- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-02-27
- Bylos Nr.
- e2YT-7204-433/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-01358-2017-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Edvardas Juozėnas
- Suinteresuotas asmuo
- V. O., VĮ „Turto bankas“, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Pareiškėjas
- J. O.
viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal pareiškėjo J. O. pareiškimą suinteresuotiems asmenims VĮ „Turto bankas“, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, V. O. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjo J. O. pareiškime nurodoma, kad 1959-01-31 (duomenys neskelbtini) miesto civilinės būklės aktų įrašų biure J. O. ir T. O. įregistravo santuoką, kurios pagrindu buvo išduotas santuokos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini). Santuokos metu sutuoktiniai bendrosios jungtinės nuosavybės teise įsigijo nekilnojamąjį turtą: patalpą-butą, bendras plotas 61,79 kv. m, esantį adresu (duomenys neskelbtini) (toliau - Butas). (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo sutuoktinė T. O.. Testamento palikėja nebuvo sudariusi, palikėjos palikimo priėmimo ar atsisakymo nuo palikimo faktų neįregistruota. Po jos mirties, kaip numato CK 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 5.12 straipsnis ir 5.13 straipsnis, pareiškėjas J. O. tapo mirusiosios įpėdiniu pagal įstatymą. Mirties momentu palikėjui priklausė 1/2 santuokos metu įgyto Buto. Kaip jau minėta, niekas iš įpėdinių dėl palikimo priėmimo į notarą nesikreipė, paveldėjimo byla nėra ir nebuvo užvesta, tai patvirtina Testamentų registro išrašas. Juridiniai faktai - tai įvykiai, asmenų veiksmai ir neveikimas, taip pat kitos aplinkybės, dėl kurių atsiranda, pasikeičia arba nutrūksta tam tikri teisiniai santykiai ir atitinkamai atsiranda, pasikeičia ar baigiasi subjektinės teisės ir pareigos. Kai tam tikras juridinis faktas nėra akivaizdus arba nėra jį patvirtinančių dokumentų, asmuo negali įgyti atitinkamų subjektinių teisių arba įgyvendinti jau esamos subjektinės teisės. Tokiu atveju asmuo, laikydamasis įstatymuose nustatytos tvarkos ir sąlygų, gali pasinaudoti įstatymuose įtvirtinta galimybe kreiptis į teismą, prašydamas nustatyti tam tikrą faktą. Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 444 ir 445 straipsnių nuostatose nurodytos aplinkybės, lemiančios galimybę nustatinėti juridinę reikšmę turinčius faktus teisme: 1) prašomas nustatyti faktas turi būti juridinis; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą arba negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą . Prašomas nustatyti palikimo priėmimo faktiniu valdymu faktas akivaizdžiai yra juridinis, t. y. sukels pareiškėjui tam tikrų teisinių padarinių. Palikimo priėmimo faktiniu valdymu fakto nustatymas pareiškėjui reikalingas tikslu gauti paveldėjimo teisės liudijimą, kuris suteiks pareiškėjui teisę visa apimtimi įgyvendinti teises į paveldėtą turtą - dovanoti, įkeisti, parduoti, palikti turtą testamentu ir kt. Juridinį faktą, kad asmuo priėmė palikimą faktiniu valdymu, gali nustatyti tik teismas, todėl pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą. Mirus vienam iš sutuoktinių, bendrosios jungtinės nuosavybės teisė pasibaigia (CK 3.100 str. 1 p.), o dėl mirusiajam priklausančios turto dalies, anksčiau buvusios bendrąja jungtine nuosavybe, atsiranda paveldėjimo teisiniai santykiai. Taigi, mirus T. O. atsirado paveldėjimo teisiniai santykiai dėl 1/2 Buto dalies. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad palikimo atsiradimo faktas savaime nuosavybės teisės į palikimą įpėdiniui nesukuria. Įpėdinis, norėdamas įgyti palikimą, turi jį priimti. Įpėdinio valia priimti palikimą turi būti išreiškiama įstatymo nustatytais būdais ir terminais. Įstatymo įtvirtinta keletas alternatyvių palikimo priėmimo būdų: įpėdinis kreipiasi į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą dėl turto apyrašo sudarymo, paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo arba pradeda faktiškai valdyti paveldėtą turtą (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Kaip jau minėta ankščiau, nei vienas iš įstatyminių įpėdinių nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo, paveldėjimo byla nėra ir nebuvo užvesta. Tuo tarpu pareiškėjas J. O. priėmė palikimą kitu būdu, t. y. pradedamas faktiškai valdyti paveldėtą turtą po palikėjos T. O. mirties. Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Tais atvejais, kai palikimą sudaro gyvenamasis namas, faktiškas jo valdymas reiškia apsigyvenimą name po palikėjo mirties ar tolesnį gyvenimą tame name, jeigu įpėdinis jame gyveno iki palikėjo mirties; taip pat namo priežiūrą, prievolių, susijusių su namu, vykdymą (mokesčių, draudimo įmokų mokėjimą ir pan.). Pareiškėjas J. O. palikimo atžvilgiu iš karto po palikimo atsiradimo momento, t. y. per 3 mėn. atliko aktyvius veiksmus - pareiškėjas ir toliau liko gyventi Bute, kuriame gyveno kartu su T. O. iki jos mirties, pareiškėjas ir toliau prižiūri Butą, rūpinasi juo, moka mokesčius už Buto komunalines paslaugas - elektrą, vandenį, kitas paslaugas. Tai patvirtina prie pareiškimo pridedami įrodymai - atsiskaitymo už komunalinius mokesčius knygelės lapelių kopijos. Nuo pat pradžių nuo palikimo atsiradimo momento pareiškėjas siekė įgyti nuosavybės teisę į Buto dalį, priklausiusią palikėj ai, valdė ir valdo ją kaip savo. Pažymėtina, kad nuo 1979 metų Bute deklaravęs gyvenamąją vietą ir pragyvenęs su savo sutuoktine tame pačiame Bute, pareiškėjas net ir negalėjo valdyti Buto kitaip, kaip tik savą. Mirus sutuoktinei, be paties Buto, pareiškėjui taip pat atiteko bendrąja jungtine nuosavybe buvę Buto apstatymo baldai, buitinė technika. Pareiškėjas juos irgi priėmė kaip palikimą, pradėjo valdyti bei rūpintis šiuo turtu kaip savu. Be to, tai kad pareiškėjas priėmė palikimą faktiniu valdymu patvirtina ir tai, kad palikėjo sūnus V. O. pripažįsta pareiškėją J. O. priėmus visą palikėjos T. O. palikimą ir jokių pretenzijų dėl Buto neturi. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad nors asmens, pradėjusio faktiškai valdyti paveldėtą turtą, valia nėra išreiškiama oficialia forma (pateikiant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ir pan.), tačiau toks palikimo priėmimo būdo įgyvendinimas sukuria tokius pat teisinius padarinius kaip ir pasinaudojus kitais palikimo priėmimo būdais - asmuo laikomas priėmusiu palikimą. Taigi nors pareiškėjas J. O. ir nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo per įstatymo nustatytą terminą, tačiau savo veiksmais neabejotinai priėmė palikimą faktiniu palikimo valdymu. CK 5.13 str. reglamentuoja, kad palikėją pergyvenęs sutuoktinis paveldi pagal įstatymą arba su pirmos ar antros eilės įpėdiniais (jeigu jų yra). Su pirmos eilės įpėdiniais jis paveldi vieną ketvirtadalį palikimo, jeigu įpėdinių ne daugiau kaip trys, neįskaitant sutuoktinio. Jeigu įpėdinių daugiau kaip trys, sutuoktinis paveldi lygiomis dalimis su kitais įpėdiniais. Jeigu sutuoktinis paveldi su antros eilės įpėdiniais, jam priklauso pusė palikimo. Nesant pirmos ir antros eilės įpėdinių, sutuoktinis paveldi visą palikimą. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju palikėja turėjo pirmos eilės įpėdinių - du sūnus, tačiau atsižvelgiant į tai, kad jie nepriėmė palikimo (tai patvirtina Testamentų registro išrašas), pareiškėjas J. O. faktiniu valdymu paveldėjo visą palikėj ai T. O. priklausiusį turtą. Prašo nustatyti juridinį faktą, kad pareiškėjas J. O., asmens kodas (duomenys neskelbtini) yra palikėjos T. O., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), įstatyminis įpėdinis, priėmęs savo sutuoktinės palikimą, faktiškai pradėjęs valdyti jį sudarantį turtą.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo VĮ „Turto bankas“ pateiktame atsiliepime į pareiškimą nurodo, kad nuo 2015-03-20 paveldėjimo santykiuose atstovauja valstybę ir neturi duomenų apie galimą pareiškėjų pareiškime nurodyto turto paveldėjimą, taip pat neturi jokių duomenų, patvirtinančių ar paneigiančių pareiškime nurodyto turto faktinį valdymą. Tuo atveju, jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad pareiškėjų pareiškime nurodyti prašymai gali būti patenkinti jame nurodytų teisės normų pagrindu, valstybės įmonė Turto bankas neprieštaraus šio pareiškimo patenkinimui.
Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pateiktame atsiliepime nurodo, kad iki 2015 m. kovo 20 d. nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjos T. O. palikimo perėjimą valstybei, palikimo priėmimo procedūra nepradėta. Nuo 2015 m. kovo 20 d. mokesčių inspekcija paveldėjimo santykiuose atstovauja valstybę tik tais atvejais, kai valstybė paveldi tik kilnojamąjį turtą, taip pat vertybinius popierius (išskyrus akcijas). Atsižvelgiant į tai, kad palikėjos T. O. paveldimą turtą sudaro nekilnojamasis turtas, kurį palikimo perėjimo valstybei atveju administruotų Centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas, todėl byloje suinteresuotu asmeniu turi būti VĮ „Turto bankas“.
Suinteresuotas asmuo V. O. atsiliepimo į pareiškimą nepateikė.
Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovė pilnai palaikė pareiškimą. Iš esmės pakartojo pareiškime nurodytas aplinkybes.
Suinteresuotas asmuo V. O. neprieštaravo, kad būtų nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas iš dalies.
Pareiškėjų paaiškinimais ir rašytiniais įrodymais nustatyta, kad J. O., a. k. (duomenys neskelbtini) ir T. O., a. k. (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką 1959 m. sausio 31 d. T. O. mirė (duomenys neskelbtini). Valstybės įmonėje „Registrų centras“ J. O. vardu įregistruotos nuosavybės teisės į tokį nekilnojamąjį turtą: Butą/patalpą – Butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Aukščiau minėtas butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), priklauso J. O. nuo 1992-05-21 pirkimo-pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini)pagrindu. Aukščiau minėtas butas įgytas J. O. ir T. O. santuokos metu. Po T. O. mirties 2012 m. sausio 8 d. į notarų biurą su pareiškimu dėl palikimo priėmimo ir dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo sutuoktinis J. O. nesikreipė, paveldėjimo byla nebuvo pradėta. Testamento T. O. nebuvo sudariusi.
Teismas atkreipia dėmesį, kad nors pareiškime prašoma nustatyti, kad J. O. yra palikėjos T. O., mirusios (duomenys neskelbtini), įstatyminis įpėdinis, toks faktas teismine tvarka nenustatinėjamas, nes tai nustatyto įstatymas, o būtent, LR CK 5.13 str. numatyta, kad palikėją pergyvenęs sutuoktinis paveldi pagal įstatymą arba su pirmos ar antros eilės įpėdiniais (jeigu jų yra). Todėl nagrinėjamas tik reikalavimas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas po savo sutuoktinės mirties priėmė jos palikimą, faktiškai pradėjęs valdyti paveldimą turtą.
LR CK 5.50 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Pagal CK 5.51 straipsnį, įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Palikimo priėmimas, faktiškai pradedant paveldimą turtą valdyti, – tai įpėdinių valios išreiškimas aktyviais veiksmais per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos, patvirtinantis įpėdinių interesą įgyti visas teises į palikimą (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. J. O. po sutuoktinės T. O. mirties per nustatytą trijų mėnesių terminą nesikreipė į notarų biurą dėl palikimo priėmimo. Kadangi J. O. nesikreipė į notarų biurą dėl palikimo priėmimo ir paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, turi būti įrodyta, kad jis per įstatymo nustatytą terminą pradėjo faktiškai valdyti paveldimą turtą ir tokiu būdu priėmė palikimą.
Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad J. O. vardu nekilnojamojo turto registre yra registruotos nuosavybės teisės į butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Šis nekilnojamasis registruotinas turtas buvo įgytas 1992 metais. Aukščiau minėto nekilnojamojo registruotino turto įgijimo metu sutuoktinių turto teisinį režimą reglamentavo Santuokos ir šeimos kodeksas (toliau – SŠK). Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad pagal Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 25 str. 1 d. 2000 m. CK trečiosios knygos VI skyriaus antrojo skirsnio normos, susijusios su sutuoktinių turto pagal įstatymus nustatytu teisiniu režimu, taikomos nepaisant to, ar tas turtas įgytas iki šio kodekso įsigaliojimo ar jam įsigaliojus. CK, kaip iš esmės ir SŠK, įtvirtinta, kad turtas, įgytas po santuokos sudarymo, laikomas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe (SŠK 21 str. 1 d., CK 3.87 str. 1 d.). Be to, esant susituokus įgytas turtas laikomas priklausančiu abiems sutuoktiniams, nors jis yra įformintas vieno iš jų vardu (SŠK 21 str. 3 d., CK 3.88 str. 1 d. 1 p.) (Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012-04-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2012). Tai patvirtina, kad butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), nepaisant jo registravimo nekilnojamojo turto registre vieno iš sutuoktinių vardu, buvo bendroji jungtinė J. O. ir jo sutuoktinės T. O. nuosavybė.
Palikimo priėmimas - tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad faktišku pradėjimu valdyti paveldėtą turtą, patvirtinančiu palikimo priėmimą, suprantami bet kokie įpėdinio veiksmai valdant tą turtą, naudojantis juo, palaikant jį tinkamoje būklėje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2003). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2008-03-07 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2008 pažymėjo, kad priimdamas palikimą faktinio valdymo būdu, įpėdinis savo valią išreiškia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad įpėdinis palikimą priėmė bei išreiškė savo valią tapti palikėjo turto savininku.
Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad iki sutuoktinės T. O. mirties ir po to, J. O. gyveno ir gyvena bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų, o būtent, atsiskaitymo už komunalines paslaugas knygelės kopijų, taip pat nustatyta, kad pareiškėjas rūpinasi butu, esančiu (duomenys neskelbtini), jį prižiūri, moka mokesčius už butui teikiamas paslaugas, įskaitant 3 mėnesių laikotarpį iš karto po sutuoktinės T. O. mirties 2012-01-08. Iš 2015-11-17 Valstybės įmonės „Registrų centras“ gyventojų registro išrašo apie asmens duomenis matyti, kad J. O. nuo 1979-10-05 savo gyvenamąją vietą deklaravo adresu (duomenys neskelbtini). Nuosavybės teisė į butą yra išviešinta nekilnojamojo turto registre, iki šiol ginčo dėl šio turto priklausomybės niekas nekėlė, nėra duomenų, jog valstybė priėmė palikimą po T. O. mirties. Suinteresuotas asmuo V. O., kuris yra pareiškėjo sūnus, nurodė, kad sutinka, kad būtų patenkintas tėvo pareiškimas. Teismo vertinimu, visuma šių byloje surinktų įrodymų liudija, kad J. O. palikimą kaip savo pradėjo valdyti per tris mėnesius po T. O. mirties, tuo priimdamas jos palikimą (CPK 185 str.).
Atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad J. O. priėmė palikimą po sutuoktinės T. O. mirties, pradėdamas paveldimą turtą faktiškai valdyti, todėl pareikšimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto yra pagrįstas ir tenkintinas (CPK 444 str. 2 d. 8 p.).
Pareiškėjas įrodė, kad juridinio fakto nustatymas sukels jiems teisines pasekmes, nes šio teismo sprendimo pagrindu jam turėtų būti išduotas paveldėjimo teisės liudijimas (CPK 444 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Pareiškimą patenkinti iš dalies.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. O., a. k. (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą po sutuoktinės T. O., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), mirties, faktiškai pradėdamas valdyti paveldimą turtą.
Šis juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu.
Kitoje dalyje pareiškimą atmesti.
Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.