Telšių apylinkės teismo nutartis

išvadą teikiančios institucijos - Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Telšių apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Agnei Liaučienei,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo G. R. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių iki ieškinio teismui pareiškimo taikymo, suinteresuotas asmuo I. R., išvadą teisme teikianti institucija - Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Telšių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmuose priimtas pareiškėjo G. R. prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (iki ieškinio padavimo), kuriuo pareiškėjas prašo nustatyti nepilnamečio vaiko I. R. laikiną gyvenamąją vietą su nepilnamečio vaiko tėvu G. R., jo pasirinktoje gyvenamojoje vietoje.

Teismo posėdžio metu pareiškėjas G. R. paaiškino, kad dėl pablogėjusios I. R. sveikatos būklės, ji negali tinkami rūpintis dukra, kad jo žmona laikotarpiu nuo 2025 m. sausio 10 d. iki 2025 m. sausio 30 d. gydėsi Šiaulių psichiatrijos skyriuje, tačiau grįžus namo, jos sveikatos būklė nebuvo pagerėjusi. Nurodė, kad I. R. nepagrįstai tris kartus kvietė policijos pareigūnus, buvo išduoti apsaugos nuo smurto artimojoje aplinkoje orderiai, jis iškeldintas iš namų, pateikus skundus, apsaugos nuo smurto artimojoje aplinkoje orderiai buvo panaikinti. Kartu su dukra ir I. R. gyvena jų vyresnysis sūnus, kuris pareiškėjui nurodė, kad mamos būklė nėra pagerėjusi. Pareiškėjas nurodė, kad I. R. serga nuo 19 metų, kad po 1,5 mėnesio per metus nuolat gydosi ligoninėje, jog visada I. R. gydantis ligoninėje, jis rūpindavosi vaikais, jog pablogėjus sveiktos būklei, ji darosi agresyvi. Nors nėra niekada I. R. netinkamai pasielgusi su dukra ar kitais jų vaikais, tačiau jis būdamas iškeldinamas iš namų dėl nepagrįstų sutuoktinės policijos kvietimų, negali rūpintis dukra, bijo dėl jos saugumo, todėl prašo dukros gyvenamąją vietą nustatyti su juo. Taip pat nurodė, kad ketina nutraukti santuoką su I. R., prašant dukros gyvenamąją vietą nustatyti su juo.

Suinteresuotam asmeniui I. R. teismo šaukimas jos deklaruotos gyvenamosios vietos adresu neįteiktas, susisiekti civilinėje byloje pateiktu telefono numeriu nepavyko, pareiškėjo, išvadą teikiančios institucijos atstovės teigimu, ji dėl pablogėjusios sveikatos būklės šiuo metu gydosi VšĮ Klaipėdos respublikinės ligoninės psichiatrijos filiale. Teismo posėdžio metu suinteresuotas asmuo I. R. paskambino pareiškėjui, telefonu nurodė, kad susipyko su vyru, todėl dabar ligoninėje gydosi, pareiškėjas jos nebuvo informavęs, kad kreipsis į teismą dėl dukters gyvenamosios vietos nustatymo, nurodė, kad norėtų, jog dukra gyventų su ja.

Išvadą teikiančios institucijos atstovė Agnė Liaučienė pristatė byloje pateiktą išvadą, papildomai nurodydama, jog palaiko pateiktą prašymą, jog nepilnamečio vaiko I. R. laikiną gyvenamąją vietą tikslinga nustatyti su nepilnamečio vaiko tėvu G. R., atsižvelgus į I. R. sveikatos būklę.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

prašymas tenkintinas.

Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra prevencinė priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti nebeįmanomą būsimo teismo sprendimo įvykdymą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 144 straipsnio 1 dalis).

Viena iš Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – CK) įtvirtintų laikinųjų apsaugos priemonių formų – nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos su vienu iš tėvų nustatymas (CK 3.65 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Ši laikinoji apsaugos priemonė visų pirma skirta užtikrinti išimtinai vaikų interesus ir jų apsaugą iki bus išnagrinėta byla ir išspręsti vaikų gyvenamosios vietos, išlaikymo ir kiti klausimai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-71-687/2020). Laikinas iki teismo sprendimo priėmimo dienos nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos su vienu iš tėvų nustatymas gali būti taikomas esant aplinkybių visetui: 1) tėvai gyvena skyriumi; 2) vieno iš tėvų elgesys, gyvenimo būdas kelia grėsmę esminiams vaiko interesams arba jis pagal savo finansinę padėtį negali užtikrinti tinkamų sąlygų vaikui augti ir vystytis. Ši laikinoji apsaugos priemonė yra išimtinio pobūdžio (ultima ratio) ir jos taikymą pateisinti gali tik reali grėsmė vaiko interesams vieno iš tėvų pusės. Taigi, turi egzistuoti tam tikros aplinkybės, įrodančios, kad, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaiko teisės, o pagrįsti laikinųjų apsaugos priemonių būtinumą tenka būtent prašančiam taikyti tokią procesinio pobūdžio priemonę.

Nagrinėjamu atveju sprendžiant prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas pirmenybę teikia vaiko teisėms, interesams bei poreikiams. Pažymėtina, jog prioritetinis vaikų teisių ir jų teisėtų interesų apsaugos ir gynimo principas bei viešasis interesas reikalauja, kad, sprendžiant su vaikais susijusius klausimus, būtų taikomos efektyvios vaiko teisių ir interesų užtikrinimo priemonės. Kiekvienas vaikas turi turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi.

