- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-06-15
- Bylos Nr.
- I-5012-815/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-04471-2014-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Ernestas Spruogis
- Pareiškėjas
- V. K.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo
- Kategorijos
- 15.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 15.2.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Ernestas Spruogis, dalyvaujant pareiškėjui V. K., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. K. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I
1. Pareiškėjas V. K. (toliau – ir pareiškėjas) su 2014 m. spalio 8 d. skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K), už kiekvieną parą, praleistą Lukiškių TI-K, po 200 Lt neturtinei žalai atlyginti (b. l. 1–4).
2. Pareiškėjas skunde nurodo, kad jis Lukiškių TI-K nuo 2014 m. gegužės 27 d. iki 2014 m. spalio 8 d. laikytas netinkamomis sąlygomis, skundą grindžia iš esmės tokiais argumentais.
2.1. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2009 m. birželio 1 d. įsakyme Nr. 1R-172 patvirtintų Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir TI taisyklės) 104 punkt1 ypatingas dėmesys turi būti skiriamas klimato sąlygoms, kubinei oro talpai, reikiamam vietos plotui, o pagal Lietuvos higienos normas, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 1999 m. spalio 22 d. įsakyme Nr. 461 patvirtintą Lietuvos higienos normą HN 76:1999 „Laisvės atėmimo ir kardomojo kalinimo įstaigos. Įrengimas, eksploatavimo tvarka, sveikatos priežiūra“ (toliau – ir HN 76:1999) vienam asmeniui, laikomam kameroje, turi tekti ne mažiau kaip 3,6 m² gyvenamojo ploto, tačiau Lukiškių TI-K sąlygos neatitinka minėtų reikalavimų, taip pažeidžiamos suimtųjų teisės.
2.2. Lukiškių TI-K kamerų plotas – ne didesnis kaip 8 m², o pareiškėjui teko būti vienoje kameroje su 3–4 asmenimis, be to, kamerose plotą užima tualetas, prausykla, stalas, spintelė, 2 dviaukštės lovos, taigi, lieka apie 3 m² laisvo gyvenamojo ploto, t. y. minimalus plotas vienam asmeniui yra net keletą kartų mažesnis už reikalaujamą.
2.3. Kameroje yra 2 kėdės, nors būna apgyvendinti 4 suimtieji, todėl valgių metu 2 asmenys valgo, kiti 2 stovi ir laukia savo eilės, jiems tenka valgyti šaltą maistą. Pareiškėjas dėl per mažo kėdžių skaičiaus negali tinkamai pasirengti teismams. Norint prieiti prie lango, reikia lipti ant kito asmens lovos (patalynės), bet vis tiek prie pat lango neįmanoma prieiti, nes iš vidaus (ir iš išorės) yra grotos; dėl šių grotų neįmanoma pasiekti ir išvalyti palei langą esančių šiukšlių, nuo lango sklinda smarvė. Kai kuriose kamerose nuo lubų krenta tinkas (įkrenta ir į maistą), dažai yra atsilupę.
2.4. Tualetas (unitazas) yra prie pat durų, taigi, juo naudojantis pareigūnai ir / ar pareigūnės pažiūri ar atidaro duris ir mato tualetu besinaudojantį asmenį, nes tualeto durų ar kabinos nėra; be to, asmeniui pasinaudojus tualetu, smarvė tvyro visoje kameroje.
2.5. Taigi, nurodytos gyvenimo sąlygos ne tik sukelia fizinių nepatogumų, bet yra nepriimtinos, nežmoniškos, žeminančios žmogų, o tai vertintina kaip ypač neigiamas poveikis minimaliai žmogaus gyvenimo kokybei suėmimo sąlygomis. Nurodyti pažeidimai yra ne trumpalaikiai, o nuolatiniai, prilygsta kankinimui, kurį draudžia Visuotinė žmogaus teisių deklaracija (5 straipsnis), Europos konvencija prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą. Pareiškėjas, gyvendamas nurodytomis sąlygomis, patyrė dvasinius sukrėtimus, neigiamus išgyvenimus, kurie pasireiškė baime, nerimu, stresu, pažeminimu, kitais nepatogumais, t. y. visi nurodyti veiksniai neigiamai veikė pareiškėjo dvasinę pusiausvyrą, o todėl sutriko pareiškėjo miegas, pareiškėjas nuolat jaučia depresiją, be to, tarp suimtųjų nuolat kyla buitiniai konfliktai, retsykiais būna ir fizinio kontakto.
2.6. Nustatant neturtinės žalos faktą teisinės reikšmės turi ne tik viešojo administravimo subjekto veiksmų neteisėtumas, bet ir asmens patirtų išgyvenimų intensyvumas. Neturtinė žala atlyginama pažeidus vertybes, kurių įkainoti neįmanoma, ji pasireiškia neturtinio pobūdžio praradimais, kurie negali būti tinkamai apskaičiuoti piniginiu ekvivalentu. Teismas, spręsdamas dėl neturtinės žalos atlyginimo ir materialinės kompensacijos dydžio turi vadovautis, be kita ko, teisingo ir visiško žalos atlyginimo principu.
II
Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodo, kad pareiškėjo reikalavimai yra nepagrįsti, prašo skundo netenkinti, savo poziciją grindžia iš esmės tokiais argumentais (b. l. 11–16).
1. Nuo 2010 balandžio 11 d. įsigaliojo nauja Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakyme Nr. V-241 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir HN 76:2010), kurioje minimali gyvenamojo ploto norma kamerose laikomiems asmenims nebuvo nustatyta. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakyme Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ (toliau – ir įsakymas Nr. V-124) buvo nustatytas reikalavimas, kad vienam asmeniui, laikomam kameroje, turi tekti ne mažiau kaip 3,6 m² ploto.
2. Pareiškėjas 2014 m. vasario 4 d. – 2014 m. vasario 5 d., 2014 m. vasario 18 d., 2014 m. kovo 25 d., 2014 m. balandžio 21 d., 2014 m. gegužės 6 d. – 2014 m. gegužės 7 d., 2014 m. gegužės 16 d., 2014 m. gegužės 18 d., 2014 m. gegužės 27 d., 2014 m. birželio 27 d. – 2014 m. birželio 30 d., 2014 m. liepos 8 d., 2014 m. liepos 16 d., 2014 m. liepos 21 d., 2014 m. liepos 29 d., 2014 m. rugpjūčio 22 d. – 2014 m. rugpjūčio 29 d., 2014 m. rugsėjo 9 d., 2014 m. rugsėjo 11 d., 2014 m. rugsėjo 12 d. – 2014 m. rugsėjo 23 d. laikytas sąlygomis, kai vienam asmeniui tenkantis plotas kameroje visiškai atitiko nustatytus reikalavimus.
Be to, 2014 m. vasario 11 d. – 2014 m. vasario 18 d., 2014 m. kovo 18 d. – 2014 m. kovo 25 d., 2014 m. balandžio 29 d. – 2014 m. gegužės 6 d., 2014 m. gegužės 20 d. – 2014 m. gegužės 27 d., 2014 m. liepos 1 d. – 2014 m. liepos 8 d., 2014 m. liepos 22 d. – 2014 m. liepos 29 d., 2014 m. rugsėjo 2 d. – 2014 m. rugsėjo 9 d. pareiškėjas buvo išvykęs iš Lukiškių TI-K.
3. Lukiškių TI-K administracija stengiasi, kiek įmanydama, mažinti neigiamą laikymo sąlygų poveikį, sudarydama galimybes naudotis pasivaikščiojimo kiemelyje teise, pasinaudoti sporto kiemeliu, biblioteka, koplyčia, kamerose įrengta kabeline televizija, taip pat naudotis socialinės reabilitacijos specialistų teikiama pagalba bei programomis.
