Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Halina Zaikauskaitė, sekretoriaujant Jolantai Tumasaitei, dalyvaujant pareiškėjo Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) prie Vidaus reikalų ministerijos (VRM) Vilniaus rinktinės atstovui Rišardui Jaščaninui, atsakovo Vilniaus miesto policijos darbuotojų profesinės sąjungos atstovui Martynui Ausčiui, trečiajam suinteresuotam asmeniui R. R., trečiajam suinteresuotam asmeniui L. M., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) prie Vidaus reikalų ministerijos (VRM) Vilniaus rinktinės skundą dėl nesutikimo skirti tarnybines nuobaudas, atsakovė Vilniaus miesto policijos darbuotojų profesinė sąjunga, tretieji suinteresuoti asmenys L. M. ir R. R..

Aprašomoji dalis

nustatė:

VSAT prie VRM Vilniaus rinktinė padavė teismui skundą, kuriuo prašo: 1) pripažinti neteisėtu Vilniaus miesto policijos darbuotojų profesinės sąjungos sprendimą neduoti sutikimo skirti tarnybines nuobaudas Vilniaus rinktinės Padvarionių užkardos sargybų būrio pasieniečiams L. M. ir R. R.; 2) panaikinti Vilniaus miesto policijos darbuotojų profesinės sąjungos sprendimą neduoti sutikimo skirti tarnybines nuobaudas Vilniaus rinktinės Padvarionių užkardos sargybų būrio pasieniečiams L. M. ir R. R.; 3) priteisti iš atsakovės pareiškėjos naudai 100 Lt žyminio mokesčio sumą.

Skunde teismui pareiškėja paaiškina, kad Vilniaus rinktinės Štabo Teisės poskyris 2006 12 13 vado pavedimu atliko tarnybinį patikrinimą ir surašė tarnybinio patikrinimo išvadą „Dėl Imuniteto poskyrio viršininko D. Gikio 2006 10 13 tarnybiniu pranešimu pateiktos informacijos“ Nr. (21/20)-27-120. Vilniaus rinktinės vadas 2006 12 13 patvirtino tarnybinio patikrinimo išvadą ir priėmė sprendimą pasieniečiams L. M. ir R. R. skirti tarnybines nuobaudas – pastabas. Vadovaujantis Vidaus tarnybos statuto 43 str. 4 d. ir Tarnybinių patikrinimų atlikimo tvarkos 26 p. 2006 12 14 buvo kreiptasi į Vilniaus miesto policijos darbuotojų profesinę sąjungą dėl sutikimo skirti tarnybines nuobaudas, gautas atsakymas, kuriame nėra duotas sutikimas skirti tarnybines nuobaudas. Pareiškėja vadovaujasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 04 13 nutartimi administracinėje byloje Nr. A-170-04 ir teigia, kad profesinė sąjunga privalo įvertinti nuobaudos skyrimo pagrįstumą tik tais aspektais, ar tarnybinė nuobauda nėra skiriama pareigūnui dėl jo narystės ar veiklos profesinėje sąjungoje. Teigia, kad profesinės sąjungos atsisakymas duoti sutikimą skirti nuobaudas viršija profesinės sąjungos kompetenciją ir pažeidžia darbdavio teises, užkertą kelią adekvačių drausminio poveikio priemonių taikymui.

Teisminio nagrinėjimo metu pareiškėjos atstovas palaikė skundą. Papildomai paaiškino, kad nuobaudos L. M. ir R. R. pagal minėtą Tarnybinio patikrinimo išvadą dar nėra paskirtos.