Iš civilinėje byloje esančių duomenų ir pareiškėjo pateikto prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo matyti, jog nepilnamečio vaiko I. R., gimusios (duomenys nesklebtini), tėvai yra pareiškėjas G. R. ir suinteresuotas asmuo I. R.. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad suinteresuotas asmuo I. R. laikotarpiu nuo 2025 m. sausio 10 d. iki 2025 m. sausio 30 d. gydėsi Respublikinės Šiaulių ligoninės psichiatrijos skyriuje, grįžusi iš gydymo įstaigos tris kartus į namus kvietė policijos pareigūnus, pareiškėjui G. R. 2025 m. sausio 31 d., 2025 m. vasario 11 d. ir 2025 m. vasario 13 d. buvo išduoti apsaugos nuo smurto artimojoje aplinkoje orderiai, pareiškėjas buvo įpareigotas 15 dienų išsikelti iš namų, išduoti apsaugos nuo smurto artimojoje aplinkoje orderiai panaikinti. Pareiškėjas nurodė, kad būdamas iškeldintas iš namų, negali rūpintis dukra, bijo dėl jos saugumo, todėl prašo dukros gyvenamąją vietą nustatyti su juo, nes pablogėjus I. R. sveiktos būklei, ji darosi agresyvi. Pareiškėjo, jo atstovės teigimu, I. R. šiuo metu taip pat yra gydoma VšĮ Klaipėdos respublikinės ligoninės psichiatrijos filiale, ką patvirtino telefoninio pokalbio metu suinteresuotas asmuo I. R., kuri teismo posėdžio metu nurodė, kad „ligoninėje šiek tiek dirbo, dabar jau nebedirba, todėl ją paleis namo“, kas patvirtina, jog suinteresuoto asmens I. R. sveikatos būklė nėra pagerėjusi. Iš išvadą teikiančios institucijos pateiktų dokumentų nustatyta, kad vaiko situacijos vertinimo metu, išklausant nuomones, paaiškėjo, kad dukra ir kitais vaikais (kai buvo nepilnamečiai), kol mama I. R. gydydavosi psichiatrijos skyriuje, visada rūpinosi vaikais tėvas G. R.. Vaiko senelio – vaiko mamos I. R. tėvo J. V. nuomone, anūkei I. saugiau būtų gyventi ir augti su tėvu, nes dukra yra dukra, bet nežino, kas gali atsitikti, kad nerimauja dėl šios situacijos, senelio nuomone, dukra gyvena kitame pasaulyje. Mergaitės I. brolis D. R. nurodė, kad mama nesenai grįžo iš ligoninės, bet jos elgesyje ir sveikatoje pokyčio nėra, kad juos visus augino ir prižiūrėjo tėvas, kad tik jam esant namuose, sesei su mama jokio pavojaus nekyla.

Šiuo konkrečiu atveju, teismas, įvertinęs byloje esančių duomenų visumą, prašyme nurodytas aplinkybes, daro išvadą, kad nepritaikius prašomų laikinųjų apsaugos priemonių akivaizdžiai gali būti pažeisti mažamečio vaiko interesai, gali kilti pavojus mažamečio vaiko sveikatai, saugumui, vaikui gyvenant su motina I. R., dėl jos sveikatos būklės, ji negebės tinkamai rūpintis savo nepilnamečiu vaiku, vaikas dėl pastarųjų įvykių išgyvena psichologinius išgyvenimus, todėl teismo vertinimu, šiuo atveju, siekiant apsaugoti vaiko interesus, saugią aplinką, būtina imtis atitinkamų veiksmų ir pritaikyti laikinąją apsaugos priemonę – nustatyti nepilnamečio vaiko I. R. laikiną gyvenamąją vietą su vaiko tėvu G. R..

Išaiškinti pareiškėjui G. R., kad jam nustatytinas 14 dienų terminas nuo privalomosios mediacijos pabaigos dienos pareikšti teismui ieškinį. Nepareiškus per teismo nustatytą terminą ieškinio, laikinosios apsaugos priemonės panaikinamos. Pasibaigus privalomajai mediacijai pareiškėjas G. R. taip pat įpareigotinas nedelsdamas pranešti teismui apie privalomosios mediacijos pabaigą (CPK 147 straipsnio 3 dalis).

Nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo vykdytina skubiai (CPK 152 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.65 straipsnio 2 dalies 2 punktu, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 144 straipsniu, 145 straipsnio 1 dalies 11 punktu, 147 straipsnio 3 dalimi, 290–292 straipsniais, teismas

nutaria:

prašymą patenkinti visiškai.

Taikyti laikinąją apsaugos priemonę ir nustatyti nepilnamečio vaiko I. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) laikiną gyvenamąją vietą su nepilnamečio vaiko tėvu G. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) jo pasirinktoje gyvenamojoje vietoje.

Nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo vykdytina skubiai, šios nutarties apskundimas jos vykdymo nesustabdo.

Nustatyti pareiškėjui G. R. 14 dienų terminą ieškiniui pareikšti, kuriuo galimus reikalavimus užtikrina pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, terminą pradedant skaičiuoti nuo privalomosios mediacijos pabaigos dienos.

Įpareigoti pareiškėją informuoti teismą apie privalomosios mediacijos pabaigą kitą darbo dieną po mediacijos pabaigos.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo momento, tačiau nutartis per septynias dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Šiaulių apygardos teismui per nutartį priėmusį teismą. Skundo padavimas nesustabdo nutarties vykdymo.