4. Lukiškių TI-K – specifinė įstaiga, atliekanti ir tardymo izoliatoriaus, ir kalėjimo funkcijas. Vadovaujantis įsakymu Nr. V-124, didžiausias tardymo izoliatoriuje leidžiamų laikyti suimtųjų skaičius Lukiškių TI-K neturi viršyti 625, didžiausias areštinėje leidžiamų laikyti areštą atliekančių nuteistųjų skaičius Lukiškių TI-K neturi viršyti 29; pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakyme Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir PĮ taisyklės) 11.1 punktą didžiausias leidžiamų laikyti nuteistųjų skaičius Lukiškių TI-K neturi viršyti 300 (kalėjime). Taigi, maksimalus leistinas Lukiškių TI-K laikomų asmenų skaičius yra 954, tačiau šis skaičius nuolat viršijamas, gali siekti daugiau kaip 1 000. Didžiausią dalį Lukiškių TI-K esančių asmenų sudaro suimtieji, taip pat laikomi asmenys, nuteisti laisvės atėmimu iki gyvos galvos (jų yra 87), bei nuteistieji, palikti įstaigoje atlikti ūkio darbus. Nuteistieji iki gyvos galvos užima kameras nuo 1 iki 75, atsižvelgiant į teisės aktų reikalavimus jie laikomi po vieną (labai retais atvejais, jiems prašant, jie gali būti laikomi po du). Nuo 2014 m. gegužės mėn. Lukiškių TI-K laikomų asmenų skaičius įstaigoje neviršijamas.
5. Lukiškių TI-K yra pataisos įstaiga, atliekanti teismų nutarčių, sprendimų vykdymo funkcijas, užtikrinant įstatymuose ar kituose teisės aktuose nustatytas laikymo sąlygas nuteistiesiems bei suimtiesiems. Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 8 straipsnis nustato asmenų pristatymą į tardymo izoliatorių. Asmenys, kuriems paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, pristatomi į tardymo izoliatorių pagal ikiteisminio tyrimo teisėjo ar teismo paskirtą nutartį ar nuosprendį. Pagal ikiteisminio tyrimo teisėjo ar teismo nutartį asmenys perkeliami ikiteisminio tyrimo veiksmams atlikti arba dėl bylų nagrinėjimo teisme. Taigi, Lukiškių TI-K administracija negali turėti įtakos suimtųjų ir nuteistųjų, atvykstančiųjų bei esančių įstaigoje, skaičiui, o jų nepriimti į įstaigą neturi teisinio pagrindo.
Skirstant atvykusius asmenis į kameras, laikomasi Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 70 straipsnyje nustatytų nuteistųjų atskiro arba izoliuoto laikymo pataisos įstaigose reikalavimų ir Suėmimo vykdymo įstatymo 10 straipsnyje nustatytų suimtųjų izoliavimo reikalavimų, todėl kai kurios kameros gali būti perpildytos ir vienam asmeniui tenkantis gyvenamosios patalpos plotas ne visada siekia teisės aktuose nustatytą ribą. Lukiškių TI-K administracija stengiasi, kad suimtieji ir nuteistieji, kurių laikymo sąlygos nevisiškai atitinka nustatytus reikalavimus, tokiomis sąlygomis būtų laikomi kuo trumpesnį laiką, atsiradus galimybei perkeliami į laisvesnes kameras. Kiekvienam kameroje laikomam asmeniui skiriama atskira lova, švarus patalynės komplektas, kitas teisės aktuose nustatytas inventorius.
6. Dėl kamerų remonto
Kamerų remontas Lukiškių TI-K atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą, pagal turimus materialinius, finansinius ir darbo išteklius, taip pat gavus tam skirtas valstybės biudžeto lėšas. Pažymėtina, kad suimtieji ir nuteistieji neretai piktybiškai niokoja valstybės turtą, gadina elektros instaliaciją, daužo apšvietimo lemputes, laužo langus, daužo stiklus, klozetus, griauna atitvarines sieneles, skiriančias klozetą nuo miegamųjų vietų, ir pan., todėl visiškai suremontuotose Lukiškių TI-K kamerose neretai tenka daryti pakartotinį remontą.
7. Dėl sanitarinio mazgo
Pagal HN 76:2010 21 punktą pataisos namų kamerų tipo, karantino (izoliavimo) patalpų, baudos ir drausmės izoliatorių, kalėjimo, tardymo izoliatoriaus, areštinių kamerų, ilgalaikių ir trumpalaikių pasimatymų kambarių atskirose patalpose turi būti įrengtas sanitarinis mazgas; sanitariniame mazge turi būti įrengta šalto vandens tiekimo sistema; tualetas nuo likusio kameros ploto atskirtas sienele, kuri yra ne žemesnė kaip 1,5 m, toks sanitarinio mazgo įrengimas atitinka galiojančių teisės aktų (HN 76:2010) reikalavimus.
8. Dėl ventiliacijos
Pagal HN76:2010 24 punktą gyvenamosios patalpos turi būti vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Lukiškių TI-K kamerose langai pritaikyti vėdinimui, kameros vėdinamos natūraliu būdu per langus, tai atitinka higienos normų reikalavimus. Apgyvendinti asmenys, kurie reguliariai vėdina, prižiūri, tvarko savo kameras, neturi problemų dėl atsirandančio pelėsio ar drėgmės gyvenamosiose kamerose.
Šalies argumentai
9. Pareiškėjo skundžiamasis buvimo laikotarpis Lukiškių TI-K yra neilgas, dalis nurodyto kalinimo laikotarpio atitiko teisės aktų reikalavimus, taip pat tam tikrais laikotarpiais pareiškėjo nebuvo Lukiškių TI-K. Pareiškėjas skundą grindžia abstrakčiais argumentais, reiškia bendro pobūdžio nusiskundimus, nėra konkretumo. Taigi, darytina išvada, jog nukrypimas nuo įprastinių sąlygų nebuvo ilgalaikis, todėl nėra pagrindo pripažinti, jog pareiškėjui kilo tam tikrų pasekmių, dėl kurių galima būtų atlyginti neturtinę žalą (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2012 m. liepos 9 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A146-1527/2012).
10. Administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo. Šios žalos atlyginimą įstatymas sieja su žalos atsiradimu dėl neteisėtų viešojo administravimo subjektų veiksmų / neveikimo viešojo administravimo srityje, t. y. žala atlygintina tais atvejais, kai minėti subjektai neįvykdė įstatymuose nustatytos pareigos arba atliko įstatymuose draudžiamus atlikti veiksmus, arba pažeidė bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.246 straipsnis). CK 6.271 straipsnyje nustatyta deliktinė atsakomybė, kai žala atlyginama dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų; pagal šio straipsnio 4 dalį valstybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos / jų darbuotojai privalėjo veikti. Deliktinė atsakomybė – viena iš civilinės atsakomybės rūšių, jai atsirasti būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą CK 6.246–6.249 straipsniuose. Pagal CK 6.247 straipsnį atlyginami tik nuostoliai, kurie gali būti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu. Sprendžiant dėl pareiškėjo skundo pagrįstumo nepakanka nustatyti, kad Lukiškių TI-K pareigūnai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) neteisėtai veikė / neveikė, bet būtina nustatyti ir tai, ar toks veikimas / neveikimas tiesiogiai lėmė pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą. Civilinė atsakomybė taikytina tik tuo atveju, jeigu nustatytas žalos padarymo faktas. Žala – vienas iš civilinės atsakomybės atsiradimo pagrindų, kurio neįrodžius, civilinės atsakomybės santykiai neatsiranda, nes nėra delikto. Nagrinėjamu atveju nėra būtinos CK 6.271 straipsnyje nustatytos valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygos.