Paaiškina, kad nedavė sutikimo skirti nuobaudas, nes VSAT Vilniaus rinktinės 2006 12 13 tarnybinio patikrinimo išvadoje nustatyta, jog R. R. dėl išleidimo iš Lietuvos Respublikos asmens, kuris pažeidė tranzitinės „B“ vizos vykimo tranzitu reikalavimus, buvo įspėtas 2006 06 13, nors analogiškas pažeidimas, už kurį siūloma bausti, padarytas tik 2006 03 17. Paaiškina, kad VSAT Vilniaus rinktinėje yra susiklosčiusi praktika, kad už pirmą tokio pobūdžio tarnybinio nusižengimo padarymą pareigūnas yra įspėjamas. Iš tarnybinio patikrinimo medžiagos matyti, kad pažeidimas, už kurį siūloma bausti tarnybine nuobauda R. R., yra padarytas 2006 03 17, kai jis dar nei karto nebuvo baustas įspėjimu. Mano, kad pažeidžiamas drausminio poveikio priemonių taikymo proporcingumo principas. Paskyrus nuobaudą, R. R. būtų diskriminuojamas kitų pareigūnų atžvilgiu. Pareigūno L. M. atveju – už galimą nusižengimą, padarytą 2006 03 19, jį siūloma iš karto bausti net neįspėjus.

Atsakovė aiškina, kad tarnybinio patikrinimo metu šios svarbios aplinkybės buvo nutylėtos, todėl galima teigti, kad tarnybinis patikrinimas atliekamas neišsamiai, neištirtos visos su tarnybiniu nusižengimu susijusios aplinkybės ir tuo pažeistos Vidaus reikalų ministro 2003 08 27 įsakymu Nr. IV-308 patvirtintos Tvarkos nuostatos. Abejoja tokios nuobaudos paskyrimo veiksmingumu.

Teisminio bylos nagrinėjimo metu profsąjungos atstovas papildomai paaiškino, kad yra pagrindo manyti, jog nuobaudas L. M. ir R. R. norima skirti už jų aktyvią veiklą profsąjungoje, kuri pasireiškia tuo, kad šie pareigūnai, būdami profesinės sąjungos nariais, agituoja kitus pareigūnus stoti į profesinę sąjungą bei aktyviai ginti savo teises.

Teisminio bylos nagrinėjimo metu tretieji suinteresuoti asmenys teigė, kad nuobaudos jiems jau yra paskirtos, palaikė atsakovo poziciją, kad jie baudžiami dėl aktyvios veiklos profesinėje sąjungoje.

Motyvuojamoji dalis

Teismas, išnagrinėjęs bylą, daro išvadą, kad skundas tenkintinas.

Vidaus tarnybos statuto 43 straipsnyje nustatyta, jog, skiriant tarnybines nuobaudas profesinių sąjungų nariams, išskyrus drausminę nuobaudą - atleidimą iš darbo, reikalingas išankstinis profesinės sąjungos renkamo organo sutikimas, taip pat nustatyta, jog draudžiama profesinių sąjungų nariams taikyti tarnybines nuobaudas ir atleidimą iš tarnybos dėl jų veiklos profesinėse sąjungose arba dėl to, kad jie atstovauja vidaus reikalų įstaigų profesinių sąjungų narius. Iš atsakovės atsisakymo duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą trečiajam suinteresuotam asmeniui turinio matyti (b.l. 4, 19), jog atsisakymas argumentuojamas motyvais, kurie šiam procesui nėra reikšmingi, nes atsisakymas motyvuojamas vien tik tuo, jog Tarnybinio patikrinimo išvadoje nustatyta, kad R. R. dėl išleidimo iš Lietuvos Respublikos asmens, kuris pažeidė tranzitinės „B“ vizos vykimo tranzitu reikalavimus, buvo įspėtas 2006 06 13, nors analogiškas pažeidimas, už kurį siūloma bausti, padarytas 2006 03 17. Nurodoma, kad tarnybine nuobauda nebus pasiekti auklėjamieji prevenciniai tikslai, kadangi tarnybinis nusižengimas padarytas prieš pareiškiant įspėjimą. Nurodoma, kad iš tarnybinio patikrinimo išvados matyti, jog L. M. už asmens, kuris pažeidė tranzitinės „B“ vizos vykimo tranzitu reikalavimus, kaip tarnybinį nusižengimą, apskritai nebuvo įspėtas.

