. N. pasirašė vekselyje tuomet, kai jo manymu formino avansu perduotus pinigus M. M. už duris, nemokėdamas lietuvių kalbos suprato, kad pasirašo už avansą. Taigi įrodyta, kad M. M. pasinaudojo I. N. kalbos nemokėjimu, vekselį I. N. pasirašė manydamas, kad pasirašo už perduotą avansą. Likusią dalį vekselio M. M. užpildė pats, po to jį realizavo, nes vekselis buvo pateiktas notarui ir antstoliui, siekiant išieškojimo.

Bylos teisminio nagrinėjimo metu 2009 12 03 nukentėjusysis pateikė teismui prašymą pakeisti kaltinimą (prašymo nuorašai kaltinamajam, jo gynėjui ir kitiems nagrinėjimo teisme dalyviams įteikti 2009 12 07 teismo posėdžio metu, pertraukos pasiruošti gynybai nebuvo paprašyta), papildant jį tuo, kad nusikaltimo, numatyto LR BK 213 str. 2 d. objektyvioji pusė pasireiškė dar ir klastojimo požymiu, taigi prašė papildyti kaltinimą M. M. pagal LR BK 213 str. 2 d., kaltinant jį tuo, kad jis pagamino, suklastojo, laikė ir realizavo netikrą didelės vertės vertybinį popierių – vekselį (t. 6, b.l.98-99). 2010 01 05 nukentėjusysis pateikė teismui prašymą (t. 6, b.l.112-113) pakeisti kaltinimą M. M. veiksmus kvalifikuojant pagal LR BK 213 str. 2 d. ir 182 str. 2 d. sutaptį (prašymo nuorašai kaltinamajam, jo gynėjui ir kitiems nagrinėjimo teisme dalyviams įteikti 2010 01 07 teismo posėdžio metu, gynybos prašymu daryta pertrauka).

Darydamas išvadą, kad kaltininko veikos turi būti kvalifikuotos tik pagal LR BK 213 str. 2 d., teismas atsižvelgia į 1998 12 22 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato nutarimo dėl teismų praktikos sukčiavimo ir turto pasisavinimo arba iššvaistymo baudžiamosiose bylose Nr. 19 8-ąjį punktą. Pažymėtina, kad netikrų ar suklastotų vertybinių popierių pagaminimu, laikymu arba realizavimu kėsinamasi ne tik į normalią vertybinių popierių apyvartą, bet ir į asmenų materialinius interesus (šiuo konkrečiu atveju į nukentėjusiųjų nuosavybę), tokiu būdu papildomai M. M. veikų kvalifikuoti pagal BK 182 str. 2 d. nereikia, kaip to prašė nukentėjusysis I. N. nereikia. Todėl dėl nukentėjusiojo prašymo papildyti M. M. kaltinimą kvalifikuojant jo veiką pagal LR BK 182 str. 2 d. teismas pažymi, kad jis atliko BPK 256 str. 1 ir 3 dalyse nurodytus veiksmus, tačiau išnagrinėjęs bylą nustatė, kad nusikalstama veika padaryta kaltinamajame akte nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis (išskyrus patikslinimą dėl laiko) ir teismas kaltinamąjį pripažįsta kaltu remdamasis nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis. Tokiu būdu kaltinamasis dėl nukentėjusiojo I. N. pateikto kaltinimo pagal LR BK 182 str. 2 d. išteisinamas (LR BPK 303 str. 5 d. 1 p.).

Dėl nukentėjusiojo prašymo papildyti kaltinimą suklastojimo požymių, pažymėtina, kad kaip nustatyta byloje, M. M. turėdamas paprastojo vekselio blanką, t. y. ne patį dokumentą, o tik jo blanką, pateikė jį užpildyti suklaidintiems jo apgaulės asmenims, bei pats tuos blankus užpildė, įrašydamas į juos tikrovės neatitinkančią informaciją, taigi jis šiuos netikrus vekselius pagamino. Tuo tarpu dokumento suklastojimu baudžiamosios teisės doktrinoje laikomi tokie veiksmai, kuriais pakeičiamas dokumento tikrumas ar jo turinio teisingumas. Šiuo atveju akivaizdus pagaminimo, o ne suklastojimo, kaip objektyviosios pusės, požymis, todėl suklastojimo požymis iš kaltinimo šalinamas.

Skiriant bausmę, teismas atsižvelgia į padarytų nusikaltimų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (LR BK 54 str. 2 d.).

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra. Atsakomybę sunkina tai, kad veikos padarytos dėl savanaudiškų paskatų (LR BK 60 str. 1 d. 3 p.).

Padaryti du sunkūs, savanaudiški nusikaltimai, nusikalstamos veikos padarytos tiesiogine tyčia, iš anksto suplanuotos, organizuotos, padarytos prieš nukentėjusiuosius panaudojus apgaulę. Nors M. M. teistumas išnykęs, visgi apkaltinamųjų nuosprendžių už savanaudiškus nusikaltimus priėmimas M. M. atžvilgiu praeityje, dabartinė kaltininko pozicija (jokios nuoširdžios atgailos dėl įvykdytų neteisėtų veikų), rodo, jog padaryti nusikaltimai nėra atsitiktiniai, o tai vedamo kaltininko gyvenimo būdo pasekmė. Už padarytus nusikaltimus numatyta tik reali laisvės atėmimo bausmė, kuri ir skirtina kaltininkui BK 213 str. 2 d. numatytos sankcijos ribose.

Rezoliucinė dalis

n usprendė:

Vadovaujantis LR BPK 303 str. 5 d. 1 p. M. M. iš kaltinimo pagal LR BK 182 str. 2 d. išteisinti.

M. M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą LR Baudžiamojo kodekso 213 str. 2 dalyje (epizodas su nukentėjusiuoju I. N.) ir nuteisti jį 6 (šešeriems) metams 7 septyniems mėnesiams laisvės atėmimo.

M. M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą LR Baudžiamojo kodekso 213 str. 2 dalyje (epizodas su nukentėjusiuoju K. Č.) ir nuteisti jį 6 (šešeriems) metams šešiems mėnesiams laisvės atėmimo.

Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 4 d., paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir galutinę bausmę M. M. paskirti 7 (septynerius) metus laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo sulaikymo vykdant nuosprendį dienos.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą.

Du vekselius, kuriems byloje buvo taikomas laikinas nuosavybės teisė apribojimas (t. 2, b.l.49) – palikti saugoti prie bylos.

Laikiną nuosavybės teisės apribojimą, taikytą I. N. turtui, išvardintam 2007 07 25 prokurorės nutarime (t.4, b.l.106), nuosprendžiui įsiteisėjus, - panaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, o nuteistajam nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.