III
Teismo posėdyje pareiškėjas V. K., remdamasis skundu, prašė skundą tenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas, išnagrinėjęs skundo ir atsiliepimo motyvus, įvertinęs rašytinius bylos įrodymus, teismo posėdyje pateiktus paaiškinimus, išanalizavęs ginčo teisinį santykį reglamentuojančius teisės aktus,
konstatuoja:
I
1. Pareiškėjas V. K. Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime buvo laikomas šiose kamerose (žr. atsiliepimą į pareiškėjo skundą (b. l. 11–16); asmens įskaitos kortelę (b. l. 17–19)):
– atvykęs į Lukiškių TI-K, 2014 m. vasario 4 d. buvo uždarytas į kamerą Nr. 106 (plotas – 7,38 m²); kameroje buvo 1 asmuo;
– 2014 m. vasario 5 d. perkeltas į kamerą Nr. 199 (plotas – 7,94 m²); kameroje buvo 2 asmenys;
– 2014 m. vasario 6 d. – 2014 m. vasario 10 d. kameroje Nr. 199 buvo 3 asmenys;
– 2014 m. vasario 11 d. išvyko į Lazdijų areštinę;
– 2014 m. vasario 18 d. atvyko iš Lazdijų areštinės ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 112A (plotas – 6,34 m²); kameroje buvo 1 asmuo;
– 2014 m. vasario 19 d. perkeltas į kamerą Nr. 199 (plotas – 7,94 m²); kameroje buvo 4 asmenys;
– 2014 m. vasario 20 d. kameroje Nr. 199 buvo 3 asmenys;
– 2014 m. vasario 21 d. – 2014 m. kovo 12 d. kameroje Nr. 199 buvo 4 asmenys;
– 2014 m. kovo 13 d. – 2014 m. kovo 14 d. kameroje Nr. 199 buvo 3 asmenys;
– 2014 m. kovo 15 d. – 2014 m. kovo 17 d. kameroje Nr. 199 buvo 4 asmenys;
– 2014 m. kovo 18 d. išvyko į Lazdijų areštinę;
– 2014 m. kovo 25 d. atvyko iš Lazdijų areštinės ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 118 (plotas – 7,38 m²); kameroje buvo 1 asmuo;
– 2014 m. kovo 26 d. perkeltas į kamerą Nr. 165 (plotas – 7,94 m²); kameroje buvo 3 asmenys;
– 2014 m. kovo 27 d. – 2014 m. balandžio 1 d. kameroje Nr. 165 buvo 4 asmenys;
– 2014 m. balandžio 2 d. kameroje Nr. 165 buvo 3 asmenys;
– 2014 m. balandžio 3 d. – 2014 m. balandžio 8 d. kameroje Nr. 165 buvo 4 asmenys;
– 2014 m. balandžio 9 d. kameroje Nr. 165 buvo 3 asmenys;
– 2014 m. balandžio 10 d. – 2014 m. balandžio 14 d. kameroje Nr. 165 buvo 4 asmenys;
– 2014 m. balandžio 15 d. – 2014 m. balandžio 20 d. kameroje Nr. 165 buvo 3 asmenys;
– 2014 m. balandžio 21 d. perkeltas į kamerą Nr. 118 (plotas – 7,38 m²); kameroje buvo 2 asmenys;
– 2014 m. balandžio 22 d. perkeltas į kamerą Nr. 146 (plotas – 7,94 m²); kameroje buvo 3 asmenys;
– 2014 m. balandžio 23 d. – 2014 m. balandžio 28 d. kameroje Nr. 146 buvo 3 asmenys;
– 2014 m. balandžio 29 d. išvyko į Lazdijų areštinę;
– 2014 m. gegužės 6 d. atvyko iš Lazdijų areštinės ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 120 (plotas – 7,38 m²); kameroje buvo 1 asmuo;
– 2014 m. gegužės 7 d. perkeltas į kamerą Nr. 146 (plotas – 7,94 m²); kameroje buvo 2 asmenys;
– 2014 m. gegužės 8 d. – 2014 m. gegužės 15 d. kameroje Nr. 146 buvo 3 asmenys;
– 2014 m. gegužės 16 d. kameroje Nr. 146 buvo 2 asmenys;
– 2014 m. gegužės 17 d. kameroje Nr. 146 buvo 4 asmenys;
– 2014 m. gegužės 18 d. perkeltas į kamerą Nr. 116 (plotas – 7,49 m²); kameroje buvo 1 asmuo;
– 2014 m. gegužės 19 d. perkeltas į kamerą Nr. 174 (plotas – 7,94 m²); kameroje buvo 3 asmenys;
– 2014 m. gegužės 20 d. išvyko į Lazdijų areštinę;
– 2014 m. gegužės 27 d. atvyko iš Lazdijų areštinės ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 109 (plotas – 7,38 m²); kameroje buvo 1 asmuo;
– 2014 m. gegužės 28 d. perkeltas į kamerą Nr. 174 (plotas – 7,49 m²); kameroje buvo 3 asmenys;
– 2014 m. gegužės 29 d. – 2014 m. birželio 26 d. kameroje Nr. 174 buvo 4 asmenys;
– 2014 m. birželio 27 d. perkeltas į kamerą Nr. 110 (plotas – 7,48 m²), kameroje buvo 1 asmuo; vėliau perkeltas į kamerą Nr. 134 (plotas – 7,94 m²), kameroje buvo 2 asmenys;
– 2014 m. birželio 28 d. – 2014 m. birželio 30 d. kameroje Nr. 134 buvo 2 asmenys;
– 2014 m. liepos 1 d. išvyko į Lazdijų areštinę;
– 2014 m. liepos 8 d. atvyko iš Lazdijų areštinės ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 105 (plotas – 7,38 m²); kameroje buvo 1 asmuo;
– 2014 m. liepos 9 d. perkeltas į kamerą Nr. 134 (plotas – 7,94 m²), kameroje buvo 3 asmenys;
– 2014 m. liepos 10 d. – 2014 m. liepos 15 d. kameroje Nr. 134 buvo 3 asmenys;
– 2014 m. liepos 16 d. kameroje Nr. 134 buvo 2 asmenys;
– 2014 m. liepos 17 d. – 2014 m. liepos 20 d. kameroje Nr. 134 buvo 3 asmenys;
– 2014 m. liepos 21 d. kameroje Nr. 134 buvo 2 asmenys;
– 2014 m. liepos 22 d. išvyko į Lazdijų areštinę;
– 2014 m. liepos 29 d. atvyko iš Lazdijų areštinės ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 117 (plotas – 7,31 m²); kameroje buvo 1 asmuo;
– 2014 m. liepos 30 d. perkeltas į kamerą Nr. 285 (plotas – 7,08 m²), kameroje buvo 3 asmenys;
– 2014 m. liepos 31 d. perkeltas į kamerą Nr. 134 (plotas – 7,94 m²), kameroje buvo 4 asmenys;
– 2014 m. rugpjūčio 1 d.– 2014 m. rugpjūčio 5 d. kameroje Nr. 134 buvo 4 asmenys;
– 2014 m. rugpjūčio 6 d. kameroje Nr. 134 buvo 3 asmenys;
– 2014 m. rugpjūčio 7 d.– 2014 m. rugpjūčio 20 d. kameroje Nr. 134 buvo 4 asmenys;
– 2014 m. rugpjūčio 21 d. kameroje Nr. 134 buvo 3 asmenys;
– 2014 m. rugpjūčio 22 d.– 2014 m. rugpjūčio 29 d. kameroje Nr. 134 buvo 2 asmenys;
– 2014 m. rugpjūčio 30 d.– 2014 m. rugsėjo 1 d. kameroje Nr. 134 buvo 3 asmenys;
– 2014 m. rugsėjo 2 d. išvyko į Lazdijų areštinę;
– 2014 m. rugsėjo 9 d. atvyko iš Lazdijų areštinės ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 109 (plotas – 7,31 m²); kameroje buvo 1 asmuo;
– 2014 m. rugsėjo 10 d. perkeltas į kamerą Nr. 197 (plotas – 7,94 m²), kameroje buvo 3 asmenys;
– 2014 m. rugsėjo 11 d. perkeltas į kamerą Nr. 134 (plotas – 7,94 m²), kameroje buvo 2 asmenys;
– 2014 m. rugsėjo 12 d.– 2014 m. rugsėjo 23 d. kameroje Nr. 134 buvo 2 asmenys;
– 2014 m. rugsėjo 24 d. perkeltas į kamerą Nr. 300 (plotas – 7,78 m²), kameroje buvo 3 asmenys;
– 2014 m. rugsėjo 25 d. – 2014 m. spalio 8 d. kameroje Nr. 300 buvo 4 asmenys.
