- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-10-24
- Bylos Nr.
- N-444-1792-07
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Ričardas Piličiauskas, Antanas Ablingis, Virgilijus Valančius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Ričardo Piličiausko ir Virgilijaus Valančiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo V. U. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. balandžio 12 d. nutarties V. U. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Vilniaus miesto Vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos Eismo priežiūros tarnybos (toliau – Institucija) įgaliotas pareigūnas V. U. 2006 m. gruodžio 11 d. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad šis 2006 m. liepos 22 d., apie 0.45 val., vairavo neįregistruotą automobilį be įstatymų nustatyto draudimo dokumento, važiuodamas atbuline eiga nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, atsitrenkė į gale stovintį automobilį ir abi transporto priemones sugadino, iš eismo įvykio vietos pasišalino, taip pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 53, 54, 61.3, 271, 275 punktų reikalavimus.
Žemesnės instancijos teismas
Institucija 2006 m. gruodžio 22 d. nutarimu V. U. už pažeidimų, numatytų Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 123 straipsnio 1 dalyje, 123 straipsnio 6 dalyje, 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje, padarymą skyrė 3500 Lt baudą.
Šalies argumentai
V. U., nesutikdamas su nutarimu, kreipėsi su skundu į Vilniaus apygardos administracinį teismą prašydamas jį panaikinti. Nurodė, jog nutarimas neteisėtas ir nepagrįstas, nes pareigūnai netinkamai atliko savo pareigas, susijusias su administracinį teisės pažeidimą padariusio asmens nustatymu, taip grubiai pažeisdami Kelių eismo taisyklių administracinių teisės pažeidimų bylų nagrinėjimo instrukcijos 57.1 punktą. Teigia, jog jam inkriminuotų pažeidimų, kurie visi susiję su transporto priemonės vairavimu, nepadaręs, nes laikotarpiu nuo 2006 m. liepos 20 d. iki 2006 m. liepos 23 d. buvo Palangoje, o pažeidimų padarymo momentu - UAB „Casino planet“ priklausančiame kazino, ką gali patvirtinti su juo buvę bičiuliai, kazino vaizdo įrašas. Paaiškino, jog jo automobilis buvo 2006 m. liepos 22 d. išregistruotas, nes buvo pardavinėjamas, jau buvo gavęs net avansinį mokėjimą, automobilio raktelius ir dokumentus buvo perdavęs potencialiam pirkėjui. Pareigūnams pastarojo asmens duomenis nurodė, tačiau nei jis, nei jo nurodyti liudytojai apklausti nebuvo, todėl mano, jog buvo nubaustas tik kaip formalus automobilio savininkas.
Teismo posėdyje V. U. savo poziciją, išdėstytą skunde, palaikė, papildomai paaiškino, jog iš Vilniaus su draugu K. T. išvyko 2006 m. liepos 19 d. ir grįžo tik liepos 23 dieną.
Nukentėjusysis A. N. teisme prašė skundą atmesti, nurodė, jog pažeidimus padariusį vairuotoją matė iš arti, su juo apie 10-15 minučių bendravo, ir jis yra V. U.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2007 m. balandžio 12 d. nutartimi skundo netenkino ir Vilniaus miesto Vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos Eismo priežiūros tarnybos 2006 m. gruodžio 22 d. nutarimą V. U. administracinio teisės pažeidimo byloje paliko nepakeistą.
Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog skundžiamas nutarimas teisėtas ir pagrįstas. Tokios išvados prieita nustačius, jog: 1) nukentėjusysis neabejotinai atpažino V. U. kaip tikrąjį pažeidėją, su kuriuo po eismo įvykio bendravo pusės metro atstumu. A. N. iš karto po įvykusio susidūrimo pareigūnams teigė, jog pažeidėją atpažintų, ką iš dviejų jam pateiktų fotonuotraukų jis vėliau ir padarė. Teismas nenustatė, kad V. U. su nukentėjusiuoju sietų kokie nors asmeniškumai, dėl kurių būtų galima suabejoti A. N. parodymais, todėl netikėti jais teismas pagrindų neturi; 2) liudytojų K. T. ir E. K. parodymais teismas nesivadovavo, nes jie neatitinka nukentėjusiojo duotų paaiškinimų, be to, jie yra su V. U. pažįstami, todėl suinteresuoti padėti pastarajam išvengti administracinės atsakomybės; 3) nuobauda, nustačius atsakomybę sunkinančią aplinkybę – pakartotinumą, parinkta tinkamai.
III.
