Vilniaus apygardos teismo nutartis

2009-09-08 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-816-18-2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-09-08
Bylos Nr.
1A-816-18-2009
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Vladas Nikitinas (pirm.), Audronė Kartanienė, Virginija Švedienė
Nuteistasis
K. Ž.
Advokatai
Igoris Manzurovas
Kategorijos
Pranešėjas Vladas Nikitinas

Teisėja Jovita Einikienė Baudžiamoji byla Nr. 1A – 816 2009 m.

Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.8.1., 1.2.14.1.2.2., 2.4.7.
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS

Vilnius, 2009 m. rugsėjo 8 d.

Vilniaus apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininko Vlado Nikitino,teisėjų Audronės Kartanienės, Virginijos Švedienės,sekretoriaujant Vaidai Jurkevičiūtei,dalyvaujant prokurorei Dianai Kasperavičienei,gynėjui advokatui Igoriui Manzurovui,nuteistajam K. Ž.,vertėjai Boženai Seniut,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo K. Ž. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2009 m. birželio 16 d. nuosprendžio, kuriuo K. Ž. nuteistas pagal LR BK 178 str. 2 d. laisvės apribojimu 1 metams 6 mėnesiams, įpareigojant jį būti namie nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu, visą laisvės apribojimo laikotarpį bei atlyginti nukentėjusiajai nusikalstama veika padarytą žalą iki 2010-09-01.

Kolegija, teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

K. Ž. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, t.y. laikotarpyje nuo 2004 m. birželio 24 d., 21.00 val., iki 2004 m. birželio 25 d., 08.00 val., įsibrovė į statomą namą, esantį (duomenys neskelbtini), iš kur pagrobė nukentėjusiajai F. K. priklausančius 13 vienetų įmontuotų plastikinių langų bendros 6 899,75 Lt vertės ir 1 190 Lt vertės montuotas seifinio tipo duris, tuo padarydamas nukentėjusiajai F. K. bendrą 8 089,75 Lt turtinę žalą.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu nuteistasis K. Ž. prašo panaikinti apylinkės teismo nuosprendį, ir priimti naują – išteisinamąjį nuosprendį, bei nepripažinti nukentėjusiajai teisės į civilinį ieškinį. Apelianto manymu, teismo nuosprendis yra neteisėtas ir nepagrįstas jokiais įrodymais, patvirtinančiais jo kaltę.

Nuteistasis teigia, jog apylinkės teismas rėmėsi tik specialisto išvada, kurioje nurodyta, kad rasti kraujo pėdsakai ant plytų keliose vietose priklauso K. Ž., tačiau ši išvada šimtu procentų šios priklausomybės negarantuoja. Be to, išvadoje nenurodyta, kokiu būdu kraujas pateko ant plytų – jos galėjo būti jau sumūrytos su kraujo pėdsakais, galėjo būti aptaškytos krauju ir pan. Byloje apklausti liudytojai G. Ž. ir R. G. patvirtino, kad nusikaltimo padarymo laiku ir vietoje jis (K. Ž.) svečiavosi pas tėvus, todėl negalėjo būti nusikaltimo vietoje. Be to, ant įvykio vietoje rastų kirvio ir pjūklo, taip pat apžiūrėto apeliantui priklausančio autobusiuko jokių K. Ž. pėdsakų irgi nerasta.

Nuteistasis atkreipia dėmesį, kad pati nukentėjusioji F. K. nežino, kiek langų yra pavogta, nes pateikdama teismui prašymą dėl žalos atlyginimo nurodė, jog pavogta trylika langų, o dokumentus pateikė už įgyjamus šešiolika langų. Taigi, nukentėjusiajai neturėtų būti pripažinta teisė į civilinį ieškinį, nes nėra pakankamai duomenų, kad langai ir durys buvo sumontuoti ir kad dėl vagystės ji patyrė išlaidas (žalą).

K. Ž. mano, kad dėl aukščiau nurodytų aplinkybių jis turi būti išteisintas.

Teismo posėdyje prokurorė prašė nuteistojo skundą atmesti.

Nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino K. Ž. kaltu dėl svetimo turto pagrobimo įsibrovus į patalpą (LR BPK 178 str. 2 d.) ir skyrė teisingą bausmę.

Apylinkės teismo nuosprendis paremtas byloje surinktų ir teismo išsamiai išanalizuotų įrodymų visuma – nukentėjusiosios F. K., liudytojo A. S. parodymais, įvykio vietos, daiktų apžiūros protokolo duomenimis, specialisto išvada ir specialisto Gintauto Šinkūno paaiškinimais.