2. Pareiškėjas 2014 m. vasario 4 d. – 2014 m. vasario 5 d., 2014 m. vasario 18 d., 2014 m. kovo 25 d., 2014 m. balandžio 21 d., 2014 m. gegužės 6 d. – 2014 m. gegužės 7 d., 2014 m. gegužės 16 d., 2014 m. gegužės 18 d., 2014 m. gegužės 27 d., 2014 m. birželio 27 d. – 2014 m. birželio 30 d., 2014 m. liepos 8 d., 2014 m. liepos 16 d., 2014 m. liepos 21 d., 2014 m. liepos 29 d., 2014 m. rugpjūčio 22 d. – 2014 m. rugpjūčio 29 d., 2014 m. rugsėjo 9 d., 2014 m. rugsėjo 11 d., 2014 m. rugsėjo 12 d. – 2014 m. rugsėjo 23 d. laikytas sąlygomis, kai vienam asmeniui tenkantis plotas kameroje visiškai atitiko nustatytus reikalavimus. 2014 m. vasario 11 d. – 2014 m. vasario 18 d., 2014 m. kovo 18 d. – 2014 m. kovo 25 d., 2014 m. balandžio 29 d. – 2014 m. gegužės 6 d., 2014 m. gegužės 20 d. – 2014 m. gegužės 27 d., 2014 m. liepos 1 d. – 2014 m. liepos 8 d., 2014 m. liepos 22 d. – 2014 m. liepos 29 d., 2014 m. rugsėjo 2 d. – 2014 m. rugsėjo 9 d. pareiškėjas buvo išvykęs iš Lukiškių TI-K (atsiliepimas į pareiškėjo skundą (b. l. 11–16); asmens įskaitos kortelė (b. l. 17–19)).
3. Lukiškių TI-K (užsakovas) ir UAB „Dezinfa“ (vykdytojas) 2013 m. gruodžio 30 d. sudarė sutartį Nr. VLN-P-2013/255 12 mėn. terminui, pagal kurią vykdytojas įsipareigojo, be kita ko: sutartyje nurodytose Lukiškių TI-K patalpose (taip pat ir miegamosiose ir pirties patalpose) teikti kenkėjų kontrolės paslaugas (1.1 punktas); lankyti objektą ir atlikti pelių ir žiurkių kontrolę ir deratizaciją 2 kartus per kalendorinį mėnesį (2.1.1 punktas); lankyti objektą ir atlikti tarakonų, skruzdėlių, blusų, utėlių kontrolę ir dezinsekciją 2 kartus per kalendorinį mėnesį (2.1.2 punktas); apsilankymo objekte metu stebėti, ar objekte atsirado 2.1.1 ir 2.1.2 punktuose nenurodytų kenkėjų, o jiems atsiradus, informuoti užsakovą ir organizuoti kenkėjų naikinimą (2.1.3 punktas); užsakovas įsipareigojo, be kita ko, mokėti už suteiktas kenkėjų kontrolės paslaugas pagal sutartyje nustatytas sąlygas ir tvarką (1.1 punktas) (b. l. 26–28).
4. Ginčui aktualiu laikotarpiu ir Lukiškių TI-K kamerose, kuriose buvo apgyvendintas pareiškėjas, Vilniaus visuomenės sveikatos centro atlikti patikrinimai:
4.1. Remiantis Vilniaus VSC 2014 m. sausio 24 d. patikrinimo aktu Nr. 13 (13-3)-PA-45 (toliau – ir PA Nr. 13 (13-3)-PA-45), Vilniaus VSC 2014 m. sausio 14 d. nuo 14.00 val. iki 15.30 val. vietoje atliko operatyviąją visuomenės sveikatos saugos kontrolę Lukiškių TI-K kamerose, be kita ko, kameroje Nr. 106, dėl atitikties HN 76:2010 reikalavimams ir nustatė, kad HN 76:2010 reikalavimų pažeidimų nenustatyta: nurodytoje kameroje yra langas, patalpa vėdinama natūraliai per langą, kameroje vietomis nubyrėję sienos dažai, pelėsio vizualiai nenustatyta; kameroje Nr. 106 yra valymui skirtas inventorius, patalpų valymas organizuojamas pagal Lukiškių TI-K administracijos nustatytą tvarką (2013 m. rugsėjo 6 d. įsakymas Nr. 1-136 „Dėl suimtųjų (nuteistųjų) gyvenamųjų patalpų tvarkymo ir jose esančio turto naudojimo tvarkos aprašo patvirtinimo“), dezinfekcinių medžiagų išdavimo duomenys registruojami žurnale; sanitarinių įrenginių dezinfekcija atliekama naudojant kalcinuotą sodą; patalpų valymo ir dezinfekcijos duomenys registruojami žurnale, nurodomas patalpos pavadinimas, valymą, dezinfekciją atlikusio asmens parašas; kameroje Nr. 106 patalynė buvo vizualiai švari, patalynę nustatyta keisti kas 7 dienas; Lukiškių TI-K minkštas inventorius, čiužiniai, pagalvės, antklodės dezinfekuojami dezinfekcijos kameroje, dezinfekcijos duomenys nurodomi dezinfekcinės kameros darbo žurnale, kuriame įrašomi duomenys, iš kur paimti nukenksminti daiktai, dezinfekavimo data, pasirašo atsakingas darbuotojas; pagal patikrinimo metu Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos (toliau – ir NVSPL) specialistų atliktų matavimų duomenis kameroje Nr. 106 dirbtinė apšvieta buvo 215 lx, tai atitiko HN 76:2010 22 punktą, dirbtinė naktinė apšvieta šioje kameroje buvo 17 lx, tai atitiko HN 76:2010 23 punktą; santykinė oro drėgmė kameroje Nr. 106 buvo 51 proc. ir atitiko HN 76:2010 26 punkto reikalavimus (b. l. 32–33).
Pareiškėjas kameroje Nr. 106 buvo apgyvendintas 2014 m. vasario 4 d., jam atvykus į Lukiškių TI-K, ir buvo joje 1 dieną (žr. atsiliepimą į skundą (b. l. 11–16)).