V. U. apeliaciniu skundu prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. balandžio 12 d. nutartį ir Institucijos nutarimą panaikinti. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
1. teismas atmetė liudytojų K. T. ir E. K. parodymus tai visiškai nemotyvuodamas. Motyvas atmesti šių liudytojų parodymus dėl to, jog nukentėjusiojo parodymai yra priešingi, negali būti tinkamas, nes šių asmenų parodymai administracinio proceso prasme yra lygiaverčiai. Tarnybinis pranešimas ir eismo įvykio vietos schema negali būti laikomai dokumentais, patvirtinančiais jo kaltę, nes juose užfiksuotas tik pats pažeidimo padarymo faktas, o ne jį padaręs asmuo;
2. teismas nepagrįstai atsisakė išreikalauti įrodymą, turėjusį esminės reikšmės teisingam bylos išsprendimui. Pabrėžė, jog tiek skunde rašė, tiek posėdžio metu teigė, jog pažeidimo metu buvo UAB „Casino planet“ kazino, esančiame Palangoje, S.Dariaus ir S.Girėno gatvėje, todėl prašytas išreikalauti vaizdo įrašas kartu su liudytojų parodymais – vieninteliai realūs įrodymai, kuriais galėjo įrodinėti savo teiginius;
3. tiek teismas, tiek Institucija nesiėmė jokių veiksmų tikrajam pažeidėjui nustatyti, nors jis ir nurodė galimo pažeidėjo duomenis. Atkreipia dėmesį į tai, jog nukentėjusysis teisme kategoriškai tvirtino, jog tikrasis pažeidėjas yra V. U., tačiau netrukus po pažeidimo padarymo policijos pareigūnų paprašytas atpažinti pažeidėją iš 2 fotonuotraukų nurodęs į jį, kaip tik į labiausiai panašų. Be to, A. N. teisme teigė šnekėjęs su vairuotoju, apgadinusiu jo automobilį, rusų kalba, nes pastarasis teigė lietuvių kalbos nemokėjęs, tačiau jis šią kalbą puikiai moka.
Atsižvelgiant į tai, daro išvadą, jog pažeidimo tyrimo spragos sąlygojo tai, jog nebuvo nustatytas tikrasis pažeidėjas, o atsakomybėn patrauktas jis, t. y. eismo įvykyje nedalyvavęs asmuo.
Atsikirsdama į apeliacinį skundą, Institucija prašo jį atmesti ir nurodo, jog Vilniaus apygardos administracinis teismas tinkamai įvertino apelianto veiksmus ir, atsižvelgęs į surinktų įrodymų visumą, priėmė teisingą sprendimą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Iš bylos medžiagos matyti, jog apeliantas nubaustas už keturis savarankiškus teisės pažeidimus, kurie numato, jog administracinę atsakomybę užtraukia: 1) transporto priemonių, neįregistruotų (neperregistruotų) nustatyta tvarka vairavimas (ATPK 123 str. 1 d.); 2) transporto priemonės vairavimas neapsidraudus transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu arba nesant apdraustam šiuo draudimu (ATPK 123 str. 6 d.); 3) kelių eismo taisyklių pažeidimas, nulėmęs kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (ATPK 127 str. 2 d.); 4) pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos, pažeidžiant Kelių eismo taisykles (ATPK 130 str. 1 d.).
Visų minėtų pažeidimų sudėties būtinas objektyviosios pusės požymis - vairavimas, todėl siekiant pritaikyti administracinę atsakomybę būtina nustatyti vairuotoją, ir atvirkščiai, siekiant juos nuginčyti pakanka įrodyti, jog konkretus asmuo automobilio nevairavo.
Pareiškėjas visus pažeidimus neigia iš esmės teigdamas, jog minėtą dieną, t. y. 2006 m. liepos 22 d. eismo įvykyje nedalyvavo, nes tuo metu ilsėjosi Palangoje, dar konkrečiau – lankėsi kazino.
Pagal ATPK 20 straipsnį administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, o ATPK 250 straipsnis įtvirtina, jog administracinio teisės pažeidimo bylos teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai nėra administracinio teisės pažeidimo sudėties. Iš to seka, jog organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo (be kitų sąlygų) išsiaiškinti, ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, kas kaltas jo padarymu (ATPK 284 str. 1 d.).
Ginčo dėl to, ar pareiškėjui priklausęs automobilis kontaktavo su nukentėjusiojo transporto priemone, nėra, t. y. pažeidimų įvykiai neginčijami, tačiau nagrinėjamu atveju būtina nustatyti, ar yra administracinių teisės pažeidimų pilna sudėtis, o būtent – ar teisingai nustatytas pažeidimo subjektas.
