Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedriaus Endriukaičio, Aurelijaus Rauckio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Algirdo Remeikos,

teismo posėdyje išnagrinėjo Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos teikimą dėl nuteistajam S. N. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuotą laisvės atėmimo bausmę.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

4. Buvo gautas nukentėjusiosios A. G. rašytinis prašymas, kad ji nesutinka, jog nuteistajam būtų pakeista bausmė. Teismo posėdžio metu nukentėjusioji prašė teikimo netenkinti, nuteistasis ir jo gynėjas prašė teikimą tenkinti, prokuroras prašė teikimo netenkinti.

Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos teikimas netenkinamas.

Motyvuojamoji dalis

5. BK 51 straipsnio 2 dalis numato, kad nuteistajam atlikus dvidešimt metų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės, klausimą dėl jam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme nagrinėja ir išsprendžia teismas pagal bausmę vykdančios institucijos teikimą. Jeigu teismas nusprendžia pakeisti laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę terminuoto laisvės atėmimo bausme, terminuoto laisvės atėmimo bausmės terminas negali būti trumpesnis negu penkeri ir ilgesnis negu dešimt metų nuo teismo nutarties įsiteisėjimo dienos. Spręsdamas laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme klausimą, teismas atsižvelgia į nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką, nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, bausmės tikslus ir atliktos bausmės poveikį nuteistajam, ar nuteistasis atlygino ar pašalino reikšmingą padarytos žalos dalį ir įsipareigoja ją visiškai atlyginti ar pašalinti.

6. Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad nuteistasis yra atlikęs daugiau kaip dvidešimt metų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės (bausmės pradžia skaičiuojama nuo 2000 m. birželio 16 d.), nuteistasis yra pateikęs bausmę vykdančiai institucijai prašymą dėl kreipimosi į teismą dėl paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme, bausmę vykdanti institucija kreipėsi į bausmės atlikimo vietos apygardos teismą su teikimu nuteistajam paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeisti terminuoto laisvės atėmimo bausme. Tai sudaro formalų pagrindą svarstyti klausimą dėl nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme, tačiau vien formalių pagrindų sprendžiant šį klausimą nepakanka. Remiantis anksčiau aptartomis BK 51 straipsnio 2 dalies nuostatomis, taip pat būtina atsižvelgti į nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką, elgesį bausmės atlikimo metu, bausmės tikslus ir atliktos bausmės poveikį nuteistajam, ar nuteistasis atlygino ar pašalino reikšmingą padarytos žalos dalį ir įsipareigoja ją visiškai atlyginti ar pašalinti.

7. Pažymėtina, kad teikimo, kuriuo prašoma pakeisti laisvės atėmimo bausmę iki gyvos galvos į terminuotą laisvės atėmimo bausmę tenkinimas nėra imperatyvus įpareigojimas teismui jį taikyti kiekvienam nuteistajam, atitinkančiam formaliuosius įstatymo reikalavimus. Vertinant minėtas aplinkybes ir sprendžiant klausimą dėl bausmės nuteistajam švelninimo, svarbu įvertinti ar nuteistasis yra padaręs išvadas dėl įvykdytų/įvykdyto nusikaltimų/nusikaltimo sukeltų pasekmių, ar yra motyvuotas pasitaisyti, socialiai orientuotas adaptuotis visuomenėje ir atlikus bausmę gyvenimo tikslų siekti teisėtais būdais bei priemonėmis.

8. Teismas, susipažinęs su nuteistojo asmens byla, socialinio tyrimo išvada ir kitais teismui pateiktais duomenimis, nustatė, kad nuteistasis S. N. vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais ir pataisos namuose jų yra lankomas. Iš pateiktų dokumentų matyti, kad S. N. turės gyvenamąją vietą, darbo vietą. Nuteistasis pataisos įstaigoje nedirba, nes yra pensinio amžiaus, nevartoja psichiką veikiančių medžiagų, dalyvauja įvairiuose pataisos įstaigos organizuojamuose užsiėmimuose, 13 kartų yra skatintas, neturi diskriminacinių nuostatų, šiuo metu kritiškai vertina savo nusikalstamą elgesį, dengia iš gaunamos pensijos priteistą Ligonių kasos civilinį ieškinį, su buvusiais bendrininkais ryšių nepalaiko, bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis. Visi šie duomenys rodo teigiamą paskirtos bausmės poveikį nuteistojo elgesiui, jo pastangas mažinti nusikalstamo elgesio riziką, tačiau sprendžiant klausimą dėl asmeniui paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuotą laisvės atėmimą, vertinamos ne tik teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, bet visų nuteistojo asmenybę apibūdinančių bei elgesio pokyčius atskleidžiančių duomenų visuma. Laisvės atėmimo bausmės iki gyvos galvos pakeitimas terminuota laisvės atėmimo bausme gali būti taikomas tik tada, kai yra pagrindas manyti, kad asmuo kardinaliai pakeitė savo elgesį, požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles, ateityje daugiau nenusikals ir paskirtos bausmės tikslai jau yra pasiekti.

9. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad nuteistajam pagal OASys metodiką S. N. yra nustatyta žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika - 40 balų (skalėje nuo 0 iki 40 balų). Nuo pirminio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo minėta rizika sumažėjo tik 11 balų (2016 m. rugpjūčio 28 d. atlikto vertinimo metu nustatyti 51 balas). Socialinio tyrimo išvados duomenimis nustatyta, kad nors nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka jau daugiau nei 20 metų, tačiau jam vis dar nustatomi net keturi kriminogeniniai veiksniai – smurtinio elgesio istorija, turimos skolos, praeityje buvo įtakojamas asocialios grupės ir stokoja tinkamų problemų sprendimo būdų. Pažymėtina, kad tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam pakartotiniam nusikalstamumui. Šiuo atveju, įvertinus visą teismui pateiktą medžiagą, teigti, kad nuteistasis deda maksimalias pastangas ir jų pakanka jam paskirtos bausmės švelninimui, teisinio pagrindo nėra. Juo labiau, kad iš nuteistajam nustatytų pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos 40 balų net 33 balai yra kintantys, tai yra, priklausantys nuo paties nuteistojo elgesio ir dedamų pastangų, o tai leidžia pagrįstai spręsti, jog nuteistojo elgesio korekcija išimtinai teigiama linkme vis dar yra galima.