4.2. Remiantis Vilniaus VSC 2014 m. sausio 27 d. patikrinimo aktu Nr. 13 (13-3)-PA-46 (toliau – ir PA Nr. 13 (13-3)-PA-46), Vilniaus VSC 2014 m. sausio 14 d. nuo 14.00 val. iki 15.30 val., sausio 15 d. nuo 14.00 val. iki 15.30 val., sausio 27 d. nuo 14.00 val. iki 14.30 val. vietoje atliko operatyviąją visuomenės sveikatos saugos kontrolę Lukiškių TI-K, be kita ko, kameroje Nr. 106, dėl atitikties HN 76:2010 reikalavimams ir nustatė, kad: nurodytoje kameroje vietomis nubyrėję sienų dažai; kamera Nr. 106 vėdinama per langą, nepažeidžiant HN 76:2010 punkto 24 reikalavimų; pelėsio vizualiai nenustatyta; patalpų valymas Lukiškių TI-K organizuojamas pagal Lukiškių TI-K administracijos nustatytą tvarką (2013 m. rugsėjo 6 d. įsakymas Nr. 1-136 „Dėl suimtųjų (nuteistųjų) gyvenamųjų patalpų tvarkymo ir jose esančio turto naudojimo tvarkos aprašo patvirtinimo“), dezinfekcinių medžiagų išdavimo duomenys registruojami žurnale, sanitarinių įrenginių dezinfekcija atliekama naudojant kalcinuotą sodą, patalpų valymo ir dezinfekcijos duomenys registruojami žurnale, nurodomas patalpos pavadinimas, valymą, dezinfekciją atlikusio asmens parašas, HN 76:2010 pažeidimų nenustatyta; pagal Lukiškių TI-K vidaus tvarką asmenims, atliekantiems patalpų valymo darbus, išduodamas valymo inventorius ir priemonės, prieš vykdant valymo darbus; pagal patikrinimo metu NVSPL specialisto atliktų matavimų duomenis kameroje Nr. 106 dirbtinė dieninė apšvieta buvo 215 lx ir HN 76:2010 22 punktą; kameroje Nr. 106 išmatuota oro temperatūra buvo 18,7 °C, santykinė oro drėgmė – 51 proc., tai atitiko HN 76:2010 26 punkto reikalavimus; oro judėjimo greitis kameroje Nr. 106 buvo 0,02 m/s ir neatitiko HN 76:2010 reglamentuojamo rodiklio (oro judėjimo greitis turi būti 0,05 m/s–0,15 m/s); sanitarinių mazgų su atskira oro šalinimo sistema įrengimui atskirose patalpose įrengimui reikėtų atlikti Lukiškių TI-K pastato rekonstrukcijos darbus, todėl HN 76:2010 21 punkto reikalavimai tiesiogiai netaikomi, tačiau pagal galimybes turi būti siekiama maksimaliai pritaikyti sąlygas Lukiškių TI-K kamerose pagal HN 76:2010, įrengiant veidrodžius (b. l. 34–35). PA Nr. 13 (13-3)-PA-46 pateiktas nurodymas: oro judėjimo greičiui padidinti siūloma dažniau vėdinti patalpas (b. l. 34–35).
Pareiškėjas kameroje Nr. 106 buvo apgyvendintas 2014 m. vasario 4 d., jam atvykus į Lukiškių TI-K, ir buvo joje 1 dieną (žr. atsiliepimą į skundą (b. l. 11–16)).
4.3. Remiantis Vilniaus VSC 2014 m. vasario 5 d. patikrinimo aktu Nr. 13 (13-3)-PA-71 (toliau – ir PA Nr. 13 (13-3)-PA-71), Vilniaus VSC 2014 m. sausio 21 d. nuo 14.00 val. iki 15.40 val., vietoje atliko operatyviąją visuomenės sveikatos saugos kontrolę Lukiškių TI-K, be kita ko, kameroje Nr. 105, kameroje Nr. 106, kameroje Nr. 120, kameroje Nr. 285, dėl atitikties HN 76:2010 reikalavimams ir nustatė, kad: kameroje Nr. 106 pagal patikrinimo metu NVSPL atliktų matavimų duomenis dirbtinė naktinė apšvieta siekė 16 lx ir atitiko HN 76:2010 23 punkto reikalavimą, oro judėjimo greitis buvo 0,06 m/s, t. y. atitiko HN 76:2010 26 punkto reikalavimą, ši kamera vėdinama per langą, t. y. atitinka HN 76:2010 24 punkto reikalavimus, šioje kameroje buvo švaru, pelėsio vizualiai nenustatyta; kameroje Nr. 285 dirbtinė apšvieta siekė 276 lx ir atitiko HN 76:2010 reikalavimus, šioje kameroje nustatyti nedideli eksploataciniai lubų ir sienų pažeidimai, nekeliantys pavojaus sveikatai; kamerose Nr. 105 ir 120 patikrinimo metu valymui skirto inventoriaus nebuvo, nes šių gyvenamųjų patalpų švaros ir tvarkos palaikymu rūpinasi Lukiškių TI-K dirbantys ir už tai atsakingi asmenys; patalpų valymas Lukiškių TI-K organizuojamas pagal Lukiškių TI-K direktoriaus 2013 m. rugsėjo 6 d. įsakyme Nr. 1-136 „Dėl suimtųjų (nuteistųjų) gyvenamųjų patalpų tvarkymo ir jose esančio turto naudojimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ nustatytą tvarką; kamerose Nr. 105 ir Nr. 120 lubų paviršiaus pažeidimų, keliančių pavojų sveikatai, nenustatyta (b. l. 36–37).
Pareiškėjas kameroje Nr. 105 buvo apgyvendintas 2014 m. liepos 8 d., kameroje Nr. 106 – 2014 m. vasario 4 d., kameroje Nr. 120 – 2014 m. gegužės 6 d., kameroje Nr. 285 – 2014 m. liepos 30 d. (žr. atsiliepimą į skundą (b. l. 11–16)).
4.4. Remiantis Vilniaus VSC 2014 m. vasario 10 d. patikrinimo aktu Nr. 13 (13-3)-PA-96 (toliau – ir PA Nr. 13 (13-3)-PA-96), Vilniaus VSC 2014 m. sausio 14 d., sausio 21 d., sausio 28 d. atliko vietoje Lukiškių TI-K operatyviąją kontrolę, be kita ko, dušo patalpų, įvertino jų (jų sąlygų) atitiktį HN 76:2010 reikalavimams ir nustatė, kad: pagal Lukiškių TI-K vidaus tvarkos taisykles patalynė ir apatiniai drabužiai skalbiami nemokamai; pagal Suimtųjų ir nuteistųjų viršutinių drabužių skalbimo ir džiovinimo paslaugos teikimo tvarkos aprašą, patvirtintą Lukiškių TI-K direktoriaus 2013 m. birželio 20 d. įsakyme Nr. 1-21, suimtiesiems ir nuteistiesiems sudaryta galimybė naudotis viršutinių drabužių skalbimo ir džiovinimo paslauga; nenustatyta HN 76:2010 64 punkto, pagal kurį laisvės atėmimo vietų veikiančiose skalbyklose turi būti sudarytos sąlygos skalbti ir džiovinti asmeninius apatinius ir viršutinius drabužius, pažeidimo; 2014 m. sausio 14 d. patikrinimo metu nustatyta, kad Lukiškių TI-K antro korpuso dušuose kranai nesulūžę, yra mechaniniai ventiliatoriai, pakabos drabužiams pakabinti, grindų kilimėliai, suolai; patalpose buvo vizualiai švaru; patalpų valymas, sanitarinių įrenginių dezinfekcija organizuojami pagal Lukiškių TI-K nustatytą tvarką, HN 76:2010 pažeidimų nenustatyta; HN 76:2010 nėra aiškiai nurodyta, kokia santykinė oro drėgmė turi būti dušuose ir / ar prausyklose, kur maudantis drėgmė susidaro natūraliai; pagal patikrinimo metu NVSPL atliktų tyrimų duomenis santykinė oro drėgmė pirmo aukšto duše buvo 53 proc., antro aukšto duše – 56 proc., rūsiuose esančiuose dušuose – 98 proc. (21 posto duše) ir 96 proc. (22 posto duše); santykinė oro drėgmė antro korpuso rūsyje esančiuose dušuose (21 posto ir 22 posto dušuose) neatitiko HN 76:2010 26 punkto reikalavimo, todėl kad šiais dušais patikrinimo dieną buvo naudojamasi nuolat su labai trumpomis pertraukomis (b. l. 38–39). PA Nr. 13 (13-3)-PA-96 pateiktas nurodymas kuo dažniau vėdinti antro korpuso rūsyje esančius dušus, esant galimybėms – įrengti efektyvesnę vėdinimo sistemą (b. l. 38–39).