V. U. tiek paaiškinimu institucijai (b. l. 17), tiek skunde teismui (b. l.2-5) teigė, jog automobilio nevairavo. Teisme nurodė, jog jam žinoma, kad pažeidimus padaręs D. E., tačiau, kaip teisingai nurodyta apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių tikrinti nesiėmė. V. U. bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu reiškė prašymą išreikalauti įrodymus, t. y. vaizdo įrašą iš kazino, tačiau toks prašymas netenkintas, nors buvimu pažeidimo metu kitoje vietoje, nei įvyko pažeidimas, rėmėsi visa asmens gynyba. Liudytoju apklaustas K. T. parodė, jog 2006 m. liepos 19 d. išvažiavo su V. U. į Palangą, iš kurios į Vilnių grįžo tik liepos 23 d. (b. l. 51-53), E. K. teisme taip pat patvirtino, jog su V. U. 2006 m. liepos 21 ar 22 dieną susitiko Palangoje (b. l. 65-69). Pastarųjų parodymai skundžiama teismo nutartimi atmesti vien tuo pagrindu, jog prieštarauja nukentėjusiojo teiginiams, be to, yra V. U. pažįstami. Šiuo aspektu teisėjų kolegija pažymi, jog besąlygiškai remtis vien tik nukentėjusiojo teikiamu aplinkybių aiškinimu yra klaidinga pozicija, nes pastarasis visgi yra suinteresuotas asmuo procese, be to, kaip matyti iš byloje esančios atpažinimo fotolentelės, joje padarytas paties A. N. prierašas, jog pirmoje nuotraukoje įamžintas asmuo yra „daugiausiai panašus“ į įvykio kaltininką (b. l. 28). Toks teiginys patvirtina asmens abejojimą savo teisumu, todėl V. U. apeliacinio skundo teiginiai, jog abejonių kelia tai, kad 2006 m. lapkričio 9 d. (atpažinimo pagal nuotraukas dieną) A. N. jį, kaip pažeidėją, atpažino netvirtai, tačiau teismo posėdžio metu, t. y. beveik po pusmečio, ryžtingai teigė, jog būtent jis yra tikrasis kaltininkas, tikėtini. Vien ta aplinkybė, jog liudytojai, palaikę V. U. poziciją, buvę bendradarbiai, dar nėra pakankamas pagrindas juos vienareikšmiškai atmesti. Šiuo atveju teismas turėjo galimybę abejones keliančias aplinkybes tikrinti rinkdamas papildomus įrodymus, pavyzdžiui, išsireikalaudamas kazino vaizdo įrašą, pateikdamas užklausas V. U. , liudytojų K. T. ir E. K. galimoms darbovietėms dėl 2006 m. liepos 19-23 dienomis asmenų buvimo darbe ir pan. Taip pat pažymėtina, jog pirmos instancijos teismas klaidingai nutartyje pažymėjo, jog nuobauda, nustačius atsakomybę sunkinančią aplinkybę – pakartotinumą, parinkta tinkamai, nes iš skundžiamo nutarimo matyti, jog V. U. skirtas ATPK 130 straipsnio 1 dalyje esančios baudos vidurkis, neatsižvelgus į jokias aplinkybes.
Viešosios teisės šakose (tame tarpe ir administracinėje teisėje) taikomas principas – visos abejonės aiškinamos atsakomybėn traukiamo asmens naudai, kuris lemia tai, jog siekiant asmenį patraukti teisinėn atsakomybėn būtina pašalinti tai padaryti kliudančias aplinkybes. Šios kategorijos bylose paprastai tai pasireiškia tuo, jog administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens keliama įvykio versija privalo būti patikrinta, ypatingai tais atvejais, kai tokia versija priešinga policijos pareigūnų teikiamai, o asmens versija visame administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo procese nekito (kaip ir yra šiuo atveju).
ATPK 256 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, jog įrodymus renka, prireikus ekspertą ar specialistą skiria pareigūnai, turintys teisę surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, taip pat administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjantis organas (pareigūnas). Teisėjų kolegijos nuomone, teismas tokią pareigą pažeidė.
Atsižvegiant į tai, kas nustatyta, darytina išvada, jog nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme visos teisiškai reikšmingos aplinkybės nebuvo nustatytos ir įvertintos, taip pažeidžiant ATPK 248 straipsnyje įtvirtintus administracinių teisės pažeidimų bylų teisenai keliamus uždavinius, todėl byla gražintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 3 punktu, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija
nutaria:
V. U. apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. balandžio 12 d. nutartį panaikinti ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti teisme.
Nutartis neskundžiama.