10. Sprendžiant klausimą dėl bausmės iki gyvos galvos pakeitimo terminuota laisvės atėmimo bausme, būtina įvertinti ir nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu. Iš nuteistojo asmens bylos duomenų matyti, kad S. N. yra 13 kartų skatintas už stropų darbą ir aktyvų dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose, tačiau jis yra ir 4 kartus pažeidęs vidaus tvarkos taisykles, iš kurių 3 kartus buvo skirtos drausminės nuobaudos, kas neleidžia nuteistojo elgesio vertinti kaip pavyzdingo. Kaip matyti iš bylos medžiagos, nuteistasis atvykęs į pataisos įstaigą sutiko dirbti administracijos siūlomą mokamą darbą, tačiau nedirbo. Be to, 2018 m. vasario 22 d. nuteistajam Drausmės komisijos metu buvo pasiūlytas mokamas darbas Ūkio ir komunalinių paslaugų skyriuje valytojo pareigose, tačiau nuteistasis nepareiškė noro dirbti, motyvuodamas, kad jis yra pensinio amžiaus. Įvertinus visas šias aplinkybes nuteistajam inkriminuotų nusikalstamų veikų faktinių aplinkybių visumoje, teisėjų kolegijai kyla pagrįstų abejonių pakankama nuteistojo pažanga.

11. Priešingos išvados teisėjų kolegijai neleidžia daryti ir nuteistojo palaikomi socialiniai ryšiai su savo artimaisiais. Pažymėtina, kad nuteistajam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymo metu jis turėjo šeimą, dukras, dirbo, tačiau tai nuo nusikalstamo elgesio S. N. nesustabdė, todėl abejotina, jog ir šiuo atveju nuteistojo socialiniai ryšiai su savo šeima gali veikti kaip pakankamas apsauginis faktorius nuo jo pakartotinio nusikalstamo elgesio. Be to, pažymėtina, kad nors nuteistasis iki laisvės atėmimo bausmės nuolat dirbo, tačiau padarytais nusikaltimais siekė tiesioginio atlygio.

12. Kaip jau minėta aukščiau, įstatymas įpareigoja teismą, svarstant dėl nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuotą laisvės atėmimo bausmę, atsižvelgti ne tik į nuteistojo elgesį bausmės atlikimo laikotarpiu, bet ir į visumą aplinkybių, leidžiančių nuteistajam švelninti bausmę. Bendra taisyklė, kad nuteistasis turi atlikti visą nuosprendžiu jam paskirtą bausmę, kadangi skirdamas bausmę teismas vertino, kad tik tokio dydžio bausmė yra adekvati padarytiems nusikaltimams ir savo poveikiu padės pasiekti bausmės tikslus. Šiuo atveju nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimas į terminuotą laisvės atėmimo bausmę yra išimtis, kuri turi būti taikoma tik nustačius, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu buvo itin nepriekaištingas, o ir kitos aplinkybės leidžia neabejoti, kad trumpesnis (šiuo atveju terminuotas) bausmės atlikimo laikas leis pasiekti bausmės tikslus ir tuo pačiu nebus pažeistas teisingumo principas bei visuomenės interesai. Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Taigi, bausmės tikslai realiai užtikrinami tik atliekant bausmę, todėl ir jos atlikimo procese, sprendžiant dėl nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuotą laisvės atėmimo bausmę ir dėl teisingumo principo užtikrinimo, į šias aplinkybes privalu atsižvelgti. Vienas iš bausmės tikslų taip pat yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes, kitaip būtų iškreipta bausmės esmė ir pažeistas teisingumo principas. Nagrinėjamu atveju, atliktos bausmės dalis, atsižvelgiant į tai, kad nuteistajam S. N. paskirtas laisvės atėmimas iki gyvos galvos, šiuo metu dar neleidžia daryti neabejotinos išvados, jog nuteistajam sutrumpinus paskirtos laisvės atėmimo bausmės laiką, būtų įgyvendinta bausmės paskirtis, realizuoti bausmės individualizavimo ir teisingumo principai.

13. Byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių duomenų visuma neleidžia daryti išvados, kad yra pagrindas nuteistajam paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeisti į terminuotą laisvės atėmimą. Įvertinus nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką, elgesį bausmės atlikimo metu, skirtos bausmės tikslus ir atliktos bausmės poveikį nuteistajam teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuteistasis neatitinka BK 51 straipsnio 2 dalyje nustatytų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuotą laisvės atėmimo bausmę sąlygų. S. N. pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką nesudaro pagrindo manyti, kad jis pasibaigus terminuotai laisvės atėmimo bausmei laikysis įstatymų ir nedarys naujų nuskalstamų veikų, visuomenė bus apsaugota nuo tokio pavojingo asmens ir bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Teismo nuomone, nuteistojo siekis, pakeitus laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę terminuoto laisvės atėmimo bausme, išeiti į laisvę negali turėti prioriteto prieš visuomenės interesą būti apsaugotai nuo nusikalstamų veikų.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 51 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360¹ straipsniu,

nutaria:

netenkinti Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos teikimo dėl nuteistajam S. N. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuotą laisvės atėmimo bausmę.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties gavimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.