4.5. Remiantis Vilniaus VSC 2014 m. balandžio 23 d. patikrinimo aktu Nr. 13 (13-3)-PA-585 (toliau – ir PA Nr. 13 (13-3)-PA-585), Vilniaus VSC, vadovaudamasis HN 76:2010, 2014 m. balandžio 1 d., balandžio 8 d. ir balandžio 23 d. atliko vietoje (Lukiškių TI-K) grįžtamąją visuomenės sveikatos saugos kontrolę ir, be kita ko, nustatė: 2013 m. liepos 18 d. patikrinimo akte Nr. 13( 13.3.)-13.16.-845 buvo nustatyta, kad Lukiškių TI-K kameroje Nr. 105 virš sanitarinio mazgo yra drėgnos lubos, kad yra drėgna siena ir vietomis atšokę sienos dažai, tai neatitiko HN 76:2010 62 punkto reikalavimų, Lukiškių TI-K administracijai buvo nurodyta, esant finansinėms galimybėms, atlikti kameros Nr. 105 paprastąjį remontą; 2014 m. balandžio 1 d. grįžtamosios kontrolės metu nustatyta, kad kameroje Nr. 105 paprastasis remontas neatliktas, nustatyta, kad vietomis atšokę lubų ir sienų dažai; 2013 m. spalio 24 d. patikrinimo akte Nr. 13( 13.3.)-13.16-1292 buvo nustatyta, kad santykinė oro drėgmė kamerose Nr. 106 ir Nr. 134 neatitiko HN 76:2010 26 punkto reikalavimų, pagal kurį gyvenamosiose patalpose šaltuoju metu periodu santykinė oro drėgmė turi būti 35 proc.–60 proc.; 2014 m. balandžio 1 d. grįžtamosios kontrolės metu nustatyta, kad kameroje Nr. 106 santykinė oro drėgmė siekė 64,3 proc., kameroje Nr. 134 – 56,8 proc. (b. l. 40–41). PA Nr. 13 (13-3)-PA-585 pateikta išvada, kad, be kita ko, 2013 m. liepos 18 d. patikrinimo akte Nr. 13( 13.3.)-13.16.-845 nustatyti HN 76:2010 62 punkto pažeidimai nėra pašalinti, kadangi remonto darbų atlikimas susijęs su skiriamu finansavimu, taip pat pateiktas nurodymas, be kita ko, kameroje Nr. 105 pašalinti esančius lubų ir sienų nelygumus iki 2014 m. liepos 23 d. (b. l. 40–41).
Pareiškėjas kameroje Nr. 105 buvo apgyvendintas 2014 m. liepos 8 d., kameroje Nr. 106 – 2014 m. vasario 4 d., kameroje Nr. 134 – dalį 2014 m. birželio 27 d., 2014 m. birželio 28 d. – 2014 m. birželio 30 d., 2014 m. liepos 9 d. – 2014 m. liepos 21 d., 2014 m. liepos 31 d. – 2014 m. rugsėjo 1 d., 2014 m. rugsėjo 11 d. – 2014 m. rugsėjo 23 d. (žr. atsiliepimą į skundą (b. l. 11–16)).
4.6. Remiantis Vilniaus VSC 2014 m. birželio 4 d. patikrinimo aktu Nr. 13 (13-3)-PA-909 (toliau – ir PA Nr. 13 (13-3)-PA-909), Vilniaus VSC 2014 m. birželio 2 d. 14.20 val. iki 15.20 val. vietoje (Lukiškių TI-K) atliko operatyviąją kontrolę, be kita ko, kamerų Nr. 105 ir Nr. 112A, dėl atitikties HN 76:2010 reikalavimams ir nustatė, kad: kamerose Nr. 105 ir Nr. 112A yra langai, patalpos vėdinamos natūraliai per langus, pelėsio požymių vizualiai nenustatyta; kameroje Nr. 105 išmatuota dirbtinė dieninė apšvieta buvo 202 lx, kameroje Nr. 112A – 340 lx, tai atitiko HN 76:2010 22 punkto reikalavimus; išmatuota oro temperatūra kameroje Nr. 105 buvo 19,9 °C, santykinė oro drėgmė – 65 proc., kameroje Nr. 112A išmatuota oro temperatūra buvo 20,5 °C, santykinė oro drėgmė – 64,8 proc., tai atitiko HN 76:2010 26 punkto reikalavimus; patikrintose kamerose buvo valymui skirti įrankiai; tualetų valymui kamerose naudojama kalcinuota soda; dėl dezinsekcijos, deratizacijos atlikimo Lukiškių TI-K yra sudaręs sutarti su UAB „Dezinfa“, atlikti dezinsekcijos, deratizacijos darbai registruojami; HN 76:2010 reikalavimų pažeidimų nenustatyta (b. l. 44–45).
Pareiškėjas kameroje Nr. 105 buvo apgyvendintas 2014 m. liepos 8 d., kameroje Nr. 112A – 2014 m. vasario 18 d. (žr. atsiliepimą į skundą (b. l. 11–16)).
II
1. Nagrinėjamoje administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. K. skundą sprendžiama, ar jis buvo laikomas Lukiškių TI-K tinkamomis sąlygomis. Pasak pareiškėjo, jam laisvė nuo 2014 m. gegužės 27 d. iki 2014 m. spalio 8 d. buvo apribota pažeidžiant galiojančius teisės aktus. Teismas atkreipia dėmesį, kad pagal atsakovės pateiktus duomenis pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo laikomas nuo 2014 m. vasario 4 d. iki 2014 m. spalio 8 d.
Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakyme Nr. V-241 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: Bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ patvirtinimo“ patvirtintoje Lietuvos higienos normoje HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: Bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ minimalūs vienam kaliniui tenkantys kameros plotai nėra numatyti. Pabrėžtina, kad Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakyme Nr. V-124 (įsigaliojo nuo 2010 m. gegužės 14 d.) nustatytas reikalavimas, kad vienam asmeniui, laikomam Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo kameroje, turi tekti ne mažiau kaip 3,6 m² ploto. Būtent šis plotas turi būti vertinimo kriterijumi šioje administracinėje byloje, nes V. K. keliamas ginčas apima laikotarpį nuo 2014 m. vasario 4 d. iki 2014 m. spalio 8 d.
2. Minėta, kad pareiškėjas V. K. prašo teismą priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus–kalėjimo, neturtinę žalą po 200 Lt už kiekvieną parą, praleistą Lukiškių TI-K.
