Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vigintas Višinskis, laikinai einantis Civilinių bylų skyriaus pirmininko pareigas,

susipažinęs su Šiaulių apygardos teismo 2024 m. gegužės 20 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-266-569/2024,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Lietuvos apeliaciniam teismui Šiaulių apygardos teismo 2024 m. gegužės 20 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-266-569/2024, perduotas išspręsti klausimas dėl Šiaulių apygardos teismui pareikšto nušalinimo ir civilinės bylos Nr. e2A-266-569/2024 perdavimo nagrinėti kitam apygardos teismui. Atsakovo D. D. apeliaciniame skunde pareikštas nušalinimas Šiaulių apygardos teismui ir prašymas perduoti bylą nagrinėti kitam apygardos teismui. Atsakovas nurodo, kad į Šiaulių apygardos teismą perėjo dirbti daug teisėjų, dirbusių Šiaulių apylinkės teisme. Pažymi, kad Šiaulių apylinkės teisme dirbo ieškovė S. B. ir jos dukros K. I. bei I. B., kuri yra atsakovo sugyventinė. Atsakovas teigia, kad Šiaulių apylinkės teismo teisėjai dėl nurodytų priežasčių nusišalino nuo atsakovo prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones nagrinėjimo.

Pareiškimas dėl teismo nušalinimo ir prašymas perduoti bylą nagrinėti kitam teismui netenkinami

2. Asmens teisė, kad jo ginčą išnagrinėtų nepriklausomas ir nešališkas teismas – tai viena iš tinkamo teismo proceso garantijų. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje yra išaiškinta, kad asmens konstitucinė teisė, jog jo bylą išnagrinėtų nešališkas teismas, reiškia tai, kad asmens bylos negali nagrinėti teisėjas, dėl kurio nešališkumo gali kilti abejonių: teisėjas, nagrinėjantis bylą, turi būti neutralus. Teismo nešališkumas, kaip ir teismo nepriklausomumas, yra esminė žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo garantija bei teisingo bylos išnagrinėjimo, pasitikėjimo teismu sąlyga (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001 m. vasario 12 d. nutarimas).

3. Teisė į teisingą ir nešališką teismą civiliniame procese yra užtikrinama, be kita ko, taikant nušalinimo institutą. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 64 straipsnyje nustatyta, kad teisėjas, teismo posėdžio sekretorius, ekspertas ir vertėjas negali dalyvauti nagrinėjant bylą ir turi būti nušalinami, jeigu jie patys tiesiogiai ar netiesiogiai suinteresuoti bylos baigtimi arba yra kitokių aplinkybių, kurios kelia abejonių dėl jų nešališkumo. Pagrindai, dėl kurių teisėjas privalo nusišalinti nuo bylos nagrinėjimo arba jam gali būti pareikštas nušalinimas, yra išdėstyti CPK 65 straipsnyje, o pareikšto nušalinimo išsprendimo tvarka numatyta CPK 69 straipsnyje. Remiantis CPK 69 straipsnio 1 dalimi, teisėjo (teisėjų) nušalinimo klausimą sprendžia atitinkamo teismo pirmininkas, teismo pirmininko pavaduotojas, Civilinių bylų skyriaus pirmininkas arba jų paskirtas teisėjas. Tais atvejais, kai teisme nėra pakankamo skaičiaus teisėjų, nušalinimo klausimą sprendžia atitinkamas aukštesnės pakopos teismas.

4. Tam, kad būtų nušalinti visi apygardos teismo teisėjai, o byla būtų perduota nagrinėti kitam tos pačios pakopos teismui, turi būti išdėstyti argumentai bei juos pagrindžiantys duomenys apie tai, kad nėra galimybės teisingai išspręsti bylą ar atskirus procesinius klausimus konkrečiame teisme, t. y. turi būti nurodytos aplinkybės, leidžiančios objektyviam stebėtojui pagrįstai abejoti visų apygardos teismo teisėjų nešališkumu.