2006 12 29 atsisakyme duoti sutikimą skirti tarnybines nuobaudas neužsimenama, kad R. R. ir L. M. yra profesinės sąjungos nariai, kurie aktyviai veikia kitų pareigūnų tarpe, todėl yra pagrindo manyti, kad juos norma nubausti būtent už tai. Tokio atsisakymo duoti sutikimą esmė – profesinė sąjunga patikrino gautą medžiagą ir padarė išvadą, kad tarnybinio patikrinimo išvadoje siūlomos pernelyg griežtos nuobaudos. Tik teismui pateiktame atsiliepime ir pasisakymo teisme metu atsakovės atstovas teigė, kad šie pareigūnai diskriminuojami, nes analogiškais atvejais kiti pareigūnai nebaudžiami, o tik įspėjami. Jokie duomenys šiuo klausimu teismui nepateikti. Profesinės sąjungos darbdaviui negali patarti, kaip teisingai atlikti tarnybinį patikrinimą ir kokias tarnybines nuobaudas jis turi skirti, taip pat pareikšti savo poziciją dėl jų skyrimo tikslingumo, negali neduoti sutikimo tuo pagrindu, jog joms atrodo, kad gali būti pažeistos tarnybinio patikrinimo procedūros - nuobaudų skyrimo taisyklės, taip pat ir visais kitais atvejais, išskyrus atvejį, kai ketinama skirti tarnybinę nuobaudą už profesinės sąjungos nario veiklą profesinėje sąjungoje. Priešingu atveju profesinė sąjunga galėtų daryti poveikį vidaus reikalų įstaigos funkcijų įgyvendinimui, o to daryti neleidžia Statuto 44 straipsnio 2 dalis. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2004 m. balandžio 13 d. nutartyje konstatavo, jog profesinės sąjungos renkamas organas, spręsdamas klausimą dėl išankstinio sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą pareigūnui - profesinės sąjungos nariui, privalo įvertinti tokios nuobaudos skyrimo pagrįstumą tik tuo požiūriu, ar nuobauda nėra skiriama pareigūnui dėl jo narystės profesinėse sąjungose, dėl atstovavimo profesinių sąjungų nariams arba veiklos profesinėse sąjungose, nevertindamas pareigūnui inkriminuojamos veikos pagrįstumo ir kitų teisėtumo klausimų (pažeidimo fakto įrodytumo, veikos kvalifikavimo, skirtinos nuobaudos rūšies). Atsakovė, atsisakydama duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą, viršijo savo kompetenciją, svarstė tarnybinio tyrimo procedūrinius klausimus, galimumo skirti būtent tokią nuobaudą klausimą. Tai nėra nagrinėjamo ginčo dalykas, kadangi nagrinėjamas ne tarnybinis ginčas dėl įsakymo skirti drausminę nuobaudą teisėtumo. Atsakovė 2006 12 29 nesutikime duoti sutikimą skirti nuobaudą nesieja šio atsisakymo su trečiųjų suinteresuotų asmenų veikla profesinėje sąjungoje. Atsakovė teigia tik žodžiu, kad būtent dėl to tretieji suinteresuoti asmenys gali būti nubausti griežtesnėmis nuobaudomis, nei kiti pareigūnai analogiškais atvejais, aiškina, kad minėto teiginio įrodyti negali, nes tokia veikla niekur nefiksuojama. Tačiau šiuo atveju tokie įrodymai, netgi jeigu jie būtų teismui pateikti, būtų teisiškai nereikšmingi, nes atsisakymas nebuvo grindžiamas trečiųjų suinteresuotų asmenų veikla profsąjungoje.

Atsakovė nepagrįstai nurodo, jog teismai nagrinėdami panašias bylas susiaurino profesinės sąjungos teisę sutikti arba nesutikti su drausminės nuobaudos skyrimu profesinės sąjungos nariui, užkirto kelią Profesinių sąjungų įstatymo 17 str. nuostatų įgyvendinimui. Vidaus reikalų sistemos pareigūnai - profesinių sąjungų nariai ir vidaus reikalų sistemos pareigūnai, nesantys profesinių sąjungų nariai, yra ir privalo būti traktuojami kaip lygūs įgyvendindami savo pagrindines teises, numatytas Vidaus tarnybos statute ir kituose įstatymuose, narystė profesinėje sąjungoje vidaus reikalų sistemos pareigūno statuso nekeičia ir nesukuria tokios pareigūno padėties, dėl kurios pareigūnas, būdamas profesinės sąjungos narys, gali būti traktuojamas iš esmės skirtingai nuo pareigūnų, kurie nėra profesinės sąjungos nariai. Todėl profsąjungų teisių apimtis, skiriant nuobaudą, turi būti ribojama.