2.1. Nagrinėjamoje administracinėje byloje sprendžiant, ar pareiškėjo prašymas yra pagrįstas ir gali būti tenkintinas, pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Civiliniame kodekse ir kituose įstatymuose nustatyta tvarka. Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 4 dalis). Valstybės civilinė atsakomybė pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims būtinoms sąlygoms: 1) neteisėtiems veiksmams (Civilinio kodekso 6.246 straipsnis); 2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (Civilinio kodekso 6. 247 straipsnis); 3) teisės pažeidimu padarytai žalai (Civilinio kodekso 6.249 straipsnis). Šios rūšies žalos atlyginimo specifika yra tokia, kad nebūtina nustatyti neteisėtus veiksmus įvykdžiusio subjekto kaltės, t. y. valstybė atsiradusią žalą atlygina visiškai, nepaisydama konkretaus valstybinės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Neįrodžius bent vienos iš minėtų būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, žalos atlyginimas negalimas, nes žalai atlyginti nėra teisinio pagrindo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. lapkričio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-1355/2010).
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011 m. spalio 20 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A858-2233/2011 konstatavo:
„Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra nurodęs, kad neturtinė žala yra dvasinė skriauda, kurią tik sąlygiškai galima įvertinti ir kompensuoti materialiai; padarytos moralinės žalos, kaip asmens patirtos dvasinės skriaudos, neretai apskritai niekas (inter alia jokia materiali kompensacija) negali atstoti, nes asmens psichologinės, emocinės ir kitokios būsenos, buvusios iki tol, kol jis patyrė dvasinę skriaudą, neįmanoma sugrąžinti – tokią būseną kai kada (geriausiu atveju) galima tik iš naujo sukurti, panaudojant inter alia materialią (pirmiausia piniginę) kompensaciją už tą moralinę žalą (tai nereiškia, kad kai kada išties nėra neįmanoma vien moralinė satisfakcija už patirtą moralinę žalą). Materiali (piniginė) kompensacija už moralinę žalą, kaip materialus tos moralinės žalos atitikmuo, taip pat turi būti skiriama vadovaujantis visiško (adekvataus) žalos atlyginimo principu, kurio taikymui tokiais atvejais būdingi svarbūs ypatumai, nes tokia materiali kompensacija savo turiniu iš esmės skiriasi nuo pačios moralinės žalos, kuri buvo padaryta ir už kurią yra kompensuojama, turinio ir dėl to (jos dydis nesvarbu) pagal savo prigimtį negali (arba ne visada gali) atstoti patirtos dvasinės skriaudos. Tokios materialios (pirmiausia piniginės) kompensacijos už neturtinę žalą paskirtis – sudaryti materialias prielaidas iš naujo sukurti tai, ko negalima sugrąžinti, kuo teisingiau atlyginti tai, ko asmeniui neretai apskritai niekas – jokie pinigai, joks materialus turtas – negali atstoti (žr. Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimą). Iš esmės analogiška nuostata suformuluota ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, kuris yra konstatavęs, jog neturtinės žalos atlyginimas yra glaudžiai susijęs su idėjos, jog pareiškėjas turėtų likti indiferentiškas toms pasekmėms, kurias sukėlė neteisėti valstybės pareigūnų veiksmai, po to, kai ši žala buvo teisingai atlyginta, įgyvendinimu. Kitaip tariant, pareiškėjo, kuris patiria neturtinę žalą, statusas ex post turėtų kiek įmanoma labiau prilygti jo susikurtai gerovei ex ante (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. lapkričio 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1897/2008). Atkreiptinas dėmesys, jog visiško (adekvataus) žalos atlyginimo principo taikymui neturtinės žalos nustatymo (įvertinimo) atvejais būdingi svarbūs ypatumai: neturtinė žala yra skriauda, kurią tik sąlygiškai galima įvertinti ir kompensuoti materialiai. Neturtiniai praradimai susiję su netektimis, kurios negali būti nedelsiant apskaičiuojamos konkrečia materialine ekonomine forma.
Teismų praktikoje (žr., pvz., 2007 m. birželio 26 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimą administracinėje byloje Nr. A14-653/07; 2008 m. balandžio 16 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/08; Administracinių teismų praktika, 2008, Nr. 4(14); 2010 m. birželio 23 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. A858-940/2010) taip pat laikomasi nuostatos, jog neturtinės žalos įrodinėjamas pasižymi specifika, nes neturtinė žala dažnai yra susijusi su fizinio ar dvasinio pobūdžio pakenkimais, kuriuos įrodyti tiesioginiais įrodymais dažnai neįmanoma. Todėl ginčo dėl neturtinės žalos padarymo sprendimui negali būti taikomi tokie patys įrodymų konkretumo standartai. Įrodinėjant neturtinę žalą ypatingą reikšmę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti išvadą, kad egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobūdžio faktas – neturtinės žalos padarymo faktas. Įrodžius tokius faktus, kurie neabejotinai turėtų sąlygoti neigiamą poveikį nukentėjusiam asmeniui, gali būti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas. Tokiais atvejais bylą nagrinėjantis teismas turi vadovautis ABTĮ 57 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta bendrąja įrodymų vertinimo taisykle – vertinti įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstu visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių visumos ištyrimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo principais.
Teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog kaip neturtinė žala pripažįstamas ne bet koks asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Neturtinės žalos buvimas konstatuotinas tuomet, kai neigiamą poveikį asmeniui darę veiksmai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kad jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu (žr., pvz., 2006 m. gegužės 17 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-327/2006; 2007 m. lapkričio 15 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. A17-749/2007).“
2.2. Šiame sprendime teismas konstatuoja neteisėtų veiksmų faktą, nes, V. K. nuo 2014 m. vasario 4 d. iki 2014 m. spalio 8 d. būnant Lukiškių TI-K, buvo pažeidžiami įsakyme Nr. V-124 nustatyti reikalavimai. Teismas įvertina ir tą aplinkybę, jog 2014 m. vasario 4 d. – 2014 m. vasario 5 d., 2014 m. vasario 18 d., 2014 m. kovo 25 d., 2014 m. balandžio 21 d., 2014 m. gegužės 6 d. – 2014 m. gegužės 7 d., 2014 m. gegužės 16 d., 2014 m. gegužės 18 d., 2014 m. gegužės 27 d., 2014 m. birželio 27 d. – 2014 m. birželio 30 d., 2014 m. liepos 8 d., 2014 m. liepos 16 d., 2014 m. liepos 21 d., 2014 m. liepos 29 d., 2014 m. rugpjūčio 22 d. – 2014 m. rugpjūčio 29 d., 2014 m. rugsėjo 9 d., 2014 m. rugsėjo 11 d., 2014 m. rugsėjo 12 d. – 2014 m. rugsėjo 23 d. pareiškėjas laikytas sąlygomis, kai vienam asmeniui tenkantis plotas kameroje visiškai atitiko nustatytus reikalavimus. Be to, 2014 m. vasario 11 d. – 2014 m. vasario 18 d., 2014 m. kovo 18 d. – 2014 m. kovo 25 d., 2014 m. balandžio 29 d. – 2014 m. gegužės 6 d., 2014 m. gegužės 20 d. – 2014 m. gegužės 27 d., 2014 m. liepos 1 d. – 2014 m. liepos 8 d., 2014 m. liepos 22 d. – 2014 m. liepos 29 d., 2014 m. rugsėjo 2 d. – 2014 m. rugsėjo 9 d. pareiškėjas buvo išvykęs iš Lukiškių TI-K. Taigi, pareiškėjas iš viso 159 paras buvo laikomas netinkamai, pažeidžiant įsakyme Nr. V-124 nustatytus kamerų ploto reikalavimus, taikomus vienam asmeniui. Lukiškių TIK neveikė taip, kaip pagal įstatymus turėjo veikti, todėl neteisėtumo faktas yra pakankamai įrodytas (žr. analogišką poziciją Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. sausio 23 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A-438-121/2009, taip pat Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 3 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A143-2810/2011), o jo motyvai, kad jis nėra kaltas dėl šio pažeidimo nėra reikšmingi: pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalies nuostatas šios rūšies žalos atlyginimo specifika yra tokia, kad nebūtina nustatyti neteisėtus veiksmus įvykdžiusio subjekto kaltės, t. y. valstybė atsiradusią žalą atlygina visiškai, nepaisydama konkretaus valstybinės valdžios institucijos darbuotojo kaltės.