5. Nagrinėjamu atveju atsakovas kelia abejones dėl nešališko civilinės bylos išnagrinėjimo Šiaulių apygardos teisme, kurias grindžia aplinkybėmis, kad ieškovė S. B. ir jos dukros K. I. bei I. B. yra dirbusios Šiaulių apylinkės teisme, iš kurio daug teisėjų yra perėję dirbti į Šiaulių apygardos teismą. Teigia, kad dėl nurodytų aplinkybių nuo procesinių klausimų nagrinėjimo yra nusišalinę keli Šiaulių apylinkės teismo teisėjai.

6. Pareiškime išdėstyti teiginiai nesudaro pagrindo nušalinti Šiaulių apygardos teismo nuo civilinės bylos Nr. e2A-266-569/2024 nagrinėjimo. Pareiškime nenurodyta objektyvių duomenų dėl pirmosios instancijos tvarka bylą nagrinėjusių Šiaulių apylinkės teismo teisėjų ryšių su apeliacine tvarka bylą nagrinėjančio Šiaulių apygardos teismo teisėjais. Ta aplinkybė, kad dalis Šiaulių apygardos teismo teisėjų anksčiau yra ėję teisėjų pareigas Šiaulių apylinkės teisme nesudaro pagrindo nušalinti visus šio teismo teisėjus nuo bylos nagrinėjimo, nes praeityje buvę tarnybiniai santykiai savaime nesuponuoja suinteresuotumo byloje sprendžiamais klausimais. Atsakovo nurodomų asmenų (ieškovės ir jos dukrų) tarnybos santykiai Šiaulių apylinkės teisme nepagrindžia poreikio nušalinti visų Šiaulių apygardos teismo teisėjų, nes tokios aplinkybės neatitinka CPK 34 straipsnio 5 dalyje įtvirtintų sąlygų, dėl kurių civilinė byla negalėtų būti nagrinėjama Šiaulių apygardos teisme, be to, iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti (2023 m. rugpjūčio 3 d. nutartis), kad ieškovė dirbo Šiaulių apylinkės teisme prieš 14 metų, jos dukra K. I. – prieš 11 metų, o I. B. – prieš 7 metus. Atsakovo nurodoma aplinkybė, kad dalis Šiaulių apylinkės teismo teisėjų nusišalino nuo civilinės bylos nagrinėjimo, nepagrindžia, jog visi Šiaulių apygardos teismo teisėjai negali nagrinėti civilinės bylos, nes atsakovas nenurodė duomenų, kurie pagrįstų, kad ieškovė ar jos dukros būtų atitinkamais ryšiais susijusios su visais Šiaulių apygardos teismo teisėjais. Pažymėtina, kad esant pagrindui konkrečių Šiaulių apygardos teismo teisėjų nušalinimo klausimas galėtų būti sprendžiamas bendra CPK nurodyta tvarka pagal CPK 69 straipsnio 1 dalies nuostatas.

7. Taigi, atsakovas nenurodė objektyvių duomenų, pagrindžiančių, kad Šiaulių apygardos teismo teisėjai yra suinteresuoti civilinėje byloje sprendžiamais klausimais ar turi asmeninį išankstinį nusistatymą. Vien atsakovo abejonės nėra lemiamos ir nesudaro pagrindo nušalinti visų Šiaulių apygardos teismo teisėjų nuo bylos nagrinėjimo. Todėl D. D. pareiškimas dėl Šiaulių apygardos teismo nušalinimo nuo civilinės bylos Nr. e2A-266-569/2024 nagrinėjimo ir prašymas perduoti bylą nagrinėti kitam apygardos teismui netenkinami.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, laikinai einantis Civilinių bylų skyriaus pirmininko pareigas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 69 straipsnio 1 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atsakovo D. D. pareiškimo dėl Šiaulių apygardos teismo nušalinimo nuo civilinės bylos Nr. e2A-266-569/2024 nagrinėjimo ir prašymo perduoti bylą nagrinėti kitam apygardos teismui netenkinti.

laikinai einantis skyriaus pirmininko pareigas Vigintas Višinskis