Nukentėjusioji F. K. parodė, kad 2004 m. birželio 24 d., išvažiuodama iš statomo namo (duomenys neskelbtini), užrakino jo duris, o sekančios dienos rytą atvykusi pamatė, kad pavogta trylika plastikinių įvairių dydžių langų ir vienos seifinio tipo įėjimo durys. Policijos pareigūnai rado nuskeltos plytos gabaliuką, ant kurio buvo kraujo pėdsakai, ir paėmė jį tyrimui.

Liudytojas A. S. paaiškino, jog dirbdamas Vilniaus apskrities 4 PK tyrėju, pagal iškvietimą nuvyko į įvykio vietą, kur buvo apžiūrėtas apvogtas namas ir nustatyta, kad išimti namo langai ir durys. Apžiūros metu ant plytų buvo rastos raudonos spalvos dėmės; šios plytos buvo išimtos ir išsiųstos į ekspertizę.

Įvykio vietos apžiūros metu buvo paimtos plytų dalys, ant kurių matyti panašios į kraują dėmės, šios plytos užfiksuotos daiktų apžiūros protokole.

2007-12-06 specialisto išvadoje Nr. 140-/8089/-ISI-8998 nustatyta, kad kraujo, rasto ant plytų, paimtų 2004-06-25 įvykio vietos apžiūros metu iš statomo namo, esančio (duomenys neskelbtini), genotipas sutampa su K. Ž. kraujo genotipu. Tikimybė, jog egzistuoja kitas asmuo, kurio genotipas identiškas ištirtų K. Ž. fokusų genotipui, yra atsitiktinio genotipo, t.y. ne daugiau kaip 0,00000000000003 proc. Specialistas G.Šinkūnas paaiškino, kad šio tyrimo paklaida yra iš esmės nereali ir skaičiuojama tik tradiciškai, o kraujo genotipas sutampa tik identiškų dvynių. Tuo tarpu pats nuteistasis K. Ž. nurodė, kad brolio dvynio jis neturi. Taigi, abejoti specialisto išvados objektyvumu nėra jokio pagrindo.

Kolegijos manymu, aukščiau išdėstytos aplinkybės neginčijamai patvirtina, jog K. Ž. atliko nusikalstamus veiksmus - pagrobė langus. Tai, kad specialisto išvadoje nenurodyta, kokiu būdu nuteistojo kraujas pateko ant plytų, o ant įvykio vietoje rasto kirvio ir pjūklo bei ant apeliantui priklausančio autobusiuko K. Ž. pėdsakų nenustatyta, nepaneigia nuteistojo kaltės vykdant vagystę. Be to, apylinkės teismas motyvuotai pasisakė dėl to, kodėl nėra pagrindo tikėti kaltininko iniciatyva iškviestų liudytojų R. G. ir G. Ž. parodymais, teisinančiais K. Ž.: R. G. nematė nuteistojo vėliau vakare bei naktį, kada buvo įvykdytas nusikaltimas, o G. Ž. parodymai vertintini kaip suinteresuoto giminaičio (pastarasis yra K. Ž. brolis). Be to, šių liudytojų parodymai nepaneigia specialisto išvadų dėl įvykio vietoje rastų kraujo dėmių priklausomumo nuteistajam. Tokiu būdu apylinkės teismas pagrįstai nusprendė, kad K. Ž. kaltė pagrobiant svetimą turtą yra įrodyta visiškai ir neabejotinai.

Nuteistajam paskirta bausmė yra teisinga, atitinkanti LR BK 54 str. nurodytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. Padarytas nusikaltimas yra apysunkis. K. Ž. anksčiau teistas du kartus, tačiau dirba, turi šeimą. Nuteistojo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Atsižvelgiant į byloje esančius K. Ž. asmenybę charakterizuojančius duomenis, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nuteistajam skyrė laisvės apribojimo bausmę.

Be to, nukentėjusiajai F. K. pagrįstai pripažinta teisė į civilinį ieškinį. Akivaizdu, kad dėl padaryto nusikaltimo – pavogtų langų ir durų nukentėjusioji patyrė turtinę žalą ir turi teisę į jos atlyginimą. Tačiau iš bylos duomenų neaiškus konkretus padarytos turtinės žalos dydis, todėl vadovaujantis LR BPK 115 str. 2 d. nuostatomis, teismas pagrįstai pripažino F. K. teisę į civilinio ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl jo dydžio perdavė spręsti civilinio proceso tvarka.

Esant išdėstytoms aplinkybėms darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl tenkinti nuteistojo skundą ir nuosprendį naikinti nėra jokio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi LR BPK 326 str. 1 d. 1 p.,

nutarė:

Atmesti nuteistojo K. Ž. apeliacinį skundą.

Kolegijos pirmininkas Vladas NikitinasTeisėjos Audronė KartanienėVirginija Švedienė