2.3. Teismų praktikoje pripažįstama, kad neturtinės žalos įrodinėjimas pasižymi specifika, kadangi neturtinė žala dažnai yra susijusi su fizinio ar dvasinio pobūdžio pakenkimais, kuriuos įrodyti tiesioginiais įrodymais ne visada įmanoma, todėl įrodinėjant neturtinę žalą ypatingą reikšmę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti išvadą, kad egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobūdžio faktas – neturtinės žalos padarymo faktas. Įrodžius tokius faktus, kurie neabejotinai turėtų lemti neigiamą poveikį nukentėjusiajam asmeniui (neigiamus fizinius ar dvasinius išgyvenimus), gali būti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. birželio 26 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A14-653/2007; 2008 m. balandžio 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A444- 619/2008 ir kt.). Tai, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje, yra konstatuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (administracinė byla Nr. A143-1966/2008, Nr. A502-913/2011 ir kt.). Nagrinėjamoje byloje, atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, susijusias su pareiškėjo kalinimo Lukiškių TI-K kamerų patalpose sąlygomis, teismas daro išvadą, kad pareiškėjo teiginiai, jog kalinimas tokiomis sąlygomis padarė jam įvairių nepatogumų, yra įrodytas.
Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva. Tai reiškia, kad nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį turi būti taikomi kriterijai, nurodyti Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalyje, tame tarpe ir sąžiningumo, teisingumo bei protingumo principai. Teismų praktikoje pripažįstama ir tai, kad asmens pažeista neturtinė teisė kai kuriais atvejais teismo gali būti apginta nepriteisiant neturtinės žalos atlyginimo pinigais. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT), gindamas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, neretai konstatuoja, kad teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (EŽTT 2000 m. spalio 10 d. sprendimas byloje D. prieš Lietuvą, 2006 m. spalio 10 d. sprendimas byloje L. L. prieš Prancūziją). Taigi, teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimas byloje M. prieš Lietuvą). Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-2/2008). Analogiška praktika nuosekliai formuojama ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nagrinėjamose bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo (2007 m. liepos 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A2-718/2007; 2008 m. balandžio 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A444-619/2008; 2010 m. spalio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1240/2011; 2012 m. sausio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-143/2012 ir kt.).
Šio pobūdžio bylose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje konstatuojama, kad neturtinė žala turi būti atlyginama pinigais (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. sausio 23 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A-438-121/2009, taip pat Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 3 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A143-2810/2011). Kartu pabrėžtina, kad neturtinės žalos prigimtis lemia, jog nėra galimybės šią žalą tiksliai apibrėžti, ją apčiuopti, grąžinti nukentėjusį asmenį į buvusią padėtį ar rasti tokios žalos tikslų piniginį ekvivalentą, dėl to įstatyme nustatyti tik kriterijai, į kuriuos privalo atsižvelgti teismas, nustatydamas neturtinės žalos atlyginimo dydį kiekvienu konkrečiu atveju. Kartu negalimumas neturtinės žalos tiksliai apibrėžti ir visiškai atlyginti materialiai nereiškia, kad gali būti reikalaujama neproporcingos kompensacijos. Pareikalavus nerealaus dydžio kompensacijos, o teismui ją priteisus, gali būti paneigta neturtinės žalos atlyginimo esmė, paverčiant tai nepagrįstu uždarbiavimu. Atsižvelgiant į tai, piniginės kompensacijos neturtinei žalai atlyginti dydis kiekvienu konkrečiu atveju nustatomas teismo nagrinėjamoje byloje pagal įstatyme nustatytus ir teismo reikšmingais pripažintus kriterijus (Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalis), vadovaujantis sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principais (Civilinio kodekso 1.5 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-465/2010, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-1452/2010).
Teismas pabrėžia, kad pareiškėjo apgyvendinimas perpildytoje patalpoje negali būti vertinamas tik kaip mažareikšmis ar smulkmeniškas pažeidimas. Kartu pabrėžtina, kad teismas neturi teisinio pagrindo konstatuoti Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnio pažeidimo, nes Lukiškių TI-K siekia užtikrinti laikomiems asmenims tvarką ir kaip įmanoma geresnes sąlygas (žr. Lukiškių TI-K atsiliepimą į skundą (b. l. 11–16)), pagal Lukiškių TI-K (užsakovas) ir UAB „Dezinfa“ 2013 m. gruodžio 30 d. sutartį Nr. VLN-P-2013/255 (b. l. 26–29) Lukiškių TI-K atliekamos kenkėjų kontrolės paslaugos. Pabrėžtina ir tai, kad patiems nuteistiesiems, suimtiesiems asmenims išduodama kalcinuota soda kamerų, kriauklių ir unitazų valymui (žr. Visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktus (b. l. 32–33, 34–35, 44–45); taigi, patys nuteistieji, suimtieji turi valyti kameras, kriaukles ir unitazus.
Teismas, pakartodamas, kad pareiškėjo apgyvendinimas perpildytoje patalpoje negali būti vertinamas tik kaip mažareikšmis ar smulkmeniškas pažeidimas, atsižvelgdamas į pažeidimo mastą, šio pažeidimo trukmę (159 paras pareiškėjas V. K. Lukiškių TI-K buvo laikomas netinkamai), į tai, kad pareiškėjui reali žala sveikatai nepadaryta, kad Vilniaus visuomenės sveikatos centras nustatė tam tikrus nežymius pažeidimus (žr. šio sprendimo konstatuojamosios dalies I skyrių), į Lietuvoje pareiškėjo buvimo Lukiškių TI-K laikotarpiu egzistavusias ekonomines darbo užmokesčio (minimali mėnesinė alga 2013 m. sausio 1 d. – 2014 m. rugsėjo 30 d. buvo 1 000 Lt (žr. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. gruodžio 19 d. nutarimą Nr. 1543 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio didinimo“), o nuo 2014 m. spalio 1 d. – 1035 Lt, bei nuo 2015 m. sausio 1 d. – 300 eurų (žr. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. rugsėjo 24 d. nutarimą Nr. 972 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio“)) bei gyvenimo sąlygas, pareiškėjui padarytos neturtinės žalos dydis įvertinamas 1 180 eurų, kuris priteistinas iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K. Ypač pabrėžtina, kad teismas, vertindamas neturtinės žalos dydį, remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. vasario 11 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A558-575/2015, kurioje už 149 netinkamo kalinimo dienų buvo priteista 1 100 eurų. Teismo vertinimu, didesnės negu 1 180 eurų neturtinės žalos priteisimas šioje administracinėje byloje būtų vertintinas kaip nepagrįstas pareiškėjo uždarbiavimas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 5 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjo V. K. skundą tenkinti iš dalies.
Priteisti pareiškėjui V. K., a. k. (duomenys neskelbtini) iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 1 180 eurų (vieno tūkstančio vieno šimto aštuoniasdešimties eurų) neturtinės žalos atlyginimą už 159 paras, praleistas dėl netinkamų laikymo sąlygų Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime, nuo 2014 m. vasario 4 d. iki 2014 m. spalio 8 d.
Likusią skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.