Nepagrįstas atsakovės teiginys dėl Profesinių sąjungų įstatymo 17 str. taikymo apribojimo.

Profesinių sąjungų įstatymo 21 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatyta, kad darbuotojui, įmonėje veikiančios profesinės sąjungos renkamojo organo nariui, skiriant drausmines nuobaudas, išskyrus drausminę nuobaudą – atleidimą iš darbo, reikalingas išankstinis profesinės sąjungos renkamojo organo sutikimas. Tačiau Profesinių sąjungų įstatymo 1 straipsnio 2 dalis numato, kad šio įstatymo taikymo ypatybės krašto apsaugos, policijos, valstybės saugumo ir kitose organizacijose gali būti nustatytos šių organizacijų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose. Taigi nors Profesinių sąjungų įstatymas yra bendro pobūdžio įstatymas ir nustato profesinių sąjungų veiklos pagrindus (šio įstatymo preambulė), bet kartu įstatyme yra įtvirtinta ir nuostata, kad atskirose veiklos srityse įstatymu gali būti nustatytos ir kitokios taisyklės. Pažymėtina, jog Profesinių sąjungų įstatyme nėra nustatyta, kad krašto apsaugos, policijos, valstybės saugumo ir kitose organizacijose profesinių sąjungų teisės privalo būti siauresnės. Taigi Profesinių sąjungų įstatymo 21 straipsnio 1 ir 2 dalyse nenustatytos absoliučios taisyklės, taikomos visiems valstybės tarnautojams ar statutiniams pareigūnams. Šie argumentai nurodyti LVAT 2004 04 13 nutartyje. Profesinių sąjungų įstatymo 17 str. numatytos tokios profesinių sąjungų teisės: kontroliuoti, kaip darbdavys laikosi ir vykdo su jų atstovaujamų darbuotojų teisėmis ir interesais susijusius darbo, ekonominius ir socialinius įstatymus, kolektyvines sutartis ir susitarimus, šiems tikslams profesinės sąjungos gali turėti inspekcijas, teisinės pagalbos tarnybas ir kitas institucijas, profesinės sąjungos įgalioti asmenys, vykdydami šio straipsnio pirmojoje dalyje numatytas kontrolės funkcijas, turi teisę nekliudomai lankytis įmonėse, įstaigose, organizacijose, kuriose dirba tos profesinės sąjungos atstovaujami darbuotojai, ir susipažinti su dokumentais apie darbo, ekonomines ir socialines sąlygas. Šios teisės nesusijusios su profesinių sąjungų narių garantijomis, jog patraukiant juos tarnybinėn atsakomybėn būtinas profsąjungos sutikimas. Šias teises profesinės sąjungos gali ginti minėto įstatymo nurodytais būdais, o vienas jų – padėti profesinės sąjungos nariui nuginčyti neteisingai paskirtą nuobaudą.

Tretieji suinteresuoti asmenys nepagrįstai teigė, kad nuobaudos, dėl kurių buvo prašyta sutikimo, jiems jau paskirtos. Tai neigė pareiškėja, o šie asmenys tokių įrodymų, kurie patvirtintų jų teiginius, teismui nepateikė.

Dėl išdėstytų argumentų Vilniaus miesto policijos darbuotojų profesinės sąjungos 2006 12 29 atsisakymas duoti sutikimą skirti tarnybines nuobaudas R. R. ir L. M. yra neteisėtas ir todėl naikintinas.

Remiantis išdėstytu ir vadovaujantis LR ABTĮ 85str.- 88str. 2 p., 127str., teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Pareiškėjos Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie VRM Vilniaus rinktinės skundą tenkinti. Panaikinti Vilniaus miesto policijos darbuotojų profesinės sąjungos 2006 m. gruodžio mėn. 29 d. rašte Nr. 01-10-977 išreikštą sprendimą neduoti sutikimo taikyti tarnybinę atsakomybę R. R. ir L. M..

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.